Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyv. Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), teista 2012-05-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn., taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, nebausta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. išteisintina, kadangi neįrodyta, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Byla teisme nagrinėjama tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

R. K. kaltinama atlikusi nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 183 straipsnyje (turto pasisavinimas). Sutinkamai su kasacinio teismo praktika, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą, ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.). Tyčinė kaltė, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.

Tačiau specialisto išvada nepatvirtina, kad parduotuvėje prekių ir pinigų trūkumas atsirado kaltinime nurodytu būdu - prekes parduodant ir kartu apie tai klaidingai fiksuojant apskaitoje.

Papildomoje 2017-02-06 specialisto išvadoje Nr. 5-2/15 (atsakymas į 5 klausimą) nurodyta (t5, b.l. 20;) <... pateiktuose tvarkomuose parduotuvės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, dėl kokių priežasčių šis prekių ir piniginių lėšų trūkumas susidarė: ar tiriamuoju laikotarpiu visų prekių pardavimas buvo apskaitomas kasos aparatu, ir jei ne, tai kokia konkrečiai pardavimo suma kasos aparatu nebuvo apskaityta; ar visais atvejais apskaitos dokumentais buvo įforminamas prekių gavimas, grąžinimas ar nurašymas, ir jei ne, tai kiek ir už kokią sumą prekių buvo gauta, grąžinta ar nurašyta be apskaitos dokumentų; kokia nuolaidų suma parduotuvėje esančioms prekėms realiai buvo pritaikyta ir ar visa pritaikytų nuolaidų suma tvarkomoje apskaitoje buvo įregistruota; ar tiriamuoju laikotarpiu šis prekių ir piniginių lėšų trūkumas susidarė dėl kitų priežasčių (specialisto išvados 5 p.).>.

Specialistė Nijolė Gustaitienė (t4, b.l. 12-14; 169-170; t5, b.l. 150;) parodė, kad pagal pateiktus parduotuvės dokumentus galimi trys prekių ir pinigų trūkumo variantai: neteisingai atlikta inventorizacija, neteisingai fiksuoti prekių pardavimai, neteisingai fiksuotas prekių gavimas. Taip pat galimas variantas, kad prekių trūkumas atsirado bendrai ir dėl neteisingai atliktos inventorizacijos, ir dėl neteisingai fiksuoto prekių pardavimo, ir dėl neteisingai fiksuoto prekių gavimo arba kitu būdu. Dėl kokios vienos ar kokių kelių priežasčių susidarė prekių ir pinigų trūkumas, nustatyti nėra galimybės.

Teismas neturi pagrindo abejoti specialistės kvalifikacija, todėl pateiktas išvadas (2015-05-18, Nr. 5-2/76 ir 2017-02-06, Nr. 5-2/15) priima visa apimtimi.

Išdėstyto pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad parduotuvėje atsirado 35 vienetų įvairių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų) trūkumas pardavėjai pasiliekant sau už parduotas prekes visas arba dalį gautų pajamų (fiksuojant tariamai pritaikytą prekėms nuolaidą), o apskaitoje fiksuojant pigesnių prekių pardavimą, nes parduotuvės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, dėl kokių priežasčių prekių ir piniginių lėšų trūkumas susidarė. Šis trūkumas, kaip parodė specialistė, galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių: tiek dėl netinkamo prekių pardavimo apskaitant kasos aparatu, tiek dėl netinkamo prekių gavimo, grąžinimo ar nurašymo įforminimo, tiek dėl netinkamos nuolaidos pritaikymo, tiek dėl kitų nenustatytų priežasčių.

Kad prekių ir pinigų trūkumas atsirado būtent dėl R. K. veiksmų, kaltinimas grindžiamas jos pačios rašytais prisipažinimais ir pasiaiškinimais darbdaviui iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau šie rašytiniai dokumentai neįrodo R. K. kaltės.

Rašytame R. K. pasiaiškinime 2014-08-01 nurodyta, kad kartais parduodavo brangesnius daiktus, bet įrašydavo, kad parduoda skarą, kad netrūktų vienetų, kartais klientams nepadarydavo nuolaidų, bet parašydavo, kad padarė nuolaidų ir ją pasiimdavo sau (t1, b.l. 34;). Panašiai rašytame pasiaiškinime 2014-09-15 nurodyta, kad per metus dirbdama ji kartais pasiimdavo nuolaidą, paskaičiuotą už prekę, ir kartais, kad netrūktų vienetų per patikrinimą, įrašydavo prekę (t1, b.l. 32;). Teismas sprendžia, kad toks prisipažinimas neįrodo, kad R. K. pasilikdama už parduotas prekes gautą dalį pajamų bendrai pasisavino kaltinime nurodytus 35 vienetus įvairių prekių kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų), nes pasiaiškinimuose nėra nurodyta kada, kiek ir iš kokio pirkėjo ar pirkėjų pasilikdavo nuolaidą už prekes, taip pat nėra nurodyta, kokias prekes, kada ir į kokį apskaitos dokumentą ar dokumentus fiktyviai įrašė. Be to, pagal tokio turinio nekonkrečius pasiaiškinimus nėra galimybės jų palyginti ir patikrinti, ar juose nurodytos aplinkybės atitinka ir sutampa su kitais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo šių dokumentų laikyti kaltės įrodymu. Be to, minėta, kad BK 183 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl ši veika laikoma baigta, kai kaltinamasis nukentėjusiajam asmeniui padaro realią žala. Tai būtina atsakomybės pagal BK 183 str. sąlyga. Tačiau aptariami pasiaiškinimai nepaneigia specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, kad trūkumai parduotuvėje galėjo kilti ne tik tokiu būdu, kaip suformuluota kaltinime, bet ir dėl netinkamo prekių gavimo, grąžinimo ar nurašymo įforminimo, dėl netinkamos nuolaidos pritaikymo ir dėl kitų nenustatytų priežasčių.

Paprastasis neprotestuotinas vekselis, pasirašytas 2014-08-01 R. K. dėl pareigos be sąlygų sumokėti iki 2014-08-31 J. K. 21 500 litų (t1, b.l. 25; 111;), taip pat neįrodo kaltinamosios kaltės. Kaltinamoji paaiškino, kad tokio vekselio niekada nepasirašinėjo. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šį vekselį R. K. pakišo pasirašyti kartu su kitais dokumentais, o kaltinamoji nesuprato, kokį dokumentą pasirašinėja. Pasirašytas vekselis jam buvo reikalingas, kaip skolos grąžinimo garantas ir kaip pačios R. K. prisipažinimas dėl trūkumo. Aptarto pagrindu, teismas sprendžia, kad pateiktas vekselis neįrodo kaltinime nurodytų aplinkybių.

Dviejuose R. K. pasiaiškinimuose, adresuotuose J. K. 2014-08-01, nurodyta, kad liepos 26 d. klientė ilgai rinkosi prekes ir negalėjo nuspręsti, tačiau pasibaigus darbo valandoms staiga nusprendė būtinai pirkti 3 prekes už 163 litus. Ji tų prekių nespėjo įrašyti į sąsiuvinį, nes vėlavo į autobusą. Kitą dieną norėjo tas prekes įrašyti į sąsiuvinį ir „įmušti į kasą“, tačiau to nepadarė, kadangi atsirado problemų dėl pinigų ir būtų tas prekes įrašiusi ir įmušusi į kasą 2014-07-30 (t1, b.l. 35-36; 108; 109;).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad tokio turinio prisipažinimas taip pat neįrodo, kad R. K. pasilikdama už parduotas prekes gautą dalį pajamų bendrai pasisavino kaltinime nurodytus 35 vienetus įvairių prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų). Teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad neįneštus į kasą 163 litus už parduotas prekes, kuriuos pasiėmė kaip avansą, perdavė asmeniškai D. K.. D. K. parodė, kad neįnešti į kasą 163 litai nebuvo grąžinti jam asmeniškai, bet nuskaičiuoti kaltinamajai dirbant parduotuvėje. Nors kaltinamosios ir D. K. paaiškinimai skiriasi dalyje dėl 163 litų grąžinimo būdo, tačiau šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad 163 litai parduotuvei grąžinti. Teismų praktikoje pripažįstama tam, kad inkriminuoti turto pasisavinimą nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011), būtina nustatyti, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia pasisavino pinigus t.y. siekė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos to turto savininko sąskaita. Kaltinamajai grąžinus parduotuvei 163 litus, nėra pagrindo spręsti, kad aptariami rašyti pasiaiškinimai įrodo, kad R. K. 2014-07-26 neįneštus į kasą už parduotas prekes 163 litus siekė paversti savo nuosavu turtu, taip siekdama naudos šių pinigų savininko sąskaita.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Vertinant kaltinamajai R. K. pateikto kaltinimo pagrįstumą pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą bei apibendrinant išnagrinėtus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojant kaltinimo pateiktus įrodymus matyti, kad teismo posėdžio metu apklausti asmenys: nukentėjusysis J. K., liudytojai D. K., E. G., R. P. neparodė jokių jiems žinomų aplinkybių dėl to, kaip, kada ir kokiu būdu R. K. padarė prekių ir pinigų trūkumą drabužių parduotuvėje. Kaltinimas pagrinde grindžiamas parduotuvės pateiktais apskaitos dokumentais ir šių dokumentų pagrindu atlikta specialistės išvada, tačiau pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, dėl kokios priežasties ir kokiu būdu atsirado prekių ir pinigų trūkumas, kurio dydis bylos nagrinėjimo metu keitėsi iš esmės (mažėjo), priklausomai nuo pateiktų apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. pateikus perrašytą A 4 formato sąsiuvinį, kuriame buvo fiksuojamos gautos, parduotos, grąžintos, nurašytos ir kt. prekės su užrašu ant viršelio „OFFICE BOOK“, 2015 m. gegužės 18 d. specialisto išvada Nr. 5-2/76 (t2, b.l. 62-194;) buvo nustatyta, kad drabužių parduotuvėje trūkumas sudaro 127 vnt. įvairių prekių, kurių vertė 27 322 Lt (7 913 EUR). Tačiau teismo posėdžio metu, pateikus D. K. paaiškinimu originalų A 4 formato sąsiuvinis su užrašu ant viršelio „APP“, 2017 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/15 (t5, b.l. 1-111;) nustatyta, kad drabužių parduotuvėje trūkumas sumažėjo daugiau nei 3 kartus ir sudaro 35 vnt. įvairių prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 EUR). Akivaizdu, kad toks trūkumo dydžio pasikeitimas yra susijęs su netinkamu ir neaiškiu apskaitos vedimu parduotuvėje. Tai patvirtina ir 2015 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/76 (t2, b.l. 85-88;) pateikti atsakymai į 1, 2, 4 klausimus, ar parduotuvėje yra visi pajamas ir išlaidas patvirtinantys buhalteriniai dokumentai, ar gautos pajamos ir išlaidos yra įvertintos buhalterinėje apskaitoje ar teisingai, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų - J. K. individualios veiklos UAB ,,S.“ drabužių parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, bei pažeidžiant 2003-02-17 LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 37 p. nuostatas, kad gyventojas daro atskirą įrašą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kai uždirba pajamų, arba kai turi išlaidų, susijusių su uždirbtomis individualios veiklos pajamomis; 41 p. nuostatas, kad individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos; 7 p. nuostatas, kad gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus teisės aktuose nustatytą laiką ? ne mažiau kaip 10 metų. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti individualią veiklą vykdžiusio asmens - J. K. - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tikėtina, kad netinkama ir neaiški apskaita nebuvo vedama be priežasties. Viena iš tokių priežasčių galėjo būti mokesčių vengimas. 2015 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/76 (t2, b.l. 89;) nustatyta, kad iš viso J. K., vykdydamas individualią veiklą UAB ,,S.“ drabužių parduotuvėje Druskininkuose, tiriamuoju laikotarpiu nesumokėjo 5 617 Lt (1 626,80 EUR) mokesčių ir įmokų. Kita priežastis galėjo būti apskaitos dokumentų įforminimas taip, kad būtų nustatytas R. K. darbe trūkumas, kurį būtų galima iš jos išsireikalauti pateikus netikrą vekselį, o jeigu nepavyktų, siekti pinigus išsireikalauti ikiteisminio tyrimo pagalba. Nurodytą versiją pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės. Surašytą netikrą vekselį D. K. pasiuntė paštu R. K. reikalaudamas susimokėti 21 500 litų. R. K. atsisakius mokėti, tas pats vekselis kartu su kitais dokumentais buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kaip kaltės dėl turto pasisavinimo pripažinimas. Byloje taip pat nustatyta, kad drabužių parduotuvėje dirbo ne tik kaltinamoji, bet ir R. P. bei E. G., tačiau su šiomis pardavėjomis nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, keičiantis pardavėjoms, nebuvo atliekamas turto perdavimas. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl trūkumo parduotuvėje tikėtina galėjo būti atsakingos ir kitos dvi parduotuvėje dirbusios pardavėjos ar viena iš jų, tačiau tokia versija ikiteisminio tyrimo metu netirta, tikėtina apsiribota R. K. nekonkrečiais ir ribotais prisipažinimais, išrašytu netikru vekseliu.

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

Teismas, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog R. K. padarė inkriminuojamą veiką, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Teismas sprendžia, kad byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių kaltinamosios kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma – nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina R. K. kaltės padarius BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas išdėstyta priimtinas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. R. K. išteisina, kadangi neįrodyta, jog ji padarė nusikalstamą veiką, todėl J. K. civilinis ieškinys dėl 10 292,42 EUR nuostolio atlyginimo (t3, b.l. 105-123;) atmestinas.

Kaltinamajai R. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės inventorizacijos aprašai, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraščiai, atsargų inventorizacijos aprašai, pardavėjos R. P. 2014-07-28 paaiškinimas (originalas) dėl R. K. kasos čekio neišdavimo, J. K. individualios veiklos prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentai ir kt. (kurių patvirtintos kopijos pateiktos byloje t.1, b. l. 26-30; 40-55; 58-123; 135-158), esantys paketuose Nr. 1 - Nr. 4, – grąžintini J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui;

2) 2015-01-07 R. K. pateiktas (t.2, b. l. 21-22) išplėštas J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parduotų prekių apskaitos popieriaus lapas, kuriame yra rankraštiniai įrašai, kuris pridėtas prie bylos (t. 2, b. l. 21-22) - grąžintinas J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui;

3) 2015-05-04 J. K. individualios veiklos atstovo D. K. pateikti darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, metines pajamų deklaracijos, J. K. individualios veiklos pažyma, pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas, darbo sutartis ir kiti dokumentai, kurių patvirtintos kopijos pateiktos byloje (t2, b. l. 43), esantys paketuose Nr. 3 - Nr. 4, - grąžinti J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui;

4) D. K. 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu (t3, b.l. 126-129;) pateiktas A 4 formato sąsiuvinis su užrašu ant viršelio „APP“, esantis pakete Nr. 5 - grąžintinas J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

R. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį dėl 10 292,42 EUR nuostolio atlyginimo atmesti.

1) J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės inventorizacijos aprašus, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraščius, atsargų inventorizacijos aprašus, pardavėjos R. P. 2014-07-28 paaiškinimą (originalą) dėl R. K. kasos čekio neišdavimo, J. K. individualios veiklos prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir kt., esančius paketuose Nr. 1 - Nr. 4 – grąžinti J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui;

2) 2015-01-07 R. K. pateiktą išplėšto J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės parduotų prekių apskaitos popieriaus lapą, kuriame yra rankraštiniai įrašai, kuris pridėtas prie bylos (t2, b. l. 21-22;) - grąžinti J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui;

3) 2015-05-04 J. K. individualios veiklos atstovo D. K. pateiktus darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, metines pajamų deklaracijas, J. K. individualios veiklos pažymą, pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą, darbo sutartis ir kitus dokumentus, esančius paketuose Nr. 3 - Nr. 4 - grąžinti J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui;

4) D. K. 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu pateiktą A 4 formato sąsiuvinį su užrašu ant viršelio „APP“ esantį pakete Nr. 5 - grąžinti J. K. individualios veiklos drabužių parduotuvės savininkui ar jo įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per 20 dienų dienos nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.