- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-604-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15947-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Jungent Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Minijos 1“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jungent Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Minijos 1“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės subnuomos teises į 0,1203 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę UAB „Circle K Lietuva“ įvykdyti 2002 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį natūra – sudaryti subnuomos sutartį su ieškove UAB „Rinkos žodis“ dėl 0,1203 ha ploto dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei išnuomoti ar perleisti valstybinės žemės 0,1203 ha ploto žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė gali bet kada išnuomoti ar kitaip perleisti ginčo valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims, todėl tai apsunkintų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei lemtų naujų teisinių ginčų atsiradimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atsakovei išnuomoti ar perleisti ginčo valstybinės žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovės ieškinyje išdėstytų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik ieškinio pagrįstumo vertinimu, o dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė.Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) ieškovės prašymo faktinius ir teisinius aspektus, skundžiamą nutartį nepakankamai motyvavo.Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia tai, kad ieškovės bei trečiojo asmens „Minijos I“ ir atsakovės atstovų susitikimo metu pati atsakovė ieškovei atvirai deklaravo savo ketinimus pradėti statybos darbus žemės sklype, dėl teisių į kurį yra kilęs ginčas šioje byloje. Nuomos sutarties su UAB „Shell Lietuva“ nutraukimas ir naujos nuomos sutarties sudarymas su UAB „Statoil Lietuva“ buvo įvykdytas tik tam, jog nuomos sutarties nutraukimo pagrindu būtų išregistruota ir subnuomos sutartis su UAB „Pajūrio asarumas“ (dabar – UAB „Rinkos žodis“), siekiant eliminuoti subnuomininką iš teisinių santykių dėl žemės sklypo dalies. Jei atsakovė, ignoruodama ieškovės subnuomos teises į žemės sklypo dalį, jį išnuomotų / parduotų kam nors kitam ar pradėtų jame statybos darbus, o bylą nagrinėjantis teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, gali susiklostyti situacija, jog tokio sprendimo vykdymas būtų apskritai neįmanomas arba jis sąlygotų naujus teisminius ginčus ir atitinkamai nepagrįstą teisių ribojimą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovė nepagrindė ieškinio. Tokia išvada darytina dėl to, kad ieškovės reikalavimams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, subnuomos santykių tęstinumo galimybės nenumato galiojantys teisės aktai. Nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kadangi žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir jo nuomai bei perleidimui yra taikoma viešoji teisė. Atsakovė yra tik žemės sklypo nuomininkė, todėl neturi teisės laisva valia disponuoti žemės sklypo dalimi ją išnuomodama ar perleisdama. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė siekia ar ateityje sieks perleisti žemės sklypo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė prašė pripažinti ieškovės subnuomos teises į 0,1203 ha dalį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę UAB „Circle K Lietuva“ įvykdyti 2002 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį natūra – sudaryti subnuomos sutartį su ieškove UAB „Rinkos žodis“ dėl 0,1203 ha ploto dalies žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei išnuomoti ar perleisti valstybinės žemės 0,1203 ha ploto dalį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik ieškinio pagrįstumo vertinimu, o dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Be to, teismų praktikoje konstatuojama, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105-464/2015 ir kt.). Esant nurodytai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo išimtinai vertinti tik ieškinio pagrįstumo, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, ieškinio pagrįstumas yra viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ir pagal formuojamą teismų praktiką, minėtą sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti prieš vertindamas grėsmės teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai nėra pagrįsti, papildomai vertinti antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmę sprendimo tinkamam įvykdymui, nebuvo pagrindo, kadangi vienos sąlygos nebuvimas lemia išvadą, kad teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovės ieškinys neįsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-639/2018 atmestas. Nurodytos aplinkybės, jog dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, neabejotinai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimai tikėtinai nėra pagrįsti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio pagrįstumo.Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina tai, kad nuomos sutarties su UAB „Shell Lietuva“ nutraukimas ir naujos nuomos sutarties sudarymas su UAB „Statoil Lietuva“ buvo įvykdytas tik tam, jog nuomos sutarties nutraukimo pagrindu būtų išregistruota ir subnuomos sutartis su UAB „Pajūrio asarumas“ (dabar – UAB „Rinkos žodis“), siekiant eliminuoti subnuomininką iš teisinių santykių dėl žemės sklypo dalies. Jei atsakovė, ignoruodama ieškovės subnuomos teises į žemės sklypo dalį, jį išnuomotų / parduotų kam nors kitam ar pradėtų jame statybos darbus, o bylą nagrinėjantis teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, gali susiklostyti situacija, jog tokio sprendimo vykdymas būtų apskritai neįmanomas arba jis sąlygotų naujus teisminius ginčus ir atitinkamai nepagrįstą teisių ribojimą.Kadangi anksčiau konstatuota, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, antroji būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimui įvykdymui, nebeturi teisinės reikšmės. Be to, ieškovės argumentai, jog kyla reali grėsmė sprendimo įvykdymui, yra deklaratyvūs, grįsti tik prielaidomis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį.