Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-923-535/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: eI3-923-535/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02338-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus teritorinei muitinei

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-923-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02338-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,atsakovo atstovui Linui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Agrokoncernas“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2022-05-06 sprendimą Nr. S- (7-44/2021); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2021-02-17 sprendimą Nr. 1A-23 ,,Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2019-04-12 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM190587S; 4) pasinaudoti iniciatyva kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar mokestiniame ginče dėl trąšų galima naudoti trąšų tyrimo ir analizės metodą, nenurodytą 2003-10-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų IV priede „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“; ar mokestiniame ginče dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui pagal 2014-09-23 Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas 1 (1) straipsnį, ginčo trąšose amonio nitrato kiekį galima nustatinėti rentgeno spinduliuotės difrakcijos metodu, standartizuotu pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1:2003, nors Trąšų reglamento IV priede nėra nurodytas joks amonio nitrato kiekio trąšose ištyrimo metodas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad mokestinis ginčas vyksta dėl amonio nitrato kiekio granuliuotose sausose trąšose NPK 30-4-4 (trąšų sudėtiniai elementai azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), toliau – Ginčo trąšos), kurios yra pagamintos maišymo būdu, sumaišius du komponentus: apie 75 proc. amonio nitrato (salietros) su apie 25 proc. kompleksinių trąšų NPK 16-16-16. Amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra svarbus dėl to, kad antidempingo muitas tokio pobūdžio trąšoms, kurių kilmė Rusijos Federacija taikomas tuo atveju, jei jose esantis amonio nitrato kiekis viršija 80 procentų bendros trąšų masės.

Paaiškina, kad bendrovė importavo Ginčo trąšas, kurias deklaravo 2017-12-29 elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 17LTVG2000IM119B35 (toliau – Ginčo EID) TARIC 3105 20 10 90 kodu, kadangi Ginčo trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudaro mažiau kaip 80% bendros Ginčo trąšų masės.

Muitinė nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu pritaikant 42,83 Eur/1 000 kg galutinio antidempingo muitą, bei atitinkamai TARIC 3105 20 10 40 kodu, pritaikant 44,25 Eur/1 000 kg galutinio antidempingo muitą. Atitinkamai bendrovei buvo perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai ir įregistruota skola muitinei: muitas – 1,00 Eur; galutinis antidempingo muitas – 11 146,00 Eur; muito delspinigiai – 93,00 Eur; bauda – 1 349,00 Eur (įmokos kodas 894). Departamentas ir Komisija patvirtino Muitinės poziciją,

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su ginčijamuose sprendimuose pateiktomis išvadomis, kadangi jos yra prieštaringos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir esančių dokumentų bei dokumentuose esančių duomenų, todėl yra nepagrįstos bei neteisėtos.

Pareiškėja, ginčydama Muitinės nustatytą TARIC kodą, remiasi nepriklausomų laboratorijų bei gamintojo paaiškinimais, jog grynasis amonio nitratas sudaro mažiau nei 80 % trąšų NPK 30:4:4 masės. Trąšos NPK 16:16:16 sudaro tik apie 25 % trąšų NPK 30:4:4 masės, todėl jose esantis 8,6 % fosforo junginių amoniakinio azoto bendroje trąšų NPK 30:4:4 masėje sudaro mažiau kaip 8,6 % ir tokiu būdu bendroje trąšų NPK 30:4:4 masėje amonio nitrato iš trąšų NPK 16:16:16 negali būti daugiau kaip 2 %.

Profesorius dr. K. B. nurodė, kad Rentgeno spinduliuotės difrakcinė analizė yra tinkamiausias metodas amonio nitrato buvimui ir jo kiekiui trąšose nustatyti, kadangi šis metodas leidžia nustatyti elementų junginius bei jų kiekį tiriamoje medžiagoje. Pažymi, kad nagrinėjant šį ginčą, nepriklausoma laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“, kaip nurodyta 2018-02-27 tyrimų protokole Nr. K180159-11 ir 2018-04-16 papildomame tyrimų protokole Nr. K180159-11/1 naudojo rentgeno spinduliuotės difrakcinės analizės metodą. Be to, rentgeno spinduliuotės difrakcinės analizės metodą naudojo ir Kauno technologijų universiteto laboratorija.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad jai akivaizdu, jog reglamente nustatytos priemonės yra skirtos užtikrinti į bendrą rinką patenkančių trąšų saugumą, bet neturėtų būti naudojamos nustatant trąšų sudėtį muitų apskaičiavimo tikslais. Trąšų reglamento IV priede nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitratui aptariamose Ginčo trąšose nustatyti ir(ar) apskaičiuoti, tačiau Trąšų reglamentas nedraudžia taikyti kitų trąšų sudėties analizės metodų. Tokio draudimo nėra darant tyrimus bet kokiais tikslais, tačiau ypatingai Trąšų reglamentas negali būti aiškinamas, kaip draudžiantis trąšų sudėties analizės metodus, nenurodytus šiame reglamente, kai analizė atliekama kitu nei Trąšų reglamente nurodytas tikslas. Pareiškėja įsitikinusi, kad rentgeno difrakcinės spinduliuotės analizės metodo taikymas amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti antidempingo muito apskaičiavimo tikslu, yra galimas.

Pareiškėja nurodo, kad yra pateikusi Lukasiewicz tyrimų tinklo – keramikos ir statybinių medžiagų instituto (toliau – Institutas) dokumentus, patvirtinančius kompetenciją atlikti atitinkamus tyrimus, o taip pat Instituto patvirtinimą, kad jis gali nustatyti amonio nitrato kiekį Ginčo trąšose ir pasiūlymą tai padaryti. Taip pat teikia Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančios laboratorijos Terrachem GmbH (toliau – Vokietijos laboratorija) priedą prie akreditacijos pažymėjimo D-PL-20323-01-00 su vertimu į Lietuvių kalbą. Šiame dokumente nurodyta, kad Vokietijos laboratorija yra akredituota atlikti neardomuosius bandymus - Rentgeno spindulių difrakcijos analizė polikristalinėse ir amorfinėse kietosiose medžiagose. Ginčo trąšos yra polikristalinė medžiaga dėl to Vokietijos laboratorija yra akredituota rentgeno difrakcijos metodu nustatyti Ginčo trąšų sudėtį, įskaitant amonio nitrato kiekį Ginčo trąšose.

Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė Vokietijos laboratorijai Ginčo trąšų mėginį, kurį 2018-03-18 paėmė nepriklausoma laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“ kartu su Muitinės pareigūnu. Vokietijos laboratorija mėginį ištyrė ir pateikė 2022-04-13 Tyrimo ataskaitą 31025-22329, kurioje nurodyta, kad Ginčo trąšose yra 75,1 procento amonio nitrato, t. y. amonio nitrato kiekis Ginčo trąšose yra mažesnis nei 80 procentų bendros Ginčo trąšų masės.

Pareiškėja teigia, kad visi aukščiau nurodyti duomenys įrodo, kad yra patikimas, standartizuotas ir akredituotas instrumentinis metodas - rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizė - amonio nitrato kiekiui Ginčo trąšose nustatyti. Atkreipia dėmesį, jog Komisijos sprendime nurodyta, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinis direktorius A. K. Komisijos posėdžio metu patvirtino, jog oficialiai patvirtinto metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti nėra – paaiškina, jog šiuo teiginiu A. K. aiškino, jog nėra tokio metodo, kuris būtų nurodomas, kaip oficialus amonio nitrato kiekio nustatymo metodas, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja standartizuotas, oficialus metodas, kurio aprašyme nors ir nenurodoma, kad jis skirtas amonio nitrato kiekiui nustatyti, tačiau vis dėl to tokiu metodu (kaip pvz. rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizė) amonio nitrato kiekį trąšose galima nustatyti tiksliai. Tai patvirtina ir aukščiau nurodytos Lenkijos bei Vokietijos laboratorijų akreditacijos, kurios nors ir neišskiria amonio nitrato kiekio nustatymo, tačiau aiškiai įvardina, jog rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizė skirta trąšų (arba, kaip Vokietijos laboratorijos atveju – polikristalinių medžiagų) kokybinei ir kiekybinei sudėčiai nustatyti.

Pareiškėja teigia, kad jai nėra aišku, kuo remiantis Muitinė padarė išvadą, kad bendras amonio nitrato kiekis tirtose trąšose sudaro daugiau kaip 80 % masės, nes Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nenurodomas trąšose esantis bendras amonio nitrato kiekis.

Pareiškėja mano, kad tikslų amonio nitrato kiekį, skirtingai nei teigia Muitinė, galima nustatyti laboratorinių tyrimų pagalba.

Muitinės ataskaita, patvirtinta Departamento ir Komisijos, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi jos pagrindas – Muitinės laboratorijos tyrimų protokolai, kurie sudaryti įstaigos, neakredituotos vykdyti trąšų tyrimus, be to, mėginiai buvo imami neteisingai.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad yra metodas, kuriuo pakankamai tiksliai galima nustatyti amonio nitrato kiekį tiriamame pavyzdyje, tačiau Muitinės laboratorija šiuo metodu nesinaudojo, be to, kadangi Muitinės laboratorija nėra akredituota tirti trąšas, mano, kad Muitinės laboratorijos tyrimas laikytinas mažiau tiksliu ir patikimu, palyginus su akredituotos nepriklausomos laboratorijos UAB „Insectorate Klaipėda“ ir Vokietijos laboratorijos tyrimu. Nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Vokietijos laboratorijos tyrimai patvirtina, kad amonio nitrato kiekis tirtose Ginčo trąšose sudaro mažiau nei 80% masės.

Pareiškėja remiasi ESTT 2008-09-10 sprendimu byloje Nr. T-348/08 ir nurodo, kad importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Trąšos NPK 30:4:4 gaminamos pagal technines sąlygas TU 2189-104-00203815-2006 (amonio salietra gaminama pagal GOST 2-2013) ir nenustačius šios prekės cheminės sudėties, negalima vertinti, ar tai tas produktas, kuriam turi būti taikomas antidempingo muitas.

Pareiškėja tvirtina, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2003-10-13 reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 „Dėl trąšų“ (toliau – Trąšų reglamentas) nagrinėjamam ginčui, t. y. muito apskaičiavimo tikslais netaikytinas, nes jo paskirtis – visuomenės saugos, sveikatos ir darbuotojų apsaugos užtikrinimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad tiek skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos, tiek ir šiuo sprendimu patvirtinti muitinės sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Pareiškėja pažymi, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ yra akredituota atlikti iš esmės visus tyrimus, kurie buvo atlikti tiriant trąšų NPK 30:4:4 sudėtį, taip pat paruošti mėginius tyrimui, o Muitinės laboratorija nėra akredituota ne tik atlikti trąšų tyrimus, tačiau ir paruošti jų mėginius. Taigi, buvo pažeistos 2003-10-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 „Dėl trąšų“ ir Taisyklių nuostatos, nustatančios pačių mėginių sudedamųjų dalių kiekio ir kokybės tyrimo metodiką.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, kad skundžiama ataskaita neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Pareiškėja nurodo, kad byloje kilo ginčas apie ES teisės akto taikymo ginčo trąšoms. Į šį klausimą gali atsakyti tik ESTT. Tokiu būdu byloje esminę reikšmę turi tinkamas ES teisės taikymas, kuris tiesiogiai koreliuoja su teisingu bylos išnagrinėjimu. ES teisės aiškinimo klausimas priklauso išimtinei ESTT kompetencijai. Prejudicinio (preliminaraus) sprendimo priėmimu yra užtikrinamas fundamentalus ir bene pagrindinis ES teisės uždavinys – vienodas ir neprieštaringas ES teisės aiškinimas ir taikymas nacionaliniuose teismuose, todėl yra tikslinga atsakyti į ginčo metu iškilusius klausimus dėl Trąšų reglamento taikymo ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuzh“ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1 000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodai šiuo metu yra inter alia ex 3105 20 10. 2008-07-08 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai yra inter alia ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005-06-21.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – Reglamentas Nr. 945/2005). Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1.

Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 % masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 % masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 % ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 % masės.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad ESTT 2020-10-15 sprendime byloje C-117/19 AB „Linas Agro“ prieš Muitinės departamentą, išnagrinėjęs Mokestinių ginčų komisijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą, konstatavo, jog Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su 2005-06-21 Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento Nr. 945/2005 20-23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat nurodė, jog Reglamento Nr. 945/2005 20-23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 % masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 % masės.

Aplinkybę, ar mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai gali paneigti Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse įtvirtintą prezumpciją, remdamasis nacionalinėmis proceso teisės normomis, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (ESTT 2020-10-15 sprendimo byloje C-117/19 45-48 punktas).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad laikosi pozicijos, jog, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, darytina išvada, jog muitinė pagrįstai vadovavosi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

Paaiškina, kad remiantis pareiškėjos pateiktu dokumentu – techninėmis sąlygomis 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas – 4 %, kalis – 4 %. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % m?sės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Pareiškėja importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamentu Nr. 945/2005 buvo nustatytos kaip naujos produkto rūšys, kurioms taikomas antidempingo muitas.

Nagrinėjamu atveju, nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 % masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog, remiantis LVAT 2021-11-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021 suformuluotomis išvadomis, UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus, nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.

Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pateikiamas Vokietijos laboratorijos „Terrachem GmbH“ tyrimo protokolas neturėtų būti priimamas kaip įrodymas. Atmeta pareiškėjos teiginius, kad tiek muitinė, tiek ir Muitinės laboratorija tariamai slėpė faktą dėl rentgeno difrakcijos metodas standartizavimo. Minėto metodo muitinė niekada nelaikė nestandartizuotu, o nuosekliai įrodinėjo, jog jis nėra įteisintas tirti trąšas. Be to, minėtoje ataskaitoje pažymima, jog tyrimas atliktas naudojant pusiaukiekybinį (ang. „semiquantative“) tyrimo metodą, todėl, remiantis pusiau kiekybiniu tyrimo metodu, bandant paneigti Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, kuri taikoma pagal pilnai kiekybiniais metodais atliktų tyrimų rezultatus, nėra jokio pagrindo. Dėl trąšų 30-4-4 sudėtinių dalių kiekių (t. y. azoto, fosforo ir kalio) ginčo nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja savo poziciją dėl ginčo trąšų sudėties bei klasifikavimo grindžia tiek UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadomis, tiek ir Kauno technologijos universiteto prof. K. B. parengta ataskaita. Atkreipia dėmesį į tai, kad šis mokestinis ginčas prasidėjo dar 2019 metais, tais metais buvo paimti ir ginčo prekių mėginiai, todėl praėjus 3-iems metams galimai pakito ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar Vokietijos laboratorijoje tirtas mėginys atitiko ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu.

Paaiškina, kad vadovaujantis Departamento generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktu, imami du vienodi mėginiai. Pirmasis mėginys naudojamas jį klasifikuojant (tiriant), antrasis saugomas teritorinės muitinės atsakingame struktūriniame padalinyje ir gali būti naudojamas pristatymo į teritorinę muitinę metu pažeidus ar praradus pirmąjį mėginį arba teismo sprendimu atliekant mėginio pakartotinį arba papildomą tyrimą. Taisyklių 50 punkte yra nurodyta, jog mėginiai saugomi taip, kad jų savybės išliktų nepakitusios, o 51 punkte nurodyta, jog negrąžinti mėginiai saugomi dvejus metus nuo Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolo išdavimo arba Prekės klasifikavimo akto įforminimo, jeigu deklaranto deklaruotas prekių nomenklatūros kodas buvo pakeistas.

Pareiškėjos mėginiai, kurie buvo paimti pareiškėjai importuojant ginčo prekes, yra nurašyti ir nebesaugomi, todėl laboratorinis tyrimas nėra galimas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Komisija pritarė Muitinės pozicijai dėl aplinkybės, jog nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekio nustatymui, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir/ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent dėl minėtos priežasties amonio nitrato kiekio nustatymui ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija. Tuo pačiu, patikimo ir oficialiai patvirtinto amonio nitrato metodo nebuvimas ir buvo priežastis priimti pirmiau minėtą reglamentą.

Atsakovas mano, kad pareiškėja selektyviai vertina Trąšų reglamente nurodytą šio teisės akto paskirtį bei jo taikymo apimtį, nurodydama, jog jis gali būti taikomas išimtinai užtikrinant gyventojų saugą bei sveikatą. Iš šio teisės akto turinio akivaizdu, jog jo taikymo spektras kur kas platesnis ir gali būti taikomas įvairiais tikslais, taip pat ir užtikrinant muitinės priežiūrą.

Pažymi ir tai, jog mokestinėje byloje esantys pareiškėjos pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi.

Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę, vadovaujantis 2013-10-19 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Atsiliepimas

Atsakovaws teigia, kad laikosi pozicijos, jog skundžiami sprendimai yra pagrįsti bei teisingi ir priimti įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes, kaip ir atsakovas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl Muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjos elektroninėje importo deklaracijoje deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos buvo klasifikuotos TARIC kodu 3105 20 10 50, taip pat dėl pareiškėjos skundus išnagrinėjusių Departamento ir Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo,

Byloje nustatyta, UAB „Agrokoncemas“ iš Rusijos įmonės „Dorogobuzh“ importavo prekes - amonio-nitrato trąšas NPK 30:4:4, kurioms Muitinėje įformino elektroninę importo deklaraciją 17TVG2000IM119B35 (2017-12-29) ir prekes deklaravo TARIC kodu 3105 20 10 90.

Muitinė, vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 48 ir 188 straipsniais, atliko pareiškėjos importo deklaracijoje deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisingumo patikrinimą. Buvo nustatyta, kad importo deklaracijos įforminimo metu, vadovaujantis Taisyklėmis, buvo paimti deklaruotų prekių mėginiai ir išsiųsti į Muitinės laboratoriją tyrimui ir tiksliam Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) kodui nustatyti.

Remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais (Tyrimo protokolai Nr.l8MLT0288 (2018-02-14), Nr. 18MLT0418 (2018-03-05)) bei muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija, nustatyta, kad dalis šioje deklaracijoje deklaruotų prekių yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4, pagamintos maišymo būdu, sumaišius 95 proc. amonio nitrato su 5 proc. kompleksinių NPK trąšų, (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (bendras amonio nitrato kiekis susideda iš 95 proc. gryno amonio nitrato ir amonio nitrato, esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 5 proc. bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 5,5 proc. masės (2018-02-28 Prekės klasifikavimo aktas Nr. 18V0120). Ištirtam prekės mėginiui nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 40.

Kita deklaruotos prekės dalis yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4 pagamintos maišymo būdu, sumaišius 75 proc. amonio nitrato su 25 proc. kompleksinių NPK trąšų (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (bendras amonio nitrato kiekis sudaro 75 proc. gryno amonio nitrato ir amonio nitrato esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 5 proc. bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P20s ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 8 proc. masės (2018-03-12 Prekės klasifikavimo aktas Nr. 18V0127). Ištirtam prekės mėginiui nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50.

Patikrinimo metu nustatyta, kad iš Rusijos importuotos trąšos NPK 30:4:4 buvo deklaruotos, taikant neteisingą TARIC kodą, ko pasėkoje minėtoms prekėms nebuvo taikomas galutinis antidempingo muitas ir neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai.

Muitinė, vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalimi, UAB „Agrokoncernas“ išsiuntė 2019-02-28 pranešimą Nr. (9.2/32) -2V-3787 apie galimą nepalankų sprendimą. Pareiškėja nesutiko su pranešime mokesčių administratoriaus nurodytais argumentais ir 2019-04-01 raštu išdėstė savo nuomonę bei paaiškinimus. Muitinė vertino, kad pareiškėjos paaiškinimai nepaneigė atliekamo patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, todėl 2019-04-12 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM190587S UAB „Agrokoncernas“ atžvilgiu įregistravo 1,00 Eur muito, 11 146.00 Eur galutinio antidempingo muito, 287,00 Eur muito delspinigių mokestinę prievolę bei skyrė 1 349,00 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

UAB „Agrokoncernas“ nesutiko su Muitinės 2019-04-12 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190587S ir ją apskundė Departamentui, kuris 2019-05-28 sprendimu Nr. 1A-113 sustabdė skundo nagrinėjimą iki ESTT priims prejudicinį sprendimą mokestinio ginčo byloje Nr. 7-226/2018 ar procesas ESTT bus užbaigtas kitu sprendimu. Tęsiantis ikiteisminiam ginčui, buvo priimti Departamento 2021-02-17 sprendimas Nr.lA-23 ir Komisijos 2022-05-06 sprendimas Nr. 72 (7- 44/2021), kuriais pareiškėjos skundai atmesti kaip nepagrįsti ir patvirtinti muitinės institucijų sprendimai.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamais sprendimais, teigia, kad tiek Muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, tiek ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjusių institucijų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti išsamiai neištyrus bei neįvertinus faktinių aplinkybių. Pareiškėjos nuomone, skundžiami aktai priimti neišnagrinėjus jos skunde nurodytų argumentų, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų - nepriklausomų laboratorijų atliktų trąšų NPK 30:4:4 tyrimų išvadų reikiamos analizės, taip pat nebuvo duotas jų teisinis įvertinimas. Pareiškėja nesutinka su Muitinės išvada, kad importuotos prekės buvo deklaruotos neteisingu TARIC kodu, o pagal naujai nustatytus TARIC kodus buvo nepagrįstai atliktas mokesčių perskaičiavimas, taikant galutinio antidempingo muitą, bei paskiriant baudą. Pažymi, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ yra akredituota atlikti iš esmės visus tyrimus, kurie buvo atlikti tiriant trąšų NPK 30:4:4 sudėtį, taip pat paruošti mėginius tyrimui, o Muitinės laboratorija iš viso nėra akredituota ne tik atlikti trąšų tyrimus, tačiau net ir paruošti jų mėginius.

Ginčas šioje byloje vyksta dėl prekių klasifikavimo teisingumo, įtakojusio prekių apmokestinimą galutiniu antidempingo muitu ir dėl to atsiradusių papildomų mokestinių prievolių. Pareiškėja iniciavo mokestinį ginčą dėl jos importuotų amonio - nitrato trąšų NPK 30:4:4, kurios buvo deklaruotos importo deklaracijoje tarifinio klasifikavimo, t. y. ar ši prekė turi būti klasifikuojama muitinio įforminimo metu deklaruotu TARIC kodu 3105 20 10 90, ar Muitinės nustatytais TARIC kodais 3105-20-10-40 ir 3105 20 10 50.

Byloje ginčo, kad NPK sudėtyje yra amonio nitrato, nėra. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta. Pareiškėja kvestionuoja Muitinės laboratorijos tyrimo metu nustatytą NPK sudėtyje amonio nitrato kiekį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, o taip pat 2014-09-23 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

ESTT, išnagrinėjęs Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-02-08 sprendimu pateiktą prašymą dėl SESV 267 straipsnio taikymo, importuotoms AB „Linas Agro“ amonio nitrato trąšoms, byloje Nr. C-117/19, 2020-10-15 sprendimu, nusprendė, kad 2014-09-23 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005-06-21 Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – KN) buvo patvirtinta 1987-07-23 Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Šiuo atveju pareiškėja 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau - Reglamentas Nr. 2016/1821), taip pat 2014 -09-23 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Todėl, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Pagal PAO „Dorogobuž“ kokybės sertifikatus produktui „sumaišytos sausos trąšos pagal TU 2189-104-00203815-2006, Muitinės laboratorijos bei Nepriklausomos laboratorijos laboratorinių tyrimų metu gautus rezultatus matyti, kad Trąšose esantis azotas sudaro apie 30 proc. masės, fosforas ir kalis maždaug po 4 proc. Pagal pareiškėjos byloje pateiktus dokumentus matyti, jog ginče aptariama prekė yra pagaminta pagal technines sąlygas 2189-104-00203815-2006, taikomas sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje.

Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus trąšos NPK 30-4-4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30-4-4 – maistinių medžiagų kiekis. Taigi, sutiktina su Departamento Sprendimo išvada, kad yra neginčijami įrodymai dėl maistinių medžiagų kiekio Trąšų sudėtyje, o būtent, kad azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Todėl pagrįstai atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė taikyti Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, kad azoto kiekiui esant didesniam kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada yra didesnis kaip 80 proc. masės. Todėl sutiktina su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas trąšose nagrinėjamu atveju nėra nei teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme, nei įmanomas dėl patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nebūvimo.

Departamentas ir Muitinė, klasifikuodami Trąšas, rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018-02-14 tyrimo protokolu Nr. 18MLT0288 ir 2018-03-05 tyrimo protokolu Nr. 18MET041, kuriuose nurodyta, kad EID 17LTVG2000IM119B35 (2017-12-29) dalis deklaruotos prekės yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4 pagamintos maišymo būdu, sumaišius 95 % amonio nitrato su 5 % kompleksinių NPK trąšų (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės (bendras amonio nitrato kiekis susideda iš 95 % gryno amonio nitrato ir amonio nitrato esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 5 % bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 5,5 % masės (PKA Nr. 18V0120 (2018-02-28). Kita dalis deklaruotos prekės yra granuliuotos sausos trąšos NPK 30:4:4 pagamintos maišymo būdu, sumaišius 75 % amonio nitrato su 25 % kompleksinių NPK trąšų (kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas). Sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės (bendras amonio nitrato kiekis susideda iš 75 % gryno amonio nitrato ir amonio nitrato esančio kompleksinėse NPK trąšose, kurios sudaro 5 % bendros produkto masės), fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 8 % masės (PKA Nr. 18V0127 (2018-03-12). Muitinio įforminimo metu pateiktame kokybės sertifikate Nr. TU2189-104-00203815-2006 nurodyta, kad trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis azotas sudaro 30 % masės. Tyrimo metu nustatyta, kad tyrimui pateiktuose mėginiuose nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytikriai yra 1:1, ir tai atitinka bendrą azoto kiekį nurodytą kokybės sertifikate.

Teismas, įvertinęs ESTT priimtą prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-117/19, ginčijamų sprendimų turinius, pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus, Muitinės laboratorijos ataskaitą, konstatuoja, kad iš surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad pareiškėjos importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, joms turi būti taikoma 6,5 % trečiųjų šalių importo muito norma ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms klasifikuojamoms šiuo kodu, kurių gamintojas yra Rusijos įmonė „Dorogobuzh“, deklaruotinas papildomas kodas A999 bei taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas.

Pareiškėja, nesutinka su Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodytomis išvadomis ir siekdama jas paneigti pateikė UAB „Inspectorate Klaipėda“ Tyrimo protokolus, Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo K. B. ataskaitą „Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekiui apskaičiavimui NPK trąšose“ ir Vokiečių laboratorijos atliktą 2022-04-13 Tyrimo ataskaitą Nr. 31025-22329, kurioje nurodyta, kad ginčo trąšose yra 75,1 procento amonio nitrato, t. y. amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 procentų bendros ginčo trąšų masės.

Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/ 92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau –Taisyklės) 6 punkte, kuris Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224 nuo 2016-12-10 neteko galios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, kuri yra suformuota dėl Taisyklių 6 punkte įtvirtintos nuostatos yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., 2012-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, pareiškėjos pateiktuose UAB „Inspectorate Klaipėda“ Tyrimo protokoluose nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, analogiškas apibendrinimas taikytinas ir Vokietijos laboratorijai.

Teismo įsitikinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjos pateikta Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo K. B. ataskaita.

Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys (Muitinės laboratorijos nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. 1B-668 (toliau – Nuostatai) 1 punktas).

Pagal Nuostatų 5 punktą, Muitinės laboratorija vykdo savo veiklą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), kitais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, sprendimais ir nuomonėmis dėl klasifikavimo, jos Suderintos sistemos komiteto ir Mokslo pakomitečio rekomendacijomis, Europos Komisijos patvirtintais Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais ir šiais nuostatais.

Nuostatų 9.1. papunktyje nustatyta, kad Muitinės laboratorija atlieka prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikia tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros).

Pagal Nuostatų 10.1. papunktį, Muitinės laboratorija tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų ir asmenų (jų atstovų), kurių prekės tikrinamos, veiksmus muitinei imant ir tvarkant neatlyginamai paimamus prekių mėginius arba pavyzdžius prekių muitinio įforminimo ir tikrinimo metu bei po muitinio įforminimo (prekes išleidus) dėl jų tarifinio klasifikavimo taikant Kombinuotąją nomenklatūrą bei Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, sudarytas remiantis 1987-07-21 Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 494/2010 (OL 2010 L 140, p. 19), ir Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą, nustatytą 1987-12-17 Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 3846/87, nustatančiu žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 7 tomas, p. 325) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010-04-21 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 326/2010 (OL 2010 L 100, p. 1) ir kitas vadovaujantis Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos muitų teisės aktais pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras reglamentuoja Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, patvirtintos Departamento generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443.

Bylos duomenimis Mėginys paimtas 2018-02-14. Mėginio ėmimo protokole Nr. 18MLT0288 nurodytas detalus Mėginio aprašymas, jo kiekis, pakuotė, Mėginio ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys.

Nors pareiškėja skunde ir teigia, kad Mėginys buvo paimtas netinkamai, tačiau konkrečių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo nenurodo, o byloje duomenų, patvirtinančių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių pažeidimą, imant Mėginį, nenustatyta.

Pagal Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 punktą ištyręs ir suklasifikavęs mėginį, Muitinės laboratorijos pareigūnas užpildo Tyrimo protokolą, vadovaudamasis Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatais, patvirtintais Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-08-25 įsakymu Nr. 1B-664 „Dėl Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų patvirtinimo“.

Teismas abejoti Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu ir jo rezultatais neturi pagrindo. Muitinės laboratorijos 2018-02-14. Tyrimo protokolas Nr. 18MLT0288 yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, atitinka Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir laikomas dokumentu, pagrindžiančiu trąšos NPK 30:4:4 priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuota prekė turi būti klasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas ir pagrįstai pakeitė pareiškėjos muitinės deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodus; perskaičiavo pareiškėjos importuotų deklaruotų prekių antidempingo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM.

Pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į ESTT.

Kaip minėta, ESTT 2020-10-15 priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-117/19. ESTT šiame sprendime išaiškino, kad Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su 2005-06-21 Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat nurodė, jog Reglamento Nr. 945/2005 20-23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

Pažymėtina, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).

ESTT savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai ESTT savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (ESTT 1963-03-27 sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (ESTT 1982-10-06 sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Šiame sprendime ESTT yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą, siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT išaiškinimo.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamam ginčui Reglamento normų, nustatančių trašų kvalifikavimą, dėl kurių aiškinimo pareiškėja prašo kreiptis į ESTT, taikymas yra akivaizdus ir dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstų abejonių, šių normų aiškinimas yra suformuluotas paminėtuose ESTT sprendimuose. Be to, dalis pareiškėjos prašyme kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo suformuluotų klausimų yra susiję ne su teisės aiškinimu, o su byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.

Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, tokį sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl šio sprendimo panaikinti teismas neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas nevertinus jos argumentų ir pateiktų įrodymų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl išankstinės ginčų sprendimo institucijos (šiuo atveju Komisijos) sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Nagrinėjamo ginčo atveju skundo reikalavimai dėl VMI sprendimo panaikinimo atmesti, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl galimai nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamų, pareiškėjos nuomone, įrodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl naikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-05-06 sprendimą Nr. S- (7-44/2021), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-02-17 sprendimą Nr. 1A-23 ,,Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2019-04-12 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM190587S, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Taip pat atmetamas pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič