- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-1531-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02338-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Agrokoncernas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. S- (7-44/2021) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 1A-23 ,,Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2019 m. balandžio 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM190587S (toliau – ir Ataskaita)ą; 4) pasinaudoti iniciatyva kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar mokestiniame ginče dėl trąšų galima naudoti trąšų tyrimo ir analizės metodą, nenurodytą 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų (toliau – ir Trąšų reglamentas) IV priede „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“; ar mokestiniame ginče dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 999/2014), 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas 1 (1) straipsnį, ginčo trąšose amonio nitrato kiekį galima nustatinėti rentgeno spinduliuotės difrakcijos metodu, standartizuotu pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1:2003, nors Trąšų reglamento IV priede nėra nurodytas joks amonio nitrato kiekio trąšose ištyrimo metodas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Mokestinis ginčas vyksta dėl amonio nitrato kiekio granuliuotose sausose trąšose NPK 30-4-4 (trąšų sudėtiniai elementai azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), toliau – ir Ginčo trąšos), kurios yra pagamintos maišymo būdu, sumaišius du komponentus: apie 75 proc. amonio nitrato (salietros) su apie 25 proc. kompleksinių trąšų NPK 16-16-16. Amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra svarbus dėl to, kad antidempingo muitas tokio pobūdžio trąšoms, kurių kilmė Rusijos Federacija taikomas tuo atveju, jei jose esantis amonio nitrato kiekis viršija 80 procentų bendros trąšų masės.
2.2. Pareiškėjas importavo Ginčo trąšas, kurias deklaravo 2017 m. gruodžio 29 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 17LTVG2000IM119B35 (toliau – Ginčo EID) TARIC 3105 20 10 90 kodu, kadangi Ginčo trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudaro mažiau kaip 80proc. bendros Ginčo trąšų masės.
2.3. Vilniaus TM nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu pritaikant 42,83 Eur/1 000 kg galutinio antidempingo muitą, bei atitinkamai TARIC 3105 20 10 40 kodu, pritaikant 44,25 Eur/1 000 kg galutinio antidempingo muitą, todėl pareiškėjui buvo perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai ir įregistruota skola muitinei: muitas – 1,00 Eur; galutinis antidempingo muitas – 11 146,00 Eur; muito delspinigiai – 93,00 Eur; bauda – 1 349,00 Eur (įmokos kodas 894). Muitinės departamentas ir MGK patvirtino Vilniaus TM poziciją,
2.4. Ginčijamuose sprendimuose pateiktos išvados yra prieštaringos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir esančių dokumentų bei dokumentuose esančių duomenų, todėl yra nepagrįstos bei neteisėtos.
2.5. Pareiškėjas, ginčydama Vilniaus TM nustatytą TARIC kodą, remiasi nepriklausomų laboratorijų bei gamintojo paaiškinimais, jog grynasis amonio nitratas sudaro mažiau nei 80 proc. trąšų NPK 30:4:4 masės. Trąšos NPK 16:16:16 sudaro tik apie 25 proc. trąšų NPK 30:4:4 masės, todėl jose esantis 8,6 proc. fosforo junginių amoniakinio azoto bendroje trąšų NPK 30:4:4 masėje sudaro mažiau kaip 8,6 proc. ir tokiu būdu bendroje trąšų NPK 30:4:4 masėje amonio nitrato iš trąšų NPK 16:16:16 negali būti daugiau kaip 2 proc.
2.6. UAB „Inspectorate Klaipėda“ yra akredituota atlikti iš esmės visus tyrimus, kurie buvo atlikti tiriant trąšų NPK 30:4:4 sudėtį, taip pat paruošti mėginius tyrimui, o Vilniaus TM laboratorija iš viso nėra akredituota ne tik atlikti trąšų tyrimus, tačiau net ir paruošti jų mėginius.
2.7. Profesorius dr. K. B. nurodė, kad Rentgeno spinduliuotės difrakcinė analizė yra tinkamiausias metodas amonio nitrato buvimui ir jo kiekiui trąšose nustatyti, kadangi šis metodas leidžia nustatyti elementų junginius bei jų kiekį tiriamoje medžiagoje. Nagrinėjant šį ginčą, nepriklausoma laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“, kaip nurodyta 2018 m. vasario 27 d. tyrimų protokole Nr. K180159-11 ir 2018 m. balandžio 16 d. papildomame tyrimų protokole Nr. K180159-11/1 naudojo rentgeno spinduliuotės difrakcinės analizės metodą. Rentgeno spinduliuotės difrakcinės analizės metodą naudojo ir Kauno technologijų universiteto laboratorija.
2.8. Trąšų reglamente nustatytos priemonės yra skirtos užtikrinti į bendrą rinką patenkančių trąšų saugumą, bet neturėtų būti naudojamos nustatant trąšų sudėtį muitų apskaičiavimo tikslais. Trąšų reglamento IV priede nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitratui aptariamose Ginčo trąšose nustatyti ir(ar) apskaičiuoti, tačiau Trąšų reglamentas nedraudžia taikyti kitų trąšų sudėties analizės metodų. Tokio draudimo nėra darant tyrimus bet kokiais tikslais, tačiau ypatingai Trąšų reglamentas negali būti aiškinamas, kaip draudžiantis trąšų sudėties analizės metodus, nenurodytus šiame reglamente, kai analizė atliekama kitu nei Trąšų reglamente nurodytas tikslas. Rentgeno difrakcinės spinduliuotės analizės metodo taikymas amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti antidempingo muito apskaičiavimo tikslu, yra galimas.
2.9. Pareiškėjas pateikė Lukasiewicz tyrimų tinklo – keramikos ir statybinių medžiagų instituto (toliau – ir Institutas) dokumentus, patvirtinančius kompetenciją atlikti atitinkamus tyrimus, o taip pat Instituto patvirtinimą, kad jis gali nustatyti amonio nitrato kiekį Ginčo trąšose ir pasiūlymą tai padaryti, taip pat pateikė Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančios laboratorijos Terrachem GmbH (toliau – ir Laboratorija) priedą prie akreditacijos pažymėjimo D-PL-20323-01-00 su vertimu į lietuvių kalbą. Šiame dokumente nurodyta, kad Laboratorija yra akredituota atlikti neardomuosius bandymus – rentgeno spindulių difrakcijos analizė polikristalinėse ir amorfinėse kietosiose medžiagose. Ginčo trąšos yra polikristalinė medžiaga dėl to Laboratorija yra akredituota rentgeno difrakcijos metodu nustatyti Ginčo trąšų sudėtį, įskaitant amonio nitrato kiekį Ginčo trąšose.
2.10. Pareiškėjas pateikė Laboratorijai Ginčo trąšų mėginį, kurį 2018 m. kovo 18 d. paėmė nepriklausoma laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“ kartu su Vilniaus TM pareigūnu. Laboratorija mėginį ištyrė ir pateikė 2022 m. balandžio 13 d. Tyrimo ataskaitą 31025-22329, kurioje nurodyta, kad Ginčo trąšose yra 75,1 procento amonio nitrato, t. y. amonio nitrato kiekis Ginčo trąšose yra mažesnis nei 80 procentų bendros Ginčo trąšų masės.
2.11. Nurodyti duomenys įrodo, kad yra patikimas, standartizuotas ir akredituotas instrumentinis metodas – rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizė – amonio nitrato kiekiui Ginčo trąšose nustatyti. MGK sprendime nurodyta, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinis direktorius MGK posėdžio metu patvirtino, jog oficialiai patvirtinto metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti nėra, tačiau šiuo teiginiu jis aiškino, jog nėra tokio metodo, kuris būtų nurodomas, kaip oficialus amonio nitrato kiekio nustatymo metodas, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja standartizuotas, oficialus metodas, kurio aprašyme nors ir nenurodoma, kad jis skirtas amonio nitrato kiekiui nustatyti, tačiau vis dėl to tokiu metodu (kaip pvz. rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizė) amonio nitrato kiekį trąšose galima nustatyti tiksliai. Tai patvirtina Instituto ir Laboratorijos akreditacijos, kurios nors ir neišskiria amonio nitrato kiekio nustatymo, tačiau aiškiai įvardina, jog rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizė skirta trąšų (arba, kaip Vokietijos laboratorijos atveju – polikristalinių medžiagų) kokybinei ir kiekybinei sudėčiai nustatyti.
2.12. Nėra aišku, kuo remiantis Vilniaus TM padarė išvadą, kad bendras amonio nitrato kiekis tirtose trąšose sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, nes Vilniaus TM laboratorijos tyrimo protokole nenurodomas trąšose esantis bendras amonio nitrato kiekis.
2.13. Tikslų amonio nitrato kiekį, skirtingai nei teigia Vilniaus TM, galima nustatyti laboratorinių tyrimų pagalba. Ataskaita, patvirtinta Muitinės departamento ir MGK, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi jos pagrindas – Vilniaus TM laboratorijos tyrimų protokolai, kurie sudaryti įstaigos, neakredituotos vykdyti trąšų tyrimus, be to, mėginiai buvo imami neteisingai.
2.14. Atsižvelgiant į tai, kad yra metodas, kuriuo pakankamai tiksliai galima nustatyti amonio nitrato kiekį tiriamame pavyzdyje, tačiau Vilniaus TM laboratorija šiuo metodu nesinaudojo, be to, kadangi Vilniaus TM laboratorija nėra akredituota tirti trąšas, Vilniaus TM laboratorijos tyrimas laikytinas mažiau tiksliu ir patikimu, palyginus su akredituotos nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Laboratorijos tyrimu. Nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Laboratorijos tyrimai patvirtina, kad amonio nitrato kiekis tirtose Ginčo trąšose sudaro mažiau nei 80 proc. masės.
2.15. Vadovaujantis ESTT 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu byloje Nr. T-348/08, importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Trąšos NPK 30:4:4 gaminamos pagal technines sąlygas TU 2189-104-00203815-2006 (amonio salietra gaminama pagal GOST 2-2013) ir nenustačius šios prekės cheminės sudėties, negalima vertinti, ar tai tas produktas, kuriam turi būti taikomas antidempingo muitas.
2.16. Trąšų reglamentas nagrinėjamam ginčui, t. y. muito apskaičiavimo tikslais netaikytinas, nes jo paskirtis – visuomenės saugos, sveikatos ir darbuotojų apsaugos užtikrinimas.
2.17. Tiek MGK sprendimas, tiek Muitinės departamento sprendimas, tiek Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam administraciniam aktui.
2.18. Buvo pažeistos Trąšų reglamento ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos, nustatančios pačių mėginių sudedamųjų dalių kiekio ir kokybės tyrimo metodiką, todėl Ataskaita neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam administraciniam aktui.
2.19. Byloje kilo ginčas apie ES teisės akto taikymo ginčo trąšoms. Į šį klausimą gali atsakyti tik ESTT. Tokiu būdu byloje esminę reikšmę turi tinkamas ES teisės taikymas, kuris tiesiogiai koreliuoja su teisingu bylos išnagrinėjimu. ES teisės aiškinimo klausimas priklauso išimtinei ESTT kompetencijai. Prejudicinio (preliminaraus) sprendimo priėmimu yra užtikrinamas fundamentalus ir bene pagrindinis ES teisės uždavinys – vienodas ir neprieštaringas ES teisės aiškinimas ir taikymas nacionaliniuose teismuose, todėl yra tikslinga atsakyti į ginčo metu iškilusius klausimus dėl Trąšų reglamento taikymo ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuzh“ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1 000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Tarybos 2008 m. liepos 8 d. Reglamente (EB) Nr. 661/2008, kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir po dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 661/2008), t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodai šiuo metu yra inter alia ex 3105 20 10. Reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra inter alia ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d.
4.2. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005). Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1.
4.3. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės.
4.4. Atsakovas paaiškina, kad ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje Nr. C-117/19 akcinė bendrovė „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą, išnagrinėjęs MGK prašymą priimti prejudicinį sprendimą, konstatavo, jog Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat nurodė, jog Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.
4.5. Aplinkybę, ar mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
4.6. Esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, Vilniaus TM pagrįstai vadovavosi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.
4.7. Remiantis pareiškėjo pateiktu dokumentu – techninėmis sąlygomis 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc.. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jos importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Pareiškėja importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamentu Nr. 945/2005 buvo nustatytos kaip naujos produkto rūšys, kurioms taikomas antidempingo muitas.
4.8. Nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.
4.9. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus, nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl KN kodo nustatymo.
4.10. Pareiškėjo pateiktas Laboratorijos tyrimo protokolas neturėtų būti priimamas kaip įrodymas, nes jame nurodyta, kad tyrimas atliktas naudojant pusiaukiekybinį (angl. „semiquantative“) tyrimo metodą, todėl, remiantis pusiau kiekybiniu tyrimo metodu, bandant paneigti Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, kuri taikoma pagal visiškai kiekybiniais metodais atliktų tyrimų rezultatus, nėra jokio pagrindo. Dėl trąšų 30-4-4 sudėtinių dalių kiekių (t. y. azoto, fosforo ir kalio) ginčo nėra.
4.11. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčo trąšų sudėties bei klasifikavimo grindžia tiek UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadomis, tiek ir Kauno technologijos universiteto prof. K. B. parengta ataskaita. Šis mokestinis ginčas prasidėjo dar 2019 metais, tais metais buvo paimti ir ginčo prekių mėginiai, todėl, praėjus 3-iems metams galimai pakito ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar Laboratorijoje tirtas mėginys atitiko ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu.
4.12. Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, imami du vienodi mėginiai. Pirmasis mėginys naudojamas jį klasifikuojant (tiriant), antrasis saugomas teritorinės muitinės atsakingame struktūriniame padalinyje ir gali būti naudojamas pristatymo į teritorinę muitinę metu pažeidus ar praradus pirmąjį mėginį arba teismo sprendimu atliekant mėginio pakartotinį arba papildomą tyrimą. Taisyklių 50 punkte yra nurodyta, jog mėginiai saugomi taip, kad jų savybės išliktų nepakitusios, o 51 punkte nurodyta, jog negrąžinti mėginiai saugomi dvejus metus nuo Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolo išdavimo arba Prekės klasifikavimo akto įforminimo, jeigu deklaranto deklaruotas prekių nomenklatūros kodas buvo pakeistas.
4.13. Pareiškėjos mėginiai, kurie buvo paimti pareiškėjai importuojant ginčo prekes, yra nurašyti ir nebesaugomi, todėl laboratorinis tyrimas nėra galimas.
4.14. MGK pritarė Vilniaus TM pozicijai dėl aplinkybės, jog nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekio nustatymui, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir/ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent dėl minėtos priežasties amonio nitrato kiekio nustatymui ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija. Tuo pačiu, patikimo ir oficialiai patvirtinto amonio nitrato metodo nebuvimas ir buvo priežastis priimti pirmiau minėtą reglamentą.
Šalies argumentai
4.15. Pareiškėjas selektyviai vertina Trąšų reglamente nurodytą šio teisės akto paskirtį bei jo taikymo apimtį, nurodydama, jog jis gali būti taikomas išimtinai užtikrinant gyventojų saugą bei sveikatą. Iš šio teisės akto turinio akivaizdu, jog jo taikymo spektras kur kas platesnis ir gali būti taikomas įvairiais tikslais, taip pat ir užtikrinant muitinės priežiūrą.
4.16. Mokestinėje byloje esantys pareiškėjo pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi.
4.17. Pareiškėjas, būdama atidus ir rūpestingas, siekdamas įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę, vadovaujantis 2013 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
4.18. MGK Sprendimas, Muitinės departamento sprendimas ir Ataskaita yra pagrįsti bei teisingi, priimti įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Vilniaus TM iš esmės dėstė argumentus, nurodytus Muitinės departamento atsiliepime į skundą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas iš Rusijos įmonės „Dorogobuzh“ importavo prekes – amonio-nitrato trąšas NPK 30:4:4, kurioms Muitinėje įformino elektroninę importo deklaraciją 17TVG2000IM119B35 (2017-12-29) ir prekes deklaravo TARIC kodu 3105 20 10 90.
7.2. Vilniaus TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodeksu, 48 ir 188 straipsniais, atliko pareiškėjo importo deklaracijoje deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisingumo patikrinimą. Buvo nustatyta, kad importo deklaracijos įforminimo metu, vadovaujantis Taisyklėmis, buvo paimti deklaruotų prekių mėginiai ir išsiųsti į Muitinės laboratoriją tyrimui ir tiksliam KN kodui nustatyti.
7.3. Remiantis Vilniaus TM laboratorijos tyrimo rezultatais (Tyrimo protokolai Nr.l8MLT0288 (2018 m. vasario 14 d.), Nr. 18MLT0418 (2018 m. kovo 5 d.)) bei muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija, nustatyta, kad dalis šioje deklaracijoje deklaruotų prekių yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4, pagamintos maišymo būdu, sumaišius 95 proc. amonio nitrato su 5 proc. kompleksinių NPK trąšų, (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (bendras amonio nitrato kiekis susideda iš 95 proc. gryno amonio nitrato ir amonio nitrato, esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 5 proc. bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 5,5 proc. masės (2018 m. vasario 28 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. 18V0120). Ištirtam prekės mėginiui nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 40.
7.4. Kita deklaruotos prekės dalis yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4 pagamintos maišymo būdu, sumaišius 75 proc. amonio nitrato su 25 proc. kompleksinių NPK trąšų (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (bendras amonio nitrato kiekis sudaro 75 proc. gryno amonio nitrato ir amonio nitrato esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 5 proc. bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P₂0₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 8 proc. masės (2018 m. kovo 12 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. 18V0127). Ištirtam prekės mėginiui nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50.
7.5. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš Rusijos importuotos trąšos NPK 30:4:4 buvo deklaruotos, taikant neteisingą TARIC kodą, ko pasėkoje minėtoms prekėms nebuvo taikomas galutinis antidempingo muitas ir neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai.
7.6. Vilniaus TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui išsiuntė 2019 m. vasario 28 d. pranešimą Nr. (9.2/32) -2V-3787 apie galimą nepalankų sprendimą. Pareiškėjas nesutiko su pranešime mokesčių administratoriaus nurodytais argumentais ir 2019 m. balandžio 1 d. raštu išdėstė savo nuomonę bei paaiškinimus. Vilniaus TM vertino, kad pareiškėjo paaiškinimai nepaneigė atliekamo patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, todėl Ataskaitoje pareiškėjui įregistravo 1,00 Eur muito, 11 146.00 Eur galutinio antidempingo muito, 287,00 Eur muito delspinigių mokestinę prievolę bei skyrė 1 349,00 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.
7.7. Pareiškėjas nesutiko su Ataskaita ir ją apskundė Muitinės departamentui, kuris 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1A-113 sustabdė skundo nagrinėjimą iki ESTT priims prejudicinį sprendimą mokestinio ginčo byloje Nr. 7-226/2018 ar procesas ESTT bus užbaigtas kitu sprendimu. Tęsiantis ikiteisminiam ginčui, buvo priimti Muitinės departamento sprendimas ir MGK sprendimas, kuriais pareiškėjo skundai buvo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl prekių klasifikavimo teisingumo, įtakojusio prekių apmokestinimą galutiniu antidempingo muitu ir dėl to atsiradusių papildomų mokestinių prievolių. Pareiškėjas iniciavo mokestinį ginčą dėl jos importuotų amonio – nitrato trąšų NPK 30:4:4, kurios buvo deklaruotos importo deklaracijoje tarifinio klasifikavimo, t. y. ar ši prekė turi būti klasifikuojama muitinio įforminimo metu deklaruotu TARIC kodu 3105 20 10 90, ar Muitinės nustatytais TARIC kodais 3105-20-10-40 ir 3105 20 10 50. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo, kad NPK sudėtyje yra amonio nitrato, nėra, šią aplinkybę pareiškėjas pripažįsta, tačiau pareiškėjas kvestionuoja Vilniaus TM laboratorijos tyrimo metu nustatytą NPK sudėtyje amonio nitrato kiekį.
9. Teismas, nurodė, kad, vadovaujantis Komisijos 2016 m. spalio 6 d. įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (toliau – ir Reglamentas Nr. 2016/1821), pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vadovavosi ESTT praktika (2020 m. spalio 15 d. sprendimu byloje Nr. C-117/19 akcinė bendrovė „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą), Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis (56 str., 57 str.).
11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Ginčo trąšose esantis azotas sudaro apie 30 proc. masės, fosforas ir kalis maždaug po 4 proc.
12. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytus sutartinius žymėjimus trąšos NPK 30-4-4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30-4-4 – maistinių medžiagų kiekis. Teismas sutiko su Muitinės departamento išvada, kad yra neginčijami įrodymai dėl maistinių medžiagų kiekio Ginčo trąšų sudėtyje, o būtent, kad azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, todėl pagrįstai atsakovas ir Vilniaus TM nusprendė taikyti Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, kad azoto kiekiui esant didesniam kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada yra didesnis kaip 80 proc. masės. Teismas konstatavo, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas trąšose nagrinėjamu atveju nėra nei teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme, nei įmanomas dėl patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nebūvimo.
13. Teismas, įvertinęs ESTT praktiką, ginčijamų sprendimų turinius, pareiškėjo pateiktus dokumentus, paaiškinimus, Ataskaitą, konstatavo, kad iš surinktų įrodymų aiškiai matyti, jog pareiškėjo importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, joms turi būti taikoma 6,5 % trečiųjų šalių importo muito norma ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms klasifikuojamoms šiuo kodu, kurių gamintojas yra Rusijos įmonė „Dorogobuzh“, deklaruotinas papildomas kodas A999 bei taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas.
14. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausios administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktą, pareiškėjo pateiktuose UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokoluose nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo. Teismas nurodė, kad analogiškas apibendrinimas taikytinas ir Laboratorijai.
15. Apžvelgęs Muitinės laboratorijos nuostatus, patvirtintus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 (toliau – Nuostatai) (1 p., 5 p., 9.1 p., 10.1 p.), teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų ir asmenų (jų atstovų), kurių prekės tikrinamos, veiksmus muitinei imant ir tvarkant neatlyginamai paimamus prekių mėginius arba pavyzdžius prekių muitinio įforminimo ir tikrinimo metu bei po muitinio įforminimo (prekes išleidus) dėl jų tarifinio klasifikavimo taikant Kombinuotąją nomenklatūrą bei Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, sudarytas remiantis 1987 m. liepos 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 494/2010 (OL 2010 L 140, p. 19), ir Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą, nustatytą 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3846/87, nustatančiu žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 7 tomas, p. 325) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 326/2010 (OL 2010 L 100, p. 1) ir kitas vadovaujantis Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos muitų teisės aktais pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras reglamentuoja Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443.
16. Teismas pažymėjo, kad mėginys paimtas 2018 m. vasario 14 d., mėginio ėmimo protokole Nr. 18MLT0288 nurodytas detalus mėginio aprašymas, jo kiekis, pakuotė, mėginio ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog mėginys buvo paimtas netinkamai, tačiau konkrečių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo nenurodė, o byloje duomenų, patvirtinančių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių pažeidimą, imant mėginį, teismas nenustatė.
17. Teismas padarė išvadą, kad nėra abejoti Vilniaus TM laboratorijos atliktu tyrimu ir jo rezultatais neturi pagrindo. Vilniaus TM laboratorijos 2018 m. vasario 14 d. tyrimo protokolas Nr. 18MLT0288 yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, atitinka Nuostatus ir laikomas dokumentu, pagrindžiančiu trąšos NPK 30:4:4 priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50.
18. Teismas konstatavo, kad Trąšų reglamento normų, nustatančių trąšų kvalifikavimą, dėl kurių aiškinimo pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT, taikymas yra akivaizdus ir dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstų abejonių, šių normų aiškinimas yra suformuluotas paminėtuose ESTT sprendimuose. Dalis pareiškėjo prašyme kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo suformuluotų klausimų yra susiję ne su teisės aiškinimu, o su byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, todėl teismas pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkino.
19. Teismas padarė išvadą, kad Muitinės departamentas, Vilniaus TM ir MGK, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl Trąšų reglamento nuostatų išaiškinimo.
21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Vadovaujantis Trąšų reglamento nuostatomis, šiame reglamente nustatytos priemonės yra skirtos užtikrinti į bendrą rinką patenkančių trąšų saugumą, bet neturėtų būti naudojamos nustatant trąšų sudėtį muitų apskaičiavimo tikslais. Trąšų reglamento IV priede nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitratui aptariamose Ginčo trąšose nustatyti ir(ar) apskaičiuoti, tačiau Trąšų reglamentas nedraudžia taikyti kitų trąšų sudėties analizės metodų. Tokio draudimo nėra darant tyrimus bet kokiais tikslais, tačiau ypatingai Trąšų reglamentas negali būti aiškinamas, kaip draudžiantis trąšų sudėties analizės metodus, nenurodytus šiame reglamente, kai analizė atliekama kitu nei Trąšų reglamente nurodytas tikslu, todėl rentgeno difrakcinės spinduliuotės analizės metodo taikymas amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti antidempingo muito apskaičiavimo tikslu, yra galimas.
21.3. Pagal ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Nr. C-117/19 45 punkte pateiktą išvadą, akivaizdu, kad norint nustatyti, ar tiriamoms trąšoms turi būti taikomas antidempingo mokestis ir kokio dydžio šis mokestis turi būti taikomas, amonio nitrato kiekis trąšose turi būti nustatomas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad amonio nitrato kiekio nustatymas Ginčo trąšų klasifikavimui reikšmės neturi. Šiame mokestiniame ginče pateikti įrodymai Prezumpciją paneigia, be to, pateikti įrodymai yra tinkami prezumpcijos, kad tuo atveju, jei trąšose esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada yra didesnis kaip 80 proc. masės, paneigimui.
21.4. Pateikti nepriklausomų laboratorijų instrumentinės analizės laboratorijos tyrimų protokolai įrodo, kad amonio nitrato kiekis Ginčo trąšose yra mažesnis nei 80 procentų, nežiūrint į tai, jog azoto kiekis Ginčo trąšose didesnis nei 28 procentai.
21.5. Ginčo trąšų gamintojo paaiškinimuose pateiktais duomenimis ir skaičiavimais amonio nitrato kiekis Ginčo trąšose yra 77,5 procentai, t. y. mažiau nei 80 procentų. Nei Muitinės departamentas, nei MGK nepaaiškino ir nepateikė jokių argumentų ar skaičiavimų, paneigiančių Ginčo trąšų gamintojo pateiktus skaičiavimus, todėl Ginčo trąšų gamintojo pateikti duomenys ir skaičiavimai yra teisingi ir patvirtina, jog Ginčo trąšose amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 procentų trąšų masės, todėl, net ir tuo atveju, jei laikytume, kad trąšų NPK 30-4-4 sudedamojoje dalyje NPK 16-16-16 (nitroamofoska) yra amonio nitrato (nors instrumentinės analizės tyrimo metodais buvo nustatyta, kad amonio nitrato nitroamofoskoje nėra) pagal gamintojo pateikiamus duomenis galima apskaičiuoti bendrą amonio nitrato kiekį Ginčo trąšose ir jis yra mažesnis už 80 procentų.
21.6. Ataskaita, patvirtinta Muitinės departamento ir MGK, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi jos pagrindas – Vilniaus TM laboratorijos tyrimų protokolai, kurie sudaryti įstaigos, neakredituotos vykdyti trąšų tyrimus, be to, mėginiai buvo imami neteisingai.
21.7. Egzistuoja yra metodas, kuriuo pakankamai tiksliai galima nustatyti amonio nitrato kiekį tiriamame pavyzdyje, tačiau Vilniaus TM laboratorija šiuo metodu nesinaudojo, be to, kadangi Vilniaus TM laboratorija nėra akredituota tirti trąšas, Vilniaus TM laboratorijos tyrimas laikytinas mažiau tiksliu ir patikimu palyginus su akredituotos nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Laboratorijos tyrimu, t. y. Ataskaita neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
21.8. Nepriklausomų laboratorijų tyrimo išvados atitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimus ir jomis galima vadovautis, neigiant Vilniaus TM laboratorijos tyrimo protokolo objektyvumą ir teisingumą. Nepriklausomų laboratorijų akredituoti tyrimai nustatė amonio nitrato kiekį Ginčo trąšose.
21.9. Tarp Ginčo trąšų gamintojo ir nepriklausomų laboratorijų išvadų nėra prieštaravimų. Nepriklausomos laboratorijos tyrė galutinį produktą, kurio cheminė sudėtis (cheminiai junginiai esantys galutiniame produkte – Ginčo trąšose NPK 30-4-4) dėl vykstančių cheminių reakcijų yra šiek tiek kitokia, nei pirminiai gamyboje naudojami cheminiai junginiai. Dėl šios priežasties azotas (N), esantis Ginčo trąšų sudėtyje esančiose NPK 16-16-16, randamas ne amonio nitrato (NH₄N0₃), o kituose junginiuose (pvz.: dvigubas kalio amonio nitratas, kaip nurodyta nepriklausomų laboratorijų išvadose).
21.10. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Europos Komisija Europos sąjungos oficialiame leidinyje pateikė pranešimą Nr. 2017/C 271/07 dėl antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, dalinės tarpinės peržiūros, inicijuotos Rusijos eksportuojančių gamintojų „PJSC Acron“, Gamintojo ir jų asocijuotosios prekybos bendrovės „Agronova Europe AG“ iš Šveicarijos. Pranešimo 2 p. aprašytas aptariamas (nagrinėjamas) produktas – kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 29 00, 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20.
21.11. Po peržiūros tyrimo Europos Komisija peržiūros iniciatoriams pateikė patikrinimo ataskaitą, kurios ištrauką 2018 m. spalio 10 d. Ginčo trąšų gamintojas pateikė pareiškėjui. Šioje ištraukoje nurodyta, kad iš visų prie ataskaitos pridėtame 3 priede nurodytų produktų tik trąšos 31-3-3 ir 33-1-1 yra aptariamas (nagrinėjamas) produktas (Product concerned), tuo tarpu visos kitos priede Nr. 3 nurodytos trąšos nėra nagrinėjamu produktu. Priede Nr. 3 yra nurodytos ir Ginčo trąšos NPK 30-4-4. Taigi, Ginčo trąšos nėra aptariamu (nagrinėjamu) produktu (tuo pačiu ir nagrinėjamu produktu pagal nurodytą Europos Komisijos pranešimą Nr. 2017/C 271/07), t. y. trąšos NPK 30-4-4 (Ginčo trąšos) nėra kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 29 00, 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20. Šie dokumentai įrodo, jog pati Europos Komisija trąšų NPK 30-4-4 (Ginčo trąšų) nelaiko produktu, kuriam turi būti taikomas antidempingo muitas, t. y. nelaiko, jog Ginčo trąšose NPK 30-4-4 yra daugiau nei 80 procentų amonio nitrato, nors azoto šiose trąšose yra 30 procentų. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrojo teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendime byloje Nr. T-348/05 padarytas išvadas, jei trąšos NPK 30-4-4 nėra tyrimo objektas, jos negali būti apmokestinamos antidempingo muitu. Atsižvelgiant į tai, Muitinės departamento sprendimas ir Ataskaita yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas nurodo, kad nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 % masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 % masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už 2 prašyme nurodytą 5 % ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 % masės.
24. Atsakovas pažymi, kad Muitinės departamentas laikosi pozicijos, jog, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, darytina išvada, jog muitinė pagrįstai vadovavosi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.
25. Atsakovas akcentuoja, kad šis mokestinis ginčas prasidėjo dar 2018 metais, tais metais buvo paimti ir ginčo prekių mėginiai, todėl praėjus 4 metams galimai pakito ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar Laboratorijoje tirtas mėginys atitiko ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu. Mėginiai, kurie buvo paimti pareiškėjui importuojant ginčo prekes, yra nurašyti ir nebesaugomi, todėl jų laboratorinis tyrimas nėra galimas.
Atsiliepimas
26. Atsakovas paaiškina, kad pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjo importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas – 4 %, kalis – 4 %. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % masės.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas, priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visas tiek pareiškėjo, tiek institucijų nurodytas aplinkybes ir įrodymus bei teisingai pritaikius teises aktus, todėl naikinti jo ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuzh“ importuotos ir deklaruotos prekės (amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4) klasifikavimo ir su tuo susijusių Vilniaus TM 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo ataskaitos Nr.9VM190578S, kuria pareiškėjui apskaičiuoti papildomi mokesčiai (galutinis antidempingo muitas, importo PVM) ir susijusios sumos (delspinigiai ir bauda), Muitinės departamento 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo Patikrinimo ataskaita patvirtinta, bei Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2021 m. vasario 17 d. sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ESTT praktiką, ginčijamų sprendimų turinius, pareiškėjo pateiktus dokumentus, paaiškinimus, Ataskaitą, konstatavo, kad pareiškėjo importuotos ginčo prekės atsakovo buvo teisingai klasifikuotos TARIC 3105 20 10 40 ir 3105 20 10 50 kodais, dėl to pareiškėjui pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini galutinis antidempingo muitas, importo PVM ir su šiais mokesčiais susijusios sumos.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su teismo motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas netenkinti jo skundo reikalavimų ir prašymo. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie, jo nuomone, pagrindžia tai, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog patikrinimo ataskaita yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vilniaus TM laboratorijos tyrimas laikytinas mažiau tiksliu ir patikimu palyginus su akredituotos nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Laboratorijos tyrimu, kurie nustatė amonio nitrato kiekį ginčo trąšose.
31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas importavo prekes – amonio – nitrato trąšas NPK 30-4-4, kurias 2017 m. gruodžio 29 d. deklaravo importo deklaracijoje TARIC kodu 3105 20 10 90. Vilniaus TM atlikusi patikrinimą nustatė, kad trąšose, gabentose vagonu Nr. 55079032, fosforo ir kalio kiekis sudaro 5,5 proc., o trąšose, gabentose vagonu Nr. 55078174, fosforo ir kalio kiekis prekėje sudaro 8 proc., nusprendė, kad trąšos, kuriose fosforo ir kalio kiekis sudaro 3 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 6 proc. masės, turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 40 kodu, o trąšos, kuriose fosforo ir kalio kiekis sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, – TARIC 3105 20 10 50 kodu, bei apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinus mokesčius. Muitinės departamentas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo ataskaitą, o Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo patvirtintas Muitinės departamento 2021 m. vasario 17 d. sprendimas.
33. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Reglamente Nr. 945/2005 buvo svarstomas klausimas dėl naujų produktų rūšių, vadinamų amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc., bet mažesnis kaip 33 proc. masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 proc. P₂O₅ ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 proc. K₂O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K), klasifikavimo. Iš Reglamento Nr. 945/2005 turinio seka, kad ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse (trąšos NPK) esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra l:l. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta - azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato - didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia (be kita ko) NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės.
34. Reglamento Nr. 945/2005 20 - 23 konstatuojamosiose dalyse yra įtvirtinta prezumpcija, kad jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Iš to seka, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus paprastai nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.
35. ESTT 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje Nr.C-117/19 AB „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą konstatuota, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosios dalys turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.
36. ESTT taip pat nurodė, kad iš aiškios Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. Aplinkybę, ar mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodytą prezumpciją, remiantis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti nacionalinis teismas.
37. Teisėjų kolegija, Nutarties 33–36 punkte pateikto teisinio reglamentavimo ir aktualios ESTT praktikos kontekste įvertinusi tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis nei 80 proc. masės.
38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).
39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pakankamai motyvuotai konstatavo, kad nei UAB „Inspectorate Klaipėda“ (Nepriklausomos laboratorijos), nei Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančios laboratorijos Terrachem GmbH (Laboratorijos) tyrimo protokolai, nei Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. K. B. paaiškinimai, nepaneigia Muitinės laboratorijos 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 5 d. tyrimo protokoluose padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio.
40. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog patikrinimo ataskaita yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad atlikdama pareiškėjo importuotų ir deklaruotų trąšų mišinio NPK 30-4-4 patikrinimą, Vilniaus TM veikė kompetencijos ribose, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Patikrinimo ataskaita pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, yra išsami ir motyvuota, o pareiškėjo argumentas, jog ji neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų, nepagrįsta.
42. Nesutikdamas su Patikrinimo ataskaita pareiškėjas taip pat nurodo, jog ataskaita yra nepagrįsta ir neteisėta ir dėl to, kad jos pagrindas – Muitinės laboratorijos tyrimų protokolai, kuriems mėginiai buvo imami neteisingai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste įvertino Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus, pažymėdamas, kad 2018 m. vasario 14 d. paimtame mėginio ėmimo protokole Nr. 18MLT0288 nurodytas detalus mėginio aprašymas, jo kiekis, pakuotė, mėginio ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys, nors pareiškėjas skunde teigė, jog mėginys buvo paimtas netinkamai, tačiau konkrečių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo nenurodė, o byloje duomenų, patvirtinančių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių pažeidimą, imant mėginį, teismas nenustatė. Nors argumentuodamas netinkamą mėginių ėmimą pareiškėjas nurodo, jog mėginių ėmimui nebuvo naudotas specialus įtaisas (ietinis ėmiklis), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Komisija išklausiusi Vilniaus TM vyresniojo inspektoriaus V. M. paaiškinimus nustatė, kad mėginys buvo imamams naudojant vienkartinę plastikinę talpą, o Trąšų reglamento IV priedo 4.2 punkte tarp įtaisų, rekomenduojamų kietosioms trąšoms imti, yra ir plokščiadugnis semtuvas, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepareiškė prieštaravimų dėl prekės mėginių paėmimo, todėl Komisija pagrįstai pareiškėjo argumentus dėl netinkamo mėginių paėmimo, atmetė kaip nepagrįstus.
43. Pareiškėjas ginčydamas prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo trąšose, remiasi UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktų tyrimų rezultatais, aplinkybę, jog amonio nitrato kiekis ginčo prekių sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės, grįsdamas vienos iš trąšų sudėtinių dalių NPK 16-16-16 tyrimu (vėliau remiantis šia išvada apskaičiuojamas amonio nitrato kiekis trąšose NPK 30-4-4), kurio metu buvo nustatyta, kad amonio nitratas į NPK 16-16-16 sudėtį neįeina. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis teiginys prieštarauja paties ginčo Trąšų (prekių) gamintojo PAO „Dorogobuzh“ pateikiamai informacijai (2018 m. kovo 27d. rašte Nr.11-745 nurodoma, jog amonio nitrato NPK trąšose yra 16,5 proc.), be to iš UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolų nustatyta, jog laboratorija tam, kad nustatytų, kokios druskos įeina į NPK 16-16-16 sudėtį, mėginį analizavo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu, tačiau UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorijos nurodyto mėginių tyrimo metodo (rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdo) tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra, toks metodas nėra įvardijamas ir Trąšų reglamente. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl minėtų įrodymų priimtinumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs analogiškose nagrinėjamai bylose (žr. pvz. LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-479-968/2023, 2022 m. birželio 22 d. administracinėje byloje Nr. eA-410-575/2022 ir kt.).
44. Pasisakydamas dėl Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros laboratorijos atlikto mokslinio tyrimo ataskaitos ir prof. dr. K. B. paaiškinimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad juose nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, paneigiančią Muitinės laboratorijos tyrimų teisingumą. Antai, pačioje prof. dr. K. B. parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad tai yra „apžvalga, diskusijos ir galimybių studija pateikta pagal MTEP Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose sutarties techninę užduotį negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prof. dr. K. B. parengta ataskaita nei patvirtina, nei paneigia ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos protokolų <...> išvadų (žr. pvz. LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-479-968/2023, 2022 m. birželio 22 d. administracinėje byloje Nr. eA-410-575/2022 ir kt.).
45. Iš pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos matyti, jog muitinęs taikomą prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio importuotose NPK 30-4-4 trąšose pareiškėjas neigia Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančios laboratorijos Terrachem GmbH (Laboratorija) 2022 m. balandžio 13 d. tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo trąšose yra 75,1 procento amonio nitrato. Vertinant šios laboratorijos atliktų tyrimų įrodomąją reikšmę šiame mokestiniame ginče, teisėjų kolegija pažymi, kad nors laboratorijos akreditacijos pažymėjime nurodyta, kad laboratorija yra akredituota atlikti neardomuosius bandymus – rentgeno spindulių difrakcijos analizė polikristalinėse ir amorfinėse kietosiose medžiagose, tačiau tai nekeičia vertinimo, jog metodas, kuriuo buvo gautos šios išvados neatitinka teisiškai reglamentuotiems trąšų analizės metodams amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti. Tarp Reglamento Nr.2003/2003 atskiru IV priedu „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“ yra reglamentuoti trąšų analizės metodai skirti tiesiogiai amoniakinio ir nitratinio azoto kiekiui nustatyti, taip pat metodai maistinių medžiagų (kalio, fosforo) kiekiui nustatyti, tačiau nėra metodo, kuris būtų skirtas tiesiogiai amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti. Kaip matyti iš tyrimo ataskaitos, joje nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas atliekant pusiau kiekybinę fazių analizę, tuo tarpu Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija taikoma pagal kiekybiniais metodais atliktų tyrimų rezultatus. Pažymėtina, kad posėdžio Komisijoje metu UAB „Inspectorate Klaipėda“ direktorius A. K. taip pat patvirtino, kad nėra cheminio metodo amonio nitratui ar jo kiekiui nustatyti. Abejones dėl Laboratorijos atliktų tyrimų patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš tyrimo ataskaitos, tirtas mėginys buvo paimtas 2018 m. kovo 18 d., o pats tyrimas atliktas 2022 m. kovo 29 d. – 2022 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus ketveriems metams, per kuriuos galimai galėjo pakisti mėginio savybės (pagal Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 50 ir 51 punktus mėginiai saugomi dvejus metus nuo Prekės klasifikavimo akto įforminimo).
46. Pareiškėjas prašo apeliacinio teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikiant šiuos klausimus: 1) ar esant mokestiniam ginčui dėl trąšų, galima naudoti trąšų tyrimo ir analizės metodą, nenurodytą 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų IV priede „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“?; 2) ar, esant mokestiniam ginčui dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui, pagal Reglamento Nr. 999/2014 1 (1) straipsnį, siekiant nuginčyti Reglamentu Nr. 945 įtvirtintą prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo trąšose, amonio nitrato kiekį ginčo trąšose galima nustatinėti rentgeno difrakcijos spinduliuotės metodu, kuris yra standartizuotas pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1, nors Reglamente Nr. 945/2005, Reglamente Nr. 999/2014 ir 2003 m. spalio 13 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2003/2003 „Dėl trąšų“ nėra nustatytas joks amonio nitrato kiekio trąšose ištyrimo metodas?
47. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. LVAT yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (ABTĮ 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, jis turi kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 3 d., Teismų įstatymo 40¹ str.). Pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, ECLI:EU:C:2006:405, 47 p., taip pat LVAT sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).
48. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo pareiškėjo nurodomu aspektu. Minėta, kad ESTT sprendimo AB „Linas Agro“ 48 punkte konstatuota, kad „prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti, ar bendrovės Linas Agro pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, ir prireikus nustatyti, ar reikia atlikti laboratorinius tyrimus faktiniam pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esančio amonio nitrato kiekiui nustatyti“. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėjo teikti įrodymai nepaneigia nei Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintos prezumpcijos, nei Muitinės laboratorijos protokoluose padarytos išvados, šioje byloje nėra būtinybės atlikti papildomus laboratorinius tyrimus faktiniam pagrindinėje byloje nagrinėjamų trąšų sudėtyje esančio amonio nitrato kiekiui nustatyti. Taigi klausimo dėl galimybės, nustatant amonio nitrato kiekį ginčo trąšose, naudoti rentgeno difrakcijos spinduliuotės metodą, kuris yra standartizuotas pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1, pateikimas ESTT nėra aktualus siekiant priimti teisingą procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
49. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
50. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.