Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.3

2024 m. spalio 21 d.

sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtei (Priedininkienei), Almai Mažrimienei, Aušrai Šilinskei, Rimai Butienei, Gretai Vasiliauskienei,

vertėjai Snieguolei Bakūnienei (2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdis)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. Ž. pagal patikslintą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu-pardavimu, tai yra, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 3 straipsnį, numatantį, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas, 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, tai yra, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29, kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., neįregistravęs individualios veiklos pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų pardavėjų įsigijęs naudotus automobilius, paskelbdamas apie jų pardavimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt ir taip surasdamas pirkėjus, kuriems sumokėjus pinigus grynaisiais, juos Mažeikiuose, Kaune, Šiauliuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, pardavė – iš viso 25 automobilius, o būtent:

- 2016 m. liepos 29 d. L. S. už 4500 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2016 m. rugsėjo 9 d. V. B., atstovaujančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 13 000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Dodge Caravan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2016 m. spalio 20 d. I. S. už 6000 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. vasario 3 d. P. L. už 10 000 Eur pardavė 2011 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. kovo 2 d. A. A. už 10 000 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. balandžio 10 d. K. V. už 6000 Eur pardavė 2014 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. birželio 5 d. A. K. už 11 400 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. birželio 26 d. T. S. už 12 000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler Town &Country, 3.6 l., 2013 m. gamybos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. liepos 18 d. V. P. už 6000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. spalio 17 d. S. D. už 11 200 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2017 m. lapkričio 10 d. L. S. už 12 000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. balandžio 18 d. M. M. už 10 700 Eur pardavė 2011 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. balandžio 14 d. V. K. už 12 000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. birželio 8 d. K. K. už 10 300 Eur pardavė 2011 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. birželio 22 d. V. S. už 6000 Eur pardavė 2014 metų gamybos automobilį Honda Civic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. birželio 28 d. L. U. už 6 000 Eur pardavė 2015 metų gamybos automobilį Volvo V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. liepos 2 d. D. G. už 5000 Eur pardavė 2010 metų gamybos automobilį Volvo XC70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. rugpjūčio 6 d. S. S. už 6000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2018 m. spalio 15 d. M. D. už 10 500 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. sausio 8 d. V. B. už 6000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. balandžio 5 d. K. S. už 10 610 Eur pardavė 2014 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. balandžio 24 d. P. B. už 13 000 Eur pardavė 2015 metų gamybos automobilį Volvo V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. gegužės 13 d. J. M. už 6000 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. rugsėjo 23 d. E. S. už 6 800 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. gruodžio 16 d. L. D. už 9 300 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir

K. Ž. taip versliškai bei stambiu mastu vykdė pastovią ūkinę komercinę veiklą – transporto priemonių prekybą, kuria versdamasis nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 20 d. gavo ne mažiau kaip 23 500 Eur, nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. gavo ne mažiau kaip 78 600 Eur, nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. spalio 15 d. gavo ne mažiau kaip 66 500 Eur, nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. gavo ne mažiau kaip 51 100 Eur, iš viso per 2016 – 2019 metus ne mažiau kaip 219 700 Eur pajamų (daugiau nei 500 MGL pajamų), bei pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 (su pakeitimais) 71 straipsnio 1 dalį privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą. Tokie K. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (t. 11 b. l. 135-137).

2. Teismo posėdžio metu K. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad pardavė kaltinime nurodytas transporto priemones nurodytiems asmenims, išskyrus L. S., kuriai, kaip tvirtino K. Ž. automobilio nepardavė. Kaltinamasis nesutiko su kaltinime nurodyta aplinkybes, kad jis už parduotus automobilius gavo kaltinime nurodytas sumas ir teigė, kad jis veikė kaip tarpininkas ir gavo už kiekvieną automobilio pardavimą po 100 Eur. Sutinka, kad jis būtent nedeklaravo šių savo pajamų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių, t. y. nuo 2 400 Eur.

- Parodė, kad buvo girdėjęs, kad Šiauliuose muitinės sandėliuose galima pasižiūrėti automobilį, jo ieškojo sau. Jam ten nuvykus, priėjo žmogus ir klausė, ko ieško, paklausė, gal prekiauja automobiliais. Tam žmogui paliko savo telefono numerį ir pasakė kad pats ieško VOVLO automobilio. Praėjus kažkokiam laikui, jam paskambino, ir paklausė ar nori prekiauti jų įmonės mašinomis. Atsakė, kad nežino, nėra prekiavęs, nežino jokių prekybų ir neturi pinigų. Žmogus papasakojo visą situaciją, kaip vyktų prekyba. Nebepamena visko apie ką kalbėjo, nes nuo pat pradžios praėjo jau kokie 6 metai, tačiau sakė, kad atvežtų automobilį, reikėtų surasti pirkėją, parduoti ir pasiimti 100 eurų. Sakė, kad į mašinas investuoti nereikės, tik prekiauti – kaip tarpininkui. Po kiek laiko paskambino, kad atveža pirmąjį automobilį, paklausė, kur vežti. Jis pasakė, kad vežtų (duomenys neskelbtini) – į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tame servise tvarkė visas įmonės mašinas, todėl labai dažnai ten lankydavosi. Prieš atvežant automobilius, jam paskambino „tralistas“. Susitiko, nukėlė mašiną ir prasidėjo vadinamoji prekyba. Nežino, kas jam paskambino ir su kuo tarėsi, nes jo nepažįsta. Dėl mašinų irgi kelis kartus pakalbėjo – praktiškai nebendravo. Nežino, ar jam skambindavo tas pats žmogus, nes skambindavo iš skirtingų telefonų. Jis to žmogaus nežino ir jo telefono numerio neturi. Tik žino, kad buvo tamsus žmogus, apie 35-40 metų. Pusę metų automobilių nepardavinėjo, negali atsakyti, po kiek laiko pradėjo pardavinėti automobilius. Neatsimena, kada gavo ir pardavė pirmąjį automobilį.

- Jis įdėdavo skelbimus dėl automobilio pardavimo ir laukdavo pirkėjo. Jo darbas buvo surasti pirkėją, parodyti automobilį ir nuvažiuoti į Regitrą padėti priregistruoti, kad nebūtų jokių nesklandumų. Jis pasiimdavo savo 100 Eur, o kur keliaudavo visi kiti pinigai – nežino. Pinigus atiduodavo „tralistams“ arba įdėdavo į mašiną, nes jie popierius įdėdavo į voką ir atveždavo kartu su mašina. Negali atsakyti, kur važiuodavo pinigai. Pinigus įdėdavo į parduodamą mašiną, kurią jie atveždavo. Jie labai dažnai vežiojo mašinas, net pats nesuprasdavo visko, tik matydavo, kad atvežė naują mašiną. Mašinas sukeisdavo, jas vežiodavo pirmyn-atgal. Pinigus pasiimdavo atvažiavę „tralistai“. Jeigu parduodavo mašiną, parašydavo, kad parduota ir jie pasiimdavo pinigus. Mašinos būdavo atrakintos, o jeigu užrakintos, raktai visada būdavo servise. Mašinų nebūdavo daug – po 1 ar 2. Viskas buvo rašoma ant lapo, jis parašydavo mašinos VIN kodą, kad jie žinotų, kokia mašina yra parduota.

- Skambučių nebuvo daug, tik iš pradžių paskambino, kad atveža 2-3 mašinas, o paskui niekas jam neskambindavo. Serviso gale buvo tokia kaip aikštelė, jie atvažiuodavo, nukeldavo automobilius, palikdavo mašinos dokumentus. Aikštelė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam ten leido laikyti automobilius. Už automobilių statymą aikštelėje mokėti nereikėjo. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tame servise remontuodavo praktiškai visas įmonės mašinas, todėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo pažįstamas. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 10 metų – mechaniku. Ten dirbdamas pardavinėjo ir šiuos automobilius. Tam nereikėjo skirti laiko, prie nieko nebuvo „pririštas“, galėdavo aprodyti mašinas, nuvažiuoti į Regitrą. Per 3 metus pardavė 24 automobilius.

- Atveždavo ir daužtus automobilius, paskui išsiveždavo ir atveždavo jau sutvarkytus, kuriuos palikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Negali pakomentuoti, kiek automobilių atveždavo ir išveždavo. Jis nė vienos mašinos niekur neišvežė ir su jomis niekur nevažiuodavo.

- L. S. automobilį nupirko Kaune, jis netarpininkavo parduodant jai automobilį. Jis įdėjo skelbimą, tačiau automobilis buvo parduotas Kaune, o jis pats ten jo nevežė. Nežino, ką matė R. S., bet jis iš Mažeikių niekur nevažiavo, mašinos iš čia neišvažiuodavo. Kaune tikrai nėra buvęs.

- Atvežtų automobilių raktelius, dokumentus palikdavo mašinoje. Jeigu išvažiuodavo, tada užrakindavo ir raktus pasiimdavo, kartais palikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba palikdavo atrakintą mašiną. Automobilių atveždavo daugiau negu jis pardavė – buvo automobilių kaita. Aikštelėje būdavo atvežta po 1-2 automobilius. Nežinojo, kokius automobilius atveš. Kai į aikštelę atveždavo mašiną, jis ją nufotografuodavo ir įdėdavo skelbimus. Jeigu mašina būdavo pastatyta sutartoje vietoje, tai reiškia, kad jam. Jis nepardavė visų automobilių, kurie jam buvo atvežti. Jie keitėsi. Būdavo, kad įdėdavo skelbimą, o jie po savaitės tą mašiną išsiveždavo. Skelbimus įdėdavo iš savo lėšų. Išlaidas už skelbimą padengdavo atsiimdamas iš tų pinigų, kuriuos gaudavo už parduotas mašinas.

- Visą informaciją apie automobilį rašydavo ant paprasto A4 formato lapo, jam reikėdavo įdėti pinigus, parašyti, už kokią mašiną yra gauti pinigai, ir parašydavo išlaidas. Dėl pinigų, kuriuos palikdavo, jokių nesklandumų ir nusiskundimų nebuvo, todėl suprato, kad viskas yra gerai. Nežino, kas ir kaip tuos pinigus dalindavosi, bet jam jokių pretenzijų nebuvo.

- Dokumentų dėl veiklos vykdymo neformino. Kai S. Č. atvažiavo į Mažeikius, paskambino ir prisistatė, kad yra įmonės ar įmonių vadovas. Jis žinojo informaciją, kad bus prekiaujama jo įmonių automobiliais ir sakė, kad parašys įgaliojimus. Buvo tik tokie dokumentai. Tiksliai neatsimena, bet su S. Č. susitiko gal po pusmečio po to, kai kalbėjo su tuo žmogumi. Iš S. Č. gavo 4 įmonių įgaliojimus. Ne tą dieną, kai kalbėjo, o paskui atvežė su traliuku, kartu su mašinos popieriais. Įgaliojimų vertimo nesidarė, jie buvo anglų kalba, todėl suprato, jog jie reiškė, kad gali pardavinėti 4 įmonių automobilius, bet nesidomėjo, kokios tai įmonės. Tik iš INVOICE suprato, kad tai anglų ar airių įmonės. Atrodo, kad įgaliojimus buvo pasirašęs S. Č. ar tų įmonių direktoriai. Suprato, kad pagal įgaliojimus yra tarpininkas parduodant automobilius. Įgaliojimus gavo iš vieno traliuko vairuotojo. Visus 4 įgaliojimus atvežė vienu metu. Vairuotojo negali įvardyti, nes nepažįsta, jis buvo lietuvis. Su S. Č. bendravo labai mažai – keletą kartų, o su kitais bendravo telefonu. Nežino, ar su vienu žmogumi kalbėdavo, ar su keliais, nes telefono numeriai keitėsi. Jie kalbėjo lietuvių kalba. Automobilius su tralu atveždavo lietuviai. Kiek bendravo, jie buvo lietuviai ir traliukai buvo su lietuviškais numeriais.

- Prie automobilio dokumentų būdavo parašyta, kokią automobilio kainą reikia įdėti ir kiek reikia gauti už automobilį. Kainas dėjo ne pagal save, nes automobiliai buvo ne jo. Gali būti, kad liudytojai už automobilius sumokėjo daugiau nei nurodyta INVOICE. Visada automobilius parduodavo už tokią kainą, kokią jam nurodydavo. Žmonės už automobilius jam atsiskaitydavo grynais pinigais, bet buvo ir keli pavedimai. Kai sumokėdavo, nieko neįformindavo. Visus automobilio dokumentus pirkėjams paduodavo jis. Mašinas atveždavo su visais dokumentais – būdavo amerikietiškas techninis pasas, muitinės dokumentas ir jų vadinamieji lapeliai, ant kurių būdavo parašyta, už kokią kainą reikia įdėti skelbimą, kiek gauti už mašiną. INVOICE atveždavo su kita mašina. Jis turėdavo duoti pirkėjo duomenis ir apie savaitę reikėdavo laukti, kol išrašys INVOICE. Kai žmogus apžiūrėdavo mašiną, kartais paimdavo rankpinigius, tada sulaukdavo visų reikalingų dokumentų, paskambindavo žmogui, jis atvažiuodavo antrą kartą ir važiuodavo į Regitrą. Kai žmogus pasakydavo, kad perka automobilį, ant lapo parašydavo pirkėjo duomenis, kartais nusiųsdavo ir žinutę, kad išrašytų INVOICE. Jis parašydavo, kad mašina yra parduota ir jos nebeišveždavo.

- Jis pirkėjams pasakydavo, kad mašina yra ne jo, o įmonės, tik gal neįvardydavo pačios įmonės. Kai priduodavo dokumentus, žmogus pasiimdavo numerius, gaudavo techninį pasą ir išvažiuodavo namo. Jis nespręsdavo, kokia suma bus nurodyta INVOICE. Žmogui negalėdavo pasakyti, kokia suma bus nurodyta. Dėdamas skelbimą nežinojo, kokia kaina bus nurodyta INVOICE. Žmogus žinodavo, kiek kainuos automobilis, bet INVOICE sumos negalėdavo pirkėjui pasakyti. Sumos, kurias sumokėdavo už automobilį ir kurios būdavo nurodytos INVOICE, nesutapdavo. Kartais sutapdavo, kartais ne. Jeigu parašydavo, kad automobilį gali parduoti už 6000-7000 eurų, tada INVOICE sutapdavo, bet jeigu parašydavo 9000-10000 eurų, tada nesutapdavo. Ant INVOICE būdavo mažiau. Nepasidomėjo, kodėl ant INVOICE nurodyta mažesnė suma. Žmonės neklausdavo, o jis nesidomėdavo. Pirkėjams parodydavo dokumentus, kažkiek paaiškindavo, kad tai yra INVOICE, bet niekam nekilo klausimų. Suma, už kurią jam nurodydavo parduoti automobilį, ne visada sutapdavo su INVOICE. Pardavęs automobilį atiduodavo sumą, kiek būdavo parašyta, kad jam reikia gauti už automobilį. Jis iš jų pasiimdavo tik išlaidas ir 100 eurų. Praktiškai visada automobilius parduodavo už nurodytą sumą. Automobilio kainą nuleisdavo tiek, kiek galėdavo. Skelbime nurodydavo tokią kainą, kokią jie parašydavo ant paprasto A4 formato lapelio.

- Jis visada dirbo samdomą darbą ir tas 100 eurų būdavo dideli pinigai ir didelė paspirtis. Iš sumos pasiimdavo 100 Eur, pasiimdavo grynais, ir kasos orderiuose būdavo 100 Eur nurodyta. Tai ir buvo jo uždarbis. Tokiais atvejais, kai pirkėjas atsiskaitydavo mokėjimo pavedimu, atrodo, kad dalį sumokėdavo pavedimu ir dalį grynais pinigais, tai iš tų grynųjų ir pasiimdavo 100 Eur. Dėl tarpininkavimo užmokesčio jam telefonu papasakojo tas žmogus, kuris buvo aikštelėje. Sakė, kad neturi iš ko pirkti automobilių, tada ir papasakojo tą schemą, kad nieko nereikės pirkti, o tik įdėti skelbimus ir patarpininkauti. Konkrečiai negali pasakyti, kas jam pasakė tarpininkavimo užmokestį. Viską pasakė telefonu. Nežino, ar tai tas pats žmogus, su kuriuo bendravo aikštelėje. Telefonu buvo labai mažai bendravimo, numerių nebeturi. Su įmonėmis, kurioms tarpininkavo, susisiekęs nebuvo, nes nebuvo reikalo.

- Automobilių prekyba vyko tik per skelbimus. Juos įdėdavo į „Autoplius“. Nežinojo asmenų, kurie parašydavo INVOICE. Suprato, kad juos pasirašydavo įmonių direktoriai. Nežinodavo, kokiai įmonei priklauso automobilis. Suprato, kad jie žino pagal VIN numerį. Kai gaudavo INVOICE, tada sužinodavo, kokiai įmonei priklauso automobilis. Automobilių pardavimų neįformindavo. Viskas būdavo nurodyta ant lapelio, todėl įmonės žinodavo, kad jis pardavė. Niekur nesimato, kad jis, kaip tarpininkas dirbdamas pagal įgaliojimus, pardavė automobilius. Jokių dokumentų nerašydavo, veiklos neregistravo, nes negalvojo, kad dėl 100 eurų reikia kažką registruoti. Gal padarė klaidą, kad jų nedeklaravo, nes kažkokios pajamos buvo. Žmonėms tik paaiškindavo, kad automobilis yra įmonės. Nei jis žinojo, kokiai įmonei priklauso, nei žmogui paaiškindavo. Tarpininku nebėra nuo tada, kai pakvietė FNTT – prieš 2 metus ar daugiau. Tarpininkavimo veiklą nutraukė, kai tralistui pasakė, kad daugiau nebevežtų automobilių. Vykdydamas tarpininkavimo veiklą, jokių mokesčių nemokėjo. Nežinojo, nuo ko juos reikia mokėti, nes tų pinigų negaudavo. Pripažįsta, kad nedeklaravo pajamų, kurias gavo po 100 eurų. Iš viso gavo 2 400 eurų, daugiau pajamų negavo. Jam nekilo mintis dėl individualios įmonės forminimo ar darbo sutarties sudarymo.

- Su S. Č. buvo susitikę vieną kartą. Susitiko po kokio pusmečio nuo tada, kai buvo Šiaulių aikštelėje. Jis jam paskambino, kad važiuoja pro Mažeikius ir jie trumpam susitiko. S. Č. prisistatė kaip įmonių vadovas, kurių neįvardijo. Sakė, kad galės prekiauti įmonių automobiliais. S. Č. taip pat paskambino ir pasakė, kad nebeprekiaus automobiliais. Atrodo, turėjo jo du telefono numerius. Tiesiog pasakė kad nebeprekiaus, įgaliojimai liko ir toks buvo tarpininkavimo nutraukimas.

- Dokumentų nenagrinėjo, INVOICE nežiūrėjo, todėl negali atsakyti, ar INVOICE būdavo išrašytas kitos įmonės, nei jis priklauso. Tik žinojo, kad turi būti techninis pasas, popierius iš muitinės. Matė, kad ant INVOICE yra sąskaitos numeriai, bet tikrai nežino, kur nukeliavo daryti pavedimai, nesidomėjo. Atvežtiems automobiliams muitai būdavo sutvarkyti, sumokėti. Nežino, kas juos sutvarkydavo, bet ne jis. Jeigu jie nebūtų sumokėti, Lietuvoje negalėtų priregistruoti automobilio. Visada parduodavo tik tuos automobilius, kurie būdavo atvežti pas jį. Automobiliai, kurie yra parduoti, jie buvo pas jį. Pirkėjai juos galėdavo apžiūrėti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės.

- Nežino, kokiose šalyse įmonės turėjo sąskaitas. Apie pinigus nieko nežino. Iš S. Č. parodymų girdėjo, kad kažkurios įmonės, kurioms tarpininkavo, yra uždarytos. Apie uždarytas įmones jo neinformavo. Nuo to momento, kai į jį kreipėsi FNTT, nusprendė nutraukti veiklą. Atrodo, kad įgaliojimai buvo išduoti neterminuotai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma tiek, kad ją matė popieriuose, gal ant muitinės deklaracijos. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu rodomose nuotraukose S. Č. tikrai neatpažino, bijojo suklysti ir parodyti į kitą žmogų. Ten buvo dvi panašios nuotraukos.

- Jis automobilių neįgijo, jų nepirko. Nežino, kas vadovavo ir pardavinėjo automobilius. Jis pardavinėjo įmonių automobilius, kurios buvo nurodytos ant INVOICE. Tikrai nesutinka, kad gavo 207 500,00 eurų pajamų, nes jų negavo. Tikrai nepasakysi, iš ko gaudavo kvitus. Po mašinos pardavimo ir pinigų gavimo, kvitai atvažiuodavo žymiai vėliau. Nežino, kas juos išrašydavo. Viskas būdavo pridėta prie kitos mašinos dokumentų. Kasos pajamų orderius gaudavo po kiek laiko, ir po 1 ir po kelis. Kai sumokėdavo pinigus, jo parašo niekur nebūdavo.

- Asmenų su pavardėmis Š., Š. nėra nei matęs, nei girdėjęs. Ant kvitų būdavo jų parašai. Kvitų kopijų pateikė tiek, kiek turėjo, bet netikrino, kad kvitai sutaptų su automobilių pardavimo datomis. Gali būti, kad į įmonę patekdavo tokia pinigų suma, kokia nurodyta INVOICE, o kur yra kiti pinigai, tikrai nežino. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad ten yra užsienio įmonės automobiliai. Jis pats paprašė leisti ten statyti automobilius ir jam leido. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 3 direktoriai, jie visi jo pažįstami, kalbėjo su visais. Tai M. K., G. J. – tie du. M. K. yra direktorius. G. J. gal komercijos direktorius. Kiek žino, jie abu yra savininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nemokėjo jokio nuomos mokesčio.

- Daugiausia automobiliai būdavo sutvarkyti. Keli buvo parduoti, kuriuos žmonės patys tvarkėsi, bet labai mažai. Asmenys visus automobilius galėjo apžiūrėti fiziškai. Pažįsta G. Ž., jis tarpininkavo kažkokiam žmogui. Jis buvo prašęs, atvažiavo, pažiūrėjo, tiko ir sutarpininkavo. Jis parodė G. Ž. automobilį, esantį UAB „Mažeikių autoservisas“ aikštelėje ir turbūt jis atsivežė tą žmogų. Jeigu gerai atsimena, pats automobilio pirkėjas tvarkėsi automobilį.

- Automobilio pardavimo laikas, nuo apžiūros iki pardavimo, priklausė nuo INVOICE atvežimo greitumo – kartais savaitę-dvi. Visi popieriai būdavo atvežti, tik trūkdavo INVOICE. Su automobilių pirkėjais beveik visada bendraudavo telefonu. Kažkam yra siuntęs automobilio nuotraukas. Visi automobiliai, kuriuos pardavė, jam buvo atvežti.

- Kažkas iš tikrųjų ilgai laukė automobilio. Negali atsakyti, ar tai buvo liudytojas E. S. Nežino, dėl kokių priežasčių tiek ilgai laukė. Turbūt jis gavo nuotraukas, davė rankpinigius ir laukė kol jis grįš. Gal vienetai automobilių ir nebuvo vietoje, bet faktiškai visi buvo Mažeikiuose. Gal čia yra E. S. variantas, bet praktiškai tokių nebuvo. Gali būti, kad muštų mašinų nuotraukos buvo atsiųstos ir jis jas įdėjo į „Autoplius“. Kelias mašinas yra įdėjęs ir muštas, kur dar plaukdavo ar kaip. Būdavo „flešiukas“ ir jis galėdavo pasirinkti, kokias mašinas įdėti į skelbimus. „Flešiukai“ su viskuo būdavo įdėti į mašiną. Jis pažiūrėdavo ir įdėdavo atgal. Per 3 metus gavo kokius 3 „flešiukus“. Dėl įdomumo pažiūrėdavo ir juos įdėdavo atgal.

- Skelbimus į Autoplius.lt įdėdavo savo vardu. Skelbime parašydavo vardą, pavardę, „emailą“, telefono numerį. Jis nieko neslėpė ir negalvojo, kad viskas taip gausis. Žinodavo, kad automobilis gali „pareiti“ per 2-3 mėnesius ir žmogui pasakydavo apytiksliai. Kad automobilį atvežtų jam, o ne kitam tarpininkui, parašydavo ant to paties lapelio. Jam nebuvo, su kuo bendrauti telefonu ir viską rašydavo ant lapelio. Skambučiai buvo tik tada, kai jam iš pat pradžių vežė dvi mašinas. Jis ir pirkėjas važiuodavo į Regitrą. Jis draudimo nepirkdavo, pats pirkėjas apsidrausdavo automobilį ir atsiveždavo į Regitrą, jam pasakydavo VIN numerį. Nežino, ar pirkėjai visada turėdavo draudimą.

- Kaip tarpininkas Regitroje pateikdavo automobilio techninį pasą, muitinės dokumentą ir INVOICE. Regitrai užtekdavo šių trijų popierių, daugiau jokių dokumentų nepildė ir jokios pirkimo-pardavimo sutarties nesirašė, nes jos nereikėjo. Nepriklausomai, ar INVOICE sutapdavo su parduoto automobilio kaina, ar nesutapdavo, visada pasiimdavo 100 eurų. Iš tų pinigų, kurie nesutapo, jis nepasiėmė nė vieno euro. Automobilių savininkų nežino, žino tik įmonių pavadinimus. Mašinų pirkėjų duomenis užsirašydavo arba nusifotografuodavo pasą arba ID kortelę. Gal ir buvo atvejų, kai žmonės savo duomenis atsiuntė žinute. Pažiūrėjo, kad ant visų 4 įgaliojimų yra S. Č. parašas. Ant kasos pajamų orderių ir INVOICE pasirašydavo direktoriai – Š. ir kiti, o ant įgaliojimų – S. Č. Su įmonių tarpininkais nebendravo, net nežino, kas jie yra.

- Su civiliniais ieškiniais yra susipažinęs – iš dalies nesutinka. Jeigu neskaičiuoti L. S. mašinos, buvo parduotos 24 mašinos, tai jo pajamos buvo 2 400 eurų, bet neskaičiavo, kiek mokesčių reikėtų sumokėti nuo 2 400 eurų pajamų sumos (t. 11, b. l. 34-42).

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su mašinos ieškojo „Autoplius“, rado ir važiavo į Kauną. Į turgų vyko kartu su vyru. Automobilio priekis buvo daužtas, jis buvo ant autovežio. Nepažįsta žmogaus, iš kurio pirko automobilį. Neprisimena, kaip jis atrodė. Už automobilį mokėjo 4 500 Eur. Davė 500 Eur rankpinigių ir vyras sutarė, kad automobilį atveš į namus. Rankpinigius davė prie automobilio, turguje. Nieko nepasirašė, gal pasirašė namuose, kai atvežė automobilį – ji nežino. Dokumentai buvo parašyti angliškai, ji tik pasirašė. Už automobilį nereikėjo mokėti jokių mokesčių. Užregistravo tada, kai automobilį sutvarkė. Kai registravo automobilį, ji pasirašė dokumentus, vyras nuvarė techninei apžiūrai. Pirmiausia sutvarkė mašiną ir tada varė techninę apžiūrą. Kam priklausė automobilis nežino. Už automobilį atsiskaitė grynais. Ji nebuvo namuose, viską sutvarkė vyras, nežino ar pasirašė kokius nors dokumentus. Automobilis yra registruotas jos vardu. Automobilį pirko prieš 5 metus – 2016 m. vasarą. Nežino, kas „Autopliuse“ skelbė apie automobilio pardavimą. Ji pati nematė pirkimo-pardavimo sutarties. Namuose matė dokumentą, kurį pasirašė. Jis buvo pasirašytas rusiška pavarde. Niekas neprašė jos asmens duomenų. Automobilį atvežė greitai – po kelių dienų, gal savaitės. Dokumentą, kuris buvo parašytas angliškai, jai davė pasirašyti vyras. Tą dieną, kai atvežė automobilį ir kai vyras sumokėjo pinigus, ji nebuvo namie. Ji nesuprato, kas parduoda automobilį. Sakė, kad automobilis yra parvarytas iš užsienio. Dabar, matydama kaltinamąjį, negali atsakyti, ar iš jo pirko automobilį, praėjo 5 metai ir jo neįsiminė. Jokių problemų dėl automobilio įregistravimo nekilo (t. 9, b. l. 149-154).

3.1. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį pamatė internete – atrodo, kad „Autopliuse“. Automobilį įsigijo maždaug prieš 5 metus. Nuvažiavo į turgų (aikštelę) Kaune (gatvės neprisimenu). Automobilis buvo daužtas. Davė 100 Eur ir automobilį atvežė nurodytu adresu į namus. Automobilis buvo ant autovežio, jį atrakino žmogus. Negalėtų pasakyti, kaip jis atrodė. Už automobilį davė 100 Eur rankpinigius. Rankpinigių padavimo neįformino, nes tai nėra dideli pinigai. Sutuoktinei nurodė kitokią rankpinigių sumą. Automobilį atgabeno po kelių dienų – ne tas pats asmuo. Jie buvo dviese. Atrodo, kad kažkuris iš jų buvo ir turguje. Namuose nukėlė mašiną, su dokumentais patikrino identifikavimo numerį ir sumokėjo dar 4 400 Eur. Jam davė sąskaitą. Buvo krūva popierių – negali įvardyti, kokie tai dokumentai (ne lietuvių kalba). Automobilis buvo iš Amerikos. Automobilį su ne lietuviškais dokumentais pirko ne pirmą kartą, iš Amerikos – vieną kartą. Jam neįdomu, iš ko įsigijo automobilį. Pinigus už automobilį davė vienam iš dviejų asmenų. Pinigų perdavimo neįformino. Apie automobilį nieko neklausė, nes jie tik vežėjai ar perpardavinėtojai ir apie automobilį nieko nežino. Automobilį sutvarkė ir su žmona vyko į Regitrą perregistruoti automobilį. Regitroje registruojant automobilį jokių keblumų nekilo. Perregistruojant automobilį nereikėjo sumokėti jokių mokesčių Valstybei. Nurodė, kad neatkreipė dėmesio, kokia automobilio vertė buvo nurodyta dokumentuose. Dėl skelbimo patikslino, kad jame buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris, kuriuo ir paskambino, kalbėjo lietuvių kalba. Pinigus mokėjo namuose, ne kaltinamajam, buvo atvykę jaunesni asmenys, kalbėjo lietuvių kalba. Žmonos asmens duomenis ir adresą pasakė Kaune. Neklausė, kas užsirašė duomenis, bet tikrai ne kaltinamasis, to asmens apibūdinti negali. Patikslino, jog kai atvežė automobilį, jis padavė pinigus. Dokumentai buvo angliški. Nežino, kokie automobilio dokumentai turi būti, nežino, kaip juos patikrinti. Automobilį nukėlė, patikrino automobilio modelį, važiuoklės numerį. Dokumentus atvežė jau pasirašytus. Dabar pats abejoja, iš ko pirko automobilį. K. Ž. pinigų už automobilį bei rankpinigių nemokėjo, tačiau iš matymo atrodo, kad jis kažkur buvo (t. 9, b. l. 149-154).

3.2. 2020-05-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, L. S. tiksliai negalėjo atpažinti automobilio pardavėjo, tačiau parodė, kad tai galėtų būti asmuo, esantis fotonuotraukose Nr. 1 ar Nr. 2 (nuotrauka Nr. 2 yra K. Ž.) (t. 2. l. 85-87).

3.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2016-07-26, skelbimas ištrintas: 2016-08-06, kaina Lietuvoje ir eksportui 9 400 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2. l. 72).

3.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, "Primewall Group Limited“ 2016-07-29 L. S. už 4500,00 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad visiškai sugadintas. 2016-03-28 „Baltic auto shipping Inc“ išrašyta sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį 2012 m. VOLVO S80, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1300 USD (700 USD bendra suma, 600 USD – gabenimas į Klaipėdą). Kalifornijos valstijos apgadintos transporto priemonės pažymėjime nurodyta, kad minėtas automobilis parduotas „Baltic auto shipping inc“ (t. 2 l. 73; segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų t. 2“, b. l. 19-22, 63-67);

3.5. VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), draudėja L. S., sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 2 d. (t. 11, b. l. 45). Automobilis L. S. vardu registruotas 2016-08-03, įsigytas 2016-07-29, registracijos pagrindas: Transporto priemonės (toliau TP) registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas. Įregistruota Mažeikių padalinyje. Techninės ekspertizės pažyma išduota 2016-08-03 UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“, užsakovė L. S. (t. 2, b. l. 74-75, 79).

4. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sugyventinis P. J. prie (duomenys neskelbtini) pamatė mašiną su raudonais numeriais. Ją apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) kieme. Paskui, kai buvo praeita techninė apžiūra (prieš parduodant), ji mašiną nuvarė į Regitrą. Turbūt, buvo sutikusi pardavėją. Techninę apžiūrą pravarė pardavėjas. Nežino, kas jis buvo, nes matė tik vieną kartą, neilgai – gal 5-10 min., bet jo neatsimena. Dėl automobilio įsigijimo viską darė jos sugyventinis P. J. Ji tik nuvairavo mašiną į Regitrą, ten pasirašė dokumentus. Dokumentus pasirašė Regitroje prie langelio. Daugiau niekur kitur nebuvo jo sutikusi. Dokumentus apžiūrėjo Regitros darbuotojai. Ji įdavė savo dokumentus, o ką jai padavė pasirašyti, nepamena. Gavo kažkokius automobilio dokumentus, tai buvo keli užsienietiški lapai. Suprato, kad įvyko pirkimo-pardavimo sandoris, bet nežino, kokius dokumentus gavo iki Regitros. Automobiliui buvo pamuštas galas, kažkas sėdynei, bet jis buvo važiuojantis. Automobilį įsigijo maždaug prieš 4 metus. Jeigu neklysta, už automobilį mokėjo 6000 Eur. Atsiskaitė grynais pinigais. Nežino, ar buvo įregistruotas pinigų perdavimo momentas, nes kartu nebuvo. Mano, kad už automobilį atsiskaitė iki automobilio registravimo. Nežino, ar buvo dokumentai, kuriuose užfiksuotas pinigų perdavimas. Ikiteisminio tyrimo metu jokių automobilio dokumentų nepateikė ir dabar neturi, nes jis jau parduotas. Registruojant automobilį jokių keblumų nekilo. Jai niekur nereikėjo sakyti savo duomenų. Neatsimena, ar matė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo keli angliški lapai, bet daugiau nieko nematė, ant jų nepasirašė. Dokumentai buvo angliški ir ji neatkreipė dėmesio, kas yra automobilio pardavėjas. Atsimena, kad automobilį parduodantį vyriškį matė tuo tarpu, kai buvo techninėje apžiūroje ir tada išvažiavo į Regitrą. Asmuo, iš kurio pasiėmė automobilį, kalbėjo lietuviškai. Kaltinamojo nepažįsta, nėra sutikusi ir nežino, ar jis pardavė automobilį. Po automobilio įsigijimo, nereikėjo sumokėti jokių mokesčių valstybei (t. 9, b. l. 149-154).

4.1. Liudytojas P. J., I. S. sugyventinis, teismo posėdžio metu nurodė, kad sumokėjo pinigus ir nupirko automobilį prie buvusios kepyklos, dabar ten yra servisas. Ten stovėjo automobilis ir jį nupirko. Nežino, su kuo bendravo dėl automobilio pirkimo. Buvo šviesus jaunuolis, vardo nežino, jį matė pirmą kartą. Apžiūrint automobilį pasirodė kažkoks jaunuolis, kuris sakė, kad jų įmonė parduoda mašiną. Pradėjo kalbėti, automobilis buvo su defektais. Kokia buvo automobilio kaina, tiksliai neprisimena. Nupirko maždaug už 6000 eurų. Norėjo daugiau, bet pardavė už 6000 eurų. Tam žmogui sumokėjo pinigus, bet ne tą pačią dieną. Po kelių dienų atvažiavo, pardavėjas turėjo angliškus dokumentus. Už automobilį mokėjo grynais pinigais, atrodo, kad visą sumą sumokėjo iš karto. Kai sumokėjo pinigus, automobilis buvo aikštelėje. Paskui atvežė žmoną, pardavėjas atidavė automobilį ir nuvažiavo į Regitrą. Jis negavo jokių dokumentų, viską gavo žmona. Pardavėjas pasakė, kad tai yra įmonės automobilis. Sakė, kad nuleistų kainą, o pardavėjas sakė, kad negali, nes jis atstovauja įmonę. Nežino kokia įmonė. Įsigijo automobilį Chrysler, nebežino kelintų metų. Tai buvo prieš kokius 8-9 metus. Automobilis nebuvo techniškai tvarkingas – apgadintos sėdynės, defektuota galinė dalis ir dar tokių visokių, bet automobilis buvo važiuojantis. Kokia buvo pradinė automobilio kaina nebepamena. Nepamena ir kiek nusiderėjo, gal 1000 eurų. Pinigus sumokėjo pirkimo dieną, kai buvo išrašyti dokumentai. Sumokėjo serviso kieme, prieš važiuojant į Regitrą. Jam parodė dokumentus, kurie buvo angliškai – nelabai įskaitė ir suprato, vienas lapas buvo spalvotas, dar kažkoks, bet ar tarp jų buvo INVOICE neatsimena. Patvirtino, kad dokumente, esančiame II tome, bylos lape 57, nurodyti tikrai žmonos duomenys, kaina nurodyta teisingai – apie 6000 ir sumokėjo, bet nepamena, ar tokį dokumentą iš pardavėjo gavo (t. 10, b. l. 151-153).

4.2. 2020-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytoja neatpažino automobilio pardavėjo, nes visiškai neprisimena, kaip jis atrodė (t. 2., l. 69-71).

4.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2016-08-03, skelbimas ištrintas: 2016-10-26, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 800 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2, l. 56).

4.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2016-10-20 I. S. už 6000,00 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Pietų Dakotos valstijos nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad apgadintą automobilį įsigijo „Baltic Auto Shipping Inc“ (t. 2, l. 57, segtuvas Nr.1 „Dėl vertimų“ b. l. 16-18, 59-62);

4.5. CHRYSLER TOWN&COUNTRY, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), draudėja I. S., sutartis sudaryta 2016-11-15 (t. 11, b. l. 45). Automobilis I. S. vardu registruotas 2016-10-26, įsigytas – 2016-10-20, registracijos pagrindas: transporto priemonės registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas, techninės ekspertizės pažymą užsakė I. S., išduota 2016-10-26 (t. 2, . l. 58-60).

5. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad vyko į Mažeikius pasižiūrėti automobilio. Tai buvo automobilis Honda Civic, 2014 metų. Automobilį įsigijo už 6000 Eur, gali būti, kad tai buvo 2018 metai. Atvažiavo sutartą dieną ir automobilyje, kaltinamajam K. Ž. į rankas sumokėjo pinigus. Kai sumokėjo pinigus, automobilyje buvo tik ji ir kaltinamasis. Sumokėjo grynais pinigais. Jokio patvirtinimo apie pinigų perdavimo aktą negavo – neprašė. Įsigijus automobilį jai pateikė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad jis pirktas iš užsienio, kas jam daryta, kiek važinėta, techninį pasą. Ji suprato, kad automobilį įsigijo iš K. Ž. Kiek pamena, nesudarė automobilio pirkimo-pardavimo. Kokia dokumentuose buvo nurodyta automobilio vertė, nepasakys. Avanso nemokėjo. Nurodė, kad į Mažeikius dėl automobilio važiavo du kartus. Vyras įsigijo dar vieną automobilį. Automobilio kaina nurodyta internete buvo gal apie 8000 Eur. Automobilis Ford – vyro mašina, kurią įsigijo irgi iš K. Ž. Kaina buvo tokia pat kaip Hondos, nes jis senesnis. Abu automobilius įsigijo maždaug per mėnesį. Kai derino automobilio pirkimą ir tvarkė visus dokumentus, tada K. Ž. prašė jos asmens kodo. Pirkimo dieną tikrai pateikė savo asmens duomenis. Dabar mato, kad INVOICE pardavėja nurodyta įmonė. Ji tokių dokumentų negavo ir galvojo, kad automobilį perka iš K. Ž. Jai tokia įmonė nėra žinoma ir neatsimena, ar jis sakė, kad tarpininkauja tokiai įmonei. Regitroje buvo dviese ji ir K. Ž. Dėl automobilio kainos nurodė, kad atrodo, jog internete skelbiama automobilio kaina buvo apie 8000 Eur, įsigijo už 6000 Eur. Automobilį įsigijo sutvarkytą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad dokumentas INVOICE jai yra matytas, bet negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo tas pats dokumentas. Atrodo, kad automobilyje jis parodė mašinos dokumentą, kuriame buvo nurodyta 6000 Eur, kaip jie suderėjo. Įregistruojant automobilį ir vėliau, jokių problemų nekilo, mokesčių mokėti nereikėjo. Patvirtina, kad kaltinamasis yra tas asmuo, iš kurio įsigijo automobilį (t. 9, b. l. 194-199).

5.1. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pamatė skelbimą „autoplius“ Susisiekė su pardavėju, jis prisistatė, kad yra K. Po kiek laiko sutarė kainą ir su žmona nuvyko į vietą. Tai buvo angarai, netoli buvo Regitra. Kai laukė pardavėjo, vaikštant, netoli angaro pamatė dar vieną automobilį – Ford. Kai susitiko, jis prisistatė, kad yra K. Automobilis patiko, bet jį reikėjo padaryti į europinę sistemą, nes tai buvo Amerikos gamintojas. Maždaug po 2 savaičių susiskambino, automobilis jau buvo sutvarkytas pagal europinius standartus. Nepamena, ar techninė apžiūra jau buvo praeita, ar važiavo kartu. Į Regitrą važiavo kartu – jis su žmona važiavo savo automobiliu, o K. parduodamu automobiliu. Atsiskaitymas įvyko kieme, kur išdavinėja valstybinius numerius, naujajame automobilyje, su K. atsiskaitė žmona. Automobilis buvo tvarkingas, jie buvo patenkinti. Vėliau įsigijo iš K. Ford. Atsiskaitymas įvyko toje pačioje vietoje, kur reikia išsiimti valstybinius numerius, atsiskaitė jis. Sutartą kainą atsiskaitė grynais pinigais – apie 6000 Eur. Gavo daug dokumentų, kuriuose buvo pažymėta, kad automobilis iš Amerikos. Pasak K. – gal jų prireiks. Automobilį registravo savo vardu, registruojant nekilo jokių problemų. Visus pirkimo-pardavimo dokumentus tvarkė K. Ž. Suprato, kad K. buvo automobilio pardavėjas. Už sutuoktinės automobilį atsiskaitė toje pačioje vietoje, taip pat mokėjo 6000 Eur. Automobilio pirkimo-pardavimo momentu kiti asmenys nedalyvavo. Mano, kad savo asmens duomenis pasirašė ten, kur tvarkė pirkimo-pardavimo dokumentus. Iš viso neprisimena, kad būtų pildę pirkimą-pardavimą. Neatkreipė dėmesio, kas parduoda automobilį. Gali patvirtinti, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, kurį atpažino. Tuo metu, kai už savo automobilį sumokėjo pinigus, neatkreipė dėmesio, ar gavo pinigų perdavimo-priėmimo kvitą. Šiai dienai tokio dokumento neturi. Dėl automobilio kainos patikslino, jog derėjosi ir ją nuleido, bet nepamena kiek. Derybos vyko tarp jo ir kaltinamojo. Derėjosi telefonu ir atvykus, bet pagrinde telefonu. Įsigyjant automobilius žinojo, kad jie yra iš Amerikos. Jam parodė, kaip jie atrodė anksčiau. Neklausė, kas yra automobilio savininkas – jam tai visiškai neaktualu. Kaltinamasis neminėjo, ar jis buvo tarpininkas. Mano, kad K. Ž. automobilio pirkimo-pardavimo momentu buvo pardavėjas, savininkas, kuris užsiima verslu, iš Amerikos varinėja mašinas, nes angare parodė ne vieną automobilį – gal 2, gal susidarė toks įvaizdis (t. 9, b. l. 194-199).

5.2. 2020-03-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytoja atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 3, l. 114-117).

5.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2016-08-23, skelbimas ištrintas: 2016-11-10, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 400 Eur, patalpinimo data: 2017-11-10, skelbimas ištrintas: 2017-04-13, kaina 11 400 Eur, patalpinimo data: 2017-04-13, skelbimas ištrintas: 2017-07-14, kaina 11 400 Eur, patalpinimo data: 201-07-14, skelbimas ištrintas: 2017-12-05, kaina 10 900 Eur. Nurodyta, kad automobiliai be defektų (t. 3, l. 103-105).

5.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2018-06-22 V. S. už 6000,00 Eur pardavė 2014 metų gamybos automobilį Honda Civic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, l. 102); Pensilvanijos valstijos apgadinto automobilio pažymėjime nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), pirkėjas „Baltic Auto Shipping Ins“ (segtuvas Nr. 2‚ Dėl vertimų 3,4 T.“, b. l. 21-23, 57-59).

5.5. Honda Civic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), TPVCAPD draustas 2018-07-03, draudėjas V. S. (t. 11, b. l. 54).

5.6. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad V. S. įsigijo automobilį 2018-06-22, registracijos data 2018-07-05, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 6, b. l. 18).

5.7. 2020-05-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 3, l. 128-131).

5.8. Skelbime nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-05-17, skelbimas ištrintas: 2018-08-07, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 200 Eur (t. 3, l. 119).

5.9. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2018-08-06 S. S. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, l. 118). Nevados valstijos apgadinto automobilio dokumente nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra „Baltic Auto Shiping Inc“ (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l.24-26, 60-62).

5.10. Automobilis S. S. vardu registruotas 2018-08-07, įsigytas – 2018-08-07, registracijos pagrindas – TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 3, b. l. 123-124).

5.11. Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2018-08-0, draudėjas S. S. (t. 11, b. l. 57).

6. Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus V. D. rado mašiną, pirko jo vardu. Atvažiavo į Mažeikius, susitiko prie Regitros, apžiūrėjo automobilį Ford Fusion. Automobilį įsigijo 2017 m. spalio mėn. Savininkui, kuris pardavė mašiną – vardo ir pavardės nežino, sumokėjo apie 11 000 Eur grynais pinigais. Pinigus perdavė savininkui, sumokėjo sūnus. Jis pinigų perdavimo fakto nematė. Automobilį parodė pardavėjas. Buvo sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Žino, kad pasirašė ir jis, ir sūnus. Sutartyje buvo nurodytas automobilio pardavėjo vardas ir pavardė, kurio negali įvardyti. Nežino, ar atpažintų pardavėją, nes su juo beveik nebendravo. Automobilį Regitroje priregistravo tą pačią dieną. Atvažiavo, mašina stovėjo prie Regitros, viską sutvarkė ir su ta mašina parvažiavo į Klaipėdą. Regitroje visus dokumentus tvarkė pardavėjas. Registruojant automobilį jokių keblumų nekilo, viskas buvo tvarkingai. Nepamena, ar pardavėjas minėjo, kad jis atstovauja kokiai nors įmonei. Savo asmens duomenis davė tą dieną, kai pirko mašiną. Nežino, ar gavo parodytą dokumentą, bet kažkoks panašus buvo. Nežino, ką reiškia parašyta 6000 eurų suma. Dokumente nurodytas įmonės pavadinimas jam nežinomas. Teisėjai parodžius dokumentą, esantį IV tome, b. l. 121, liudytojas nurodė, kad įsigyjant automobilį sudarė panašią sutartį. Kai įsigijo automobilį, gavo dokumentus, kurie buvo prie mašinos. Jis suprato, kad automobilio savininkas yra pardavėjas. Įsigyjant automobilį, į Mažeikius važiavo vieną kartą. Jam nelabai buvo aktualu, kas yra automobilio pardavėjas (t. 10, b. l. 3-5).

6.1. Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. spalio 21 d. automobilio ieškojo per internetines platformas. Vyko į Mažeikius. Apžiūrėjo automobilį – jis tiko, sumokėjo depozitinį mokestį. Po kelių dienų atvažiavo su tėčiu ir automobilį nupirko. Kiek prisimena, mokėjo grynais pinigais. Atsiskaitė eurais, sumos nepamena – gal apie 12 000 Eur (jeigu neklysta – buvo dviženklė suma). Sumokėjo Mažeikiuose, viešoje vietoje, kurios nepamena. Kai sumokėjo pinigus, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Ten buvo nurodyta mažesnė suma, negu mokėjo už automobilį. Ją pasirašė tėtis (kaip pirkėjas) ir pardavėjas, kurio vardo neprisimena. Patvirtina, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, iš kurio įsigijo automobilį. Kiek prisimena, automobilio savininkas buvo įmonė. Jeigu neklysta, tai buvo Lietuvos įmonė. Įsigyjant automobilį suprato, kad automobilį įsigijo iš įmonės savininko. Įsigijus gavo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio registracijai tinkamus dokumentus. Jeigu neklysta, tai buvo Amerikos Invoice. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį IV tome, b. l. 110, liudytojas parodė, kad tai šis dokumentas. Automobilį įsigijo ne už nurodytą 6000 Eur sumą. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį IV tome, b. l. 115, liudytojas parodė, kad greičiausia, kad šį dokumentą gavo. Kaip supranta, tai yra automobilio perdavimas iš amerikietiškos įmonės į lietuvišką. Iš kokios lietuviškos įmonės įsigijo automobilį, nepamena. Atvykęs sumokėjo avansinį mokestį – grynais apie 200-300 Eur. Jokio dokumento negavo, tai buvo susitarimas. Negavo jokio dokumento, kuris patvirtintų, kokią sumą sumokėjo už automobilį. Įregistruojant automobilį nekilo jokių keblumų. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį IV tome, b. l. 121, liudytojas parodė, kad kai įsigijo automobilį buvo sudaryta tokia pat automobilio pardavimo sutartis. Tada pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė automobilio valstybinio numerio, nes jo nebuvo. Nurodė VIN kodą. Taip pat patikslino, jog automobilį pamatė interneto svetainėje „autoplius.lt“. Dėl automobilio įsigijimo visada bendravo su tuo pačiu asmeniu. Kiek pamena, jis buvo ir perregistruojant automobilį. Neminėjo, kad yra kokios nors įmonės atstovas. Kai reikėjo pildyti dokumentus, jis sakė, kad automobilis yra įmonės, todėl suprato, kad jis yra atstovas ar savininkas. Tuo metu nekilo klausimas kodėl nurodoma mažesnė automobilio suma, nei sumokėjo. Prieš įsigyjant automobilį, tėčio asmens duomenis pateikė SMS žinute – tai buvo asmens kodas, vardas, pavardė, adresas. Automobilio kainą minimaliai nuleido. Kadangi per 4 metus pakeitė ne vieną automobilį, neprisimena, ar gavo pirkimo-pardavimo sutartį. Nepamena, ar ją pateikė Regitros darbuotojui. 100 proc. prisimena Invoice, nes jį gavo, bet nėra užtikrintas dėl pirkimo pardavimo-sutarties. Greičiausia, kad INVOICE jau buvo pasirašytas. Abejoja dėl pirkimo-pardavimo sutarties, bet dėl viso kito, ką kalbėjo teismui, yra užtikrintas. Jis jau buvo supildytas, buvo nurodyta 6000 Eur suma, bet sumokėjo ne tokią sumą – didesnę. Jeigu neklysta, skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 12500 Eur, o nupirko už 11800 Eur. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį IV tome, b. l. 110, liudytojas parodė, jog čia nėra nurodyta Lietuvos įmonė, tai reiškia, kad matė kažkokiame kitame dokumente. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį IV tome, b. l. 115, liudytojas patikslino, jog šitą dokumentą irgi matė. Gali būti, kad lietuvišką įmonę prisimena iš šios deklaracijos. Neprisimena lietuviškos įmonės pavadinimo, bet prisimena, kad buvo UAB. Automobilį įsigijo be defektų – jis buvo idealus. Kai įsigijo automobilį, reikėjo sumokėti už registraciją ir techninę apžiūrą, kitų mokesčių mokėti nereikėjo (t. 10, b. l. 5-8).

6.2. 2020-06-19 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, V. D. parodė nuotrauką K. Ž., nurodydamas, kad šis asmuo labai panašus į tą, apie kurį jis davė parodymus (t. 4, l. 107-109).

6.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-06-27, skelbimas ištrintas: 2017-08-18, kaina Lietuvoje ir eksportui 8 800 Eur, ir patalpinimo data 2017-09-23, skelbimas ištrintas 2017-10-21, kaina Lietuvoje ir eksportui - 12 200 Eur (t. 4., l. 111-112).

6.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-10-17 S. D. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 110). Apgadinto automobilio pažymėjime nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini) pirkėjas PROGRESSIVE (Ranka įrašas „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Transporto priemonės eksploatavimo atskleidimo reikalavimai“ nurodytas pirkėjas - „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 80-82,102-104).

6.5. Automobilis FORD FUSION TITANIUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-10-17 draustas TPVCAPD S. D. (t. 11, b. l. 50).

7. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad įsigijo mašiną, nesutapo tai ką mokėjo ir kas buvo parašyta pirkimo-pardavimo sutartyje – jam taip sakė tardytoja Panevėžyje. Įsigijęs automobilį, pats nieko nepastebėjo, nes jo visiškai nedomino ką rašė popieriuose. Tiksliai negali pasakyti, kada įsigijo automobilį VOLVO S80, gal 2017 metais. Tikriausiai suklydo nurodydamas netikslią sumą kiek sumokėjo už automobilį, suvedus finansus mato, kad mokėta truputį virš 10000 Eur. Žmogus Mažeikiuose padėjo jam viską suforminti, išėmė numerius. Skelbimas buvo internete. Automobilį apžiūrėjo Mažeikiuose. Į Mažeikius atvyko vieną kartą. Jam automobilį parodęs žmogus atrodo buvo vardu K. Atsiskaitė grynais pinigais. Turbūt jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus, negavo. Niekas jam nedavė jokio dokumento – jam nereikėjo. Jis atidavė mašinos dokumentus, numeriai buvo prisegti, mašina jau jo, todėl sumokėjo pinigus. Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad pinigus sumokėjo jau po automobilio priregistravimo. Automobilį pirko iš žmogaus. Nežino, gal jis buvo kokios įmonės. Mašina dar nebuvo priregistruota, buvo iš Amerikos. Neužfiksavo, kas automobilio savininkas buvo nurodytas dokumentuose. Jam reikėjo sumokėti tik už numerius. Parodžius liudytojui dokumentą esantį III tome, b. l. 139, liudytojas parodė, kad nežino ar tokį yra matęs, tokio dokumento namuose neturi. Patikslino, jog ikiteisminio tyrimo metu ne tiksliai pasakė, kad mokėjo 12700 Eur, tačiau visgi mokėjo ne mažiau 10 000 Eur. Nėra girdėjęs M. Š. ar įmonės „Steelcore oversaeas“. Savo asmens duomenų niekam nesakė, neatsimena. Regitros darbuotojui savo duomenų sakyti nereikia, paduoti pasą ir viskas. Liudytojas patikslino, jog jam sakė, kad automobilis iš Amerikos. Nesidomėjo, kas yra tikrasis automobilio savininkas ir pardavėjas – jam nebuvo jokio skirtumo. Dėl automobilio pirkimo bendravo su vienu žmogumi, kitų asmenų nebuvo. Žinojo, kad pirko automobilį, parvežtą iš Amerikos. Automobilį apžiūrėjo ne prie Regitros, nes ten atvažiavo paskui. Ta vieta buvo tokia kaip servisas, bet buvo lauke, apžiūrėjo, pravažiavo. Parodžius ekrane liudytojui kaltinamąjį, šis nurodė, jog nežino gal iš šio žmogaus pirko (t. 10, b. l. 30-32).

7.1. 2020-03-12 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas A. A. atpažino automobilio pardavėją K. Ž. ( t. 3, l. 135-138).

7.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-02-13, skelbimas ištrintas: 2017-03-04, kaina Lietuvoje ir eksportui 10 300 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (3 t., l. 140).

7.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-02-03 A. A. už 6000,00 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., l. 139). „Baltic Auto Shipping Inc“ 2018-11-23 išrašyta sąskaita-faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonės pardavimą – 2012 VOVLVO S80, VIN (duomenys neskelbtini), suma 1600 USD, bendra suma - 1000 USD, gabenimas į Klaipėda - 600 USD. Nuosavybės teisės pažymėjime Masačiusetso valstijos nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini) (apgadinta transporto priemonė) pirkėjas yra „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų 3,4 t.“, b. l. 27-30, 63-66).

7.4. Automobilis A. A. vardu registruotas 2017-03-04, įsigytas – 2017-03-02, registracijos pagrindas – TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 3, b. l. 151);

7.5. Automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-03 apdraudė A. A. (t. 11, b. l. 46).

8. Liudytojas P. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį rado skelbime interneto svetainėje „autoplius.lt“. Tai buvo maždaug prieš 5 metus. Tiksliai nepamena, gal 2017 m. Tai buvo automobilis Chrysler T&C, kurį įsigijo maždaug už 10000 Eur. Tiksliai nepamena, bet kažkokius popierius pasirašė. Jų neskaitė. Pasirašė, kad tiktų Regitroje. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais. Nepamena, ar gavo dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėjo pinigus. Iš Regitros gavo dokumentą, kuris jam buvo svarbiausias ir jį persiskaitė. Į kitus dokumentus nekreipė dėmesio. Greičiausia, kad sudarė standartinę pirkimo-pardavimo sutartį, kaip visi pildo, kai perka-parduoda automobilius. Regitroje, norint prisiregistruoti mašiną, reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis. Jis sutartyje pasirašė kaip pirkėjas, pardavėjo – nepamena. Dėl automobilio pirkimo bendravo tik su pardavėju, kurio vardas K. Su kitais asmenimis nebendravo. Jis viską aprodė, su savimi turėjo visus dokumentus ir Regitroje viską susirašė. Kažką pamena, kad sutartyje automobilio kaina buvo parašyta apie 5000 Eur, o jis mokėjo apie 10000 Eur. Jis negalvojo ir jam nekilo klausimas, kodėl nurodyta kitokia suma. Pinigus sumokėjo automobilyje. Kai sumokėjo, pardavėjas nieko nedavė. Kiek pamena, kai atsiskaitė, viskas jau buvo priregistruota. Žinojo, kad automobilis buvo iš Amerikos. Liudytojas taip pat patikslino, jog vieną kartą į Mažeikius atvyko apžiūrėti automobilį, o maždaug po savaitės atvažiavo jį pirkti. Pardavėjui savo duomenų nenurodė. Tik pasirašė dokumentuose, kurių reikėjo Regitroje, kad galėtų prisiregistruoti. Telefonu ir pirmą kartą atvykęs, pardavėjui jokių savo asmens duomenų nedavė. Gal tik pasakė, kad atvyko iš Šilutės pusės. Tikrai, kad pardavėjas jo asmens duomenų negalėjo žinoti. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį III tome, b. l. 155, liudytojas parodė, kad nežino, ar įsigijęs automobilį gavo šį dokumentą. Čia nurodyti jo asmens duomenys. Greičiausia, kad šį dokumentą matė, nes pats pasirašė, kiek atsimena ir suma buvo 5000 Eur. Jis tokių dokumentų neturėjo, gal pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį. Parodžius liudytojui dokumentą esantį III tome, b. l. 163, liudytojas parodė, kad tokio lapo iš viso nematė ir toks pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomas. Kažkokį panašų dokumentą, į esantį III tome, b. l. 164, yra matęs. Suprato, kad automobilį įsigijo iš įmonės, o ne fizinio asmens, nes popierių turėjo daug ir visokiausių. Suprato pagal dokumentų kiekį. Pardavėjas užsiminė, kad užsiima automobiliais iš Amerikos. Dabar tiksliai nepasakys, gal tada pateikė savo asmens dokumentą, nes viskas greitai vyko, Regitroje viską rašėsi ir priregistravo. Mano, jog greičiausia, jo asmens duomenis į Invoice galėjo nurašyti nuo pirkimo-pardavimo sutarties. Viską pildė pardavėjas, jis nieko nerašė, tik pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė parašą. Tikrai nematė, ar kur nors buvo nurodyta, kad automobilį parduoda įmonė „Steelcore oversaeas“. Kai įsigijo automobilį, pamena, kad kaina dokumentuose buvo nurodyta 5000 Eur, bet mokėjo daugiau. Nurodė, jog sunku pasakyti ar iš kaltinamojo pirko automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu davė iš nuotraukų atpažinti kaltinamąjį, spėjimo būdu sakė, kad šitas. Dabar tiksliai negali pasakyti, ar šis asmuo yra panašus. Patikslino, jog skelbimuose buvo parašyta, kad pardavėjas yra K. Vietoje, kurioje apžiūrėjo automobilį, nieko nepildė, ten buvo aptverta aikštelė, gal servisas. Kai atvažiavo pirmą kartą, viską kalbėjo tik apie automobilį. Kai atvyko į Regitrą, pardavėjas turėjo kažkokius dokumentus. Visus dokumentus surašė Regitroje prie langelio. Ten jokių keblumų nekilo, net pati Regitra pateikė jam anglišką versiją persiskaityti apie automobilį. Automobilį įsigijo tvarkingą. Regitroje visus dokumentus tvarkė pardavėjas (t. 10, b. l. 32-34).

8.1. 2020-05-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas P. L. atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (3 t., l. 183-185).

8.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2016-11-18, skelbimas ištrintas: 2016-12-19, kaina Lietuvoje ir eksportui 8 300 Eur; patalpinimo data: 2017-01-03, skelbimas ištrintas: 2017-03-24, kaina - 11 200 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (3 t., l. 156-157).

8.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-02-03 P. L. už 5000 Eur pardavė 2011 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., l. 155). 2016-10-25 „Baltic Auto Shipping Inc“ išrašyta sąskaita-faktūra UAB „Taminga“ už transporto priemonių pardavimą, transporto priemonė VIN (duomenys neskelbtini), suma 1000 USD, bendra suma – 400 USD, gabenimas į Klaipėdą – 600 USD. Apgadintos transporto priemonės nuosavybės pažymėjime nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini) „Baltic Auto Shipping Ins“ (segtuvas Nr. 2, „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 31-34, 67-70).

8.4. Automobilis P. L. vardu registruotas 2017-02-07, įgytas – 2017-02-03, registracijos pagrindas- TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 3, b. l. 158-161, 165).

8.5. CHRYSLER TOWN&COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN2A4draudėjas P. L., sutartis sudaryta 2017-06-06, B. L., sutartis sudaryta 2017-04-27 (t. 11, b. l. 45).

9. Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš porą metų „Autoplius“ svetainėje pamatė skelbimą. Bendravo jo žmona iš pradžių telefonu, nes automobilis buvo toli nuo jų gyvenamosios vietos. Nuvykus į Mažeikius, sutiko poną K. Jie susitiko Registrų centre ir apiformino visus reikalingus dokumentus. Į Mažeikius važiavo tik vieną kartą, kai nupirko automobilį. Atskirai apžiūrėti automobilio nevažiavo. Išsaugotose ekrano nuotraukose matosi, kad kaina yra 11400 Eur. Kiek atsimena, ponas K. kainą šiek tie sumažino, bet tiksliai neprisimena kiek. Dalį pinigų jo žmona nusiuntė banko pavedimu, o likusią sumą jis atvežė grynais. Negali pasakyti, ar kainą jis sumažino 200 Eur, ar 400 Eur, bet tai buvo maždaug tarp 10000 – 11000 Eur. Negali tiksliai prisiminti sumos. Žmona bankiniu pavedimu pervedė labai nedidelę sumą – panašiai 400-500 Eur. Pinigus sumokėjo valstybinėje įstaigoje, t. y. Regitroje. Jis neskaito ir nerašo lietuviškai. Jis Registrų centre pasirašė dokumentus lietuvių kalba, sumokėjo ir iš Registrų centro gavo žalią pasą, kuriame parašyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Paėmė pasą ir išvažiavo. Nežino iš ko įsigijo automobilį. K. įdėjo skelbimą internete, jie su juo susisiekė, automobilis jiems patiko, jie nuvažiavo, nupirko ir viskas. Patikslino, kad kiek supranta, visi automobiliai yra importuoti iš Amerikos. Skelbime buvo parašyta, kad automobilis yra iš Amerikos, taip pat buvo nurodytas VIN numeris. Jis taip pat parodė avariją su tuo automobiliu, dar prieš importuojant jį į Lietuvą. Niekas nebuvo slepiama. Įmonė „Steelcore oversaeas LP“ jam nėra girdėta. Taip pat liudytoja nurodė, kad jie buvo Registrų centre ir jis matė, kad K. pasirašė kažkokius dokumentus, kurie buvo lietuvių kalba, o jis jos nemoka ir nesupranta. Matė, kad dokumentai buvo perduoti Regitros darbuotojui, jis pasižiūrėjo ir sakė, kad viskas tvarkoje, paėmė dokumentus ir padavė žalią kortelę. Kaip užsienietis, kuris nėra susipažinęs su Lietuvos teisės aktais, jis įsivaizduoja, jeigu tas žmogus būtų sukčius, jeigu būtų kas nors netvarkoje su automobiliu, Regitros centras jam nebūtų išdavęs tos žalios kortelės. Ar tai buvo jo vardu, ar jis turėjo kažkieno įgaliojimą, šito nežino (t. 10, b. l. 49-51).

9.1. 2020-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas nurodė K. Ž. nuotrauką, nurodydamas, kad šis asmuo panašus į automobilį jam pardavusį asmenį (t. 4, l. 27-28).

9.2. Liudytojas K. K. pateikė susirašinėjimo telefonu su automobilio pardavėju išrašą, 2018-06-08 mokėjimo nurodymą Nr. 148, kad R. K. pervedė 300 Eur „Lankershire LP“, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių banke AB (t. 4, b. l. 32).

9.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-11-29, skelbimas ištrintas: 2018-03-29, kaina Lietuvoje ir eksportui 12 000 Eur; patalpinimo data: 2018-03-29, skelbimas ištrintas: 2018-05-10, kaina 11 800 Eur; patalpinimo data: 2018-05-10, skelbimas ištrintas: 2018-06-16, kaina 11 600 Eur (t. 4, b. l. 6-7).

9.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2018-06-08 K. K. už 6000,00 Eur pardavė 2011 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 5); Nuosavybės teisės pažymėjime Arkanzaso valstija, nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės VIN (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 71-73, 93-95).

9.5. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad K. K. įsigijo automobilį 2018-06-08, registracijos data 2018-06-16, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 6, b. l. 9).

9.6. Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2018-06-13, draudėjas K. K. (t. 11, b. l. 53).

10. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš daugiau nei 3 metus, t. y. 2018 m. balandžio mėn., pagal skelbimą „autoplius.lt“ susirado mašiną ir ją nusipirko. Tai buvo 2011 m. automobilis Chrysler Town&Country, jį įsigijo už 10700 Eur. Skelbime buvo nurodyta panaši kaina – gal virš 11000 Eur. Pardavėjui atsiskaitė grynais pinigais, Regitroje, tame pačiame automobilyje. Dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, negavo ir neprašė. Jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nes be jos neregistruoja mašinos. Turbūt, kad sutartyje tokia kaina ir buvo nurodyta – tiksliai nepamena. Automobilio pardavėjas kartu dalyvavo registracijoje. Iš karto savo vardu gavo registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą. Visus dokumentus pilnai sutvarkė pardavėjas K. Liudytojas patikslino, jog jam buvo žinoma, iš kokios šalies buvo automobilis. Suprato, kad automobilis buvo asmens, kuris jam pardavė – K. Nepamena ką įrašė sutartyje, ar kaip fizinį, ar kaip juridinį asmenį. Nuo pirmos dienos bendravo tik su juo, su kitais asmenimis nebendravo. Į Mažeikius vyko du kartus. Vieną kartą apžiūrėjo, tikriausiai davė rankpinigius, bet sumos nepamena, gal 200 Eur. Jis viską padarė – reikėjo atlikti ekspertizę, techninę apžiūrą, susitarė su Regitra ir liudytojui paskambino. Sutartą laiką atvažiavo, Regitroje pasirašė, sumokėjo ir viso gero. Savo asmens duomenis išsiuntė „emailu“, nes reikėjo dokumentų tvarkymui. Parodžius liudytojui dokumentą esantį IV tome, b. l. 131, liudytojas parodė, kad tokio dokumento neturi, jis nėra matytas. Šiame dokumente nurodyti jo asmens duomenys, automobilis, tik neatsimena VIN numerio. Pirmą kartą mato nurodytą įmonę „Steelcore oversaeas LP“ ir 5000 Eur kainą, kadangi mokėjo 10700 Eur. Nepamena, ar pardavėjas minėjo, kad jis yra kokios nors įmonės atstovas. Šiuo automobiliu dar naudojasi, po įsigijimo, jokių mokesčių nereikėjo mokėti. Invoice jis nematė, nes prie Regitros langelio viską tvarkė jis. Kieno automobilis, nesidomėjo, kadangi ir taip buvo aišku, kad jis yra iš Amerikos. Iš K. gavo VIN numerį ir buvo įdomu kaip jis Amerikoje atrodė prieš tai. Pats K. taip pat atsiuntė nuotraukas, kas perparduoda, nesidomėjo. Neklausė ir kam priklausys pinigai, kuriuos sumokėjo. Liudytojas patikslino, jog visus Regitroje pateiktus dokumentus pasirašė jis. Tai buvo pirkimo-pardavimo sutartis, dar sudėjo parašus. Registruojant automobilį, jokių nesklandumų nekilo. Ekspertizė ir techninė apžiūra jau buvo praeitos. Jokių sąskaitų nerašė, kadangi automobilį pirko sau, jos nebuvo reikalingos (t. 10, b. l. 52-53).

10.1. 2020-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 4, b. l. 96-98).

10.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-03-29, skelbimas ištrintas: 2018-04-22, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 300 Eur (t. 4, b. l. 132).

10.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2018-04-18 M. M. už 5000,00 Eur pardavė 2011 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 131). Kentukio Sandraugos nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini) pirkėjas „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2, „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 86-88, 108-110).

10.4. Automobilis Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2018-04-20, draudėjas M. M. (t. 11, b. l. 51).

11. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį rado Mažeikiuose, Į Mažeikius važiavo vieną kartą – pasiskambino ir atvažiavo. Telefonu susitarė su K. vietą. Automobiliai buvo du, apžiūrėjo ir išsirinko geresnį variantą. Apžiūrėję, nuvažiavo į Regitrą ir susiformino pirkimą. Į Regitrą važiavo ji, jos vyras ir K. K. pinigus sumokėjo ji, 12 000 Eur grynais. Mano, kad sumokėjo tada, kai automobilį apsiformino ant savęs. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir tiek. Mano, kad ten buvo nurodyta 9000 Eur suma, nes ėmė tokią paskolą. Iš pardavėjo negavo jokio dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą. Automobilį pirko iš K. Sutartyje buvo rašoma data, miestas, pirkėjas ir pardavėjas su asmens kodais, tada punktai – kilometražas, klausimai, defektai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo lietuviška. Gaunasi, kad sumokėjo 9000 Eur oficialiai ir 3000 Eur neoficialiai. Įsigijo automobilį Chrysler Town &Country, auksinės/geltonos spalvos. Visą sumą sumokėjo iš karto. Automobilį pirko Mažeikiuose. Sakė, kad automobilis yra iš Amerikos. Kai priregistravo, gavo žalią automobilio techninį pasą, kitų dokumentų negavo. Savo asmens duomenis pateikė K., kad perrašytų automobilį. Parodžius liudytojai dokumentą, esantį III tome, b. l. 3, ji nurodė, kad tokio dokumento nematė. Čia nurodytas jos adresas, įsigijimo data, jos asmens kodas, 2013 m. automobilis Chrysler Town &Country, bet tikrai ne 6000 Eur. Jai nežinoma užsienio įmonė. Automobilį pirko tikrai ne už 6000 Eur, Invoice nurodyta 6000 Eur suma yra neteisingai nurodyta. Pardavėjas buvo K. ar K., pavardės nežino. Nepamena, kokia buvo nurodyta automobilio kaina – gal 11000-12000 Eur, kainą kažkiek nuleido. Parodžius liudytojai dokumentą, esantį III tome, b. l. 6, liudytoja parodė, kad ne šį prašymą pateikė FNTT. Buvo paprasta lietuviška sutartis, kurioje buvo parašai, miestas, suma, asmens kodai, kilometražas. Pareigūnai sutartį jai atidavė, bet nežino, kur ją pasidėjo. Pardavėjas buvo fizinis asmuo. Pirkimo-pardavimo sutartį pateikė Regitroje. Ikiteisminio tyrimo metu suklydo, pasakydama, kad už automobilį sumokėjo 9000 Eur, o ne 12000 Eur. Realiai sumokėjo 12000 Eur. Neklausė, kam priklauso automobilis – pirko iš K. Netikrino, kieno automobilį pirko. Tikrai nebuvo aktualu, kieno buvo automobilis. Įsigijus automobilį, jokių mokesčių nereikėjo sumokėti. Registruojant jokių keblumų nekilo. Techniškai automobilis buvo labai tvarkingas. Dėl automobilio su kitais asmeninis nebendravo, tik su K. Žino, kad pasirašė lietuvišką pirkimo-pardavimo sutartį ir nurodė 9000 Eur. Gali pasitaikyti, kad netiksliai prisimena dėl šio automobilio lietuviškos pirkimo-pardavimo sutarties. Automobilį iš Amerikos pirko pirmą kartą. Įmonė „LANKERSHIRE LIMITED PARTNERSHIP“ jai nežinoma (t. 10, b. l. 60-63).

11.1. 2020-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytoja K. Ž. neatpažino (t. 3, l.33-35).

11.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-07-31, skelbimas ištrintas: 2018-09-01, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 800 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 3, l. 4).

11.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2018-04-14 V. K. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, l. 4); „Baltic Auto Shipping Inc“ 2018-04-13 išrašyta sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio 2013 Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1200 USD (bendra suma 600 USD, gabenimas į Klaipėdą -600 USD). Arizonos valstijoje apgadintas automobilis ID Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų, 3,4 t.“, b. l. 1-4, 35-38).

11.4. Automobilis V. K. vardu registruotas 2018-08-22, įsigijo - 2018-08-14, registracijos pagrindas – TP registracijos liudijimas, operacija: Užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t.3, b. l. 6-7, 9).

11.5. Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2018-08-18, draudėjas V. K. (t. 11, b. l. 52).

12. Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo į Mažeikius, jį pasitiko vyras, aprodė automobilį, susitarė dėl kainos, sakė, kad reikės atvažiuoti antrą kartą, nes reikia atlikti ekspertizę. Taip ir buvo padaryta – po kelių dienų atvažiavo ir atsiskaitė. Dabar nepamena, kiek sumokėjo prieš 4 metus. Kainos nenuleido, todėl kaina buvo apie 11000 Eur. Ten buvo skelbimo nuotraukos ir iš ko pirko. Nepamena žmogaus, su kuriuo bendravo du kartus. Skelbime nurodytą kainą nuleido nedaug – 300-400 Eur. Perkant automobilį, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri būna pateikiama Regitroje. Automobilį pirko iš K. Ž., kaina buvo 12 800 Eur, o sumokėjo apie 12 000 Eur. Pinigus sumokėjo grynais. Pasirašė sutartį, jis sumokėjo ir jam perrašė automobilį. Kadangi pirko ne juridinio asmens vardu, todėl pinigų sumokėjimo dokumento nereikalavo. Jam automobilį aprodė ir pardavė K., o kas buvo surašyta dokumentuose, jis nežiūrėjo ir netikrino. Žinojo kad automobilis buvo iš JAV. Su automobilio pardavėju nuvažiavo į Regitrą ir jis užpildė viską kaip reikėjo, jam davė automobilio istorijos išrašą, techninį pasą. Negali pasakyti, kam nurodė savo asmens duomenis. Su pardavėju bendravo porą kartų, pasakė, kad reikia nusipirkti draudimą. Nusipirko, tada reikėjo nusiųsti jam, kad galėtų praeiti techninę patikrą. Parodžius liudytojui dokumentą, esantį III tome, b. l. 56, jis parodė, kad gal ir buvo toks dokumentas, neprisimena. Sumokėjo kitą kainą, o ne 6000 Eur. Čia nurodyti jo asmens duomenys. Įmonės „STEELCORE OVERSAEAS“ nežino. Kažką užsiminė apie įmonę, bet jis nesigilino ir jam nebuvo aktualu. Nežino, ar K. Ž. pasirašė kaip fizinis asmuo, ar juridinio asmens atstovas. Automobilį įsigijo sutaisytą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma. Neprisimena, kada pateikė savo asmens duomenis ir kokiu būdu – gal skambučiu, gal žinute, gal ir vietoje jis užsirašė. Kadangi paliko avansą, jis nusifotografavo jo duomenis. Avanso perdavimo neįformino, todėl norėjo jo asmens dokumento kopijos. Tuo metu tokią sumą turėjo, todėl nebuvo svarbu, ar sumokėti bankiniu pavedimu ar grynais pinigais. Pardavėjas jam tiesiog pasakė, kad jam reikia susiskambinti su kažkokia įmone ir sutvarkyti kažkokius dokumentus – daugiau nieko nežino. Jis neklausė, ar jis atstovauja kažkokią įmonę. Jis užsiminė, kad užsiima automobilių gabenimu iš JAV. Jokių keblumų, registruojant automobilį neiškilo (t. 10, b. l. 63-64).

12.1. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-10-17, skelbimas ištrintas: 2017-11-18, kaina Lietuvoje ir eksportui 12 800 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 3, b. l. 81).

12.2. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-11-10 L. S. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 80).

12.3. Automobilis Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2017-11-17, draudėjas L. S. (t. 11, b. l. 51). 2017-07-07 „Baltic Auto Shipping Inc“ išrašyta sąskaita-faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės pardavimo: 2013 CHRYSLER T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1300 USD, bendra suma – 700 USD, gabenimas į Klaipėdą – 600 USD. Misūrio valstijos apgadinto automobilio pažymėjime nurodyta, kad automobilis parduotas „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2, „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 14-18, 49-54).

12.4. Automobilis L. S. vardu registruotas 2017-11-18, įsigytas – 2017-11-10, registracijos pagrindas – TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus registravimas (t. 3, b. l. 58-66).

13. Liudytojas L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad įsigijo automobilį Volvo V60. Skelbimą rado internete, automobilis buvo daužtas, parvežtas iš JAV. Automobilis atrodė tinkamas, remontuotinas. Telefonu susisiekė su K., pavardės nežinojo. Susitarė, kad automobilis jam yra tinkamas ir nori jį įsigyti. Automobilį atvežė į aikštelę (duomenys neskelbtini), nes jis buvo daužtas. Gavo dokumentus, jie buvo iš JAV, gal dar muitinės deklaraciją. Pasirašė gal tik pirkimo-pardavimo sutartį. Tiksliai nepamena, bet mokėjo apie 7000 Eur. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta tikrai didesnė. Neatsimena, kokią kainą nurodė dokumentuose. Automobilį įsigijo apgadintą – remontavo pats. Nežino, ar K. nurodė savo asmens duomenis. Pinigus sumokėjo grynais iš karto visus, avanso nemokėjo. Įsigijęs automobilį gavo kažkokį amerikietišką dokumentą apie automobilį, muitinės pažymą ir dar kažkas buvo, bet nežino kaip vadinasi. Parodžius liudytojui dokumentą esantį II tome, b. l. 92, liudytojas nurodė, kad galimai matė šį dokumentą – kažkas panašaus. Čia nurodytas jo adresas, asmens kodas. Gali būti, kad sumokėjo 6000 Eur, nes tiksliai neprisimena. Jis turėjo amerikietiškus dokumentus, ėjo į Regitrą ir įregistravo. Nesigilino iš ko įsigijo automobilį, svarbu, kad priregistravo – vadinasi, kad viskas tvarkoje. Turbūt, kad K. neminėjo, jog yra kokios nors įmonės atstovas. Regitroje visus dokumentus pildė jis, niekas nepadėjo jų užpildyti. Regitroje buvo Mažeikiuose. Jis kontaktavo su K. Ž., o ne su kokia įmone. Neužfiksavo, kad jam automobilį parduos įmonė. Pirkimo metu kaip ir užfiksavo, kad automobilį parduoda įmonė. Jis minėjo tik tai, kad parduoda įmonė, bet tiksliai neatsimena. Registruojant automobilį savo vardu, matė, kad automobilį parduoda įmonė. Tiksliai neatsimena, kiek mokėjo už automobilį. Turbūt, kad 6000 Eur. Reiškia, kad apsiriko sakydamas, kad sumokėjo apie 7000 Eur. Automobilio skelbime buvo nurodyta didesnė kaina, bet nusiderėjo ir sumokėjo mažiau. Automobilį užregistravo, vadinasi Valstybės atžvilgiu viskas yra normalu. Taip išeina, kad jis suprato, jog automobilį įsigijo iš įmonės „LANKERSHIRE LIMITED PARTNERSHIP“. Automobilį apžiūrėjo tik po kurio laiko, nes jį reikėjo parvežti. Atrodo, kad jam jokių mokesčių nereikėjo mokėti. Kai suremontavo, priregistravo, nuvažiavo atlikti techninę apžiūrą, ekspertizę ir tik tada registravo savo vardu – nuo įsigijimo praėjo laiko. Prieš įsigijimą automobilį apžiūrėjo gyvai – aikštelėje, Mažeikiuose. Pirmiausia atvežė automobilį, apžiūrėjo, sutarė ir įsigijo. Jis įsigijo daužtą automobilį. Nežino, ar galėjo įregistruoti daužtą automobilį. Jis nesiruošė jo registruoti, nes negalėjo pavažiuoti ir jį remontavo. Priregistravo jau sutvarkytą automobilį. Nuo automobilio atvežimo iki registravimo jo vardu, praėjo 2-3 mėnesiai. Turbūt nebuvo dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad pardavėjas yra K. Ž. Automobilio techninę apžiūrą ir ekspertizę atliko jis, o ne K. Tikriausia, kad įmonės REPTOMEX LTD ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra girdėtos. Automobilį savo vardu užregistravo turėdamas dokumentus, kuriuos jam davė K. – jokių problemų nekilo (t. 10, b. l. 64-66).

13.1. 2020-05-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 2, b. l. 101-104).

13.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-04-28, skelbimas ištrintas: 2018-07-05, kaina Lietuvoje ir eksportui 8 300 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2, b. l. 91).

13.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2018-06-28 L. U. už 6000,00 Eur pardavė 2015 metų gamybos automobilį Volvo V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, l. 92); Džordžijos valstijos nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilis VOLVO V60, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertime nurodytas klaidingas numeris - (duomenys neskelbtini)), įsigijo „Baltic auto shipping inc“ (segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų“, b. l. 23-25, 68-71).

13.4. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad L. U. įsigijo automobilį 2018-06-28, registracijos data 2018-10-18, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 2, b. l. 93-96, t. 6, b. l. 10).

13.5. Volvo V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPCAPD drausta 2018-10-16, draudėjas L. U. (t. 11, b. l. 55).

14. Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad daugiau nei prieš 3 metus pirko Volvo markės automobilį. Skelbimą susirado interneto portale, paskambino pardavėjui vardu K. Sakė, kad perka iš įmonės. Iš įmonės ir pirko – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai nepamena sumos, kurią mokėjo. Tai buvo panašiai 5000-6000 eurų. Gavo kažkokį ekspertizės dokumentą, iš Regitros ir buvo dar keli popieriai. Neturėjo tokio dokumento, kaip pirkimo-pardavimo sutartis. Kaip suprato, pirko iš įmonės. Atrodo, kad nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties ir jos neturi. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais. Negavo dokumento, patvirtinančio, kad sumokėjo. Automobilį įsigijo Mažeikiuose. Į Mažeikius važiavo porą kartų. Ar K. buvo įmonės atstovas, nesigilino. Kas yra INVOICE, nežino. Dokumentą, esantį III tome, b. l. 43, turi, bet nežino, kas nurodyta 800 dolerių. Tikslios sumos nepamena, sumokėjo didesnę sumą. Nekreipė dėmesio į šio dokumento sumą. Mokėjo ne tokią sumą ir mokėjo eurais. Pasitikėjo tuo žmogumi, nes suprato, kad tai yra įmonė ir turi sutvarkyti visą pirkimo-pardavimo procesą. Įmonės STEELCORE OVERSAEAS LP nežino. Jeigu įmonė tvarkė visą dokumentaciją, priregistravimą, nes automobilis buvo iš Amerikos, greičiausia, reikėjo jo asmens duomenų – gal juos ir suteikė. Neatsimena, kuriuo metu pateikė savo duomenis. Pirmos apklausos metu jam rodė kažkokį dokumentą, nežino, ar tai šis dokumentas, bet neturi tokio dokumento, kuris yra III tome, b. l. 14. Gali būti, kad pardavėjui pateikė savo duomenis, nes galimai pardavėjui reikėjo jo asmens duomenų, kad įformintų visą procesą. Gali būti, kad kaltinamasis pardavė automobilį, o gal ir ne – nepamena. Suprato, kad pinigus sumokėjo įmonei (t. 10, b. l. 82-84).

14.1. 2020-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas neatpažino pardavėjo (t. 3, b. l. 48-50).

14.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-08-26, skelbimas ištrintas: 2017-10-11, kaina Lietuvoje ir eksportui 7800 Eur, patalpinimo data: 2017-11-03, skelbimas ištrintas: 2018-03-14, kaina 9 200 Eur, patalpinimo data: 2018-04-24, skelbimas ištrintas: 2018-06-05, kaina - 8 800 Eur, patalpinimo data: 2018-06-05, skelbimas ištrintas: 2018-07-05, kaina 8 800 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 3, b. l. 11-13).

14.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2018-07-02 D. G. už 5000,00 Eur pardavė 2010 metų gamybos automobilį Volvo XC70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, l. 14); 2017-08-24 „Baltic Auto Shipping Inc“ išrašyta sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonės pardavimą – VOLVO XC70 VIN (duomenys neskelbtini), suma 800 USD (bendra suma 200 USD, gabenimas į Klaipėdą – 600 USD). Virdžinijos transporto priemonės nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) „Baltic Auto Shipping Inc“ (dokumentas yra ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo kopija). CARFX informacijoje apie automobilį nurodyta, kad 2017-08-01 išduotas visiško sunaikinimo sugadinto automobilio pažymėjimas, 2017-09-04 automobilis eksportuotas iš Niujorko, NY ir importuotas į Klaipėdą, Lietuvą (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 5-13, 39-48).

14.4. Automobilis D. G. vardu registruotas 2018-07-05, įgytas – 2018-07-02, registracijos pagrindas TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 3, b. l. 15-18).

14.5. Volvo XC70, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2018-08-03, draudėjas D. G. (t. 11, b. l. 56).

15. L. V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškojo Dodge, kažkur internete rado skelbimą. Gyveno Plungėje, automobilis buvo Mažeikiuose. Atvažiavo, jam parodė, apžiūrėjo, mašina tiko ir ją nusipirko. Tikrai nežino, kas pardavė automobilį. Įsigijo iš privataus asmens, kuriuo vardo ir pavardės nepamena. Gerai nepasakys, ar buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, bet kartu su tuo žmogumi važiavo į Regitrą ir jam padėjo jį priregistruoti. Greičiausia, kad mokėjo ne pavedimu, o grynais pinigais. Skelbime nebuvo nurodyta kaina, atrodo, kad tos mašinos dar laukė, mašiną suremontavo, buvo ne iki galo paruošta. Mano, kad automobilį įsigijo įmonės vardu – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negarantuoja, bet spėja, kad įsigijo įmonės vardu ir gali būti, kad sumokėjo pavedimu. Tikrai nepasakys, kokius dokumentus gavo, kai įsigijo automobilį. Priregistruojant nekilo jokių keblumų. Suprato, kad automobilį įsigijo iš privataus asmens. Atrodo, kad pirmą kartą mašinos negavo, nes ją remontavo. Neturi jokių dokumentų, susijusių su automobilio gabenimu iš Amerikos. Patvirtino, kad ant dokumento, esančio II tome, b. l. 155, yra jo parašas. Turbūt, kad taip ir buvo, kad iš įmonės kasos pasiėmė 13000 eurų grynais pinigais, važiavo į Mažeikius ir juos sumokėjo už automobilį. Tai, ką gavo iš pardavėjo, pristatė buhalterijai kartu su Regitros dokumentais. Kai ieškojo automobilio ir jį pirko, visur buvo tik telefonai ir tai buvo privatus asmuo. Nebuvo nurodyta, kad tai kažkokia firma. Jis neklausinėjo ir jo nedomino, kam priklausė automobilis. Neprašė jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad pardavėjas atstovauja įmonę. Nežino, ar iš pardavėjo gavo dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėjo už automobilį. Negali atsakyti, ar gavo kasos pajamų orderį (t. 10, b. l. 84-85).

15.1. 2020-05-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas V. B. atpažino K. Ž., pardavusį jo įmonei minėtą automobilį (t. 2, b. l. 157-160).

15.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2016-06-01, po to 2016-09-02, skelbimas ištrintas: 2016-09-02, kaina Lietuvoje ir eksportui 13 800 Eur, po to 12 900 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2, b. l. 135, t. 6, b. l. 33).

15.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2016-09-09 UAB "(duomenys neskelbtini)" už 12800,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Dodge Caravan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė M. Š. (t. 2, l. 136). Indianos Valstijos transporto priemonės nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo „Baltic Auto Shipping Inc“. „Steelcore overseas Lp“ pinigų gavimo kvite nurodyta, kad mokėjimas už VIN (duomenys neskelbtini), 2013 Doddge Caravan, 12800 Eur, pasirašė fiziniu parašu V. B. ir M. S. (segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų“, b. l.33-37, 81-87).

15.4. UAB „(duomenys neskelbtini)” pateikė teismui buhalterinius dokumentus apie automobilio Doge Caravan įsigijimą: UAB „(duomenys neskelbtini)” 2016 m. rugsėjo 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 435, kuriame nurodyta, kad V. B. išduota avansiniam pirkimui 13000 Eur. Taip pat pateikė 2016 m. rugsėjo 9 d. sąskaitos išrašą (INVOICE), kuriame nurodyta, kad pardavėjas „Steelcore overseas LP”, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekė automobilis 2013 Dodge caravan, VIN: (duomenys neskelbtini), kaina 12800 Eur (t. 10, b. l. 119-121).

15.5. Automobilis registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2016-09-14, įsigytas 2016-09-09, registracijos pagrindas: TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 2, b. l. 138-143). UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. B. (t. 2, b. l. 146-150).

16. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį rado skelbime. Vieną kartą važiavo apžiūrėti. Po savaitės atvažiavo ir įsigijo. Skelbimą rado internete „Autoplius“. Suprato, kad pardavėjas yra kažkoks juridinis asmuo, kuris „varo“ mašinas – užsiima mašinų pardavimu. Jeigu gerai pamena, atvykęs pirmą kartą, simboliškai paliko avansą – 50-100 eurų. Nuvažiavo į technikinę, pasiėmė popierių ir kartu su pardavėju nuvažiavo į Regitrą. Už automobilį atsiskaitė grynais, sumokėjo 10 500 eurų. Pinigų perdavimo fakto neįformino, tiesiog padavė į rankas. Jeigu gerai pamena, pinigus padavė kai Regitroje viskas jau buvo sutvarkyta. Kartu važiavo į Regitrą, pardavėjas padėjo daryti tą visą procedūrą ir gavo registracijos dokumentus. Kažką pasirašinėjo, bet nepamenu, ar pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kokia automobilio kaina buvo skelbime, nepamena, bet kažkiek nusiderėjo. Įmonė „LANKERSHIRE LIMITED PARTNERSHIP“ jam negirdėta. Suprato, kad automobilį įsigijo iš asmens, kuris užsiima automobilių pardavimais. Jis nenurodė, kokią įmonę atstovauja. Dokumente, esančiame II tome, b. l. 122, nurodytas jo tėvų adresas, automobilis Ford Fushion, pagamintas 2013 m., mokėjo ne 6000 eurų – panašu, kad neteisingai nurodyta suma. Gal ir gavo INVOICE, nežino. Nekalbėjo, kad automobilis yra įmonės. Kartu važiavo į Regitrą ir pardavėjas viską padėjo susitvarkyti. Nesidomėjo ir buvo nesvarbu, iš ko įsigijo automobilį. Visame procese nematė jokių problemų, nes pardavėjas visada buvo kartu. Registruojant automobilį nekilo jokių keblumų. Nepamena, ar reikėjo sumokėti kokius nors mokesčius. Tiksliai nepamena, gali būti, kad tada pardavėjui davė savo asmens duomenis (t. 10, b. l. 86-87).

16.1. 2020-05-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž., kaip asmenį, kuris jam pardavė automobilį Ford Fussion, VIN: (duomenys neskelbtini), už 10500 Eurų (t. 2, b. l. 131-134).

16.2. Skelbime nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-09-20, skelbimas ištrintas: 2018-12-13, kaina Lietuvoje ir eksportui 10 800 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2, b. l. 121).

16.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2018-10-15 M. D. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, l. 122). Kanzaso valstijos nuosavybės pažymėjime nurodyta, kad automobilį kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-04-04 įsigijo „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų“, b. l. 30-32, 77-80).

16.4. Automobilis M. D. vardu registruotas 2018-10-20, įsigytas – 2018-10-15, registracijos pagrindas – TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 2, b. l. 123-126).

17. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įsigijo automobilį Volvo S80 už 6000 eurų. Jam davė tokį lapą su banko sąskaita, jis pervedė pinigus, nuėjo, apiformino ir viskas. Pavedimą darė bankiniu pavedimu. Nepamena, į kieno sąskaitą pervedė pinigus. Tiksliai nežino ir jam nerūpėjo. Mokėjo iš dviejų sąskaitų – savo ir žmonos. Žmona nebeturi sąskaitos Šiaulių banke, iš kurios pervedė kelis tūkstančius. Kitus pervedė iš savo sąskaitos, duomenis pateiks. Tai buvo du pavedimai, bendra suma 6000 eurų. Nepamena pardavėjo vardo ir pavardės, tai kaltinamasis. Nesusimąstė, ar automobilį įsigijo iš fizinio asmens, ar kaip iš įmonės atstovo. Davė sąskaitą, viskas „švaru“, o ne kažkur. Buvo pereitos ekspertizės, viską padėjo, Regitroje taip pat. Neprisimena, ar pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pavedimus padarė prieš automobilio įsigijimą, o paskui ėjo įforminti. Pardavėjas jam nurodė sąskaitą. Nežinojo, kaip jie pardavinėja, galvojo, kad yra buhalterija, gal jis turėjo įmonę. Sąskaita buvo nurodyta ant lapo, ten dar buvo nurodytas kažkokios firmos pavadinimas, dar kažkas užsienietiškai. Atrodo, kad kalba apie dokumentą, esantį II tome, b. l. 161. Turbūt, kad sumokėjo įmonei „LANKERSHIRE LIMITED PARTNERSHIP“, dabar tiksliai neatsimena. Lyg ir iš įmonės įsigijo automobilį, nesigilino. Atrodo, kad skelbime automobilio kaina buvo nurodyta kažkur 10000 eurų. Už tokią kainą nepirko, o kai pasiūlė už tokią – neatsisakė. Derybos buvo vienos, sutarė pakankamai greitai, kainą sutiko nuleisti iki 6000 eurų. Pardavėjui grynų pinigų nemokėjo, pilna kaina ir buvo 6000 eurų. Avansas buvo gal 100 eurų, kuris į tą kainą neįėjo. Tas 100 taip ir paliko. Pavedimu pervedė lygiai 6000 eurų. 100 eurų avansas niekur nefigūravo – tik taip; juos jam atidavė. Avansą atidavė kai susitiko, kai formino dokumentus. Buvo suderėta 6000 eurų ir nekreipė dėmesio į tą 100 eurų. Pervedė pinigus, todėl 100 eurų ir grąžino (t. 10, b. l. 87-88).

17.1. 2020-05-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 2, l. 176-179).

17.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-02-07, skelbimas ištrintas: 2018-04-22, kaina Lietuvoje 8 000 Eur, patalpinimo data: 2018-09-30, skelbimas ištrintas: 2018-11-10, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 400 Eur, patalpinimo data: 2018-11-10, skelbimas ištrintas: 2019-02-08, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 400 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2, b. l. 162-164, t. 6, b. l. 41).

17.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2019-01-08 V. B. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, l. 161); Vakarų Virdžinijos apgadinto automobilio pažymėjime nurodyta, kad automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo „Baltis Auto Shipping INc“ (segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų, b. l. 38-40, 88-91).

17.4. Automobilis registruotas V. B. vardu 2019-01-11, įsigytas – 2019-01-08, registravimo pagrindas TP registracijos liudijimas, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 2, b. l. 165-168).

17.5. Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2019-01-11, draudėjas V. B. (t. 11, b. l. 59).

17.6. V. B. 2021 m. rugsėjo 24 d. teismui pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 10 d. įmonei LANKERSFIRE LP pervedė 2 500 Eur už automobilį VOVLO S80, 2013 m. (t. 10, b. l. 96).

18. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad surado skelbimą portale „Autoplius“, su pardavėju susitarė susitikti Mažeikiuose. Turėjo tris susitikimus. Pirmas, kai atvyko vakare, apžiūrėjo automobilį, padarė bandomąjį važiavimą. Po 3-4 dienų atvyko antrą kartą – nuvyko į autoservisą, pardavėjo tuo metu nebuvo, servise susitiko su darbuotoju, pakėlė automobilį, apžiūrėjo, automobilio būklė jį tenkino. Trečias kartas, kai nusipirko automobilį. Kai trečią kartą atvyko į Mažeikius, susitiko su pardavėju, kuris atvežė automobilį, jį įregistravo ir abu išsiskirstė. Už automobilį apmokėjo grynais pinigais. Tikslios sumos nepamena, bet tai buvo virš 10 000 eurų. Visą sumą sumokėjo iš karto, avanso nebuvo. Automobilį pirko iš bendrovės „LANKERSHIRE LIMITED PARTNERSHIP“, registruotos Jungtinėje Karalystėje – gavo sąskaitą. Kiek atsimena, nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties. Vienintelis dokumentas, kurį gavo, tai buvo įmonės, registruotos Jungtinėje Karalystėje, sąskaita. Už automobilį sumokėjo virš 10 000 eurų ir negali atsakyti, kodėl sąskaitoje nurodyta 6100 Eur suma. Dėl automobilio pirkimo bendravo su K. Ž. Jis tikrai neprisistatė įmonės savininku. Jis tiesiog pasakė, kad automobilis yra registruotas ant įmonės ir pirkimas bus daromas per įmonę, todėl pagalvojo, kad jis yra kažkoks įmonės atstovas. Automobilį vyko registruoti kartu, daugiausia visus dokumentus tvarkė automobilio pardavėjas, o jis pasirašė ant šios sąskaitos kopijos (INVOICE) ir automobilio registravimo dokumentus Regitroje. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta virš 10 000 eurų. Galutinė kaina, kurią sumokėjo, buvo šiek tiek mažesnė negu skelbime, nes nusiderėjo kelis šimtus eurų. Visą kainą sumokėjo grynaisiais, klausė pardavėjo, ar galėtų atsiskaityti bankiniu pavedimu, bet pardavėjas sakė, kad negalėtų. Jis sutiko ir atsiskaitė grynais pinigais. Įsigijo automobilį Ford Fushion, kai pirko, jis jau buvo sutvarkytas. Pardavėjas neminėjo, kad atstovauja įmonę, daro prielaidą, kad žmogus, su kuriuo kalba, yra įmonės atstovas, savininkas ar darbuotojas, bet konkrečiai nepaklausė, kokios jo pareigos įmonėje. Prieš įforminant automobilio pardavimą, pinigus sumokėjo Mažeikiuose, prie Regitros. Neprašė, kad patvirtintų pinigų sumokėjimo faktą. Automobilį pirko pirmą kartą, ypač iš JAV ir visų procedūrų tikrai nežinojo, bet tenkino visos sąlygos, kurias pardavėjas siūlė įsigyjant automobilį (t. 10, b. l. 108-110).

18.1. 2020-12-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas parodė, kad asmuo užfiksuotas nuotraukoje Nr. 4 (K. Ž.) yra panašiausias į asmenį, apie kurį jis davė parodymus (t. 4, b. l. 54-56).

18.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-12-13, skelbimas ištrintas: 2019-02-13, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 900 Eur bei skelbimo patalpinimo data 2019-03-16, skelbimas ištrintas 2019-04-06, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 500 Eur, po to 11400 (patalpinta 2018-08-20, ištrinta 2018-09-30) ( t. 4, b. l. 44-45, t. 6, b. l. 41).

18.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2019-04-05 K. S. už 6100,00 Eur pardavė 2014 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 43); Nebraskos valstijos nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini), pirkėjas – „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2 „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 79-76, 96-98).

18.4. Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2019-04-05, draudėjas K. S. (t. 11, b. l. 59);

19. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. pavasarį atvyko į Mažeikius įsigyti automobilį Chrysler Town &Country. Vieną kartą atvyko apžiūrėti, o kitą kartą atvyko pirkti. Atsiskaitė grynais pinigais, sumokėjo tam pačiam vyrukui, kuris aprodė automobilį ir kuris atidavė automobilio raktelius. Dokumentus gavo Regitroje. Neatsimena, kiek sumokėjo už automobilį, tikrai mokėjo tūkstančiais, bet nepamena sumos. Kai gavo dokumentus ir raktelius, tada sumokėjo visą sumą. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad pirmą kartą, kai atvyko apžiūrėti automobilį, paliko kažkokią sumą avanso – sumos nepamena. Gavo technikinį, buvo dar kažkoks dokumentas – kaip supranta, kažkokia kaip sąskaita, buvo nurodyta firma. Ji nelabai supranta tų dokumentų, bet Regitroje viskas tiko. Ar pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, neatsimena. Faktiškai nelabai suprato, iš ko įsigijo automobilį. Kadangi Regitroje nieko jos neklausė, viskas buvo įforminta, todėl suprato, kad viskas yra tinkama. Atrodo, kad sąskaitoje buvo parašyta kažkokia rusiška pavardė. Automobilį rado internete „Autoplius“, bet neatsimena, kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime. Dėl automobilio įsigijimo visą laiką bendravo su vienu asmeniu. Nežino jo vardo ir pavardės, atrodo, jis neprisistatė. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, tikriausia su juo ir bendravo, bet nekabėjo, kam priklauso automobilis, ir neatsimena, kad jis būtų sakęs. Tikrai turėjo kažkokį anglišką dokumentą. Dokumentą, esantį IV tome (b. l. 62), turėjo, bet gerai nepamena, turėjo kopiją ar originalą, nežino, ar jį pasirašė. Jeigu Regitroje jai liepė pasirašyti, tai rašėsi. Forminimo metu lyg ir nepildė šio dokumento. INVOICE pamatė tik grįžusi namo. Tikrai neatsimena šio dokumento Regitroje. Jeigu jai liepė kažką pasirašyti, tikrai pasirašė (t. 10, b. l. 110-111).

19.1. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2019-03-04, kana 11 200 Eur, 2019-05-04 - kaina Lietuvoje ir eksportui 11 200 Eur skelbimas ištrintas: 2019-06-04, (t. 4, b. l. 63, t. 6, b. l. 36).

19.2. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2019-05-13 J. M. už 6000,00 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 62); Apgadinto automobilio pažymėjime nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini) yra „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2, „Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 77-79, 99-101).

19.3. Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2019-06-17, draudėja J. M. (t. 11, b. l. 61).

20. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį surado internete „Autoplius.lt“, jis dar nebuvo Lietuvoje, buvo įdėtos nuotraukos iš Amerikos. Nežino, kiek laiko jis buvo įdėtas, bet pamatė skelbimą, susisiekė su pardavėju ir taip įvyko sandoris. Pardavėjas buvo K., pavardės neatsimena. Iš pradžių susisiekė telefonu, paskui prašė daugiau automobilio nuotraukų ir su juo keliais laiškais susirašė elektroniniu paštu. Jeigu gerai pamena, automobilį Volvo S80 įsigijo už 5800 eurų, atsiskaitė grynais pinigais. Atrodo, kad atsiskaitė du kartus. Sumų neįvardins, bet vieną kartą davė avansą – apie 500 eurų, o likusią sumą sumokėjo jau gavęs automobilį. Automobilio apžiūrėti negalėjo, nes jis buvo Amerikoje. Buvo įdėtas skelbimas, paties automobilio Lietuvoje nebuvo. Gavosi taip, kad jį rezervavo ir laukė, kol jis parvažiuos. Su pardavėju nesimatė nė karto, nežino nei kaip jis atrodo. Du kartus atvažiavo žmonės – jo draugai/pažįstami. Vieną kartą atvažiavo su automobilio dokumentais ir jis padavė avansą, o kitą kartą atvažiavo „tralistas“, kuris atvežė automobilį ir jam perdavė pinigus. Tokio pasirašymo, patvirtinančio, kad sumokėjo pinigus, nebuvo. Gavosi taip, kad atidavė likusią dalį, nes automobilis buvo jo kieme. Automobilį registravosi pats. Automobilį įsigijo iš pardavėjo, kuris buvo nurodytas „autoplius.lt“ portale. Tai buvo fizinis asmuo – K. Ž. Kai gavo automobilį, gavo visus dokumentus, kurie buvo iš Amerikos – INVOICE, paties automobilio dokumentai. Gavo visą paketą dokumentų, kurie buvo reikalingi registracijai. Elektroniniame pašte pardavėjas yra pasirašęs K. Ž. ar Z. Bendravo telefonu ir suprato, kad jis yra pardavėjas. Nebuvo nurodyta, kad perka iš juridinio asmens, ar ne juridinio. Buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, bet jos kartu nesudarė, o K. atsiuntė jau pasirašęs. Kartu nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, nes nebuvo susitikę. Sutartį kartu su kitais dokumentais atvežė žmogus. Tai buvo elementari pirkimo-pardavimo sutartis. INVOICE buvo nurodyta būtent ta suma, už kurią ir įsigijo automobilį. Savo asmens duomenis pateikė pačiam K., į jo telefoną išsiuntė žinutę. Čia buvo tada, kai automobilis jau buvo jo kieme. Viskas įvyko kelių dienų bėgyje. Gavo automobilį, jie susiskambino, jis nusiuntė savo duomenis, o K. užpildė sutartį, bet nežino, kokiu būdu jo asmens duomenys atsirado ant INVOICE. Pirmiausia gavo automobilį, o paskui dokumentus. Dokumentus gavo maždaug savaitės bėgyje. Jam buvo pranešta, kad dokumentai bus atsiųsti. Daiktas buvo kieme, pinigus sumokėjo, nes manė, kad niekas nebūtų vežę, jeigu nebūtų davęs pinigų. Bet kokiu atveju jam reikėjo atsiskaityti, nes patį daiktą gavo, tik negavo dokumentų. Kažkaip pasitikėjo K., nes pagal pokalbius jis atrodė normalus žmogus. Automobilį ir dokumentus pristatė ne tas pats asmuo. Automobilį pristatė „tralistas“, kuris išvežioja automobilius. Dokumentus pristatė kitas asmuo, kurio neatsimena. Jis neprisistatė, pasakė, kad dokumentai yra nuo K. Iš viso sumokėjo 6800 eurų. Telefonu klausė, ar K. Ž. gavo pinigus, ar viskas gerai. Iš jo paėmė pinigus ir išvažiavo, todėl jis irgi klausė, ar nebus bėdų, kad pinigai nuvažiuos ne ten, kur reikia. K. patvirtino, kad gavo. Žmonės, kurie gavo pinigus, prisistatė kaip K. draugai ar pažįstami. Nežino ir neklausė jų pavardžių. K. minėjo, kad automobilį pirko iš Amerikos aukciono, bet įmonė „Verysten Services LP“ jam negirdėta. Iš tikrųjų K. nepaaiškino, ar atstovauja kokią nors įmonę. Kadangi Regitra automobilį priregistravo labai paprastai, todėl nebesidomėjo. Pats K. geranoriškai suteikė nedidelę nuolaidą – 300 eurų. Dėl automobilio viską susitvarkė pats – nuo iki. Užteko dokumentų, kuriuos gavo. Jis pats susitvarkė visus dokumentus ir priregistravo. Pirkimo-pardavimo sutartį reikėjo pateikti Regitroje. Ją pasirašė jis ir pardavėjas – mano, kad K. Ž. (t. 10, b. l. 111-113).

20.1. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2019-07-13, skelbimas ištrintas: 2019-09-27, kaina Lietuvoje ir eksportui 7 000 Eur (t. 2, b. l. 30, t. 6, b. l. 6).

20.2. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Verysten Services LP“ 2019-09-23 E. S. už 5500,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Minesotos valstijos transporto priemonės nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilio VOLVO S80, Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra „Baltic Auto Shipping Inc“, įsigijimo data 2019-07-03. Techninės ekspertizės pažyma 2019-10-29, užsakovas E. S. (t. 2, b. l. 31-34, segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų“, b. l. 8, 10-11, 50, 52-53).

20.3. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad E. S. įsigijo automobilį 2019-09-23, registracijos data 2019-10-30, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 2, b. l. 36; t. 6, b. l. 7).

21. Liudytojas A. K. teismo posėdžio parodė, kad skelbimą rado internete „autoplius.lt“. Mašina stovėjo Mažeikiuose. Šito žmogaus nepažinojo, žinojo, kad jis vardu K. Pažiūrėjo mašiną, sutarė, kad ją pirks, pravarė technikinę apžiūrą, jis pažiūrėjo, kokiame stovyje mašina buvo Amerikos aikštelėje ir gal po 2 dienų atvažiavo pirkti. Kaina buvo 11800 eurų, 400 eurų nuleido iš karto ir sumokėjo 11 400 eurų grynais pinigais. Technikinė buvo pravaryta, sėdo ir išvažiavo. Pinigų sumokėjimo patvirtinimo kvito negavo. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir viskas. Daugiau jokių dokumentų nepasirašė. Įsigijęs automobilį gavo pirkimo-pardavimo sutartį ir daugiau nieko. Suprato, kad automobilį įsigijo iš fizinio asmens, bet jo dokumentų nematė. Nurodo, kad įsigijo automobilį Volvo S80, 2012 metų. Automobilį registravo Mažeikiuose, registravo jo vardu. Į Regitrą vyko vienas su ponu K., bet kas Regitroje tvarkė dokumentus, neprisimena. Automobilis buvo daužtas, bet įsigijo jau sutvarkytą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėta. Neprisimena, ar pardavėjui davė savo asmens duomenis – nebent telefonu. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė Regitroje, bet neturi pirkimo-pardavimo sutarties. Dokumento, kuris nurodytas II bylos tome, bylos lapas 41, neturi. Čia nurodytas jo asmens kodas, tas pats automobilis, bet mokėjo tikrai ne tiek. Mano, kad pirkimo metu matė INVOICE. Kažką matė, neprisimena, ar pasirašė. Nežinojo, kad automobilį perka iš įmonės, galvojo, kad automobilį perka iš K. Liudytojas nurodė, kad mokėjo ne INVOICE nurodytą kainą. Mokėjo 11 400 eurų – žmona mokėjo. Pinigus mokėjo toje aikštelėje, kur stovėjo mašina. Pinigus sumokėjo K., kito žmogaus nematė. Pirma registravo automobilį, o paskui sumokėjo pinigus. Tikrai neklausė K., kam priklauso automobilis, įsivaizdavo, kad automobilis yra K. ir iš jo perku kaip iš fizinio asmens. Kalbos, ar automobilis yra jo ar firmos, nebuvo. Suprato, kad K. yra eilinis perpardavinėtojas, kuris iš Amerikos parsiplukdo automobilius, paremontuoja ir parduoda. Neklausė, ar jis kam nors turi atiduoti jo sumokėtus pinigus. Registruojant automobilį tikrai jokių keblumų nekilo. Nurodė, kad K. nepildė ir jam nedavė pasirašyti angliškų dokumentų, mano, kad pirkimo dieną pildė tik lietuvišką sutartį, o INVOICE tikrai nematė (t. 10, b. l. 148-150).

21.1. 2020-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž., kaip asmenį, kuris jam pardavė minėtą automobilį už 11400 Eur (t. 2, b. l. 52-55).

21.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad parduodamas automobilis Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje ir eksportui 8 600 Eur, po to 8500 Eur (skelbimas įkeltas 2017-01-14, po to 2017-03-22) pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-04-13, skelbimas ištrintas: 2017-06-07, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 800 Eur (t. 2, b. l. 40, t. 6. b. l. 3).

21.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-06-05 A. K. už 6000,00 Eur pardavė 2012 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). „Baltic auto shipping Inc“ sąskaitoje-faktūroje 2017-10-01 nurodyta, kad „Baltic auto shipping inc“ išrašė sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 USD (bendra suma 800 USD, gabenimas į Klaipėdą – 600 USD. Virdžinijos transporto priemonės nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas) pirkėjas yra Baltic Auto shipping inc“. Prašymas dėl transporto priemonės registracijos pateiktas 2017-06-07 A. K. Automobilis A. K. vardu registruotas 2017-06-07, įsigijimo data - 2017-06-05, operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas, techninės ekspertizės pažyma išduota 2017-06-02, užsakovas A. K. (t. 2, b. l. 41-43, 47, segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimo“, b. l. 12-15, 54-58).

21.4. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad A. K. įsigijo automobilį 2017-06-05, registracijos data 2017-06-07, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 6, b. l. 5).

22. Liudytojas P. B. teismo posėdyje parodė, kad ieškojo skelbimų svetainėje „autoplius.lt“ mašinos. Vyko į Mažeikius apžiūrėti automobilio. Pirma apžiūrėjo. Tada grįžo namo į Vilnių ir toliau bendravimas su pardavėju tęsėsi telefonu. Su pardavėju sutarė, kad pinigų sumą praves į banko sąskaitą. Nurodytu asmeniniu elektroniniu paštu, iš kompanijos, kuri vadinosi „LANKERSHIRE“ ar kažkas panašaus, jam atsiuntė sąskaitą faktūrą. Banko pavedimu apmokėjo sąskaitą faktūrą, o po to nuvyko ir atsiėmė automobilį. Kartu su pardavėju praėjo techninę apžiūrą, priregistravo Regitroje ir gavo automobilį. Pagal sąskaitą faktūrą už automobilį sumokėjo pardavėjui, nieko nepasirašė ir neatsimena, kiek sumokėjo grynais. Avansą grynais sumokėjo dalį prieš automobilio įsigijimą ir dalį po. Avansą sumokėjo ne asmeniškai, o per šeimos nariams pažįstamą asmenį. Skelbimo kaina buvo 11000-13000 eurų. Avansas buvo apie 5000 eurų grynais. Tiksliai neatsimena, kiek sumokėjo grynais, bet atrodo, kad iš viso už automobilį sumokėjo 11 000 ar 12 000 eurų. Sąskaitoje, kurią atsiuntė elektroniniu paštu, buvo nurodyta 6000 eurų suma, nes su pardavėju buvo susitarę, kad dalis sumos bus mokama grynais ir dalis pavedimu. Kai pirmą kartą atvyko į Mažeikius, bendravo su pardavėju, kuris panašus į kaltinamąjį, tačiau tuo metu nekalbėjo, kas yra automobilio savininkas. Kai kalbėjo telefonu ir sutarė, kad atsiųs sąskaitą, tada suprato, kad automobilį perka ne tiesiogiai iš jo, o iš kažkokios mistinės įmonės. Įsigijo automobilį Volvo V60, bet negali pasakyti, į kokio banko sąskaitą pervedė pinigus. Avansą sumokėjo 4000-6000 eurų grynais – tiksliai neatsimena. Tas žmogus, kuris pardavė automobilį, telefonu patvirtino, kad pinigus gavo. Dokumentą INVOICE gavo ir turi elektroniniame pašte, bet neturi jokio dokumento, kuriame matytųsi visa sumokėta suma. Neatsimena, kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime, apie 13000-14000 eurų, pradžioje dėl kainos derėjosi šimtais, bet galiausiai nusiderėjo 1000-1500 Eur. Apie grynus pinigus buvo pamiršęs ir tik žmona priminė, kad dar buvo papildomi mokėjimai, bet teisiškai pagrįsti, kad mokėjo grynus pinigus, negali, nes nėra jokio pajamų orderio, nieko nepasirašė. Automobilis buvo registruotas tai sumai, kuri figūruoja sąskaitoje, t. y. 6000 eurų, bet negali atsakyti, ar elektroniniu paštu atsiųsta sąskaita buvo originalas, ar kopija. Iš pažiūros atrodė, kad uždėtas antspaudas buvo originalus. Nurodė, kad įsigijo sveiką automobilį, bet pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Būtų pasirašę, jeigu būtų reikėję registruojant automobilį, bet Regitroje užteko tos sąskaitos, apie kurią kalbama šioje byloje, t. y. dokumento, kuris buvo siųstas iš „LANKERSHIRE“ (t. 10, b. l. 105-108, 150-151)).

22.1. Liudytojas P. B. 2021 m. lapkričio 3 d. po pertraukos vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad liudydamas praėjusį kartą susipainiojo. Tarpininkas perdavė nedidelę avanso dalį – 300 ar 500 eurų. Likusią grynųjų dalį sumokėjo pats, kai su žmona atvyko atsiimti automobilio. Nurodė, kad už automobilį iš viso sumokėjo apie 13000 eurų, 6000 eurų pervedė pagal sąskaitą, kuri buvo atsiųsta elektroniniu paštu iš „LANKERSHIRE“ kompanijos. Likusi suma, t. y. apie 6500 eurų, buvo sumokėta grynais, atvykus atsiimti automobilio. Pinigus sumokėjo Mažeikiuose prie kažkokio autoserviso, netoli Techninių apžiūrų centro, Regitros, bet dokumento, patvirtinančio grynųjų pinigų gavimą, negavo. Pinigus sumokėjo automobilio pardavėjui, jo nepažįsta, neturi duomenų apie tą žmogų, mano, kad tai buvo įtariamasis. Skelbime automobilio kaina buvo virš 13000 eurų. Kažkiek nusiderėjo, sumokėjo apie 13000 – gali būti keli šimtai į vieną ar į kitą pusę, bet ne daugiau. Automobilio registravimo dokumentuose buvo sąskaita, ta pati, kurią turi teismas, ten buvo nurodyta įmonė, bet tiksliai nežino. Pinigus pervedė į sąskaitą, kuri buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje, ten buvo nurodytas įmonės pavadinimas, bet neklausė, kam priklauso sumokėti pinigai.

22.2. 2020-06-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 3, b. l. 90-93).

22.3. Skelbime nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2018-10-13, skelbimas ištrintas: 2018-11-25, kaina Lietuvoje ir eksportui 9 900 Eur; patalpinimo data: 2019-02-06, skelbimas ištrintas: 2019-04-08, patalpinta 2019-04-08, ištrinta 2019-05-09, kaina 13 900 Eur. Nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 3, b. l. 68-69, t. 6, b. l. 42).

22.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Lankerrshire Limited Partnership“ 2019-04-24 P. B. už 6000,00 Eur pardavė 2015 metų gamybos automobilį Volvo V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, l. 67, Segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų, b. l. 41, 92). Kalifornijos valstijos apgadintos transporto priemonės pažymėjime nurodyta, kad transporto priemonę VOLVO, ID Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-10-02 įsigijo pirkėjas „Baltic Auto Shipping Inc“ (segtuvas Nr. 2“ Dėl vertimų 3,4 t.), b. l. 19, 55-56);

22.5. Volvo V60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD draustas 2019-05-11, draudėjas P. B. (t. 11, b. l. 60).

22.6. Teismui P. B. pateikė Swedbank bako 2019 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymą, kuriame nurodytas mokėtojas P. B., gavėjas – LANKERSHIRE LP (GAVĖJO KREDITO SĄSKAITA – AB Šiaulių banko centrinė būstinė), pervesta – 6 000 Eur, mokėjimo paskirtis – Invoice Nr. 24/04/2019, Volvo V60, VIN (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 174).

22.7. Automobilis registruotas P. B. vardu 2019-05-11, įsigytas -2019-04-24, registracijos pagrindas – TP registracijos liudijimas, operacija; užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 3, b. l. 70-73).

23. Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį įsigijo 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje. Pinigus už automobilį mokėjo vyras, automobilis registruotas jos vardu. Automobilį apžiūrėjo aikštelėje, jį pabandė, bet iš karto nepirko. Vieną kartą atvyko apžiūrėti, o po kažkiek laiko atvyko į Mažeikius ir Regitroje įregistravo. Kai atvyko pirkti, ji dalyvavo – buvo Regitroje prie langelio ir viskas. Su automobilio pardavėju nebendravo, daugiausia bendravo vyras. Neatsimena kiek kainavo automobilis. Turbūt, kad automobilį pamatė vyras skelbime. Turbūt ji pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir viską, ką reikėjo pasirašyti, bet nepamena, kokie dokumentai buvo reikalingi Regitroje. Automobilį įsigijo iš K. Ž., bet nesigilino ar automobilį įsigijo iš fizinio ar iš juridinio asmens – neprašė pateikti tokių dokumentų. Jeigu Regitroje tiko ir įformino visus dokumentus, ji nesu kompetentinga patikrinti pateiktus dokumentus. Iš pokalbio su vyru žinojo, kad automobilis yra iš Amerikos. Automobilio pirkimo dieną su pardavėju buvo susitikę tik prie Regitros. Jai kažkur girdėtas įmonės pavadinimas Verysten Services LP. Nežino, ar jis susijęs su automobilio pirkimu. Nurodė, kad neturi INVOICE, kurioje nurodyta, kad pirkėja L. D., gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, ir kad automobilį Chrysler įsigijo už 5000 eurų. Negali tvirtinti, kad automobilį įsigijo už 5000 eurų, bet ko gero už didesnę sumą. Pinigus perdavė vyras. Žino, kad Regitroje neturėjo visų pinigų, iš karto buvo sumokėti ne visi pinigai, gal paskui susitiko. Vyras mokėjo grynais pinigais. Gal ir galėjo būti, kad sumokėjo 9 900 eurų – ne ji mokėjo pinigus. Nežino, bet abejoja ar vyras galėtų tiksliau pasakyti automobilio kainą. Kadangi pasirašė po savo parodymais, vadinasi, tvirtina, jog jie surašyti teisingai. Dabar tvirtina, kad mokėjo daugiau nei 5000 eurų, bet nemano, kad pirkimo metu matė INVOICE. Pirkimo metu negalvojo, kad automobilį perka iš įmonės (t. 10, b. l. 163-165).

23.1. Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad internete portale „autoplius“ pamatė skelbimą dėl siūlomo automobilio. Susitikęs su pardavėju buvo pirminei automobilio apžiūrai, po kurio laiko susitiko dėl kosmetinio automobilio remonto ir galutinis susitikimas įvyko jau automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu. Įsigijo automobilį „Chrysler Town&Country“, 2013 metų, už jį mokėjo apie 94 00 Eur. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais dviem mokėjimais – vienas mokėjimas perkant, kita suma sumokėta po kelių dienų. Jokių dokumentų, kad atsiskaitymas vykdytas grynais, iš pardavėjo negavo. Taip pat negalėjo patvirtinti, ar buvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, nes buvo pateikta užklausa VĮ „Regitra“ dėl šių dokumentų. Suprato, kad automobilį įsigyja iš fizinio asmens, nes visas bendravimas vyko vien per fizinį asmenį, kuris neminėjo, kad yra kažkokios įmonės atstovas ar pan. Skelbime buvo nurodyta automobilio kaina arti 11 000 Eurų, panašiai apie 10800,00 Eur-10900,00 Eur. Dėl kainos vyko derybos, nes automobilis turėjo keletą smulkių trūkumų, dėl kurių pardavėjas sutiko pamažinti kainą. Dokumentų forminimas „Regitroje“ vyko kartu su pardavėju. Po sandorio sudarymo gavo automobilio techninį pasą. Taip pat nurodė, kad sąskaitoje, pagal kurią užsienietiška įmonė parduoda automobilį jo sutuoktinei už 5000 Eur, nurodyta kaina yra neadekvati palyginus su tuo, kokios būklės automobilis buvo įsigytas. Tačiau besąlygiškai pasitikėjo pardavėju ir manė, kad jis yra sąžiningas, todėl manė, jog visi parengiamieji automobilio pardavimo veiksmai yra teisėti ir negali plačiau pakomentuoti mechanizmo, kaip ir kodėl pardavėjas rengė konkrečius dokumentus. Tuo metu Amerikoje galbūt automobilio kaina ir buvo tokia, kokia nurodyta sąskaitoje, bet sąskaitoje nurodyta suma nėra teisinga, nes jie pardavėjui sumokėjo 9300 Eur (t. 10, b. l. 182-183).

23.2. 2020-05-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytoja atpažino automobilio pardavėją K. Ž. (t. 2, b. l. 117-120).

23.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2019-11-06, skelbimas ištrintas: 2020-01-18, kaina Lietuvoje ir eksportui 11 300 Eur. Nurodyta, kad transporto priemonė be defektų (t. 2, b. l. 105).

23.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Verysten Services LP“ 2019-12-16 L. D. už 5000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., l. 106); Tenesio valstijos apgadintos transporto priemonės pažymėjime nurodyta, kad automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-03-19 įsigijo „Baltic Auto Shipping Inc“ (Segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų“, b. . 26-29, 72-76).

23.5. Automobilis registruotas L. D. vardu 2019-12-18, įsigytas 2019-12-16, registracijos pagrindas: TP registracijos liudijimas, operacija: Užsienyje registruotos TP pastovus registravimas (t. 2, b. l. 107-110). Chrysler T&C, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD drausta 2019-12-18, draudėjas L. D. (t. 11, b. l. 63).

24. Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu parodė, kad autoplius.lt rado skelbimą dėl parduodamo automobilio. Jis yra atvežtas iš Amerikos. Pradžioje automobilis buvo įdėtas kaip po įvykio – nesutaisytas, o po kiek laiko jis jau buvo kaip sutaisytas. Jeigu gerai prisimena, automobilio kaina buvo 12 000 eurų. Susiskambino su K., apžiūrėjo ir paliko 6000 eurų rankpinigių, pasirašė raštą (2 egzempliorius), kad sumokėjo 6000 eurų ir kitą sumą sumokės kai pirks. Po savaitės atvažiavę sumokėjo likusią sumą (grynais). Jis buvo prie pat Regitros ar Techninės apžiūros centro. Klausė dėl pirkimo-pardavimo sutarties, bet jis sakė, kad automobilis yra ant įmonės, ar įmonė ant jo perrašys, o jis įgaliotas tos įmonės, kad galėtų sutvarkyti reikalus – kažkaip taip, dabar tiksliai nebeprisimena. Neturi supratimo, iš ko įsigijo automobilį. Galvojo, kad iš jo. Jis aiškino, kad pirkimo-pardavimo sutarties nereikia. Dar klausė, kaip bus su mokesčių inspekcija, nes reikės deklaruoti ir panašiai. Užtikrino, kad viskas bus tvarkoje, nueis į Regitrą ir automobilis bus perrašytas. Automobilį įsigijo už 12 000 eurų, sumokėjo grynais į rankas. Kai įsigijo automobilį, K. Ž. jam davė kažkokį išrašą iš Amerikos, techninį pasą ir po to Regitra „ištraukė“ istoriją apie automobilį. Nebuvo jokio dokumento, kuriame atsispindėtų visa automobilio pirkimo-pardavimo suma. Dėl automobilio įsigijimo kontaktavo tiesiogiai su kaltinamuoju. Savo duomenis pateikė tik K., kurie buvo ant rankpinigių rašto. Tai galėjo būti vardas, pavardė ir asmens kodas. INVOICE mato pirmą kartą. Su Regitros darbuotojais bendravo K. Ž. K. Ž. rankpinigių sutartį pasirašė kaip fizinis asmuo. Pasirašė, kad jis – T. S., jam – K. Ž., sumokėjo 6 000 eurų rankpinigių, o likusią sumą sumokės pirkdamas automobilį, t. y. likusius 6 000 eurų. Dabar tiksliai nepamena, bet atrodo, kad internete skelbime automobilio kaina buvo 12 500 eurų, ar virš 12000 eurų, bet nuleido ir galutinė jo kaina buvo 12 000 eurų (t. 9, b. l. 166-169).

24.1. 2020-11-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, liudytojas atpažino automobilio pardavėją K. Ž. ( t. 4, b. l. 163-164).

24.2. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio pirkimo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-06-09, skelbimas ištrintas: 2017-06-28, kaina Lietuvoje ir eksportui 13 600 Eur (t. 4, b. l. 148).

24.3. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-06-26 T. S. už 6000 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Chrysler Town &Country, 3.6 l., 2013 m. gamybos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 147). 2017-02-23 „Baltic Auto Shipping Inc“ išrašyta sąskaita-faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonės pardavimą – automobilis VIN (duomenys neskelbtini), suma 1300 USD, bendra suma – 700 USD, gabenimas į Klaipėdą – 600 USD. Minesotos valstijos transporto priemonės nuosavybės teisės pažymėjime nurodyta, kad automobilio VIN (duomenys neskelbtini) pirkėjas – „Baltic Auto Shiping Inc“ (segtuvas Nr. 2 ‚Dėl vertimų 3, 4 t.“, b. l. 89-92, 111-114).

24.4. Automobilis CHRISLER TOWN&COUNTRY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017,06-29 TPVCAPD apdraudė T. S. (t. 11, b. l. 48).

25. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjau du automobilius Volvo S80. Vienas buvo pirktas atvežtas iš Amerikos. Šis automobilis yra tik užrašytas jos vardu. Pirkimo procese ji nedalyvavo. Jį pirko vyras ir vežė remontuoti. Šitą automobilį pamatė tik remonto dirbtuvėse. Matė tik automobilio nuotraukas, kaip jis atrodė Amerikoje. Viską tvarkė mano vyras G. P., ji nežino už kokią kainą buvo įsigytas automobilis. Dokumentus, kuriuos ji pasirašė, atnešė vyras. Regitroje pasirašė, kad automobilis registruojamas jos vardu, rinkosi numerį. Regitroje buvau ji, vyras ir sūnus, kaltinamoj nebuvo. Automobilį registravo Mažeikiuose. Nežino, kokiu būdu ir kokia suma buvo sumokėta už automobilį. Iki automobilio registravimo bendravo vyras (t. 9, b. l. 169-171).

25.1. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįstamas sužinojo, kad jo draugas turi automobilį – iš Amerikos grįžta muštas automobilis Volvo S80 ir rekomendavo jam jį įsigyti. Buvo apmokėta grynais pinigais. Toliau jį tvarkėsi – priregistravo, buvo atlikta techninė ekspertizė, dokumentai buvo tvarkingi ir automobilį įregistravo Regitroje. Nurodė, kad pažįstamas atvežė dokumentus – jis juos pasirašė ir gavo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nepamena, kokius dokumentus jam atvežė pasirašyti. Neatkreipė dėmesio, kas buvo automobilio pardavėjas – gal tai buvo įmonė. Automobilį įsigijo 2018 m. Kaip visur, angliškai surašyta sutartis, kurią neši į Regitrą ir tada registruoji automobilį. Jeigu Regitroje šis dokumentas tiko, vadinasi, jis buvo nesuklastotas ir viskas buvo gerai, kitaip Regitra nebūtų registravusi šio automobilio. Atrodo, kad buvo ir lietuviška pirkimo-pardavimo sutartis. Jeigu automobilis yra atgabenamas iš užsienio, yra užsienyje įsigijimo dokumentai. Pirkimo-pardavimo sutartis irgi turėjo būti, nes Regitroje reikalaujama pirkimo-pardavimo sutarties. Neprisimena, kaip buvo šiuo atveju, bet mano, kad buvo taip, kaip turėjo būti, nes kitaip nebūtų įregistravęs automobilio. Pirma reikėjo atlikti techninę apžiūrą, dar specialią apžiūrą, nes automobilis buvo iš Amerikos. Kai Regitroje registravo automobilį, dalyvavo dviese su žmona, automobilio pardavėjo nebuvo, jo jau nebereikėjo, nes jis turėjo dokumentus. Už automobilį susimokėjo grynais pinigais, kuriuos perdavė pažįstamam G. Ž., bet nežino, kam jis nuvežė ir atidavė pinigus. Viską derino per G. Ž., jis jam rekomendavo automobilį. Kaina, kurią sumokėjo, tikrai atitiko sumą, kuri nurodyta dokumentuose, bet negavo patvirtinimo, kad sumokėjo grynus pinigus. Asmenį kaip M. Š. girdi pirmą kartą, su juo neturėjo jokių reikalų. Neprisimena tokių dokumentų, nežino įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumento, kuris nurodytas bylos II tome, bylos lapas 21, tiksliai neprisimena. Nežinojo kas parduoda automobilį, neprisimena pokalbio ir visų detalių. Skelbimo svetainėje nebuvo, jam atsiuntė nuotraukas ir parodė kaip atrodo automobilis. Jis pasitikėjo tuo žmogumi (G. Ž.). Mažeikiuose automobilis buvo sugadintas. Automobilis buvo nevažiuojantis, reikėjo taisyti. Jį nuvežė pas draugus į autoservisą Akmenėje. Su automobilio pardavėju iš viso nebendravo, neturėjo jokio kontakto. Nurodė, kad nematė, kad dokumentuose būtų parašytas K. Ž., galėjo būti, kad automobilio kaina buvo apie 6000 eurų, kaip nurodyta II tome, b. l. 18 (t. 10, b. l. 165-167).

25.2. Liudytojas G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. P. kreipėsi į jį su prašymu padėti įsigyti kitą automobilį. Kadangi buvo kartu dirbę, pažinojo K. iš anksčiau. Žinodamas, kad K. kartas nuo karto turi vieną kitą automobilį, paklausė, gal turi pasiūlyti norimą automobilį. K. Ž. pasakė, kad pas jį atsirado norimas automobilio, kokio ieško G. P. K. Ž. persiuntė automobilio nuotraukas, jis persiuntė jas G. P., kuris kitą dieną patvirtino, jog automobilis jam tinka. G. P. su žmona po dviejų trijų dienų nuvažiavo į autoserviso aikštelę ir apžiūrėjo automobilį. Bendravimas su K. Ž. vyko per jį. Už automobilį sumokėjo G. P., bet pinigus K. Ž. perdavė jis, bendrai apie 6 000 Eur grynais. Pinigų perdavimo metu K. Ž. atidavė tik automobilio dokumentus, buvo amerikietiškas registracijos liudijimas. Vakare šiuos dokumentus atidavė G. P. Vėliau išvežė automobilį remontuoti į Akmenę, todėl registruoti iš karto negalėjo. Pasiimdamas automobilį G. P. gavo ir sąskaitą. Žinojo, jog K. Ž. turėjo vieną kitą automobilį, bet ar turėjo įmonę nežino. Gautus dokumentus pažiūrėjo, ar tame dokumente nurodytas savininkas buvo įmonė ar ne, nebegali pasakyti. Kaip automobilis patenka pas K. Ž., jam nėra žinoma. Pats K. Ž. neatskleidė visos procedūros, kaip automobilis atvyksta (t. 10, b. l. 184-185).

25.3. Skelbime autoplius.lt nurodyta, kad pasiteirauti dėl šio automobilio tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), patalpinimo data: 2017-05-11, skelbimas ištrintas: 2017-06-27, kaina Lietuvoje ir eksportui 8 800 Eur (t. 2, b. l. 17, t. 6, b. l. 11).

25.4. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-07-18 V. P. už 6000,00 Eur pardavė 2013 metų gamybos automobilį Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Teksaso valstijos apgadinto automobilio dokumente nurodyta, kad 2013 m. VOLVO S80, Nr. (duomenys neskelbtini)parduotas „Baltic Auto Shipping Inc“. I Krovinio važtaraščio matyti, kad siuntėjas yra „Baltic Auto Shipping Inc“, gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinys – TP VIN (duomenys neskelbtini). Techninės ekspertizės pažyma, išduota 2017-08-02, užsakovė V. P. (t. 2, b. l. 18-22, segtuvas Nr. 1, „Dėl vertimų“, b. l. 5-8, 47-49).

25.5. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad V. P. įsigijo automobilį 2017-07-18, registracijos data 2017-08-02, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas. Prašymus dėl transporto registracijos ir techninę ekspertizę atlikti pateikė V. P. ( t. 2, b. l. 19-22, t. 6, b. l. 12).

25.6. Automobilis VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD 2017-09-01 apdraustas, V. P. (t. 11, b. l. 49).

26. Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad susiradau norimo automobilio skelbimą, atvažiavau į Mažeikius, apžiūrėjo ir po savaitės atvažiavo nusipirkti. Skelbimą rado „autoplius.lt“ ar „autogidas.lt”. 2016-2017 metais, įsigijo automobilį Ford Fushion, tikslios kainos nepamena – galėjo būti apie 10 000 eurų, nes buvo pasiėmęs tokią paskolą. Dėl automobilio įsigijimo bendravo telefonu su tuo žmogumi, kuris pardavinėjo tą automobilį. Automobilį aprodė K. Ž., su kitais asmenimis nebendravo. Nepamena, kokius dokumentus gavo iš pardavėjo, kai įsigijo automobilį. Automobilis buvo visiškai paruoštas registracijai – praeita technikinė ir užregistravo Mažeikiuose. Regitros darbuotojas jam davė dokumentus, K. davė pasirašyti. Atsiskaitė grynaisiais pinigais. Jokio pinigų perdavimo dokumento negavo. Vieną kartą atvažiavo apžiūrėti automobilį, davė rankpinigius – sumos nepamena. Jokios sutarties nepasirašė. Jis pats nusifotografavo K. Ž. pasą, jo mašiną, jeigu dingtų, kad turėtų duomenis. K. Ž. nurodė visus savo duomenis, nes jis priregistravo mašiną. Turbūt davė tuo laikotarpiu nuo apžiūrėjimo iki pirkimo, nes jis paruošė mašiną. Galvojo, kad automobilį pirko iš K. Ž. Kiek buvo minima, jis iš Amerikos į Lietuvą atsisiuntė mašiną ir parduoda. Suprato, kad iš Amerikos ar per kažkokią įmonę nusipirko mašiną ir perparduoda jam. Priregistruojant automobilį jokių keblumų nekilo. Galutinis pinigų padavimas įvyko techninės priežiūros padalinyje, kai buvo praeita techninė apžiūra. Jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus, negavo. Žinojo, kad automobilis yra parvežtas iš Amerikos, suremontuotas ir parduodamas Lietuvoje. Prieš įsigydamas žinojo, kad automobilis Amerikoje buvo patekęs į auto įvykį, Lietuvoje suremontuotas ir jis nusprendė įsigyti jį. Nežino, kas remontavo automobilį (t. 10, b. l. 35-37).

26.1. Automobilio pirkimo dokumentų (Invoice) duomenimis, „Steelcore Overseas LP“ 2017-04-10 K. V. už 6000,00 Eur pardavė 2014 metų gamybos automobilį Ford Fusion, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-10-20 sąskaitoje nurodyta „Baltic Auto Shiping“ išrašė sąskaitą UASB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Ford-Fucion, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 1600 JAV dolerių: 1000 JAV dolerių už automobilį ir 600 JAV dolerių už transportavimą į Klaipėdą. 2017-04-11 techninės ekspertizės pažymoje nurodyta, kad užsakovas yra K. V. Prašymą dėl transporto priemonės registracijos pateikė K. V. Automobilis registruotas K. V. vardu 2017-04-13. Nurodyta, kad įregistravimo pagrindas– transporto priemonės registracijos liudijimas ir operacijos paskirtis – užsienyje registruotos transporto priemonės įregistravimas (t. 2, b. l. 1-10; segtuvas Nr. 1, „Dėl vertimo 2 t.“, b. l. 1-4, 42-46, segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 60-61, 80-81).

26.2. Automobilį FORD FUCION, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-12 TPVCAPD apdraudė K. V. (t. 11, b. l. 47).

26.3. Iš automobilio registracijos duomenų matyti, kad K. V. įsigijo automobilį 2017-04-10, registracijos data 2017-04-13, dokumentai: transporto priemonės registracijos liudijimas; operacija: užsienyje registruotos TP pastovus įregistravimas (t. 6, b. l. 25).

26.4. Specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-11-7521 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad automobilis FORD FUSION, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš „Baltic Auto Shiping INC“ 2016-10-20 išrašyta Invoice (sąskaita) už 1457,28 Eur (1600 USD), iš jų automobilio vertė – 910,80 Eur (1000 USD), transportavimo kaina – 546,48 Eur (600 USD). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nustatyta, kad įmonei „Baltic Auto Shiping INC“ pervedė iš viso 104 612,45 USD (t. 6, b. l. 130-149).

27. Liudytojas S. Č. nurodė, kad versle yra daugiau kaip 33 metus. Per tiek metų turėjo daug įvairių sandorių, verslas yra tarptautinis. K. Ž. buvo vienas iš daugelio kolegų, kuris dirbo kaip agentas. Jo kompanijos perka ir parduoda įvairias prekes, tame tarpe ir automobilius. Automobilius perka įvairiose šalyse, dažniausia jie perkami aukcionuose, paprastai jie būna po avarijų ir jie yra perkami-parduodami. Per dieną įvyksta kelios dešimtys automobilių sandorių, todėl suprantama, kad pirkti-parduoti vienam būtų fiziškai neįmanoma. Dėl tos priežasties naudojasi agentų paslaugomis, su kuriais sudaro sutartį, susitaria aplinkybes. K. Ž. buvo vienas iš agentų, kuris padėjo kompanijai parduodant jai priklausančius automobilius. Nupirktus automobilius pasiūlydavo savo agentams, o jie ieškodavo pirkėjų. Kai būdavo randamas pirkėjas, sutardavo parduoto automobilio kainą, tada būdavo išrašoma sąskaita faktūra ir atsiskaitoma už automobilį.

- Su K. Ž. buvo susitarę, kad už kiekvieno kliento suradimą sau pasilikdavo 100 eurų kompensaciją, todėl, kad jis į prekybą neįdėdavo jokių savo pinigų, visa prekyba 100 proc. vyko jo kompanijų pinigais, todėl K. Ž. gaudavo savo komisinius – 100 eurų nuo automobilio. Kompanijų buvo ne viena. Jeigu neklysta, K. Ž. buvo STEELCORE OVERSAEAS, gal dar Verysten Services kompanijos agentas. K. Ž. nebuvo įdarbintas kompanijoje, jis buvo agentas pagal sutartį. Buvo susitarę, kad jis pateikia automobilius, K. Ž. parduoda ir atsiskaito.

- Nurodė, kad verslas yra labai didelis, per dieną yra kelios dešimtys automobilių sandorių, todėl jis K. Ž. veiklos nekontroliavo, tai darydavo kiti kompanijos atstovai. Darbuotojų ir kolegų yra kelios dešimtys, todėl tikrai neatsimena, kas kontroliavo K. Ž. Taip pat liudytojas nurodė, kad jis pasitikrino dokumentus, susisiekė su buhalterija ir rado, kad yra jo paties pasirašytos sutartys, jis jas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai paliudijo, kad tai yra jo parašai. Jeigu neklysta, kompanijos, kurioms tuo metu padėjo K. Ž., buvo registruotos Jungtinėje Karalystėje.

- Kompanijos apskaita vyko pagal tos šalies įstatymus, kurioje ji registruota. Jeigu K. Ž. parduodavo automobilį už 5000 eurų – 4900 eurų atsiskaitydavo, o 100 eurų pasilikdavo sau. Jis jam neatsiskaitinėjo, kaip jis mokėdavo mokesčius nuo to 100 eurų. Gali pasakyti tik bendrą principą kaip dirba su agentais, tokiais kaip K. Ž. – atvažiuoja automobilis į tam tikrą vietą, agentas, suradęs pirkėją, automobilį parduoda, dokumentus ir pinigus, jeigu atsiskaitoma grynais, palieka kito automobilio daiktadėžėje, jo agentui pranešdavo, kad ten ir ten pasiims. Kitą kartą atvažiavęs vairuotojas ir atvežęs kitą automobilį, pasiimdavo to automobilio pinigus ir palikdavo kasos pajamų orderį. Jeigu būdavo atsiskaitoma pavedimu per banką, tada sąskaitoje faktūroje būdavo nurodomi banko rekvizitai ir pirkėjo pinigai pervedami tiesiai į kompanijos sąskaitą. Jo kompanija turėjo banko sąskaitą ir Lietuvoje. Gali patvirtinti, kad visi gauti pinigai yra apskaityti buhalterijoje ir patekdavo į kompanijos sąskaitą. Iš tos sąskaitos būdavo perkami nauji automobiliai ir viskas sukdavosi ratu.

- M. Š. yra vienas iš jo kolegų. Jis buvo vienas iš asmenų, kuris tiesiogiai vadovavo automobilių verslui jo kompanijose ir tiesiogiai atsakingas už automobilių pirkimą Amerikoje. M. Š. turėjo savo darbuotojus, kuriems pavesdavo išrašyti tam tikrus dokumentus – INVOICE, kasos pajamų orderį ar panašiai. M. Š. turėjo teisę pats išrašyti dokumentus ir neabejoja, kad išrašydavo. Šiuo metu su M. Š. bendradarbiauja, tik ne Lietuvoje, ar M. Š. yra buvęs Lietuvoje, nepasakys, nes jam tai nerūpėjo. M. Š. yra Rusijos pilietis, šiuo metu gyvena Amerikoje.

- Nurodė, kad formaliai sutartis su K. Ž. nebuvo nutraukta, ji tiesiog nebevyko. Jau keleri metai kaip savo veiklą Lietuvoje yra nutraukęs ir ją vykdo kitose šalyse. Nurodė, kad sunku prisiminti kaip susipažino su K. Ž., spėja, kad juos kažkas suvedė.

- Nurodė, kad jis yra 100-procentinis įmonių savininkas. Jo verslas yra tarptautinis, galėtų pasakyti, kad Lietuvoje automobilių pardavimai geriausiu atveju siekė 5 proc. visos jo kompanijų apyvartos. Tam tikrais atvejais, kai kompanija būdavo įkuriama jo prašymu per jo teisininką ir jeigu toje šalyje jis negali būti vienintelis akcininkas, tokiu atveju išrašomas generalinis įgaliojimas jam veikti tos kompanijos vardu. Paprastai tuose įgaliojimuose būna išvardintos visos teisės, ką aš gali ir ko negali. Apskaita yra vedama taip, kaip reikalauja tos šalies įstatymai. Pinigai 100 proc. patenka į kompanijos sąskaitą, nes yra vedama apskaita. 100 proc. nėra nė menkiausios galimybės nei K. Ž., nei kitam agentui, nei jam gauti pinigus už automobilį ir neatsiskaityti su kompanija. Yra įsitikinęs, kad buvo atsiskaityta teisingai. Dokumentai yra saugomi tiek, kiek reikalauja saugoti pagal tos šalies įstatymus. Spėja, kad tie dokumentai jau nebeegzistuoja, nes jie neprivalomi tiek ilgai saugoti. Liudytojas taip pat nurodė, kad buhalteriniai dokumentai popierine forma nėra saugomi jau kokį 15 metų. Popierinis dokumentas yra išrašomas tik tai minutei, kai reikia gauti parašą. Jis yra nuskanuojamas į serverį, kur vedama buhalterija. Pačią buhalteriją veda samdomos kompanijos.

- Jeigu registruoja kompaniją, ją registruoja savo gyvenamuoju adresu – vienas yra Londone, o kitas Turkijoje. Kiekvienas agentas turi savo ofisą.

- Nurodė, kad su K. Ž. buvo susitikęs ne kartą, 10 metų yra gyvenęs Mažeikiuose. Buvo susitikę ir dėl prekybos automobiliais ir „pasilabinti“, bet tikrai nepasakys, prieš kelis metus buvo susitikę. Tiesiogiai savo akyse nėra matęs nė vieno automobilio, tai yra jo verslas, bet jis tiesiogiai su automobiliais neužsiima – tam yra atstovai, su kuriais galima surašyti agentinę sutartį, su kitais įgaliojimą atstovauti kompanijai.

- Įmonės veikia pagal tos šalies įstatymus, kurioje ji įsteigta. Jeigu tos šalies įstatymai reikalauja kaupti dokumentus – tai ir yra daroma. Bet dabar nėra galimybės rasti dokumentų, nes tokių dokumentų nekaupė – tokios prievolės neturėjo. Nurodė, kad STEELCORE OVERSAEAS LP mokėjo mokesčius Jungtinėje Karalystėje. Visos jo kompanijos veikia tos šalies įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžia nė vieno įstatymo.

- Patvirtino, kad visi pinigai, gauti iš K. Ž., kuriuos sumokėdavo klientai, pateko į kompanijos sąskaitą ir jie buvo apskaičiuoti, išskyrus 100 eurų, kuriuos K. Ž. pasilikdavo sau kaip komisinius. Yra pateikti kasos pajamų orderiai. Tai yra įrodymas, kad pinigai pateko į jo kompanijos sąskaitą. Jokių kitų papildomų dokumentų negali pateikti, nes ilgiau kaip metai dokumentai nėra saugomi. Savo kompanijose netoleruoja grynųjų pinigų. Jau keleri metai yra uždraudęs atsiskaitinėti grynais pinigais. Žino, kad darbuotojai surinkę grynuosius pinigus įneša į banko sąskaitas. Dabar tikrai negali pateikti jokio kvito. Kaip kompanijų vadovas, patvirtina, kad visi pinigai pateko į kompanijų sąskaitas. Patvirtina, kad K. Ž. tikrai sau nepasiliko pinigų. Nurodė, kad 90-95 proc. automobilių būdavo parduodami pavedimais per banką, tačiau nedidelė dalis automobilių parduoti grynais pinigais, kurie vienaip ar kitaip būdavo surenkami ir galiausiai jie vis tiek atsidurdavo kompanijos banko sąskaitoje – kitokio kelio nebuvo. Patvirtino, kad automobiliai buvo parduoti K. Ž. ir jis už juos pilnai atsiskaitė. Patvirtino, kad tuos automobilius buvo pirkusios jo įmonės ir jie pardavimui buvo duoti K. Ž. už jo komisinį mokestį. K. Ž. perduodavo duomenis, kad rastas pirkėjas.

- Jam nėra žinomos tokios aplinkybės, kad automobilis galėjo būti parduotas už žymiai didesnę kainą negu nurodyta jo kompanijos. K. Ž. galėjo parduoti automobilį tik už tokią kainą ir ne kitokią kainą, negu nurodyta dokumentuose. Jo kompanijos automobilių pirko bei pardavė tūkstančiais ir tai vyko įvairiose šalyse, todėl negali pasakyti, kaip konkretūs automobiliai pateko K. Ž. Dalis automobilių, kurie pateko į Lietuvą, būdavo išmuitinami Lietuvoje, bet jo kompanijos tuo neužsiiminėjo. Išmuitinimu užsiimdavo kitos kompanijos. Automobiliai buvo išmuitinti, bet nebūtinai Lietuvoje.

- Jis ne kartą kalbėjo su M. Š., M. S. – jie tikrai nenori turėti jokių reikalų su Lietuvos teisėsauga, todėl tikrai neteiks jų kontaktų.

- Kokius duomenis K. Ž. davė agentui, tokie ir buvo įrašyti į INVOICE. Automobiliai būdavo parduodami tik įmonės vardu. Agentas negalėdavo parduoti savo vardu, todėl, kad automobiliai nebuvo jo nuosavybė. Automobiliai buvo jo kompanijų nuosavybė ir agentas atstovavo kompaniją tam tikrose įgaliojimų ribose. Agentas, kuris dirba kaip M. Š., vedasi informaciją kam išsiuntė automobilius. Jeigu K. Ž. išsiuntė 25 automobilius, kaip paminėjo prokurorė, tai už tuos automobilius jis privalėjo atsiskaityti. Jis neturėjo jokio „šanso“ nesusimokėti už automobilį. Jis kompanijai turėjo grąžinti pinigus arba patį automobilį. K. Ž. turėjo vienintelę galimybę – pagal jam suteiktus įgaliojimus atstovauti kompaniją. Visais atvejais sąskaitos buvo išrašomos tik konkretaus pirkėjo vardu, bet jokiu būdu ne K. Ž. Kaip žmogus jis turėjo teisę sau nusipirkti automobilį.

- Nurodė, kad INVOICE išrašydavo M. Š. ir kiti atsakingi asmenys. Jis pats asmeniškai tuo neužsiėmė ir niekada nedarė. Negali pakomentuoti, kaip įmonės darbuotojai pasirašydavo ant dokumentų, kurie buvo reikalingi Regitroje. Pasidomėjo kaip vyksta procedūros – sąskaitas siųsdavo ir elektroniniu paštu, ir vairuotojas perduodavo. Svarbiausia, kad pinigai patektų į kasą. Šiais elektronikos laikais nėra problemos perduoti INVOICE. Jo įmonės niekada veiklos nevykdė ir nevykdys Lietuvoje, todėl, kad iš kompanijos apyvartos, geriausiu atveju 5 proc. būdavo parduodama Lietuvoje, o visa kita apyvarta vykdavo kitose valstybėse. Mokesčių Lietuvoje neturėjo mokėti. K. Ž. privalėjo Lietuvoje mokėti mokesčius nuo savo gauto komisinio mokesčio, bet nežino ir ne jo reikalas, ar K. Ž. mokėjo mokesčius (t. 10, b. l. 167-172).

28. Byloje pateikta 2020-07-31 specialisto išvada Nr. IBPS-V-1812958-20 dėl K. Ž. vykdytos veiklos, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 įsigyjant ir parduodant transporto priemones (t. 8, l. 4-32). 2020-11-19 apžiūros protokole užfiksuota ŪFVT skyriaus vyriausiosios specialistės Inos Sinušienės išvada, įvertinus liudytojo T. S. apklausos protokolo duomenis (t. 8, l. 35-44); 2020-12-22 apžiūros protokole užfiksuota ŪFVT skyriaus vyriausiosios specialistės Inos Sinušienės išvada, įvertinus liudytojo K. S. apklausos protokolo duomenis (t. 8, l. 47-58). Kadangi bylą nagrinėjant teisme ir išklausius visų liudytojų parodymus buvo specialistei skirta papildoma užduotis, kuri buvo paskutinė, todėl teismas vadovaujasi paskutine specialisto išvada.

29. 2022 m. birželio 20 d. atlikus papildomą užduotį, specialisto išvadoje Nr. 4-5153 atsakant į 1-ąjį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartyje pateiktą klausimą nurodyta, kad įvertinus P. L., A. A., V. K., L. D. ir S. D. teisme duotus parodymus, nesikeičia 2020-07-31 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1812958-20 nustatyti pažeidimai, tačiau keistųsi apskaičiuotos mokesčių sumos, taip pat keičiasi 2020-11-19 ir 2020-12-22 apžiūros protokoluose apskaičiuotos mokesčių sumos.

Po patikslinimo pateikta tokia išvada: jeigu pagal liudytojų teisme duotus parodymus už automobilius jie sumokėjo, atitinkamai: P. L. 2017 m. - 10 000,00 Eur (buvo nurodęs 5 000,00 Eur), A. A. 2017 m. - 10 000,00 Eur (buvo nurodęs 12 200,00 Eur), V. K. 2018 m. - 12 000,00 Eur (buvo nurodžiusi 9 000,00 Eur), P. B. 2019 m. - 13 000,00 Eur (buvo nurodęs 6 000,00 Eur), L. D. 2019 m. - 9 300,00 Eur (buvo nurodžiusi 9 900,00), tai būtų didinamos fizinio asmens K. Ž. pajamos 2017 m. - 2 800,00 Eur (20 000,00 - 17 200,00), 2018 m. - 3 000,00 Eur (12 000,00 - 9 000,00), 2019 m. - 6 400,00 Eur (22 300,00 - 15 900,00), tai fizinis asmuo K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu pardavė 25-is automobilius, pagal surašytas automobilių pardavimo sąskaitas-Invoice, kuriose pardavėju nurodytos užsienio įmonės „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ ir iš jų gavo iš viso 219 700,00 Eur (buvo apskaičiuota 207 500,00 Eur), iš jų: 2016 m. - 23 500,00 Eur (buvo 23 500,00 Eur), 2017 m. - 78 600,00 Eur (buvo apskaičiuota 75 800,00 Eur), 2018 m. - 66 500,00 Eur (buvo apskaičiuota 63 500,00 Eur), 2019 m. - 51 100,00 Eur (buvo apskaičiuota 44 700,00 Eur) pajamų. Detalesni duomenys apie K. Ž. gautas pajamas 2016-2019 pateikti priede Nr. 1 (automobilių pirkėjų v., pavardė ir jų parodymai) ir lentelėje Nr. 2.

Jeigu 25-is automobilius liudytojams už nurodytas sumas tiriamuoju laikotarpiu pardavė K. Ž. pagal surašytas automobilių pardavimo sąskaitas-Invoice, kuriose pardavėju nurodytos užsienio įmonės „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ ir iš 24-ių fizinių asmenų bei 1-os įmonės gavo iš viso 219 700,00 Eur, iš jų: 2016 m. - 23 500,00 Eur, 2017 m. - 78 600,00 Eur, 2018 m. - 66 500,00 Eur, 2019 m. — 51 100,00 Eur, tai tokia K. Ž. veikla turi versliškumo, komercijos požymių, mašinų pardavimo sandoriai buvo sudaromi per tęstinį laikotarpį ir yra besikartojantys. Šiai veiklai būdingi du požymiai - tęstinumas 2016 - 2019 m. ir savarankiškumas. K. Ž. automašinų pardavimo sandoriai nėra atsitiktiniai ir vienkartiniai, nes K. Ž. automobilius pardavinėjo 2016 - 2019 m.

Jeigu 25-is automobilius liudytojams už nurodytas sumas tiriamuoju laikotarpiu pardavė K. Ž. pagal surašytas automobilių pardavimo sąskaitas-Invoice, kuriose pardavėju nurodytos užsienio įmonės „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ ir iš 24-ių fizinių asmenų bei 1-os įmonės gavo iš viso 219 700,00 Eur, iš jų: 2016 m. - 23 500,00 Eur, 2017 m. - 78 600,00 Eur, 2018 m. - 66 500,00 Eur, 2019 m. - 51 100,00 Eur, tai K. Ž. neįregistravęs individualios veiklos 2016 - 2019 m. vykdydamas automašinų pirkimo-pardavimo veiklą, siekdamas gauti ekonominės naudos (individualiai veiklai būdingas tęstinumas, savarankiškumas) nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 35 straipsnio 2 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 p. nuostatų. Taip pat vykdydamas savarankišką automobilių prekybos komercinę veiklą per tęstinį laikotarpį, tai gautų pajamų nedeklaravęs, nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 27 str. 1 dalies - nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, turi pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, nes: VMI pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo individualios veiklos pajamų, atitinkamai už 2016 m. - 23 500,00 Eur, už 2018 m. - 66 500,00 Eur ir už jas neapskaičiavo pajamų mokesčio; pasibaigus 2017 m. ir 2019 m. mokestiniam laikotarpiui nepateikė mokesčio administratoriui Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2017 m. (iki 2018-05-01) ir už 2019 m. (iki 2020-07-01) ir juose nedeklaravo visų praėjusių mokestinių laikotarpių pajamų už 2017 m. - 78 600,00 Eur , už 2019 m. - 51 100,00 Eur ir už jas neapskaičiavo pajamų mokesčio.

Kadangi K. Ž. pajamoms 2017 m. spalio mėn. viršijus 45 000,00 Eur sumą privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir mokėti pridėtinės vertės mokestį. Duomenys apie fizinio asmens K. Ž. pridėtinės vertės (PVM) apskaičiavimą už 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. ir 2019 m. iš viso 26 241,00 Eur, pateikti lentelėje Nr. 3 ir Nr. 4 (t. 11, b. l. 112-113).

Jeigu K. Ž., vykdydamas savarankišką automobilių prekybos komercinę veiklą per tęstinį laikotarpį 2016 m. - 2019 m. ir šios veiklos neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka ir apie tai neinformavęs mokesčių administratoriaus, gavo atlygį iš viso 219 700,00 Eur, iš jų: 2016 m. - 23 500,00 Eur, 2017 m. - 78 600,00 Eur, 2018 m. - 66 500,00 Eur, 2019 m. - 51 100,00 Eur, tai K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 - Nr. IX-751 nauja redakcija 2014-09-23 LR įstat. Nr. XII-1122) 71 str. 2 d. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) iš viso 26 241,00 Eur, pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007 su pakeitimais) 6 str. 1 d., 3 d., 18 str. 11 d., 12 d., 18² str. 3 d. nuostatas gyventojų pajamų mokesčio 12 591,19 Eur, bei pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 nauja redakcija 2016-06-29 Nr. XII-2508) 7 str. 2 d. 2 p. nuostatas VSD įmokų 18 675,61 Eur, pagal LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 18 str. 4 d. 1 p. nuostatas - 6 384,89 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš viso būtų apskaičiuota mokesčių ir įmokų už 2016 - 2019 m. 60 314,21 Eur, iš jų:

- pridėtinės vertės mokesčio iš viso 26 241,00 Eur, iš jų: už 2017 m. 06-11 mėn. 5 832,00 Eur, už 2018 m. - 11 541,00 Eur, už 2019 m. - 8 868,00Eur,

- gyventojų pajamų mokesčio iš viso 12 591,19 Eur, iš jų: už 2017 m. - 2 546,88 Eur, už 2018 m. - 5 770,70 Eur, už 2019 m. - 4 273,61 Eur,

- valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) iš viso 15 097,13 Eur, iš jų: už 2016 m. - 2 344,12 Eur, už 2017 m. - 3 901,29 Eur, už 2018 m. - 5 520,63 Eur, už 2019 m. - 3 331,09 Eur

privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) iš viso 6 384,89 Eur, iš jų: už 2016 m. - 740,25 Eur, už 2017 m. - 2 056,32 Eur, už 2018 m. - 1 731,21 Eur, už 2019 m. - 1 857,11 Eur.

Atsakant į 2-ąjį klausimą (įvertinta sąlyga, jei K. Ž. nepardavė automobilio L. S.) nurodyta, kad jeigu K. Ž. vykdydamas savarankišką automobilių prekybos komercinę veiklą per tęstinį laikotarpį ir šios veiklos neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka ir apie tai neinformavęs mokesčių administratoriaus gavo atlygį 2016 m. - 19 000,00 Eur, tai K. Ž. 2016 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 nauja redakcija 2016-06-29 Nr. XII-2508) 7 str. 2 d. 2 p. nuostatas VSD įmokų už 2016 m. 1 895,25 Eur (buvo apskaičiuota 2 344,12 Eur) ir pagal LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 18 str. 4 d. 1 p. nuostatas - privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2016 m. 598,50 Eur (buvo apskaičiuota 740,25 Eur). Iš viso būtų apskaičiuota įmokų už 2016 m. 2 493,75 Eur (buvo apskaičiuota 3 084,37 Eur).

Atsakant į 3-iąjį klausimą (įvertinta, kad K. Ž. gavo 2400 Eur pajamų kaip tarpininkas) nurodyta, kad LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 2 str. 7 dalyje nurodyta, kad individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį ir 10 str. 1 dalyje nurodyta, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, todėl vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, K. Ž. privalėjo įregistruoti savo vykdomą atstovavimo veiklą, vadovaujantis įstatymuose ir norminiuose aktuose nustatyta tvarka (t. y. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 1, 2 str., Lietuvos Respublikos finansų ministras 2003-02-17 įsakymu Nr.lK-040 (LR Finansų ministro 2010-05-24 įsakymo Nr.lK-166 redakcija) patvirtino Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėmis, Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 35 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktu).

Jeigu K. Ž. per tęstinį laikotarpį 2016-2019 m. pagal užsienio įmonių įgaliojimus pardavė 24-is automobilius ir šios veiklos neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka ir apie tai neinformavęs mokesčių administratoriaus gavo atlygį iš viso 2 400,00 Eur pajamų, iš jų: 2016 m. - 200,00 Eur, 2017 m. - 800,00 Eur, 2018 m. - 800,00 Eur, 2019 m. - 600,00 Eur, tai K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007 su pakeitimais) 6 str. 1 d., 3 d., 18 str. 11 d., 12 d., 18² str. 3 d. nuostatas gyventojų pajamų mokesčio 175,00 Eur, bei pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 nauja redakcija 2016-06-29 Nr. XII-2508) 7 str. 2 d. 2 p. nuostatas VSD įmokų 229,59 Eur, pagal LR sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 18 str. 4 d. 1 p. nuostatas - 83,08 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš viso būtų apskaičiuota mokesčių ir įmokų už 2016 - 2019 m. 487,67 Eur, iš jų:

- gyventojų pajamų mokesčio iš viso 175,00 Eur, iš jų: už 2017 m. - 28,00 Eur, už 2018 m. - 84,00 Eur, už 2019 m. - 63,00 Eur,

- valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) iš viso 229,59 Eur, iš jų: už 2016 m. - 19,95 Eur, už 2017 m. - 81,96 Eur, už 2018 m. - 80,36 Eur, už 2019 m. - 47,32 Eur

privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) iš viso 83,08 Eur, iš jų: už 2016 m. - 6,30 Eur, už 2017 m. -25,20 Eur, už 2018 m. -25,20 Eur, už 2019 m. - 26,38 Eur.

Atsakant į 4-ąjį klausimą (įvertintos galimos K. Ž. neišvengiamos išlaidos) išvadoje nurodyta, kad kadangi tyrimui nepateikti patirtų išlaidų, t. y. transporto priemonių įsigijimo JAV aukcionuose, jų pargabenimo į Lietuvą, už į Lietuvą pargabentas transporto priemones sumokėtų muito ir kitų mokesčių, transporto priemonių remonto, detalių bei kitokių kaštų dokumentai, todėl tyrimo metu be išlaidas pateisinančių dokumentų, negalima nustatyti K. Ž. patirtų išlaidų, susijusių su automobilių įsigijimu, pargabenimu iš JAV, remontu ir kt. išlaidų, tuo pačiu negalima apskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) (t. 11, b. l. 105-132).

30. Specialistė I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal institucijos tyrėjo 2020 m. gruodžio 14 d. užduotį atliko K. Ž. individualios veiklos ūkinės-finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir atlikusi ūkinės-finansinės veiklos tyrimą surašė 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvadą Nr. V-1812958-20, taip pat po išvados surašymo, pagal papildomai pateiktus dokumentus, dalyvavo dokumentų apžiūroje, ir pirmoji išvada buvo pateikta pagal 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokolą, o po antro dokumentų apžiūros dalyvavimo pateikė išvadą pagal 2020 m. gruodžio 22 d. dokumentų apžiūros protokolą. Visas surašytas išvadas tvirtina, ir laiko, kad jos surašytos yra teisingai. Ji nurodė, kad tyrė būtent K. Ž. individualią veiklą, kadangi jeigu žmogus vykdo veiklą, ir ta veikla yra tęstinė, tai pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, tokia veikla yra priskiriama individualiai veiklai, todėl remiantis įstatymais ir norminiais aktais, jeigu asmuo yra neįregistravęs tos veiklos, yra nustatomi pažeidimai. šiuo atveju asmuo buvo neįregistravęs veiklos, pajamų nedeklaravo, ir nesumokėjo mokesčių per 2016-2019 metų laikotarpį 57702,01 Eur. Kai apyvarta viršija 45000 eurų, tada asmuo privalo nuo sekančių pajamų, kurie yra virš 45000 eurų, mokėti pridėtinės vertės mokestį. Šiuo atveju ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad K. Ž. pajamos viršijo 45000 eurų 2017 metų birželio mėnesį, tai nuo šito laikotarpio 2017 metų birželio mėnesio iki 2019 metų gruodžio pabaigos pridėtinės vertės mokesčio buvo priskaičiuota 24124 Eur. Pridėtinės vertės mokestis nebuvo skaičiuojamas nuo 2016 metų, jis buvo skaičiuojamas nuo 2017 metų birželio mėnesio, o nuo 2016 metų iki 2017 metų birželio mėnesio nebuvo skaičiuojama, nes nebuvo viršytos pajamos. O valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo draudimo įmokos buvo skaičiuojamos nuo pradžios, tačiau buvo atsižvelgta į taikyto mokesčio lubas, ir tarifai keitėsi, be to pritaikė pagal tą laikotarpį, ir mokesčiai buvo skaičiuojami kiekvienai metais pagal nustatytus tarifus, ir buvo priskaičiuota iš viso 57702,01 Eur, pridėtinės vertės 24124 Eur, gyventojų pajamų mokesčio 10279,32 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų 17224,54 euro, privalomojo sveikatos draudimo įmokų 6074,11 euro. Jeigu asmuo būtų veikęs pagal kitų įmonių turimus įgaliojimus, bet nesant darbo sutarties, ar keistųsi skaičiuojami mokesčiai, negalėtų pasakyti nematant dokumentų, neįsigilinus į situaciją, tai jeigu jai pateiktų reikalingus dokumentus, ir ji įvertintų situaciją, tai pasakytų, bet gali pasakyti, kad gali keistis, gali ir nesikeisti tie mokesčiai. 2020 m. gruodžio 22 d. dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad K. Ž. neįregistravęs veiklos, gavo atlygį virš 200000 eurų, tai žiūrint į protokolo lentelę Nr. 4, 4 eilutėje yra nurodyta, kiek yra sumažinta suma skaičiuojant mokestį, tai yra gyventojas vykdantis individualią veiklą gali rinktis, gali asmuo įtraukti dokumentus, kurie turi juridinę galią išlaidoms pateisinti, o šiuo atveju tokie dokumentai buvo nepateikti, tai kitas būdas yra pajamas mažinti 30 procentų, tai šitas jo gautas pajamas, skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, sumažino 30 procentų, nes tai yra nustatyta pagal atitinkamą metodikos įstatymą. Jei kalbant apie tai, kokie jai buvo pateikti dokumentai tyrimui, tai buvo pateikti dokumentai, kuriuos lygino, tai yra protokolo lentelė Nr. 1, duomenys, kur yra surašytos įmonių kainos, ir jas lygino su automobilių pirkėjų apklausose nurodytomis kainomis, kiek jie mokėjo už automobilius. Nuo tų duomenų paskaičiavo gautas pajamas, ir jas mažino 30 procentų, taikė išlaidas, jei dar tiksliau, pajamas skaičiuojant taip pat yra atimamas pridėtinės vertės mokestis, ir tada skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Tai jai ir buvo pateikti tyrimui atlikti tokie dokumentai, tai Invoice pateikti duomenys ir liudytojų apklausų protokolai. Vertę skaičiavo iš liudytojų parodymų, kiek jie sumokėjo už automobilius. Jei liudytojai nurodytų kitas sumas, tai mokesčiai keistųsi. Tyrimo metu nebuvo susipažinusi su kažkokiais dokumentais, kur būtų nurodyta, kad K. Ž. dirba kažkokioje įmonėje, prekiaujančioje automobiliais. Mokesčiai yra skaičiuojami iš gautų pajamų, atėmus išlaidas, tada skaičiuojama mokesčio bazė, taip mokesčiai priklauso nuo gautų pajamų ir patirtų išlaidų. Tyrimui atlikti buvo pateikti duomenys ir dokumentai, tai jais ir vadovavosi, bet ar buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar ne, tai yra ne jos kompetencija atsakyti. Kai žmogus šalia darbo sutarties vykdo papildomą veiklą, šiuo atveju individualią veiklą, tai iš tos veiklos pajamų nesiminusuoja ir nesididina, tarkim darbo užmokesčio pajamų sumoms, nesididina sąnaudos jo patirtoms išlaidoms, tos dvi veiklos yra atskiros, ir pajamos, ir mokesčiai, kiekvienai tai veiklai yra skaičiuojami individualiai. Ji nevertino K. Ž. darbinių pajamų, kadangi tos pajamos nėra susijusios su darbo užmokesčiu, su darbo santykiais, tai yra individualios veiklos pajamos. Specialisto išvadoje vadovavosi liudytojų apklausos protokolais, kad jie sumokėjo pinigus už automobilius, ir jie parodo ir tvirtina, kad automobilį pirko iš K. Ž. Tai todėl ir paskaičiavo tas pajamas kaip K. Ž. O laikyti, ar tos pajamos yra K. Ž., ar ne, tai vėlgi yra ne specialistės kompetencija atsakyti į šį klausimą, ar pripažinti tas pajamas, ar ne, jeigu teismas pripažintų, kad tai ne K. Ž. pajamos, tokiu atveju ji turėtų jas atimti ir perskaičiuoti mokesčius, bet tai yra ne jos kompetencija. Jeigu asmuo renka automobilių įsigijimo kainų apskaitos mokesčius, transporto gabenimo mokesčius, tada turi tyrimui pateikti visus išlaidas pateisinančius dokumentus, ir tada jie būtų vertinami, ir išlaidos būtų mažinamos, tačiau jai tokie dokumentai nebuvo pateikti, kad K. Ž. savo vardu būtų patyręs kažkokių išlaidų, tai ji taikė 30 procentų išlaidas mažinantį tarifą. Nurodė, kad iš esmės, kas liečia automobilių vertę, vertino liudytojų duotus parodymus. Minimos įmonės, tai yra ne Lietuvos, o užsienio įmonės, tai galėtų pasakyti, kad kalbant apie orderius, tai jų nemato, ir negali apie tai kalbėti, kol nemato visos situacijos, kas tuos orderius išrašė, kas juose parašyta, ar tai pajamų, ar išlaidų orderiai net nežino. Jeigu kalbant teoriškai, tai jeigu K. Ž. dirbo kaip tarpininkas, tai turi būti pateikti dokumentai, kad su juo sudaryta sutartis, ką jis turi daryti, už ką jis gauna pinigus, jis turi juos deklaruoti ir mokėti mokesčius. Jeigu asmuo perka automobilį iš užsienio įmonės, tada jis neprašė parduoti su tuo dokumentu kitam asmeniui, turi būti viskas suforminta, kad jis pirma perka savo vardu, po to parduoda kitam asmeniui, ir jei jai būtų pateikti visi dokumentai, turintys juridinę galią, o šiuo atveju matomai tie dokumentai neturėjo juridinės galios, nes jie nebuvo pateikti vertinimui. Asmuo privalo deklaruoti pajamas, kurias jis gavo iš tarpininkavimo veiklos, ir tai, kad asmuo yra tarpininkas, turi būti patvirtinta juridinę galią turinčiais dokumentais, bet čia kalba teoriškai, tačiau prie šios situacijos nepririšant (t. 11, b. l. 15-19).

31. 2024 m. balandžio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto išvadose Nr. 11-1295(23) nurodyta:

31.1. Pagal pirkėjų parodymus fizinis asmuo K. Ž. per 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį pardavė 25-ias transporto priemones (automobilius) viso 219,700 Eur sumai. Dokumentai apie K. Ž. automobilių pirkimą tyrimui nepateikti.

31.2. Ekspertas nesprendžia 2.1. klausimo „Ar K. Ž. šiuo kaltinime nurodytu atveju privalėjo įsteigti įmonę, ar galėjo vykdyti individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba pagal pažymą?“, kadangi tai nėra jo kompetencija. Ekspertas nesprendžia 2.2. klausimo „Ar K. Ž. buvo įregistravęs savo vykdomą veiklą? Jei ne, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti?“ kadangi tai nėra jo kompetencija.

31.3. Pagal pirkėjų parodymus fizinis asmuo K. Ž. per 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį gavo 219,700 Eur piniginių lėšų už transporto priemones - automobilius. Nuo gautų pajamų turėjo būti apskaičiuota ir sumokėta 39,656 Eur mokesčių į valstybės biudžetą, tame tarpe: pardavimo PVM - 26.241,00 Eur; pajamų mokestis - 13.415,00 Eur. Mokesčiai už 2016-01-01 — 2019-12-31 laikotarpį nesumokėti. Fizinis asmuo 2016, 2017, 2018, 2019 metais VMI neteikė mėnesinių PVM deklaracijų ir nepateikė 2017 m. gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos.

44.5. Pagal pirkėjų parodymus fizinis asmuo K. Ž. per 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį už parduotus automobilius gavo 219,700 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 26,241,00 Eur pardavimo PVM. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 18 straipsnio 12 dalį gyventojo pasirinkimu gali būti atsiskaityta 30% gautų pajamų kaip leidžiamiems atskaitymams, išlaidoms (be pateisinamųjų dokumentų). Šie atskaitymai galėjo sudaryti 58.038 Eur.

44.6. Pagal liudytojų - pirkėjų parodymus fizinis asmuo K. Ž. per 2016-07-29 — 2019- 12-16 laikotarpį už parduotus automobilius gavo 219,700 Eur pajamų, nuo kurių turėjo apskaičiuoti ir sumokėti šiuos mokesčius: pardavimo PVM - 26.241,00 Eur; pajamų mokestį - 13.415,00 Eur.

Pagal liudytojų - pirkėjų parodymus fizinis asmuo K. Ž. per 2016-07-29 — 2019-12-16 laikotarpį už parduotus automobilius gavo 219,700 Eur pajamų, nuo kurių pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 str. ir pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 18 str. 12 p. turėjo apskaičiuoti ir sumokėti šiuos mokesčius ir įmokas: pridėtinės vertės mokestį - 26.241,00 Eur; gyventojų pajamų mokestį - 13.415,00 Eur; valstybinio socialinio draudimo įmoką (VSD) - 15.097,13 Eur; privalomojo sveikatos draudimo įmoką (PSD) - 6.384,89 Eur.

Gyventojų pajamų mokestis buvo apskaičiuotas neatsižvelgiant į parduotų automobilių remonto darbus, detalių pirkimą ir kitus kaštus. Pridėtinės vertės mokestis ir socialinės įmokos buvo apskaičiuojamos remiantis teisės aktų reikalavimais.

Pagal pirkėjų parodymus fizinis asmuo K. Ž. per 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį už parduotus automobilius gavo 219.700 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 26.241,00 Eur pardavimo PVM. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 18 str. 12 d. gyventojo pasirinkimu gali būti atsiskaityta 30% gautų pajamų kaip leidžiamiems atskaitymams, išlaidoms (be pateisinamųjų dokumentų). Šie atskaitymai galėjo sudaryti 58.038 Eur.

44.7. K. Ž. už 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpį K. Ž. pagal liudytojų - pirkėjų parodymus gavo 219.700 Eur pajamų, nuo kurių turėjo apskaičiuoti ir sumokėti šiuos mokesčius: pridėtinės vertės mokestį - 26.241,00 Eur; gyventojų pajamų mokestį - 13.415,00 Eur.

44.8. Tarp tyrimui patektų dokumentų nėra fizinių asmenų, pirkusių automobilius, bankinių mokėjimų pavedimų užsienio įmonėms. Nustatyta 219.700 Eur suma yra K. Ž. pajamos iš vykdytos veiklos - automobilių pardavimo. Nuo gautų pajamų K. Ž. už 2016-07-29 - 2019-12-16 laikotarpį turėjo sumokėti šiuos mokesčius: pridėtinės vertės mokesčio - 26.241,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio - 13.415,00 Eur.

44.9. Ekspertas nesprendžia aštunto klausimo „Kaip turėtų būti paskaičiuoti mokesčiai ir įmokos, kuriuos turėtų sumokėti K. Ž. už laikotarpį nuo 2016-07-29 - 2019-12-16, jei byloje pasitvirtintų duomenys, kad automobilius JAV aukcionuose įsigijo, juos į Lietuvą pargabeno, mokėjo muito mokesčius ir kitus mokesčius įmonės, kurioms automobiliai priklausė nuosavybės teise, o kaltinamasis K. Ž., pagal jam tų įmonių išduotus atstovavimo įgaliojimus, tik automobilius pardavė tų įmonių naudai?“, kadangi jis yra informacinio pobūdžio.

44.10. K. Ž. 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu pardavęs 24-ias transporto priemones ir gavęs 2.400 Eur veiklos pajamų turėjo įregistruoti savo vykdomą atstovavimo veiklą remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (2002-07-02Nr.IX-1007) reikalavimais. K. Ž. 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu gavęs 2.400 Eur veiklos pajamų privalėjo deklaruotis VMI. K. Ž. 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu gavęs 2.400 Eur veiklos pajamų turėjo sumokėti 182 Eur pajamų mokesčio, 83 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 230 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (t. 13, b. l. 20-35).

6. Teismo ekspertas Jurijus Vinikovas teisiamajame posėdyje palaikė ekspertizės išvadą. Paaiškino, kad nesumokėta valstybei padaryta žala susidaro iš kelių dalių: pardavimo PVM, pajamų mokesčio ir Sodros įmokų. Kadangi nėra pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl įstatymas numato galimybę atimti iš gautų pajamų 30 proc. kaip lengvatą. Jei būtų pateikti duomenys apie patirtas išlaidas, tai keistųsi gyventojų pajamų mokesčio suma. Mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo gautų pajamų, kurias nustatys teismas. Nustatyta, kad gauta pajamų suma 219 700 Eur. Apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį buvo atsižvelgta ir suma paskaičiuota atėmus 30 proc., t. y. 58 038 Eur. 13415 Eur pajamų suma paskaičiuota jau įvertinus tuos 30 proc., t. y. 58038 Eur. Pajamų mokestis buvo paskaičiuotas pagal nukentėjusiųjų nurodytas sumas. Savo išvadų nelygina su specialisto išvadomis, todėl negali paaiškinti, kodėl sumos skiriasi. Pateikiant išvadas vadovavosi baudžiamosios bylos medžiaga. Vadovavosi realiai įvykdyta operacija, konkrečių dokumentų ar galiojančių sutarčių nebuvo, todėl įvertinti negalėjo. Ekspertizės akte įvertinti kasos pajamų orderiai, aprašyti ekspertizės 8-9 lape, yra pinigų gavimo kvitų duomenys, pagal tuos duomenis K. Ž. įnešė į šitas firmas piniginių lėšų, tačiau konkrečiai pagal pirkėją ar automobilį kasos pajamų orderiuose nenurodyta už ką buvo perduotinos lėšos. Be to, pagal šiuos kvitus suma sudaro tik 126 300 Eur. LR teisės aktai reikalauja, kad visi dokumentai turėtų privalomus rekvizitus ir tik tuo metu tas dokumentas turi juridinę galią. Kasos dokumentais nesirėmė, nes nebuvo visų privalomų rekvizitų. Šiuo atveju ant kvitų nėra įnėšėjo parašo, todėl nėra garantijos, kad ta operacija tikrai buvo įvykdyta. Jei nebuvo įsigijimo dokumentų, jis negalėjo padaryti išvados ar tikrai operacija buvo įvykdyta, ar tikrai tas automobilis buvo, ar buvo atgabentas į Lietuvą. Jei būtų byloje kažkokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad tikrai automobiliai buvo atgabenti, pirkta iš aukciono su nurodyta verte, ar sumokėti muito mokesčiai, kurie mokami valstybei, mokesčių įrodymų dokumentai, ekspertas būtų galėjęs įvertinti. Duomenų apie pargabenimą, mokesčius nevertino, šiuo atveju konkretus žmogus pardavė automobilius, o kas jam pardavė byloje nėra duomenų. Jei K. Ž. įsigijo automobilius – turėjo būti įsigijimo dokumentai, o po to pardavimo. Tokių dokumentų nėra, todėl negali nustatyti už kiek įsigijo ir kokius mokesčius turėjo sumokėti. Atliekant ekspertizę buvo atsižvelgta tik į K. Ž. gautas pajamas ir jam paskaičiuoti nesumokėti mokesčiai. Šiuo atveju, kad konkrečiai šitas automobilis buvo įvežtas ir kiek buvo už jį sumokėta, duomenų byloje nėra. Atsakant į 7 klausimą pasakė, kad tarp tyrimo medžiagos nėra pateikta fizinių asmenų, pirkusių automobilius, bankinių pavedimų užsienio įmonėms, nes dokumentų, kur buvo atliekami pavedimai, nebuvo pridėti prie bylos medžiagos. Nebuvo pateikta apmokėjimus patvirtinančių dokumentų. Jeigu yra pavedimas įmonei, tai taip pat turi būti įmonės gautas pajamas patvirtinantys dokumentai. Turi būti ne tik mokėjimo pavedimas, bet ir sąskaitos išrašai, kurie ir patvirtintų, kad būtent šitie duomenys yra tikslūs. Vien duomenų iš INVOICE, kad fizinis asmuo sumokėjo, nepakanka, turi būti tos kompanijos sąskaitos išrašas, kad iš to asmens įplaukė pajamos į įmonę. Grynųjų pajamų įnešimo kvitai gali būti, bet turi būti apskaitomi įmonės vardu. Jei kažkas padavė grynais pinigais ir tik po to įnešė į sąskaita, tai tokia operacija gali būti, tik ji turi būti fiksuojama. Šiuo atveju, kaip nurodyta ekspertizės akte, 21 tūkst. grynųjų pinigų įnešimą patvirtinantys kvitai neturi privalomų rekvizitų. Galėjo būti patvirtinantys duomenys iš kasos knygos ar banko, bet nebuvo pateikta. Apskaičiuojant pajamas, buvo remiamasi žmonių parodymuose nurodytomis sumomis. Žmonių pasakyta suma su INVOIS duomenimis neatitinka (t. 13, b. l. 102-105).

7. 2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu K. Ž. parodė, kad iš jam pateiktų asmenų foto nuotraukų (tame tarpe ir S. Č.), jis neatpažįsta asmens, kuris prisistatė vardu Saulius ir su kuriuo buvo Mažeikiuose susitikęs, apie kurį 2020 m, rugsėjo 18 d. įtariamojo apklausos metu davė parodymus (t. 8, b. l. 110-112).

8. 2020-12-02 tyrėjo tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2880292-20 nurodyta, kad įtariamasis K. Ž. dėl pareikšto pranešimo apie įtarimą pagal BK 202 str. 1 d. paaiškino, kad 2016-2019 metais Lietuvoje pardavė įmonėms „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ priklausančius automobilius, veikė pagal minėtų užsienio įmonių atstovo S. Č. suteiktus įgaliojimus. Gautus pinigus už parduotus automobilius paduodavo vilkiko vairuotojui, o jis jam išduodavo kasos pajamų orderį, kuriame užfiksuota, kad jis perdavė gautus pinigus. Kas išrašė, pasirašė apie pinigų gavimą kasos pajamų orderiuose pasakyti negali. Kasos pajamų orderių kopijas pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. 2020-11-17 įtariamojo K. Ž. gynėjas el. paštu pateikė „Steelcore Overseas LP“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ vardu išrašytus pinigų gavimo kvitus. Pinigų priėmimo kvituose užfiksuoti pinigų gavėjai - M. S., M. S., K. F.

Užsienio įmonių „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ įgaliotas atstovas S. Č. paaiškino, kad jis automobilių prekyboje nedalyvavo. Šį verslą vykdė M. S., M. S., K. F. Jų anketinių, kontaktinių duomenų neturi. Tyrimo metu nėra gauta duomenų apie šių asmenų tautybę, gimimo datą, galimą gyvenamą vietą, kurių pagalba būtų galima nustatyti šių asmenų duomenis.

Tyrimo metu nustatyta, kad 25 automobilius liudytojams laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2019-12-16 pardavė K. Ž. pagal surašytas automobilių pardavimo sąskaitas–Invoice, kuriose pardavėju nurodytos užsienio įmonės „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“.

K. Ž. pardavimo sąskaitas jau turėjo užpildytas, 25 automobilių pirkėjai tik apklausų metu sužinojo, kad pardavimo sąskaitose pardavėju nurodytos užsienio įmonės „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP, o ne fizinis asmuo K. Ž.

K. Ž. vienintelis disponavo piniginėmis lėšomis, gautomis už parduotus naudotus automobilius, savarankiškai, nuolat ir sistemingai vykdė veiklą, kuria siekė pelno - veiklos laikotarpis nuo 2016 iki 2019 metų, vykdė veiklą Lietuvoje (automobilius laikė adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo/apmokėjo skelbimus į svetainę autoplius.lt, bendravo su automobilių pirkėjais, vykdė automobilių pardavimus), skelbimuose autoplius.lt ne mažiau kaip 24 kartus įdėjo skelbimus apie parduodamas naudotas transporto priemones, nurodydamas pasiteirauti tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), automobilio kainą, techninius duomenis. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, manytina, kad K. Ž. automobilius pardavė ne įmonių „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP vardu, o neįregistravęs individualios veiklos 2016 – 2019 m. vykdė automašinų pirkimo-pardavimo veiklą, siekdamas gauti ekonominės naudos (t. 1, b. l. 18-20).

9. 2020-12-08 tyrėjo tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2928960-20 dėl užsienio įmonių „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ nurodyta, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., 2016 m. įsigijo iš įmonės „Baltic Auto Shipping INC“ 1075 transporto priemones, kurias pagal išrašytus bendrovės dokumentus pardavė ne Lietuvoje registruotiems ūkio subjektams - „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP“. Užsienio įmonių „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ įgaliotas atstovas S. Č. paaiškino, kad jis automobilių prekyboje nedalyvavo. Šį verslą vykdė M. S., M. S., K. F. Jų anketinių, kontaktinių duomenų jis neturi. 2016-2019 metais K. Ž. suteikė įgaliojimus veikti užsienio įmonių „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas LP“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ vardu parduodant joms priklausančius naudotus automobilius Lietuvoje. Pagal S. Č. pateiktus dokumentus, jis buvo užsienio įmonių Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ įgaliotas atstovas, įmonių akcininkai - užsienio kompanijos.

Pagal Šiaulių apskrities VMI pateiktus duomenis nustatyta, kad Jungtinės Karalystės Centrinė ryšių įstaiga pateikė atsakymą, kad JK mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojo „Steelcore Overseas LP“ adresas ir pavadinimas yra žinomi, tačiau ši įmonė neturi nei patalpų, nei darbuotojų ar dokumentų patikrinimui, neturi realios veiklos vykdymo vietos, tiesiog įtariamas pinigų plovimas, tarpininkavimas, pašto dėžutės adresai veda į tarptautinę aklavietę (į niekur) (t. 6, b. l. 72-76).

Anglijos mokesčių administratorius pateikė duomenis, kad „Primewall Group Limited“ buvo registruota Angilijoje 2011-07-25, išregistruota 2017-03-14, jos veikla - prekyba metalo laužu. Įmonės vadovas S. Č.. Įmonės akcininkas yra Fortex Foundation of Global Tower, 50th Street, Panama miestas, Panama. Pagal Angilijos įstatymus yra neprivaloma deklaruoti pajamų. Angilijoje nėra pelno ar panašių mokesčių, taip pat netaikomi PVM ar panašūs mokesčiai (t. 6, b. l. 66-71);

Ikiteisminio tyrimo metu dokumentų, kurie būtų patvirtinę K. Ž., kaip fizinio asmens, ar užsienio įmones „Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ veiklą, mokamus (sumokėtus) mokesčius Lietuvoje ar užsienio valstybėje nėra. Laikotarpiu nuo 2016-2019 m. prašymų dėl veiklos (tarpininko paslaugų atlikimo parduodant dėvėtus automobilius Lietuvoje) įregistravimo mokesčių administratoriui nepateikė ir gautų pajamų nedeklaravo. Kadangi K. Ž. (pagal jo parodymus) užsienio įmonių Primewall Group Limited“, „SteelcoreOverseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „VerystenServices LP“ vardu 2016-2019 m. pardavė Lietuvoje naudotus automobilius, tai jis turėjo išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Pagal LR finansų ministro Įsakymo „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių“ patvirtinimo (2002-10-30 Nr. 340, 2012-10-25 Įsakymo Nr. 1K-359 redakcija, galiojo iki 2019-05-01) 4 p. nuostatas kvitai naudojami perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais, pagal 6.9 p. nuostatas kvite turi būti nurodyta prekes pristačiusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu – jo asmens kodas, gyvenamoji vieta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2019-05-10 įsakymu Nr. VA-39 Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (toliau Taisyklės) 5 p. numatyta, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai užpildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui, o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui. Taisyklių 6 p. atitinkamame papunktyje numatyti rekvizitai, kurie turi būti išrašomame kvite, tame tarpe 6.9 p. nurodyta, kad kvite turi būti prekes pristačiusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu – jo asmens kodas, gyvenamoji vieta. Nuo 2019-05-10 galiojo: Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko Įsakymo „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (2019-05-10 d. Nr. VA-39) 6.9 p. nuostatas kvite turi būti nurodyta prekes pristačiusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu – jo asmens kodas, gyvenamoji vieta.

Gautų pinigų iš automobilių pirkėjų neįformino pinigų priėmimo dokumentais. Išrašyti pinigų priėmimo dokumentų užsienio įmonių Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ vardu kaip atstovas negalėjo, nes jose nebuvo įdarbintas. Jeigu būtų įdarbintas užsienio kompanijose ir būtų veikęs jų vardu kaip įmonės atstovas, tai dokumentus turėjo pildyti užsienio kompanijų vardu ir gauti ne pajamas, o atlyginimą. Manytina, kad K. Ž. išrašyti įgaliojimai nesuteikia jam teisės Lietuvoje verstis ūkine komercine veikla - naudotų automobilių prekyba, jos neįregistravus nustatyta tvarka, dėl to jam yra įteiktas pranešimas dėl įtarimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad užsienio įmonės Primewall Group Limited“, „Steelcore Overseas“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Verysten Services LP“ vykdė ūkinę komercinę veiklą Lietuvoje, todėl šių ūkio subjektų veikla nevertintina (t. 1, b. l. 21-24).

10. 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis K. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2017-04-10 įmonės „Steelcore Overseas“ sąskaitos-faktūros „Invoice“ Auto Nr-2017.04.10-02“ pagaminimo ir panaudojimo, padarymo, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių (t. 1, b. l. 26-31).

11. 2020-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte užfiksuota, kad jokių sąsajų dėl K. Ž. automobilių laikymo ir remonto neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo paslaugų neatlieka ir neatliko, nuomos žurnalų nevedė, o K. Ž. buvo leista laikyti automobilius bendrovės teritorijoje dėl gero ilgalaikio ir draugiško sąžiningo bendradarbiavimo (t. 6, b. l. 79).

12. 2020-02-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31 K. Ž. verslo liudijimų įsigijęs nebuvo, individualios veiklos pagal pažymą įregistravęs nebuvo (t. 6, b. l. 52-53).

13. LANKERSHIRE LP sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko centrinė būstinė, sąskaita atidaryta 2018-04-23, sąskaitos valiuta USD ir EUR, sąskaita atidaryta 2018-10-02, sąskaitos valiuta GBP, sąskaita atidaryta 2018-06-15, valiuta CAD, sąskaita uždaryta 2019-05-28 (t. 6, b. l. 80-83). Iš Šiaulių banko pateiktų duomenų matyti, kad LANKERSHIRE LP sąskaitą atidarė S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), korespondencijos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 90-107). Iš Šiaulių banko pateiktų juridinio asmens nerezidento anketų, sudarytų 2018-03-19 dėl LANKERSHIRE LP, matyti, kad bendrovės atstovas yra S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Nurodyta, kad bendrovės komercinė veikla susijusi su Europos Sąjunga – didmeninė prekyba metalo laužu ir automobiliais ES (segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų, 5 t.“, b. l. 8-13, 30-45). Pateikti LANKERSHIRE LP bendrovės įregistravimo dokumentai: prašymas įregistruoti, registracijos pažymėjimas (buveinė: (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė), narių susirinkimo protokolas, 2017-02-22 sutartis, sudaryta tarp ūkinė bendrijos narių: „B2B CONSULTANTS LTD“ ir „B2B ENTERPRISES LTD“, įgaliojimas, kuriuo S. Č. skiriamas LANKERSHIRE LP vadovu (segtuvas Nr. 3 „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 13-28, 61-88).

14. „INTERSHORE Consult“ laiške, rašytame apie „Primewall Group Limited“ nurodyta, kad bendrovė iš registro išbraukta nuo 2017 m. kovo 14 d., įmonės direktorius S. Č. ir (duomenys neskelbtini). „Primewall Group Limited“ registruota Angilijoje, pašto dėžutė 294, Angilijos slėnis Britų Vakarų Indija (segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų, 5 t.“, b. l. 1-2, 22-23). Iš „Primewall Group Limited“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad buvo gauti mokėjimai už transporto priemones – 2016-08-05, asmenys, pervedę lėšas, nėra susiję su K. Ž. veikla (segtuvas Nr. 4, „Dėl vertimų 6-8 t.“, b. l. 64-65, 85-86). Įgaliojime, išduotame „Primewall Group Limited“ nurodyta, kad įgalioja S. Č. tikru ir teisėtu bendrovės įgaliotiniu, kuris Bendrovės vardu bei sąskaita gali Bendrovės vardu sudaryti sandorius ir kt., kuris patvirtintas apostile (segtuvas Nr. 3 „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 1-4, 61-64). Liudijimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu bendrovės „Primewall Group Limited“ direktoriumi paskirtas S. Č. (segtuvas Nr. 3, „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 5, 65).

15. Pranešime apie „Steelcore Overseas LP“ nurodyta, kad ji registruota 2017-07-24 Jungtinėje Karalystė, nurodytas asmuo – S. Č. (segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų, 6-8 t.“, b. l. 4-7, 25-28). „Steelcore Overseas LP“, tikroji ūkinė bendrija, įsteigta ir registruota Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje, 2018-04-23 įgaliojimu patvirtina ir skiria S. Č. tikru ir teisėtu įgaliotiniu visose pasaulio šalyse, LP vardu ir jos naudai atlikti veiksmus, nurodytus įgaliojime (segtuvas Nr. 3 „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 6-11, 68-70);

16. Dokumentai dėl „Verysten Services LP“ įsteigimo: prašymas įregistruoti bendrovę, kurią pasirašė S. Č., registracijos pažymėjimas (buveinės adresas Airijos Respublikoje), susirinkimo protokolas, kuriame dalyvavo ir S. Č., sutartis sudaryta tarp S. Č. ir Y. Z., įgaliojimas S. Č., kuriuo jis paskirtas tikru ir teisėtu įgaliotiniu visose šalyse veikti bendrovės vardu (segtuvas Nr. 3 „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 29-59, 90-122). 2019-10-17 išrašyta „Verysten Services LP“ sąskaita-faktūra K. Ž. dėl 5500 Eur už automobilį VOLVO C70 (segtuvas Nr. 3 „Dėl vertimų 5 t.“, b. l. 60, 123).

17. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminis tyrimas išskirtas. Buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veikos tyrimas ir gautos specialisto išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „Baltic Auto Shipping INC“ įsigytas transporto priemones pardavė „Steelcore Overseas LP“ - 553 automobilius, už 1 324 500 Eur, „Primewall Group Limited“ – 320 automobilių už 805 800 Eur. Išvadoje dėl automobilio FORD FUSION VIN (duomenys neskelbtini) (parduotas K. V.) nurodyta, kad bendrovė automobilio FORD FUSION VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimą pagrindė įmonės „Baltic Auto Shipping INC“ 2016-10-20 išrašyta Invoice (sąskaita) už 1 457,28 Eur (1 600,00 USD), iš jų: automobilio vertė - 910,80 Eur (1 000,00 USD), transportavimo kaina - 546,48 Eur (600,00 USD), bendrovės naudotos banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (USD) išrašų duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-05 sumokėjo įmonei „Baltic Auto Shipping INC“ iš viso 104 612,45 USD, iš jų: pagal sąskaitų Nr.4431 „Prekybos skolos tiekėjams“, Nr. 2712 „Sąskaita Šiaulių banke USD“ (2016-12-05 įrašas kaip atsiskaitymas su tiekėjais 96 641,13 Eur), Nr. 20144 „Pirktų TP, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ aktyvumo ataskaitas už automobilį FORD FUSION VIN (duomenys neskelbtini) - 1 600,00 USD (1 457,28 Eur), bendrovė 2016-11-29 PVM sąskaita faktūra serija SCLP Nr.0000466 įformino pardavimą automobilio FORD FUSION įmonei „Steelcore Overseas LP“ už 2 600,00 Eur, iš jų: už automobilį - 2 148,76 Eur, priskaičiuotas PVM - 451,24 Eur, bendrovės naudotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašų duomenimis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „Steelcore Overseas LP” 2016-12-01 sumokėjo 66 000,00 Eur už automobilius ir motociklus, iš jų: už automobilį FORD FUSION VIN (duomenys neskelbtini) - 2 600,00 Eur. Tyrimui VĮ „Regitra“ pateikė įmonės „Steelcore Overseas LP” vardu 2017-04-10 2017- 04-10-02 įformintą sąskaitą Nr. 2017.04.10-02 dėl automobilio FORD FUSION VIN (duomenys neskelbtini) pardavimo K. V. už 6 000,00 Eur. 2016-10-20, 2016-11-29, 2017-04-10 sąskaitų, registro sąskaitų ir banko sąskaitos išrašų kopijos pridėtos priedu Nr. l. Sodros duomenimis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ K. Ž. 2016 m. nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) išrašų duomenimis į sąskaitą 2016-12-05 įnešė 64 727,00 USD, kurie tą pačią dieną buvo panaudoti atsiskaitymui su įmone „Baltic Auto Shipping INC“ už automobilius. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašų duomenimis įmonė „Steelcore Overseas LP“ už automobilius ir motociklus tiriamajai bendrovei 2016-12-02 sumokėjo 75 000,00 Eur, iš kurių už 37 500,00,00 Eur 2016- 12-02 ir 2016-12-05 nupirko 39 885,45 USD, kurie 2016-12-05 buvo panaudoti atsiskaitymui su įmone „Baltic Auto Shipping INC“ už automobilius iš viso 104 612,45 USD (t. 6, b. l. 130-148).

18. 2020 m. rugsėjo 21 d. įtariamojo K. Ž. gynėjas adv. V. Jonaitis el. paštu pateikė 21 pinigų gavimo kvito kopijas apie įmonių „Verysten Services LP“, „Lankerrshire Limited Partnership“, „Steelcore Overseas“ (kvituose nurodyti: K. F., M. S., M. S.) pinigų gavimą iš K. Ž. bei 2016-06-01 „Steelcore Overseas LP, 2016-06-01 „Primewall Group Limited“, 2018-01-01 „Lankerrshire Limited Partnership“, 2019-01-01 „Verysten Services LP“ įgaliojimų kopijas, kad K. Ž. įgaliojamas veikti kaip bendrovių atstovas Lietuvoje (t. 8, l. 151-176). Įgaliojimo vertimas – (t. 8, l. 179, segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų 6-8 t., b. l. .110-111, 137-140).

19. 2020 m. lapkričio 17 d. įtariamojo K. Ž. gynėjas adv. V. Jonaitis el. paštu pateikė atsakymą dėl 2020-11-13 ikiteisminio tyrimo įstaigos reikalavimo, kuriame vadovaujantis BPK 97 straipsniu jo ginamojo K. Ž. prašoma pateikti jo vardu išrašytus dokumentus apie užsienio firmų išmokėtą uždarbį ir visus kitus turimus dokumentus, išrašytus tų pačių užsienio firmų vardu. Atsakyme nurodė, kad jis dar 2020-09-21 elektroniniu paštu yra pateikęs nuskenuotas iš savo ginamojo gautas įgaliojimų kopijas, taip pat Verysten Services LP, Lankershire Limited Partnership ir Steelcore Overseas LP K. Ž. išrašytų kasos pajamų orderių kopijas. Kaip jam telefonu dar patikslino K. Ž., minėti kasos pajamų orderiai buvo išrašyti 100 Eur mažesne suma, atitinkamą sumą jam pasiliekant sau grynais, kaip ir buvo sutarta su transporto priemonių pardavėjais. Atskirų kasos pajamų ar išlaidų orderių dėl paminėtų 100 Eur sumų jam niekas iš minėtų firmų neišrašė (t. 8, b. l. 194-195).

20. Pateikti pinigų gavimo kvitai, išrašyti „Verysten services LP“, „Steelcore overseas LP“, „Lankershire limited partnership“, kuriuose nurodyta, kad K. Ž. perdavė bendrovėms atitinkamas sumas grynais pinigais. Už ką yra perduodama grynieji pinigai, kvituos nenurodyta. „Verysten services LP“ vardu kaip asmuo gavęs iš K. Ž. pinigus pasirašė K. F. Kvitų Nr. 23/09/2019/02, 16/12/2019/02, 05/04/2019/02, „Steelcore overseas LP“ vardu kaip asmuo gavęs iš K. Ž. pinigus pasirašė M. S. Kvitų Nr. 20/10/2016/1; 09/09/206/5; 05/06/2017/2, Nr. 10/04/2017/2, Nr. 02/07/2018/1, Nr. 17/10/2017/2, Nr. 18/07/2017/3, Nr. 02/03/2017/3, Nr. 02/03/2017/8, Nr. 10/11/2017/16, Nr. 22/06/2018/1, 18/04/2018/5, Nr. 08/06/2018/8, Nr. 28/06/2018/15, Nr. 15/10/2018/2, Nr. 06/08/2018/02. Lankershire limited partnership“ vardu kaip asmuo gavęs iš K. Ž. pinigus pasirašė M. S. Kvitų Nr. 14/08/2018/04, Nr. 13/05/2019/01 (segtuvas Nr. 4, „Dėl vertimų 6-8 t.“, b. l. 88-108, 115-136).

21. 2020-12-28 specialisto išvadoje Nr. 11Š-176(20) dėl pinigų gavimo kvitų užfiksuota, kad elektroniniu būdu pateikti dokumentai - pinigų gavimo kvitai Nr. 20/10/2016/1, Nr. 09/09/2016/5, Nr. 05/06/2017/2, Nr. 10/04/2017/2, Nr. 17/10/2017/2, Nr. 18/07/2017/3, Nr. 02/03/2017/3, Nr. 02/03/2017/8, Nr. 10/11/2017/16, Nr. 22/06/2018/1, Nr. 02/07/2018/1, Nr. 18/04/2018/5, Nr. 08/06/2018/8, Nr. 28/06/2018/15, Nr. 15/10/2018/2, Nr. 06/08/2018/02, Nr. 14/08/2018/04, Nr. 13/05/2019/01, Nr. 05/04/2019/02, Nr. 23/09/2019/02, Nr. 16/12/2019/02 (21 vnt.), kurių spausdintinės versijos pateiktos tyrimui, sudaryti iš skirtingų dalių (mažiausiai 4) ir yra sumontuoti. Kvituose Nr. 23/09/2019/02, Nr. 16/12/2019/02, eilutėje „Cash received“ esantys parašai yra vieno ir to paties parašo kopijos. Kvituose Nr. 06/08/2018/02, Nr. 15/10/2018/2, Nr. 14/08/2018/04, Nr. 28/06/2018/15, Nr. 13/05/2019/01, Nr. 05/04/2019/02, eilutėje „Cash received“ esantys parašai yra vieno ir to paties parašo kopijos. Kituose kvituose esantys parašai yra skirtingų parašų kopijos (t. 8, b. l. 66-70, 71-91).

22. UAB „Diginet Ltu“ (Autoplius.lt 2020 m. vasario 5 d. rašte nurodyta, kad www.autoplius.lt skelbimų portale skelbimus su kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), skelbimų talpinimo data nuo 2015-10-01 iki 2019-12-31. Pridėti skelbimų tekstai, kuriuose nurodyta, kad mokėtojo vardas K. Ž. (t. 5, b. l. 119-190, t. 6, b. l. 1-49).

23. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte pateiktas atsakymas į FNTT raštą dėl asmenų, vykdančių individualią veiklą, kur nurodyta, kad K. Ž. verslo liudijimo įsigijęs nebuvo; individualios veiklos pagal pažymą įregistravęs nebuvo (t. 6, b. l. 50-53).

24. Šiaulių apskrities VMI 2020 m. liepos rašte Nr. (45.1E)S nurodyta, kad pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Anglijos mokesčių mokėtoją „Primewall Group Limited“. Nurodyta, kad Šiaulių VMNI šiuo metu neturi leidimo pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojo „Steelcore Overseas LP“ sandorius.

- Taip pat persiuntė Angilijos mokesčių administratoriaus atsakymą dėl sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir Angilijos mokesčių mokėtojo „Primevvall Group Limited“, kur nurodyta, kad įmonė „Primevvall Group Limited“ buvo registruota Angilijoje 25/07/2011, įmonė išregistruota 14/03/2017. Pažymi, kad pagal Angilijos įstatymus yra neprivaloma deklaruoti pajamų; taip pat Angilijoje nėra pelno ar panašių mokesčių, taip pat Angilijoje netaikomi PVM ar panašūs mokesčiai. Remiantis turimais duomenimis, įmonės veikla yra: prekyba metalo laužu. įmonės vadovas S. C., adresas: (duomenys neskelbtini). Pridedame paso kopija. Įmonės akcininkas yra Fortex Foundation of Global Tovver, 50th Street, Panama miestas, Panama. Savininkas yra S. C., adresas: (duomenys neskelbtini). Apskaitos registrai, susiję su įmonės „Primewall Group Limited“ veikla yra laikomi adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 65-71);

25. Šiaulių apskrities VMI 2020 m. rugpjūčio 8 d. rašte pateikė duomenis apie „Steelcore Overseas LP“, kur nurodyta, kad Jungtinės Karalystės Centrinė ryšių įstaiga pateikė dalinį atsakymą, į Šiaulių AVMI 2017-01-24 raštu Nr. (41.2) S-331 išsiųstą SCAC formos paklausimą, dėl sandorių tarp Lietuvos mokesčių mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojo „Steelcore Overseas LP“, kuriame nurodė, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojo adresas ir pavadinimas yra žinomi, tačiau ši įmonė neturi nei patalpų, nei darbuotojų ar dokumentų patikrinimui, neturi realios veiklos vykdymo vietos - tiesiog įtariamas pinigų plovimas, tarpininkas/ pašto dėžutės adresai veda į tarptautinę aklavietę (į niekur) (t. 6, b. l. 72-76).

26. K. Ž. metinės pajamų deklaracijos: už 2016 m. – deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos – 6857,83 Eur; už 2018 m. deklaruota sumas – 6460,38 Eur; už 2019 m. – 11194,71 Eur (t. 12, b. l. 164-170, t. 13, b. l. 1-7).

27. Pateikta teismui K. Ž. Swedbank banko sąskaitos išrašas už 2016-2019 m, iš kurio matyti, kad buvo atliekami mokėjimai „autoplius.lt“, gaunamas darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie lėšų pervedimą užsienio kompanijos ar lėšų gavimą už parduotas transporto priemones, nėra (t. 12, b. l. 172-193).

28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie K. Ž. valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad K. Ž. laikotarpiu nuo 2016-01-01 – 2019-12-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 125-126).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

29. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

30. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas gali būti ne jaunesnis nei 16 metų amžiaus individualiai veikiantis asmuo, įmonės vadovas ar kitoks įgaliotas asmuo. Asmuo, kuris dirba neteisėtai įmonėje ir žino, kad įmonė neteisėtai vykdo veiklą turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, subjektas. Atsakomybės subjektas gali būti ir juridinis asmuo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas supranta, kad netesėtai verčiasi ekonomine veikla, ir nori taip veikti. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji šio nusikaltimo sudėties požymiai. Tačiau neteisėtas vertimasis tokios rūšies veikla paprastai daromas siekiant gauti pajamų.

31. K. Ž. kaltinimas yra pareikštas kaip fiziniam asmeniui, kuris, kaip nurodyta kaltinime (patikslintas 2022-9-02 (t. 11, b. l. 135137) versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkinė komercine veikla, t. y. laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2019-12-16 neįregistravęs individualios veiklos, iš nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis įsigijo naudotus automobilius ir juos pardavė fiziniams asmenims ir iš viso per 2016-2019 metus gavo 219 700 Eur pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, nes pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą.

32. Nagrinėjamu atveju K. Ž. neginčijo fakto, kad pardavinėjo transporto priemones, kad dėjo skelbimus į internetinę svetainę „www.autoplius.lt“, kad nurodė savo kontaktinius duomenis, kad bendravo su automobilių pirkėjais, kad su jais tvarkė visus automobilio pardavimo dokumentus, tačiau teigė, kad jis veikė kaip tarpininkas kitų įmonių vardu ir tik už tarpininkavimą gavo atlygį - už kiekvieno automobilio pardavimą po 100 Eur, iš viso, kaip nurodė K. Ž., už tarpininkavimą jis gavo 2 400 Eur. Nesutinka, kad jis pardavė automobilį L. S.

33. Taigi kaltinamasis K. Ž., nors neginčijo aplinkybės, kad jis pardavinėjo transporto priemones, tačiau teigia, kad jis pardavinėjo ne savo įgytas transporto priemones, o veikė kaip įmonių, kurioms priklausė automobiliai, tarpininkas. Taigi nesutinka su kaltinimu, kad jis, būdamas fiziniu asmeniu, versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkinė komercine veikla ir iš to gavo 219 700 Eur pajamų.

34. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtinta, kad K. Ž. pardavė 24 transporto priemones fiziniams asmenims, kad jis dėjo skelbimus portale www.autoplius.lt, kad jis bendravo su pirkėjais ir tvarkė automobilių pardavimo dokumentus. Tai patvirtina paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad dėl automobilio pirkimo bendravo su K. Ž., asmens atpažinimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kur dauguma liudytojų atpažino K. Ž. kaip asmenį pardavusį jiems automobilį, bei rašytiniai įrodymai: skelbimų tekstai, kuriuose nurodyti K. Ž. kontaktiniai duomenys, banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad K. Ž. apmokėjo už skelbimus. Liudytojai taip pat patvirtino, kad būtent K. Ž. sumokėjo už perkamą transporto priemonę, ko K. Ž. taip pat neginčijo, tačiau teigė, kad pinigus jis atiduodavo įmonėms, kurių vardu jis parduodavo transporto priemones ir jis tikrai negavo tiek pajamų, kiek nurodyta kaltinime.

Dėl L. S. automobilio

35. Kaltinime nurodyta, kad K. Ž. pardavė 25 transporto priemones, o K. Ž. teigia, kad jis kaip tarpininkas pardavė ne 25, o 24 automobilius. Nesutinka, kad jis pardavė L. S. automobilį. Teigė kad jis automobilių Kaune nepardavinėjo.

36. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl automobilio pardavimo, kurį įsigijo L. S., skelbimą į portalą „www.autoplius.lt“ įkėlė K. Ž. ir nurodė savo kontaktus. Nurodyta automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina 9 400 Eur. Be to, skelbime nurodyta, kad automobilis be defektų (t. 2. l. 72). Nei L. S. nei jos sutuoktinis R. S. neatpažino K. Ž. kaip automobilio pardavėjo. L. S. nurodė du galimus asmenis, kuris galėjo parduoti jai transporto priemonę, o R. S. nurodė, kad neprisimena kaip atrodė automobilio pardavėjas ir jo atpažinti negalėtų (t. 2, b. l. 85-87, 90). Teismo posėdyje R. S. nurodė, kad automobilį jiems į namus atvežė du vyrai, kurie jaunesnio amžiaus nei K. Ž. (t. 2, b. l. 85-87). Liudytojai L. S. ir R. S. teigė, kad įsigijo daužtą automobilį ir jį rado Kauno turguje – buvo užkeltas ant autovežio. L. S. nurodė, kad automobilį remontavo ir tik vėliau jį registravo. Nurodė, kad už automobilį sumokėjo 4 500 Eur. Tokia kaina yra nurodyta ir 2016-07-29 „Primewall Group Limited“ sąskaitoje (Invoice), išrašytai L. S. dėl 4 500 Eur, kurioje taip pat nurodyta, kad parduodamas 2012 metų gamybos automobilis Volvo S80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta sąskaitoje, yra visiškai sugadintas. Kalifornijos valstijos apgadintos transporto priemonės pažymėjime nurodyta, kad transporto priemonė buvo pripažinta visiškai sugadinta (t. 2, b. l. 73, segtuvas Nr. 1 „Dėl vertimų 2 t.“, b. l. 19-22, 63-67). Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad automobilis L. S. vardu registruotas 2016-08-03, įsigytas 2016-07-29, registruotas Mažeikių padalinyje. Techninės ekspertizės pažyma išduota 2016-08-03 UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“, užsakovė L. S. (t. 2, b. l. 74-75, 79). Taip pat nustatyta, kad L. S. transporto priemonę apdraudė 2016 m. rugpjūčio 2 d. (t. 11, b. l. 45).

37. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad K. Ž. pardavė transporto priemonę L. S. Nors byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad K. Ž. buvo įdėjęs skelbimą į internetinį portalą „www.autoplius.lt“ dėl automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, tačiau šiuo atveju vien skelbimo įkėlimas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad būtent ir toliau K. Ž. dalyvavo L. S. parduodant automobilį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad K. Ž. įkeltame skelbime apie minimo automobilio pardavimą nurodyta, kad parduodama transporto priemonė yra be defektų, o L. S. įsigijo daužtą automobilį, kurį apžiūrėjo dar jam esant ant tralo, aplinkybė, kad skelbime automobilio kaina nurodyta gerokai didesnė nei L. S. jį įsigijo (nurodyta pardavimo kaina 9 400 Eur, įsigijo už 4 500 Eur), leidžia manyti, kad automobilis buvo parduotas dar iki jo atgabenimo K. Ž.

38. Kaltinamasis nurodė, kad visas transporto priemones, kurias jis pardavinėjo, pristatydavo su autovežiu į Mažeikius. Taip at nurodė, kad buvo atvejų, kada jis iš jam atvežto „flešiuko“ rinkdavosi automobilius, kuriuos pardavinės dar iki jų atvežimo jam. Taip pat nurodė, kad automobiliai keitėsi, būdavo, kad vienus išveždavo, kitus atveždavo, neišveždavo tik tų, dėl kurių pardavimo jis jau buvo susitaręs su fiziniais asmenimis. Netikėti tokiomis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, nes visi liudytojai, išskyrus L. S. ir E. S., teigė, kad jie automobilį apžiūrėjo Mažeikiuose ir dauguma liudytojų nurodė, kad įsigijo automobilius be defektų arba su menkais defektais (liudytojai L. S., V. S., P. L., K. K., V. K., V. B., M. D., V. B., K. S., J. M., A. K., P. B., T. S., K. V.). Nors automobilio pardavimas E. S. taip pat buvo vyko panašiomis aplinkybėmis kaip ir L. S., t. y. liudytojas E. S. nurodė, kad jam daužtą automobilį atvežė su tralu į namus, ir po to patys jį tvarkėsi, tačiau liudytojas E. S. aiškiai nurodė, kad bendravo dėl automobilio pardavimo su K. Ž., ko neginčijo ir pats kaltinamasis K. Ž. Nei L. S. nei jos sutuoktinis R. S. negalėjo tiksliai nurodyti, kad transporto priemones įsigijo būtent iš K. Ž., jo neatpažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme (t. 2, b. l. 85-90). Be to, liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus mokėjo ne kaltinamajam, o buvo atvykę jaunesni asmenys, kurie kalbėjo lietuviškai (t. 9, b. l. 149-154).

39. Byloje esantys duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad tikrai K. Ž. L. S. pardavė automobilį. Be to, kad K. Ž. įdėjo skelbimą dėl automobilio pardavimo, nėra jokių duomenų, kad jis toliau bendravo su L. S. ar jos sutuoktiniu R. S. dėl automobilio pardavimo, kad būtent K. Ž. buvo sumokėti pinigai už šią transporto priemonę.

40. Teismas, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai dėl automobilio pardavimo L. S. nesudaro pagrindo teigti, kad K. Ž. pardavė automobilį L. S. ir už tai gavo pajamas.

Dėl versliškumo ir stambaus masto požymių buvimo K. Ž. veikoje

41. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardytų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka atskleisti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016). Tokiai veiklai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai ir siekiama gauti pajamų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018).

42. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis suprantamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinio nusižengimo (ANK 127 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas formaliai ar vadovaujantis vien padarytų pažeidimų skaičiumi ir pan. ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ iš esmės reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Tačiau versliškumo sąvoka apima ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi ūkine, profesine ar kitokia veikla sąvokos. Nors įstatyme versliškumo samprata nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse, aiškinant versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016 ir kt.). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos mastą (ir pavojingumą), kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016, 2K-7-102-222/2018 ir kt.). Veiklos stambaus masto kriterijus baudžiamuosiuose įstatymuose taip pat nėra apibrėžtas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 5 dalyje pateiktas administracinės atsakomybės taikymo kriterijus, kurį aiškinant sistemiškai baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, profesine ar kitokia veikla gali kilti, kai per metus iš neteisėtos veiklos gaunamų pajamų dydis ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą.

43. Kaltinimas, kad K. Ž. versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine komercine veikla, įrodinėjama ne tik rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad K. Ž. pardavinėjo automobilius fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui, bet ir specialisto išvadomis ir teismo ekspertizės aktu, kurios yra sąlyginės. Nurodyta, kad jeigu K. Ž. pardavė transporto priemones fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui vykdydamas automašinų pirkimo -pardavimo veiklą, siekdamas gauti ekonominės naudos ir iš šios veiklos gavo pajamas, tai jis privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užregistruoti savo komercinę veiklą – automobilių pardavimą ir teiki VMI duomenis apie gautas pajamas, pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą, pinigų priėmimo kvitus.

44. 2022 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje (buvo tikslinamos ankstesnės specialisto išvados, atsižvelgus į teisme duotus liudytojų parodymus), nurodyta, kad jeigu K. Ž., vykdydamas savarankišką automobilių prekybos komercinę veiklą per tęstinį laikotarpį nuo 2026 m. – 2019 m. gavo atlygį iš viso 219 700 Eur (už 25 automobilių pardavimą ), tai jo veikla turi versliškumo, komercijos požymių, nes sandoriai per tęstinį laikotarpį buvo besikartojantys. Taip pat nurodyta, kad turėjo sumokėti įmokų už 2016-2019 m. 60 314,21 Eur: pridėtinės vertės mokesčio – 26 241 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 12 591,19 Eur, VSD – 15 097,89 Eur, PSD – 6384,89 Eur. Jeigu pardavė 24 transporto priemones, tai gavo pajamų (t. 11, b. l. 105-132). Teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. Siniušienė taip pat nurodė, kad vadovaudamasi liudytojų nurodytomis aplinkybėmis pajamas paskaičiavo kaip gautas K. Ž., tačiau ne jos kompetencija nuspręsti, ar tos pajamos tikrai yra K. Ž. (t. 11, b. l. 15-19).

45. Eksperto išvadoje nurodyta, kad jeigu K. Ž. vykdė transporto priemonių prekybą ir iš šios veiklos gavo pajamas, tai jis turėjo užregistruoti savo komercinę veiklą – automobilių pardavimą ir teikti VMI duomenis apie gautas pajamas. Jeigu K. Ž. per laikotarpį 2016-01-01 – 2019-12-31 pardavė 25 transporto priemones viso 219 700 Eur sumai, tai nuo gautų pajamų turėjo būti apskaičiuota ir sumokėta 39 656 Eur mokesčių į valstybės biudžetą: 26 241 Eur pardavimo PVM, 13 415 Eur pajamų mokesčio. Taip pat turėjo sumokėti šias įmokas: 15 097,13 Eur VSD, 6 384,89 Eur PSD. Nurodė, kad mokesčiai paskaičiavus atskaičius 30 proc. galimoms išlaidoms (t. 13, b. l. 20-31). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. Vinikovas paaiškino, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami nuo pajamų, kuriuos nustatyti teismas (t. 13, b. l. 102-105).

46. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio išvados, kai užduotyje specialistui (ekspertui) ar tyrimui (ekspertizei) atlikti pateiktuose duomenyse (kurių vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva) jau būna formuluojamos tam tikros sąlygos (nagrinėjamu atveju tam tikri teiginiai dėl vykdomos automobilių pardavimo veiklos), yra laikomos sąlyginėmis. Nors sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau tokiu atveju aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

47. Taigi šiuo atveju, tiek specialisto išvada, tiek eksperto išvada kaip pagrįstomis ir patvirtinančiomis, kad K. Ž. versliškai ir stambiu mastu vykdė ūkinę komercinę veiklą ir nesumokėjo tam tikrų mokesčių, galima remtis tik tuo atveju, jei ištyrus visus byloje surinktus įrodymus pasitvirtins, kad K. Ž. pardavė transporto priemones fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui tik vykdydamas automašinų pirkimo - pardavimo veiklą bei iš to siekė gauti ekonominės naudos ir iš šios veiklos gavo pajamas, kurios sudaro 219 700 Eur.

48. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad K. Ž., kaip fizinis asmuo, versliškai ir stambiu mastu savarankiškai vykdė ūkinę komercinę veiklą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nepasitvirtino tiek specialisto išvadoje tiek ekspertizės akte nurodyta sąlyga, kad K. Ž., vykdydamas savarankišką automobilių prekybos komercinę veiklą per tęstinį laikotarpį nuo 2026 m. – 2019 m., gavo atlygį iš viso 219 700 Eur (už 25 automobilių pardavimą).

49. Byloje yra įrodytas faktas, kad K. Ž. pardavė transporto priemones fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui, tačiau vien šio fakto nepakanka konstatuoti, kad K. Ž. savarankiškai vykdė ūkinę veiklą, t. y. kad versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkinė komercine veikla. Veiklos vykdymą apima ne tik automobilių pardavimo faktas, be ir kiti duomenys, leidžiantys manyti, kad asmuo vykdė savarankišką veiklą.

50. Kaltinime nurodyta, kad K. Ž. įsigijo transporto priemones iš nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad apskritai kaltinamasis K. Ž., kaip fizinis asmuo, buvo įsigijęs transporto priemones, kurias pardavė fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui. K. Ž. banko sąskaitos išraše nuo 2016-2019 m. nėra matyti, kad jis būtų turėjęs lėšų transporto priemonėms įsigyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad K. Ž., kaip automobilio savininkas, būtų sudaręs kokią nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Kaltinamasis K. Ž. nurodė, kad nebuvo pasirašinėjamos pirkimo-pardavimo sutartys, nes jų nereikėjo. Liudytojai V. K. (t. 10, b. l. 60-63), V. D. (t. 10, b. l. 5-8), P. L. (t. 10, b. l. 32-34), M. M. (t. 10, b. l. 52-53), L. S. (t. 10, b. l. 63-64), E. S. (t. 10, b. l. 11-113), A. K. (t. 10, b. l. 148-150), G. P. (t. 10, b. l. 165-167) nurodė, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys (lietuviškos), tačiau nė vienas asmuo tokios sutarties teismui nepateikė. Kiti liudytojai: D. G. (t. 10, b. l. 82-84), P. B. (t. 10, b. l. 105-108), V. S. (t. 9, b. l. 194-199), K. S. (t. 10, b. l. 108-110), T. S. (t. 9, b. l. 166-169) nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, be to, liudytojas T. S. nurodė, kad dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jam buvo paaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, kad automobilis yra įmonės, o įmonė ant jo perrašys, o jis įgaliotas tos įmonės atstovas. Kiti liudytojai neprisiminė ar buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Transporto priemonių registracijos duomenys patvirtina, kad visų transporto priemonių registracijos pagrindas buvo ne pirkimo-pardavimo sutartis, o transporto priemonės registracijos liudijimas, kurio pagrindu buvo vykdomas pastovus užsienyje registruotos TP įregistravimas.

51. Taigi, duomenų, kad K. Ž. būtų turėjęs lėšų įsigyti vienu metu ne vieną automobilį, nėra. Be to, negauta ir duomenų, kad kas nors būtų su K. Ž., kaip fiziniu asmeniu parduodančiu transporto priemonę, sudaręs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kas leistų manyti, kad galbūt K. Ž. buvo įsigijęs transporto priemones.

52. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (automobilių pardavimo dokumentai, registracijos duomenys) patvirtina, kad buvo parduodamos užsienio kompanijoms priklausančios transporto priemonės. Byloje buvo nustatyta, kad automobilius fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2019-12-16 pardavė K. Ž. pagal surašytas automobilių pardavimo sąskaitas – INVOICE, pardavėja nurodytos užsienio įmonės „Steelcore Overseas LP“ ir „Primewall Group Limited“, Verysten Service LP ir LANKERSHIRE LP (t. 1, b. l. 18-20).

53. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad įmonės „Steelcore Overseas LP“ ir „Primewall Group Limited“, kurių vardu, kaip tvirtino K. Ž. veikė kaip tarpininkas, įsigijo transporto priemones iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji iš „Baltic Auto Shipping Inc“, kuri automobilius pirko Jungtinės Amerikos valstijose aukcionuose. Visi automobiliai, kuriuos K. Ž. pardavė fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui buvo įsigyti iš JAV aukcionų ir juos įsigijo „Baltic Auto Shipoing Inc“.

54. Iš tarnybinio pranešimo dėl užsienio bendrovių nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015, 2016 m. įsigijo automobilius iš įmonės „Baltic Auto Shipping“, kurias pagal išrašytus bendrovės dokumentus pardavė ne Lietuvoje registruotiems ūkio subjektams: Steelcore Overseas LP“ ir „Primewall Group Limited“. Nurodyta, kad negauta duomenų, kurie patvirtintų K. Ž., kaip fizinio asmens, ar užsienio įmones Steelcore Overseas LP“ ir „Primewall Group Limited“, Verysten Service LP ir LANKERSHIRE LP veiklą, mokamus mokesčius Lietuvoje ar užsienio valstybėje (t. 1, b. l. 21-24).

55. Byloje pateikta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kurioje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto priemones „Steelcore Overseas LP“ ir „Primewall Group Limited“ (t. l, b. l. 147-148). Įvertinus automobilių, kuriuos iš K. Ž. įsigijo fiziniai asmenys (V. D., A. A., P. L., V. K., L. S., D. G., A. K., T. S., V. P., K. V. (Nuosprendžio 6.4, 8.3, 11.3, 12.3, 14.3, 21.3, 24.3, 25.4, 26.1 papunkčiai) matyti, kad automobilių VIN kodai sutampa su transporto priemonėmis, kurias „Balti Auto Shipping Inc“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos veiklos, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „Baltic Auto Shipping INC“ įsigytas transporto priemones pardavė „Steelcore Overseas LP“ - 553 automobilius, už 1 324 500 Eur, „Primewall Group Limited“ – 320 automobilių už 805 800 Eur (t. 6, b. l. 130-148).

56. Nors Šiaulių apskrities VMI 2020 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodyta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojo „Steelcore Overseas LP“ adresas ir pavadinimas yra žinomi, tačiau ši įmonė neturi nei patalpų, nei darbuotojų ar dokumentų patikrinimui, neturi realios veiklos vykdymo vietos - tiesiog įtariamas pinigų plovimas, tarpininkas/pašto dėžutės adresai veda į tarptautinę aklavietę (t. 6, b. l. 72-76), tačiau vien šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad sandoriai tar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Steelcore Overseas LP“. Jokių objektyvių duomenų, kad faktiškai sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Steelcore Overseas LP“ neįvyko, byloje negauta. Taigi byloje nėra paneigta aplinkybė, kad dalis automobilių, kurie buvo įgyti JAV aukcionuose (įgijėjas Baltic Auto Shipping Inc) ir parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo perparduoti Steelcore Overseas LP“ ar „Primewall Group Limited“, nėra.

57. Byloje pateikti „Steelcore Overseas LP“ ir „Primewall Group Limited“ bendrovių įgaliojimai, suteikti K. Ž., kuriais jam suteikta teisė veikti kaip šių bendrovių atstovui Lietuvoje (t. 8, l. 151-176, segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų 6-8 t., b. l. 110-111, 137-140).

58. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne tik „Steelcore Overseas LP“ „Primewall Group Limited“, Verysten Service LP ir LANKERSHIRE LP vadovas yra nurodytas S. Č. (Nuosprendžio 52-55 punktai). Specialiuoju liudytoju šioje byloje apklaustas S. Č. neneigė esantis šių bendrovių vadovas. Taip pat patvirtino, kad jis K. Ž. suteikė įgaliojimus veikti Lietuvoje šių bendrovių vardu ir pardavinėti joms priklausančias transporto priemones. Šie duomenys byloje nėra paneigti. Byloje duomenų, kad K. Ž. būtų tiesiogiai susijęs su šiomis įmonėmis, negauta.

59. VMI rašte, kur persiunčiama informacija, gauta iš Angilijos mokesčių administratoriaus dėl sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir Angilijos mokesčių mokėtojo „Primevvall Group Limited“, nurodyta, kad įmonė „Primevvall Group Limited“ buvo registruota Angilijoje 25/07/2011, įmonė išregistruota 14/03/2017ir pažymėta, kad Angilijos įstatymus yra neprivaloma deklaruoti pajamų; taip pat Angilijoje nėra pelno ar panašių mokesčių, taip pat Angilijoje netaikomi PVM ar panašūs mokesčiai. Remiantis turimais duomenimis, įmonės veikla yra: prekyba metalo laužu. įmonės vadovas S. C., adresas: (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 65-71)

60. Dėl „Steelcore Overseas LP“ pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, susijusi su „Steelcore Overseas LP“ veikla (Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-35-906/2022, Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-11-606/2023). Nors minėtoje byloje nebuvo išsamiai analizuota Steelcore Overseas“ LP veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas, kaip nurodyta apygardos teismo nutartyje, gali būti kitos baudžiamosios bylos, kito ikiteisminio tyrimo dalykas, tačiau tokie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad K. Ž. būtų tiesiogiai susijęs su šia bendrove, nes kaltinimai buvo pareikšti kitam asmeniui, kaip galimam „Steelcore Overseas LP“, vadovui. Jokių duomenų, kad K. Ž. būtų tiesiogiai vadovavęs šiai bendrovei ar kitaip galėjęs turėti įtakos šios bendrovėms sprendimams, nėra.

61. K. Ž. pardavinėjo automobilius ir Verysten Service LP ir LANKERSHIRE LP įmonių vardu, kurių vadovas taip pat S. Č. (Nuosprendžio 52, 55 punktai). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad K. Ž. buvo išduoti įgaliojimai veikti šių bendrovių vardu (t. 8, b. l. 151-176, segtuvas Nr. 4 „Dėl vertimų 6-8 t., b. l. 110-111, 137-140).

62. Byloje nėra pateikta duomenų, iš kur šios bendrovės įsigijo transporto priemones, tačiau taip pat nėra duomenų, kad K. Ž. būtų iš jų įsigijęs transporto priemones ir būtų galėjęs jomis disponuoti kaip savininkas.

63. Dėl Verysten Service LP nurodytina, kad S. Č. buvo pareikšti kaltinimai dėl šios bendrovės dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų, tačiau buvo išteisintas, nes byloje nebuvo nustatyta, kad „Verysten Service LP“ dokumentai buvo suklastoti ir kad ši bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė. Teismas nenustatė dokumentų klastojimo ar netikrų duomenų juose fakto. Buvo konstatuota, kad pavyzdžiui, tarp UAB „Reptomex“ ir „Verysten Service LP“ vyko realūs automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai. Be to, buvo konstatuota, kad S. Č. priklausanti įmonė „Verysten Services LP“, kuri registruota Airijos valstybėje, ir vykdydama veiklą Lietuvoje, pagal surinktus duomenis šioje baudžiamojoje byloje, neatitinka užbaigto komercinio operacijų ciklo visų privalomų etapų ir neturi įmonės statuso, kuris įpareigotų vykdyti mokestines prievoles Lietuvos Respublikoje (Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-16-563/2023 (Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-123-380/2023).

64. Dėl LANKERSHIRE LP nurodytina, kad byloje yra duomenys, kad LANKERSHIRE LP banko sąskaitą atidarė būtent S. Č., tokius duomenis pateikė Šiaulių bankas (t. 6, b. l. 90-107). Ekspertas J. Vinikovas teismo posėdžio metu nurodė, kad išvadoje nurodyta, kad byloje nėra pateikta fizinių asmenų, pirkusių automobilius, bankinių pavedimų užsienio įmonėms (t. 13, b. l. 102-105), tačiau byloje yra pateikti duomenys, kad fiziniai asmenys už įsigytas transporto priemones atsiskaitė ir bankiniais pavedimais. Byloje yra duomenys, kad fiziniai asmenys, kuriems automobilius pardavė K. Ž., už juos dalį lėšų pervedė būtent į kad LANKERSHIRE LP banko sąskaitą.

65. Automobilio pirkėjas P. B. 2019 m. gegužės 5 d. į LANKERSHIRE LP (Šiaulių banko centrinė būstinė), pervedė – 6000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – Invoice Nr. 24/04/2019, Volvo V60, VIN (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 174). Liudytojas P. B. teisme paaiškino, kad jis dalį lėšų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o dalį pervedė į banko sąskaitą ir tai nebuvo tarptautinis pavedimas, o į lietuvišką sąskaitą. Be to parodė, kad asmuo, su kuriuo bendravo dėl automobilio pirkimo, patvirtino, kad pinigus gavo ir jis galėjo pasiimti automobilį ir registruoti savo vardu (t. t. 10, b. l. 105-108, 150-151). Be to, ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigė, kad už automobilį atsiskaitė mokėjimo pavedimu: liudytojas K. K. nurodė, kad dalį lėšų pervedė į sąskaitą (t. 10, b. l. 49-51).V. B. teigė, kad pervedė lėšas iš dviejų sąskaitų: savo ir sutuoktinės, sutuoktinė sąskaitą jau yra užsidariusi, todėl iš jos sąskaitos duomenų negali pateikti. V. B. teisme teigė, kad jis atsiskaitė taip pat ir pavedimu, teismui pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis 2019 m. sausio 10 d. už automobilį VOLVO S80, 2013 m., sumokėjo 2 500 Eur įmonei LANKERSHIRE LP (t. 10, 87-88, 96). Liudytojas K. S. taip pat teigė, kad jam K. Ž. buvo davęs įmonės LANKERSHIRE LP sąskaitą, bet atsiskaitė grynais (t. 10, b. l. 108-110). Šiuo atveju manyti, kad lėšos į LANKERSHIRE LP nebuvo pervestos, nėra pagrindo, nes visi liudytojai patvirtino, kad jie automobilius gavo ir jokių pretenzijų dėl apmokėjimo jie nesulaukė.

66. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent K. Ž. tiesiogiai būtų susijęs su šiomis bendrovėmis, kurių vardu, kaip tvirtino K. Ž., veikė parduodamas transporto priemones. Byloje esantys rašytiniai duomenys, liudytojo S. Č. nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad šioms įmonėms vadovavo S. Č. Nors rašytiniai įrodymai, susiję su užsienio bendrovių įsteigimu ir kiti, nėra tinkamai patvirtinti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ne K. Ž. jas įsteigė. Byloje negauta jokių duomenų, kad K. Ž. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su šių bendrovių įsteigimu, kad būtų joms vadovavęs ir ar kitaip galėjęs daryti įtaką bendrovių priimamiems sprendimas ar būtų galėjęs savo nuožiūra valdyti jų turtą ar juolab gauti pelną.

67. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad jie suprato, jog automobilis, kurį perka, yra parvarytas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dalis liudytojų teigė taip pat supratę, kad automobilį įsigyja iš įmonės, kad K. Ž. jiems nurodė, kad jis yra įmonės atstovas (liudytojai L. S., V. D., P. L., L. S., L. U., D. G., V. B., K. S., P. B.). Dalis liudytojų nesigilino iš ko įsigyja transporto priemonę (V. S., A. A., L. U., L. D., T. S.). Kiti manė, kad perka iš fizinio asmens K. Ž. (V. B., M. D., A. K.).

68. Nustatyti duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad K. Ž. veikė kaip fizinis asmuo. Priešingai, liudytojų nurodytos aplinkybės, tai, kad buvo pirkėjų, kurie už automobilį, kurį pardavė K. Ž., atsiskaitė padarydami bankinį pavedimą į nurodytos įmonės banko sąskaitą (LANKERSHIRE LP) patvirtina, kad šių lėšų už parduotus automobilius K. Ž. negavo. Duomenų, kad K. Ž. disponuotų šios įmonės sąskaita, byloje nėra. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent S. Č., o ne K. Ž. disponavo LANKERSHIRE LP banko sąskaita.

69. K. Ž. neginčijo fakto, kad jis pardavinėjo transporto priemones, tačiau nurodė, kad jis tikrai negavo tiek pajamų už transporto priemonių pardavimą, kiek nurodyta kaltinime. Teigė, kad jis pinigus, gautus už automobilius, atiduodavo „tralistams“, kurie perduodavo bendrovių atstovams. Jokių pretenzijų dėl pinigų perdavimo jis nėra gavęs. Tokia buvo vykdoma praktika.

70. Tarnybiniame pranešime dėl užsienio bendrovių nurodyta, kad kadangi K. Ž. (pagal jo parodymus) pardavė Lietuvoje naudotus automobilius, tai jis turėjo išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių“ patvirtinimo (2002-10-30 Nr. 340, 2012-10-25 Įsakymo redakcija, galiojo iki 2019-05-01) (t. 1, b. l. 21-24).

71. Byloje pateikti pinigų gavimo kvitai. Tačiau 2020-12-28 specialisto išvadoje Nr. 11Š-176(20) dėl kvitų tikrumo nurodyta, kad šių kvitų spausdintinės versijos pateiktos tyrimui yra sudaryti iš skirtingų dalių (mažiausiai 4) ir yra sumontuoti (t. 8, l. 66-70, 71-91). Eksperto išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktą 21 -1 kasos dokumentą gauta 126 300 Eur suma. Visi kasos dokumentai nepasirašyti pinigų įnėšėjo K. Ž. vardu ir laikoma, kad neturi juridinės galios. Pagal išrašytų PVM sąskaitų- faktūrų (INVOICE) duomenis parduotų automobilių vertė yra 150 900 Eur arba 24 600 Eur daugiau negu įnešta pagal kasos dokumentus užsienio įmonėms. Užsienio įmonių bankinių sąskaitų išrašai teismui nepateikti, o K. Ž. bankinėje sąskaitoje duomenų apie pinigų gavimą ar mokėjimą užsienio įmonėms nėra (t. 13, b. l. 28).

72. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės bei kvitai kelia pagrįstų abejonių, tačiau duomenų, kad būtent K. Ž. būtų sumontavęs šiuos kvitus, nėra. Byloje yra duomenys, kad K. Ž. ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra nutrauktas (t. 1, b. l. 26-31). Kvituose nurodyti asmenys M. S., M. S., K. F. nenustatyti: negauta jų anketinių, kontaktinių duomenų, negauta duomenų apie jų tapatybę, gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 18-20).

73. Taip pat teismas, vertindamas kaltinamojo nurodytą versiją dėl piniginių lėšų perdavimo, įvertina ir liudytojo E. S. parodymus, kuris parodė, kad jis lėšas ne tiesiogiai perdavė K. Ž. Tvirtino, kad jis pinigus atidavė tralo vairuotojui, kuris atvežė transporto priemonę. Tai patvirtina, kad buvo praktika perduoti pinigus tralo vairuotojui. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad K. Ž. būtų užsakinėjęs tralą, kad jis būtų organizavęs automobilių parvežimą ir nuvežimą.

74. Nors šiuo atveju K. Ž. nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos veikiant bendrovių vardu tinkamai išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir pateiktais pinigų kvitais negalima remtis kaip patikimais, tačiau ši aplinkybė, ją įvertintus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo teigti, kad K. Ž. gavo visas lėšas už užsienio bendrovėms priklausančių automobilių pardavimą. Minėta, kad byloje pirmiausia negauta jokių duomenų apie K. Ž. automobilių įsigijimą. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobiliai parduoti užsienio bendrovių vardu, su kuriomis pats K. Ž. tiesiogiai nėra susijęs – tokių duomenų negauta. Byloje taip pat negauta ir kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad K. Ž. ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, susijusių su naudotų automobilių prekyba, siekiant gauti pajamų.

75. Bylos duomenys patvirtina, kad automobiliai (atitinka visų automobilių VIN kodai) buvo pargabenti iš Jungtinių Amerikos Valstijų - pirkti aukcionuose. Visų automobilių, kuriuos K. Ž. pardavė fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui pirminis pirkėjas „Baltic Auto Shipping Inc“. Pirminiuose automobilių įsigijimo dokumentuose yra nurodyta, kad automobiliai yra sugadinti. Skelbimuose, kuriuos įdėjo K. Ž. dėl automobilių pardavimo, nurodytų kaltinime, buvo nurodyta, kad automobiliai be defektų. Liudytojai V. B. nurodė, kad jis kai skelbime rado jam tinkantį automobilį, jis dar nebuvo suremontuotas ir laukė kol jis buvo suremontuotas. Tik du asmenys teisme nurodė, kad įsigijo apgadintus automobilius, tačiau taip pat nurodė, kad juos tvarkėsi patys (L. U., E. S.). Taigi, šie duomenys sudaro pagrindą teigi, kad automobiliai buvo pargabenti apgadinti ir jie buvo remontuojami. Tačiau jokių duomenų, kad automobilių remontą būtų organizavęs K. Ž., kad jis būtų apmokėjęs už remontą, byloje nėra. Priešingai, liudytojų L. U. ir E. S. parodymai leidžia teigti, kad K. Ž. pardavė tokią transporto priemonę, kokią jis gavo ir jokių automobilio remonto darbų neorganizavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių aikštelėje K. Ž. laikė automobilius, patvirtino, kad jokių sąsajų dėl K. Ž. automobilių laikymo ir remonto neturi (t. t. 6, l. 79). Minėta, kad taip pat byloje negauta ir jokių duomenų, kad K. Ž. būtų įsigijęs jau suremontuotus automobilius ir tik tuomet vykdęs jų prekybą.

76. Taigi byloje nėra paneigta K. Ž. versija, kad jis veikė kaip užsienio bendrovių LANKERSHIRE LP, „Verysten Services LP“, „Steelcore Oversice LP“, „Primwall Group Limited“ atstovas. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad automobiliai, kuriuos K. Ž. pardavė fiziniams asmenims, buvo įsigyti JAV aukcionuose tokia seka: iš aukcionų įsigijo „Baltic Auto Shipping“, juos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dalį automobilių „Steelcotre Oversice LP“, dalį „Primwall Group Limited“. Kad tarp ūkio subjektų buvo atliekamos ne realios operacijos, o jų imitacija, byloje duomenų negauta. Be to, ir faktas, kad kaltinamasis automobilius laikė faktiškai vienoje vietoje taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido jam laikyti automobilius jų aikštelėje (t. 6, b. l. 79). Be to, duomenų, kad aikštelėje vienu metu būtų gausu K. Ž. pardavinėjamų transporto priemonių, taip pat negauta.

77. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad išskyrus tai, jog K. Ž. pardavinėjo transporto priemones fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui, byloje daugiau negauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. Ž., kaip fizinio asmens, veikla būtų turėjusi savarankiškos veiklos požymių, kad būtent jis organizavo visą naudotų automobilių prekybą ir iš to gavo pajamų. Byloje liko nepaneigta K. Ž. versija, kad jis automobilius pardavinėjo būdamas užsienio bendrovių LANKERSHIRE LP, „Verysten Services LP“, „Steelcotre Oversice LP“, „Primwall Group Limited“ atstovas.

78. Duomenų, kad K. Ž. būtų tiesiogiai susijęs nors su vien įmone, kurios pirko iš JAV aukciono automobilius, gabeno juos į Lietuvą, pardavinėjo, taip pat nėra. Negauta ir duomenų, kad jis būtų kaip nors tiesiogiai susijęs su LANKERSHIRE LP, „Verysten Services LP“, „Steelcotre Oversice LP“, „Primwall Group Limited“ bendrovių įsteigimu, kad būtų veikęs jų vardu savo valia ir nuožiūra ir būtų tiesiogiai iš jų gavęs pajamas. Byloje negauta jokių duomenų, kad K. Ž., kaip fizinis asmuo, išvystė visą naudotų automobilių, pargabentų iš JAV, pardavimo verslą, kad jis ieškojo automobilių įsigijimui, kad jis derino klausimus dėl automobilių pargabenimo, jų remonto, pristatymo klientams. Byloje negauta jokių duomenų, kad K. Ž. būtų samdęs kokius nors darbuotojus savo veiklai vykdyti, nors byloje yra duomenys, kad automobiliai buvo gabenami su tralais, kad į namus automobilius pristatė taip pat ne K. Ž. Taip pat negauta jokių duomenų, kad K. Ž. galėjo naudotis LANKERSHIRE LP Šiaulių banke esančia sąskaita, ir kad faktiškai jam priklausė šioje sąskaitoje esančios lėšos, pervestos fizinių asmenų už pirktas transporto priemones, kurias pardavė K. Ž. Taigi byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. Ž. vykdė savarankišką ūkinę komercinę veiklą ir iš to jis gavo pajamų, viso 219 700 Eur, nėra pagrindo teigti, kad K. Ž., būdamas fiziniu asmeniu, versliškai ir stambiu mastu vykdė ūkinę veiklą.

Dėl K. Ž. gautų pajamų už automobilių pardavimą (2 400 Eur)

79. K. Ž. nebuvo ir šių įmonių darbuotojas, tačiau teigė, kad veikė įgaliojimų pagrindu bei gavo pajamų kaip tarpininkas už kiekvieną parduotą automobilį po 100 Eur, viso 2 400 Eur per 2016-2019 m. K. Ž. neneigė, kad šių pajamų taip pat nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo mokesčių.

80. 2022 m. birželio 20 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu K. Ž. gavo 2 400 Eur pajamų, tai K. Ž. privalėjo įregistruoti savo vykdomą atstovavimo veiklą ir mokėti gyventojų pajamų mokestį, iš viso už laikotarpį nuo 2016-2019 m. – 487,67 Eur (GPM – 175 Eur, VSD – 229,59 Eur, PSD – 83,08 Eur (t. 11, b. l. 105-132).

81. Eksperto išvadoje nurodyta, kad K. Ž. 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu pardavęs 24-ias transporto priemones ir gavęs 2 400 Eur veiklos pajamų turėjo įregistruoti savo vykdomą atstovavimo veiklą remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) reikalavimais. K. Ž. 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu gavęs 2 400 Eur veiklos pajamų privalėjo deklaruotis VMI. K. Ž. 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu gavęs 2 400 Eur veiklos pajamų turėjo sumokėti 182 Eur pajamų mokesčio, 83 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 230 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (t. 13, b. l. 28-31).

82. Atsižvelgus BK 202 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kasacinio teismo išaiškinimus dėl šios veikos požymių, konstatuotina, kad vien tai, jog K. Ž., laikotarpiu 2016-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu pardavęs 24-ias transporto priemones ir gavęs 2400 Eur veiklos pajamų, neįregistravo veiklos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, nedeklaravo gautų pajamų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių, nesudaro pagrindo teigti, kad K. Ž. veiksmai atitinka objektyviuosius BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Akivaizdu, kad iš tokių pajamų asmuo negalėjo pragyventi. Tokią veiklą vertinti kaip versliškumą ar stabų mastą, nėra jokio pagrindo. Iš šios veiklos gautos pajamos ženkliai mažesnės nei 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur), kas gali lemti veiklos pripažinimą kaip vykdomą stambiu mastu.

83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (LAT 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

84. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje.

85. Teismo vertinimu, kaltinimas yra iš esmės grindžiamas prielaidomis, tačiau prielaidomis grįsti nuosprendžio, preziumuoti bei samprotauti, kad K. Ž. galbūt įsigijo transporto priemones iš įvairių bendrovių, kad būtent jis, pardavęs visus automobilius, gavo visą pelną, negalima. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, nes priešingu atveju būtų pažeistas esminis baudžiamojo proceso principas – teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas. Nagrinėjamu atveju visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

86. Teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis K. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Byloje negauta objektyvių, loginę seką sudarančių įrodymų, kad K. Ž., kaip fizinis asmuo, 2016-2019 m. įsigijo transporto priemones ir jas pardavęs gavo iš viso 219 700 Eur pajamų, t. y. kad versliškai bei stambiu mastu vykdė pastovią savarankišką ūkinę komercinę veiklą – transporto priemonių prekybą. Surinkti duomenys leidžia tik manyti, kad prekybą automobiliais vykdė LANKERSHIRE LP, „Verysten Services LP“, „Steelcotre Oversice LP“, „Primwall Group Limited“, o aplinkybių, kad tokią veiklą, kaip fizinis asmuo vykdė, K. Ž. neteisėtais būdais, išvardintais BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nenustatyta.

87. Yra išnaudotos visos teisėtos galimybės veikos aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai.

88. Kadangi K. Ž. veiksmuose nėra nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, K. Ž. išteisintinas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

89. Byloje civilinius ieškinius pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija ir VSDFV Klaipėdos skyrius. VSDFV Klaipėdos skyrius patikslintu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 21 795,02 Eur žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 13, b. l. 64-66). Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija patikslintu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 38 832,19 Eur valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą (t. 12, b. l. 10-13). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Jurgita Nekrašienė teismo posėdžio metu patikslinto prašomą priteisti žalos dydį atsižvelgdama į eksperto išvadą ir prašė iš kaltinamojo priteisti 38 832 eurų.

90. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis K. Ž. yra išteisintas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

91. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, proceso išlaidas sudaro ir liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

92. Nagrinėjant bylą teisme į teismo posėdį buvo kviesti liudytojai. Liudytojai pateikė prašymus apmokėti kelionės išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdyje. Šias išlaidas liudytojams buvo leista apmokėti iš Telšių apylinkės teismo lėšų: T. S. atlyginta 43,85 Eur, V. D. atlyginta 20,97 Eur, K. V. - 54,17 Eur, D. G. – 33,75 Eur, J. M. – 40,23 Eur, K. S. – 65,38 Eur, iš viso atlyginta 258,35 Eur (t. 9, b. l. 172-180, t. 10, b. l. 11-18, 38- 44, 89-95, 114-118, 122-132).

93. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgus į BPK 103 straipsnio 1 dalies nuostatą nustatančią, kad proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik iš nuteistojo, iš K. Ž., kuris šiuo nuosprendžiu išteisintas, šios išlaidos nepriteistinos.

94. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Astos Mickevičiūtės 2020 m. spalio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taikytas laikinas apribojimas K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į jam nuosavybės teise priklausantį bei jo naudojamą turtą: 1) Transporto priemonei - priekabai, valst. Nr.: JK395, VIN: (duomenys neskelbtini), markė: TIKI, modelis: BE600-L; 2) Transporto priemonei - automobiliui, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), markė: VOLVO, modelis: XC70; 3) Žemės sklypui, esančiam: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo bendrasavininkė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 4) 1/2 buto, esančio: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant įtariamajam K. Ž. disponuoti šiuo turtu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. Laikino nuosavybės apribojimo terminas tęstas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. gruodžio 8 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. birželio 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. liepos 14 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. lapkričio 16 d., 2024 m. sausio 15 d. ir 2024 m. kovo 20 d., 2024 m. gegužės 20 d., 2024 m. liepos 19 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas iki 2024 m. lapkričio 27 d.

95. Paskutine Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinas apribojimas K. Ž. turtui, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

96. Kaltinamajam jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

97. Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti - kompiuterinė laikmena-CD, kurioje užfiksuota informacija, pateikta AB Šiaulių bankas (paketas, prisegtas prie 9 tomo viršelio), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Segtuvai – 4 vnt. su byloje esančių dokumentų vertimais, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam bei jo naudojamam turtui: 1) Transporto priemonei - priekabai, valst. Nr.: JK395, VIN: (duomenys neskelbtini), markė: TIKI, modelis: BE600-L; 2) Transporto priemonei - automobiliui, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), markė: VOLVO, modelis: XC70; 3) Žemės sklypui, esančiam: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo bendrasavininkė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 4) 1/2 buto, esančio: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompiuterinę laikmeną - CD, kurioje užfiksuota informacija, pateikta AB Šiaulių bankas, segtuvus – 4 vienetus su byloje esančių dokumentų vertimais, palikti saugoti byloje.žving

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.