Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B. (skolininkei), P. B., antstoliui Arturui Bložei dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojos UAB „B2Kapital“ naudai. Antstolis nustatęs, jog skolininkės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, 2022 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pinigines lėšas skolos išieškojimo ribose ir 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkei per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą. (vyk. b. l. 44-45, 48-51, 56, 59-60).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. B. ir P. B. santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų V. B. ir P. B. santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis nustatė, jog skolininkės sutuoktinis gauna nuolatines išmokas, t. y. gauna pajamas, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, o būtent bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėtinu atveju, nors suinteresuotas asmuo P. B. teismui ir pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pripažinti V. B. nežinia kur esančia, kas vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 2 punktu, būtų galima pripažinti, jog pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartimi buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995 m. spalio 31 d. sprendimas dėl V. B. pripažinimo nežinia kur esančia. Taigi, nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog esant panaikintam sprendimui, kurio buvo pripažinta V. B. nežinia kur esančia, išnyko pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima teigti, jog pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Aplinkybės, kurias nurodė P. B., jog jis nežino, kur yra V. B. ir jie jau ilgą laiką kartu gyvena ir neveda bendro ūkio, nėra pagrindas šioje byloje konstatuoti pasibaigus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nes, nėra nė vieno pagrindo numatyto CK 3.100 straipsnyje, kuris leistų konstatuoti, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi. Tokios pačios praktikos laikosi ir kiti teismai (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-559-796/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-981-614/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog paties P. B. pasyvus elgesys (nesiėmė veiksmų nutraukti judviejų santuoką su V. B.) iš dalies lėmė, tai, jog nagrinėtinu atveju, teisme yra pateiktas pareiškimas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Nagrinėtinu atveju, P. B. ir V. B. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Esantys duomenys patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininkės sutuoktinis gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai kas paminėta, prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkei V. B. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio P. B. gaunamų pajamų (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis jos sutuoktinio P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų (darbo užmokestis gaunamas iš (duomenys neskelbtini), esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus antstoliui Arturui Bložei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.