- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1291-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06726-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- M. D.
- Atsakovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- TF BANK AB
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 19 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-13325-1160/2023, pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, ir atsakovės G. D. priešieškinį ieškovui M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo TF BANK AB, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme 2023 m. birželio 20 d. yra priimtas nagrinėti ieškovo M. D. ieškinys atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat atsakovės G. D. priešieškinis atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė TF BANK, išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Atsakovė G. D. priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems prašo (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, hipotekos kreditoriumi pripažįstant šalių dukrą G. D., prievolės suma 207 000 Eur, priverstinio įkeitimo terminas – iki 2040 m. spalio 13 d.; pripažinti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 140 000 Eur vertės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurį po santuokos nutraukimo priteisti ieškovo M. D. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei iš ieškovo priteisti 70 000 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį.
3. Šiems reikalavimui užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo dienos atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovės priešieškinis preliminariai yra pagrįstas, o ieškovas jau ketino perleisti minėtą turtą, buvo patalpinęs skelbimą internete, kur ginčo turtą norėjo parduoti už 140 000 Eur, todėl yra grėsmė būsimo ir galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ieškovo M. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo.
5. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus atsakovės priešieškinio turinį ir prie jo pridėtus įrodymus, galima daryti išvadą, kad būtų galimybė tenkinti priešieškinio reikalavimus tuo atveju, jei byloje būtų nustatytos priešieškinyje nurodytos aplinkybės.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tuo, kad ji reiškia byloje du materialinius reikalavimus, susijusius su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu (dėl priverstinės hipotekos ir pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) ir vieną reikalavimą, susijusį su žemės sklypu, kuriame šis pastatas stovi (dėl priverstinės hipotekos). Kadangi ieškovas jau ketino parduoti nekilnojamąjį turtą, teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įregistruoti draudimą perleisti ieškovui priklausančio turto nuosavybės teisę tretiesiems asmenims.
7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismas nustatė, kad į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos ieškovo vardu, o į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nėra įregistruotos (būklė: leidimas vykdyti statybos darbus; statusas: formuojamas). Nors šiuo metu nuosavybės teisės į pastatą nėra įregistruotos, teismas, įvertinęs priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl minėto pastato statybų, kad minėtas pastatas statomas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, sprendė tikslingu taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo abiem nekilnojamojo turto objektams, kadangi nesiėmus priešieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Šalies argumentai
8. Reaguodamas į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas M. D. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Minėtu pareiškimu ieškovas prašė pareikalauti iš atsakovės įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Eur sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 5 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas, kaip pardavėjas, ir E. S., kaip pirkėjas, įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 15 d. sudaryti pagrindinę notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas už 83 000,00 Eur sumą parduos, o pirkėjas nupirks nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Pagal minėtą sutartį ieškovui buvo sumokėtas 3 000,00 Eur avansas (sutarties 3 punktas), kurį ieškovas turėtų grąžinti ir sumokėti tokio paties dydžio (3 000,00 Eur) baudą, jei pagrindinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarytų pardavėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pirkėjo (sutarties 4 punktas).
11. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2023 m. gruodžio 15 d., taigi iki nustatyto termino šiuo metu yra likę beveik 5 mėnesiai, o ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad civilinė byla, kurioje kilo ginčas dėl ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nebus išnagrinėta iki preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto termino. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teisės įregistruotos tik į žemės sklypą, kai tuo tarpu pastatas – gyvenamasis namas nėra tinkamai įregistruotas. Šią aplinkybę patvirtina ir preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas ieškovo (pardavėjo) įsipareigojimas atlikti nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, gauti dokumentą, patvirtinantį, kad statyba vykdoma nenukrypstant nuo projekto, ir įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą VĮ Registrų centre (sutarties 2 punktas). Vertindamas aptartas aplinkybes, teismas nurodė, kad šiuo atveju negalima neginčytinai spręsti, kad ieškovas sutarties 2 punkto sąlygas įvykdys ir iki 2023 m. gruodžio 15 d. pagrindinė sutartis bus sudaryta. Todėl, anot teismo, negalima daryti neabejotinos išvados, kad ieškovo nuostoliai, galimai negalint įvykdyti 2023 m. liepos 5 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, atsiras tik dėl šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nenurodė jokių argumentų, motyvų bei nepateikė įrodymų, kad atsiradus galimiems nuostoliams atsakovė negalės šių nuostolių ieškovui atlyginti ar jų atlyginimas bus apsunkintas, dėl ko egzistuotų pagrindas iš anksto imtis priemonių užtikrinti atsakovės galimybes šiuos nuostolius atlyginti. Teismo vertinimu, nors civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą, kad negalėdama iš karto sumokėti viso už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio prašė teismo dėl turtinės padėties atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ieškovui galimų nuostolių išieškojimas būtų apsunkintas ar iš viso neįmanomas, jei nebūtų taikytos užtikrinimo priemonės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Atskiraisiais skundais ieškovas M. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. bei 2023 m. liepos 19 d. nutartis ir ginčijamus klausimus išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o ieškovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tenkinti. Atskirieji skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nors teismas laikė, kad atsakovės priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, tačiau neįvardijo priešieškinio aplinkybių, kurioms pasitvirtinus būtų pagrindas priešieškinį tenkinti, neatliko preliminaraus priešieškinio reikalavimų dėl 1/2 dalies pastato vertės piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei vertinimo. Atsakovė neprašo pastato dalinti natūra, ji prašo priteisti jai 1/2 dalies pastato vertės piniginę kompensaciją, kas niekaip nedera su taikyta laikinąja apsaugos priemone, kuria draudžiama perleisti visą pastatą, kas iš esmės nepagrįstai riboja ieškovo teises ir interesus.
13.2. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo nekilnojamajam turtui, atsakovė nurodė, kad ieškovas ketina jį perleisti. Kaip patvirtina kartu su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikta 2023 m. liepos 5 d. preliminarioji sutartis, ieškovas iš tiesų susitaręs dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ar siekia išvengti prievolių vykdymo.
13.3. Apeliantas pažymi, kad ant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagal 2020 m. statybos leidimą buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas, kurio statyba dėl lėšų stygiaus dar iki šalių santuokos sudarymo buvo sustabdyta ir toliau nebuvo vykdoma. Matydamas, kad nėra finansinių galimybių pasistatyti gyvenamąjį namą, taip pat atsižvelgdamas į būtinybę išlaikyti nepilnametę dukrą, pasirūpinti jos gydymu Vokietijoje, ieškovas nusprendė žemės sklypą su gyvenamuoju namu parduoti. Pagal preliminarią sutartį apeliantas gavo iš pirkėjo 3000 Eur, kuriuos planavo skirti dukters gydymui ir išlaikymui, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tuos pinigus jis turės grąžinti pirkėjui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas išlaikymą dukrai teikia nuolat, šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė.
13.4. Vien ketinimas parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio tolimesnei statybai nepakanka lėšų, nepatvirtina galimo atsakovo nesąžiningumo ir (ar) jo ketinimų paslėpti turimą turtą ar kitaip apsunkinti nepilnametės dukters išlaikymą ar piniginės kompensacijos atsakovei, jei tokia būtų priteista, išieškojimą, nes nekilnojamojo turto pardavimas pats savaime ieškovo turto masto nesumažina, o nekilnojamąjį turtą keičia kitokios formos turtu – piniginėmis lėšomis, iš kurių toliau gali būti vykdomos prievolės.
13.5. Nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas įrodinėjo 2023 m. liepos 5 d. preliminariąja sutartimi, kurios iki 2023 m. gruodžio 5 d. neįvykdžius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis patirs nuostolius – turės pareigą grąžinti pirkėjui 3 000 Eur avansą ir sumokėti 3 000 Eur baudą. Vertinant tokių bylų nagrinėjimo statistiką, akivaizdu, jog ši byla iki preliminarios sutarties termino pabaigos – iki 2023 m. gruodžio 5 d., nebus išnagrinėta, todėl ieškovas patirs realius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
13.6. Teismas, remdamasis vien prielaidomis, spendė, kad ieškovo nuostoliai gali kilti ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o dėl to, kad ieškovas neįvykdys įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį – neatliks nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų, negaus dokumento, patvirtinančio, kad statyba vykdoma nenukrypstant nuo projekto, ir neįregistruos nebaigto statyti gyvenamojo namo, kad galima būti forminti notarinį sandorį. Tačiau terminas nurodytiems ieškovo įsipareigojimams pagal preliminariąją sutartį įvykdyti yra pakankamas ir nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovas šių įsipareigojimų neįvykdys dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių ar negalės įvykdyti dėl kokių nors objektyvių priežasčių, nes priešingu atveju, ieškovas, kaip ketinamo parduoti turto savininkas, nebūtų sudaręs preliminarios sutarties ir prisiėmęs joje numatytų įsipareigojimų.
13.7. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes ji negalėjo sumokėti už priešieškinį žyminį mokestį, jos pajamos – tik už vaiką gaunami pinigai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovė G. D. prašo juos atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 19 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jos priešieškinis nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovė aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, suformulavo reikalavimus ir byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų pasirinkusi neleistiną arba aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovo atskirojo skundo argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės.
14.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl išlaikymo dukrai, nes šiuo metu jis išlaikymo nebeteikia, dėl to atsakovė prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą.
14.3. Apelianto argumentai, kad atsakovė priešieškiniu neprašo priteisti jai ½ dalies nekilnojamojo turto, o prašo tik piniginės kompensacijos, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes bet kokiu atveju priteistinos kompensacijos dydis bus nustatytas tik bylą nagrinėjant iš esmės, surinkus reikiamus įrodymus. Šiuo atveju svarbu užtikrinti situacijos stabilumą, kad ieškovas turėtų pakankamai piniginių lėšų kompensacijai išmokėti.
14.4. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti priverstinę hipoteką į žemės sklypą ir pastatą, tad jeigu ieškovas ginčo turtą parduotų, atsakovės priešieškinis negalėtų būti patenkintas. Todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrino atsakovės priešieškinio reikalavimų įvykdymą.
14.5. Atsakovės įsitikinimu, ieškovui teismui pateikta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra fiktyvus sandoris, nes paaiškėjo, kad pirkėjas yra ieškovo tėvo draugas.
14.6. Nors ieškovas privalo išlaikymą vaikui sumokėti iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, tačiau pagal minėtą preliminariąją sutartį iš neva ieškovo gautų 3000 Eur vaiko išlaikymui nebuvo pervesti jokie pinigai.
14.7. Pagrindinė žemės sklypo su statiniu pirkimo–pardavimo sutartis iki 2023 m. gruodžio 15 d. gali būti nesudaryta ne dėl teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo perleisti nuosavybę į Žemės sklypą su statiniu), o dėl to, jog nėra duomenų, ar pats ieškovas iki nustatyto termino įvykdys sutartimi prisiimtą pareigą atlikti nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, gaus dokumentus, patvirtinančius, kad statyba vykdoma nenukrypstant nuo projekto, ir įregistruos nebaigtą statyti gyvenamąjį namą VĮ „Registrų centras“, t. y. jeigu ieškovas iki numatyto termino neatliks numatytų įsipareigojimų, nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis negalės būti sudaryta.
14.8. Šiuo metu ieškovas elgiasi nesąžiningai savo nepilnametės dukters atžvilgiu ir nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, dėl to ieškovo pozicija, kad atsakovė turi ne tik viena toliau materialiai išlaikyti dukrą, bet ir sumokėti 6 000 Eur dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems ieškovo nuostoliams padengti, yra absurdiška.
14.9. Ieškovas nurodo, kad gautas avansas nėra išleistas, nes tam tikromis aplinkybėmis gali prireikti grąžinti jį pirkėjui. Tai reiškia, kad ieškovo neva gautas 3 000 Eur dydžio avansas, jeigu jį tektų grąžinti, nėra nuostolis, nes grąžinus pirkėjui sumokėtą avansą, ieškovo finansinė padėtis, buvusi iki sandorio sudarymo, nepakistų, atitinkamai ir žemės sklypo su statiniu kaina nesumažėtų – jį parduodant kitam pirkėjui ieškovas vėl galėtų nustatyti 83 000 Eur kainą.
14.10. Atsakovės nuomone, preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nesąžiningų šalių, t. y. sutartis sudaryta atgaline data, jau po to, kai ieškovas susipažino su atsakovės priešieškiniu, dėl to atsakovė iš viso neturėtų atlyginti jokių nuostolių, net jeigu tokie ir atsirastų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Atsakovės atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus (DOK-26966): 2023 m. spalio 19 d. antstolio L. L. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą; išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, prašydama šiuos dokumentus prijungti prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jie patvirtina aplinkybes, kad ieškovas nemoka dukrai teismo sprendimu priteisto išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ieškovui priklausantis ginčo žemės sklypas yra areštuotas antstolio, todėl ieškovas bet kokiu atveju šio sklypo su nebaigtu statyti namu parduoti negalės.
16. Šie dokumentai buvo išsiųsti kitiems proceso dalyviams susipažinimui ir nuomonei pareikšti. Ieškovo atstovas pateikė teismui nuomonę, kurioje dėl papildomų įrodymų prijungimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiamais įrodymais yra grindžiami atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai ir jie tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamais ginčijamais klausimais, kad šie įrodymai yra gauti po skundžiamų nutarčių priėmimo ir apeliantas su jais yra susipažinęs, teismas nusprendžia prijungtini juos prie bylos ir vertintini kartu kitais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl atskirųjų skundų
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi sujungė civilinę bylą pagal ieškovo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties panaikinimo su civiline byla pagal ieškovo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties panaikinimo. Teismas bylų sujungimą motyvavo tuo, kad abi bylos tarpusavyje susijusios, kadangi jose yra keliami klausimai dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to galimų nuostolių užtikrinimo, abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys tas pats apeliantas M. D., abejose bylose reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, vienos iš bylų išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos kitos bylos baigčiai.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties teisėtumo
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, kad egzistuoja grėsmė būsimo ir galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus nekilnojamojo turto, kurį ieškovas ketino parduoti. Dėl to teismas taikė byloje atsakovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ieškovo M. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-3961-451/2023, buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, jos gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su dukra tvarkos. Minėta nutartimi dukters išlaikymui ieškovas M. D. įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 1 000 Eur.
24. Šioje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo nustatyti priverstinę hipoteką ieškovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui, prašymą motyvuodama tuo, kad nors ieškovas teikia dukrai išlaikymą, bet jis elgiasi nesąžiningai, nes neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir neaišku, ar jis bus pajėgus ateityje teikti dukrai išlaikymą.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vadovaujantis CK 3.197 straipsniu, prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Šio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. AKTUALŪS VAIKO IŠLAIKYMO KLAUSIMAI NAUJAUSIOJE LIETUVOS KASACINĖJE JURISPRUDENCIJOJE Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
26. Kitas atsakovės ieškinio reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo turto pripažinimu bendrąja jungtine nuosavybe ir šio turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priešieškinio argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal atsakovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
27. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
28. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui (šiuo atveju ieškovui) pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016, 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1042-1120/2022).
29. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą. Netaikius arešto ginčo turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1042-1120/2022).
30. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).
31. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
32. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
33. Šiuo konkrečiu atveju į ginčo nekilnojamąjį turtą (statinį), kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką ir dėl kurio nuosavybės teisių pripažinimo atsakovė pareiškė reikalavimus byloje, nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės nėra įregistruotos, nes pastatas nėra baigtas statyti, tačiau tai netrukdo jį perleisti tretiesiems asmenims, ką patvirtino ir pats ieškovas, sudarydamas su pirkėju preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl ginčo objektu esančio turto galimo realizavimo egzistuoja grėsmė atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
34. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas tinkamai nevykdo prieš tai minėtos Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-3961-451/2023, nes teismas atsakovės prašymu 2023 m. rugpjūčio 21 d. yra išdavęs vykdomąjį raštą dėl įsiskolinimo vaikui išieškojimo priverstine tvarka ir 2023 m. spalio 19 d. jau yra susidaręs 3 049 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. ieškovas jau tris mėnesius nemoka savo vaikui išlaikymo. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina teismo išvadą dėl grėsmės galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
35. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepritaikius jokių ribojimų, ieškovas galėtų nevaržomai perleisti ginčo objektu tapusį turtą tretiesiems asmenims. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs byloje atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – viešą įrašą, draudžiantį ieškovui perleisti nuosavybės teises šį ginčo turtą, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinąsias sąlygas, taikytos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bei interesus.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
36. Ieškovas po 2023 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė pareikalauti iš atsakovės užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius atsirasti ieškovo nuostolius ir įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Eur sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją.
37. Skundžiama 2023 m. liepos 19 d. nutartimi teismas ieškovo prašymą atmetė. Su minėta nutartimi ieškovas nesutinka, prašo ją panaikinti ir prašymą dėl nuostolių užtikrinimo patenkinti.
38. Apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, yra pagrindas iš esmės pasisakyti dėl ieškovo atskirajame skundė dėl teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties panaikinimo nurodytų argumentų.
39. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
40. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020). Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, jis taikomas tik tuomet, kai pagal bylos medžiagą yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad tokie nuostoliai tikrai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-484-781/2021).
41. Ieškovas savo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindžia 2023 m. liepos 5 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria M. D. (ieškovas) įsipareigojo iki 2023 m. gruodžio 15 d. sudaryti su pirkėju E. S. pagrindinę notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį – už 83 000,00 Eur sumą parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį ieškovui buvo sumokėtas 3000,00 Eur avansas, kurį ieškovas turėtų grąžinti, o taip pat sumokėti tokio paties dydžio baudą, jei pagrindinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarytų pardavėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pirkėjo.
42. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovo vardu yra registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Registre yra įrašas ir apie įregistruotą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas, tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Antstolio L. L. patvarkymu ieškovui priklausantis žemės sklypas nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. yra areštuotas. Tai reiškia, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dienai į ginčo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos ne tik nuosavybės teisės, bet jis jau yra areštuotas kitų asmenų – antstolio.
43. Pažymėtina, kad naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad ne tik dėl teismo 2023 m. liepos 12 d. taikytų šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir dėl antstolio L. L. taikyto arešto ieškovas negalės sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Nors ieškovas nurodo, kad sumokėjus vaiko išlaikymo skolą, minėto turto areštą antstolis iš karto panaikintų ir pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui nebūtų jokių kliūčių, tačiau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie išlaikymo skolos sumokėjimą, skolos susidarymo priežastis ir realią galimybę tokią skolą padengti.
44. Naujai pateikti ir teismo priimti įrodymai iš esmės leidžia pritarti kaip labiau tikėtinai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iki preliminarios sutarties pabaigos – iki 2023 m. gruodžio 15 d., ieškovas nesugebės tinkamai parengti reikiamus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti.
45. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – nėra atsiradusių realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesant bent vienos iš sąlygų, CPK 146 straipsnio nuostata negali būti taikoma.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad priimdamas 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 19 d. nutartis pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Todėl panaikinti apskųstas pirmosios instancijos teismo nutartis atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. liepos 19 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.