Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį traukiamas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2016-02-11 d. 21.33 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (pasitikrinti blaivumą atsisakė) tyčia telefonu žinomai melagingai pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (apie tai, kad turi sprogmenį ir tuojau jį susprogdins) ir iškvietė specialiąją tarnybą, t. y. policiją. Tuo P. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. teismo posėdyje nurodė, jog dėl pažeidimo padarymo gailisi, kaltę pripažįsta, paaiškino, jog taip pasielgė, nes ilgai nesulaukė medikų pagalbos. Prašė skirti nuobaudą viešaisiais darbais, kadangi baudos sumokėti negali, yra nedirbantis.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų negauta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-54951991-16; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes; P. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pažymą dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus pažymą dėl patirtų išlaidų. Iš P. M. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visumą aplinkybių, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė ir P. M. kaltė įrodyta, jo neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 186 straipsnį, kadangi jis būdamas neblaivus, tyčia žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą, t. y. policiją, ir melagingai pranešė apie turimą sprogmenį ir grasinimą jį susprogdinti.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybe pripažintina tai, kad P. M. dėl savo elgesio gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Atsižvelgiant bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti skiriant P. M. švelnesniąją administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ATPK 186 straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis ATPK 21 straipsnio 4 dalimi ir 313 straipsnio 4 dalimi, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. M. sutinka, vietoje baudos kaip alternatyvi nuobauda jam skirtini nemokami viešieji darbai, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė skaičiavimus, kad dėl melagingo P. M. iškvietimo policijai buvo padarytas 17,86 EUR turtinis nuostolis, prašo juos atlyginti.

ATPK 37 straipsnio 1 dalis įpareigoja kaltininką atlyginti turtinį nuostolį, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis. Tačiau pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams (žmogaus sveikatai, gyvybei, garbei ir t.t.).

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad policijos pareigūnai, reaguodami į melagingus P. M. iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, kuris taip pat vertintinas pinigais. Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai ar Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-567-785/2015, ATP-18-317/2016, ATP-171-785/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 272 straipsniu, 280 straipsniu, 286 straipsniu, 288 straipsniu, 313 straipsnio 4 dalimi, 334 straipsniu teismas

nutaria:

pripažinti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir skirti jam – 180,00 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą, kurią pakeisti į 30 (trisdešimties) valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais, įpareigojant juos atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad jam vengiant atlikti nemokamus viešuosius darbus, privalės sumokėti šiuo nutarimu jam paskirtą baudą ar jos dalį, už kurią nebuvo atlikti nemokami viešieji darbai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.