- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2KT-57-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00031-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3674-713/2019 ir V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-3674-713/2019, pradėta pagal V. J. skundą suinteresuotiems asmenims dėl neteisėtų notarės veiksmų.
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2YT-3674-713/2019. Pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties ir pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas 2018 m. rugpjūčio 23 d. dėl pareiškėjo sveikinimo Molotovo–Ribentropovo pakto 74–ųjų metinių proga, nepagrįstai ir neteisėtai apskundė pareiškėją Kauno apygardos prokuratūrai, kuri keletą metų su kitais Kauno apygardos teismo teisėjais persekiojo pareiškėją. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas ėjęs E. G. su teisėja S. J., neteisėtai kišosi į baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016, žemino pareiškėjo garbę ir orumą. Kauno apylinkės teismo teisėja Ž. J. ir A. S. kartu su Kauno apygardos teismo teisėju V. V. dengė organizuotas nusikalstamas veikas prieš pareiškėją, apie pareiškėją paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kauno apygardos teismo pirmininkas ir administracija su Kauno apylinkės teismu sistemingai pažeidinėja pareiškėjo teisę gauti Kauno apygardos teismo vaizdo kameromis darytų pareiškėjo vaizdo įrašų kopijas. Kauno apygardos teismas sistemingai atvirai tyčiojasi iš pareiškėjo, jo skundus tyčia skirdamas nagrinėti susikompromitavusiems asmenims - V. V., Ž. J.. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo pirmininkas ir visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuoti visų bylų baigtimi, nes jie administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 yra suinteresuoti asmenys ir priešiškų interesų pareiškėjo interesams turintys asmenys.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.
CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. Nr. 2YT-3674-713/2019 Kauno apylinkės teisme jau yra išnagrinėta, dėl joje priimto procesinio sprendimo, kuriuo byla nutraukta, pareiškėjas ir teikia atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kurias grindžiamas nušalinimas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams, nevertinami.
Nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo grindžiamas, pareiškėjo nuomone, neteisėtais Kauno apygardos teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamais veiksmas ir galimu poveikiu teisėjams. Pareiškėjui ne kartą yra išaiškinta, jog tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Pareiškėjo nušalinimo pareiškime dėstomi nušalinimo argumentai, susiję su teismo pirmininko ir administracijos atliekamais veiksmais bei priimamais procesiniais sprendimais nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi nurodytų teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Nušalinimo pareiškime taip pat pažymima, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeidžia pareiškėjo teises neperduodamas vaizdo kameromis darytų pareiškėjo atvaizdų vaizdo įrašų. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko raštu Nr. (1.12)-03-489 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su Kauno apygardos teismo pirmininko argumentais, kuriais atsisakyta pateikti vaizdo įrašų kopijas, pareiškėjas turi teisę tokį atsisakymą apskųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau tai nesudaro savarankiško teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindo.
Aplinkybe, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažeminęs Kauno apygardos teismo teisėjus, nušalinimo pareiškimas grindžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl to, pakartotinai nevertinami pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimus dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu, jie paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančius tokius teiginius, byloje nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pareiškėjo argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo teisėjų priimamais procesiniais sprendimais, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi kaip ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinta – procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nušalinimo Kauno apygardos teismo teisėjams pagrindą sudaro ir tai, kad šių teismų pirmininkai yra atsakovais pareiškėjo inicijuotoje administracinėje byloje. Susipažinus su nurodoma byla Nr. I-1727-505-18 nustatyta, kad ši byla 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukta, dėl ko pareiškėjo nušalinimo argumentai laikomi nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti V. J. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties nagrinėjimo.