- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-1748-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08569-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vytautas Šulija
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M., atstovaujamos advokato Vytauto Šulijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14898-425/2017 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. M. trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai 21931,93 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises 21931,93 Eur sumai, nustačius jo nesant ar esant nepakankamai taikytinai areštuotino masto sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas 21931,93 Eur sumai, esančias atsakovei priklausančiose sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, jai šiuo metu priklauso 16 vnt., ieškovui – 14 vnt. įmonės akcijų. Atsakovė supainiojo savo asmeninius konfliktiškus interesus su ieškovu, kurie susiklostė dėl vykstančių sutuoktinių skyrybų, ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovą iš užimamų pareigų. Toks nesąžiningas ir neteisėtas veiksmas įmonės atžvilgiu ne tik nulėmė, jog įmonė privalėjo atlyginti jos turėtus nuostolius - sumokėti išeitinę išmoką bei atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai sumokėti, dėl to įmonei buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad yra kilęs didelės piniginės sumos turtinis ginčas, atsakovei, kaip fiziniam asmeniui ieškinyje nurodyta suma yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo T. M. pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei J. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo sumai – 21931,93 Eur; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose nurodė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis.Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo byloje neįvykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma 21931,93 Eur atsakovei yra didelė. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. M., atstovaujama advokato Vytauto Šulijos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovas į bylą nebuvo pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Kitų pagrindų ir įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo, ieškovas nepateikė.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl vien šiuo pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos bei pažeidžiančios atsakovės teises. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra jokios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas patenkinus ieškovo ieškinį bus apsunkintas ar negalimas. Antstolis areštavo tik vieną iš šešiolikos atsakovei priklausančių įmonės akcijų. Santuokos su ieškovu nutraukimo ir turto padalijimo byloje pagal teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-62-918/2016 bendra atsakovei atitekusio turto vertė sudarė 489 004,35 Eur, tai taip pat patvirtina, kad šioje byloje ieškinio suma atsakovei nėra didelė.Ieškovas T. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:Atsakovė, motyvuodama, kad ieškinio suma, kuri keliasdešimt kartų viršija šalies vidutinį darbo užmokestį, jai yra visiškai nedidelė, nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. 2016 m. sausio 29 d. teismo sprendimas priimtas prieš 1,5 metų, todėl visiškai nėra aišku ar minėtas turtas neperleistas, neįkeistas, ar pan. Šalių santuokos nutraukimo byloje atsakovė neturėjo piniginių lėšų sumokėti kompensacijos ieškovui už santuokoje įgyto turto didesnę dalį, sistemingai nemokėjo busto kredito įmokų bankui.Atsakovė yra fizinis asmuo, jos gaunamos periodinės pajamos neprilygsta ieškinio sumai, santaupų atsakovė neturi, todėl laikytina, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Atsakovė turimą turtą bet kada gali perleisti tretiesiems asmenims ar suvaržyti nuosavybės teisės į valdomą turtą, todėl galimai atsakovei nepalankus teismo sprendimas būtų sunkiai įvykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, ginčija antrąją aukščiau minėtą sąlygą, būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo apdaryta išvada, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ir tai rodo grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad ieškovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat nepateikė kitų pagrindų ir įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar negalimumą, todėl vien šiuo pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos bei pažeidžiančios apeliantės teises. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės piniginės sumos, prašoma priteisti suma (21931,93 Eur) laikytina didele, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas ar gali tapti neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytu skundo argumentu, kad vien ši aplinkybė savaime neįrodo grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu pagrindu galėtų tapti ieškovo pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Nagrinėjamu atveju, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė vieninteliu argumentu, kad ieškiniu reikalaujama suma apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, kitokių argumentų, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo šios nutarties 11 punkte nurodytos aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad kitokių argumentų, išskyrus reikalavimo sumos dydį, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ir ieškovas, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kaip patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2017 m. gegužės 4 d. Turto aprašas, antstolis, vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, areštavo vieną paprastą vardinę UAB (duomenys neskelbtini) akciją (akcijų vieneto vertė 25093 Eur) iš apeliantei priklausančių šešiolikos trečiojo asmens akcijų. Taigi, su atskiruoju skundu apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantei ieškiniu prašoma priteisti suma nėra didelė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad santuokos nutraukimo byloje apeliantė neturėjo piniginių lėšų sumokėti kompensacijos ieškovui už santuokoje įgyto turto didesnę dalį bei nemokėjo būsto kredito įmokų bankui savaime nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo ar ketinimų vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliantės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, turtą paslėpti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas apeliantei pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka vien ieškinio didelei sumai pareiškimo, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje reiškiami turtiniai reikalavimai.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas T. M. neįrodė grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės J. M. turtui. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo T. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.