- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- eATP-548-626/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00298-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- P. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. ir suinteresuoto asmens M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimo, kuriuo P. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 str. 1 d. 4 344 (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių) Eur bauda su kontrabandos daiktų 556 pakelių cigarečių „NZ8“, 200 pakelių cigarečių „Winston“, 10 pakelių cigarečių „Minsk“ bei automobilio „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. nubaustas pagal ATPK 210 str. 1 d. už tai, kad jis 2016-02-24, 19 val., Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodamas lengvuoju automobiliu „Audi 100“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio kuro bake per valstybės sieną gabeno 766 pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2 112,42 eurų. Tuo jis pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. P. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą ir: sušvelninti jam paskirtą nuobaudą iki ATPK 210 str. 1 d. sankcijoje numatyto minimumo ir jos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams; panaikinti paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą.
Ginčydamas paskirtos piniginės nuobaudos dydį nurodo, kad teismas nepagrįstai nutarimo įžanginėje byloje nurodė, kad jis yra baustas administracine tvarka, nes jis pagal ATPK 36 str. laikomas nebaustu. Teigia, kad teismas jį laikydamas baustu priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra įvykdęs ankstesnes nuobaudas, į jo sunkią materialinę padėtį (registruojasi darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, neturi jokio turto), kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad rūpinasi senyvo amžiaus motina, kad gabentų prekių vertė tik nežymiai viršijo 50 MGL ribą, kas rodo, kad ir paskyrus ATPK 210 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią piniginę nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl jo prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą 24 mėnesiams.
Ginčydamas papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo paskyrimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskavo ne jam, o kitam asmeniui – M. G. priklausantį automobilį. Teigia, kad automobilio savininkė nežinojo apie jo daromą teisės pažeidimą, ji yra senyvo amžiaus, beveik nevaikšto, turi judėjimo sutrikimų, bedarbė, gauna socialinę pašalpą ir neturi jokių kitų pajamų, todėl automobilio konfiskavimas jai būtų žymi materialinė žala ir apribotų jos judėjimą net į gydymo įstaigas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. G. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą ir panaikinti paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas papildomos nuobaudos paskyrimą, pažeidė įstatymo nuostatas, nes konfiskavo ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę. Nurodo, kad apie daromą teisės pažeidimą ji nieko nežinojo. Mano, kad teismo paskirta nuobauda prieštarauja proporcingumo principui. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos sunkią turtinę padėtį: ji yra bedarbė, gauna tik socialinę pašalpą, neturi jokių kitų pajamų ar turto. Nurodo, kad ji sunkiai vaikšto, todėl ši automobilis yra vienintelė priemonė pasiekti gydymo įstaigą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai konfiskavo kontrabandos gabenimo priemonę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas be transporto priemonės nebūtų galėjęs cigarečių gabenti per valstybės sieną slaptai, išvengiant muitinės kontrolės ir todėl transporto priemonę pripažino įrankiu teisės pažeidimui padaryti, kadangi jį traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo tiesiogiai panaudojo kontrabandos dalykui gabenti ir slėpti. Pažymi, kad pažeidėjas automobiliu naudojosi nuolat kaip šeimos narys, jį išlaikė, remontavo, t. y. naudojosi automobiliu kaip savo, o apeliantė transporto priemonę pažeidėjui patikėjo savo valia. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad konfiskavimas pagal naujai įsigaliojusią ATPK 26 str. redakciją, kuri taikytina šioje byloje, galimas, be kita ko, ir jei daiktas ar pajamos buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
Motyvuojamoji dalis
P. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, M. G. skundas tenkintinas visiškai.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Vieni iš ATPK 248 str. nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, kontrabandos daiktų gabenimo priemonių konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, kuri gali būti skiriama atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.
Dėl piniginės nuobaudos dydžio
Apeliantas P. P. prašo sušvelninti jam teismo paskirtą piniginę nuobaudą iki ATPK 210 str. 1 d. sankcijoje numatyto minimumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jį baustu administracine tvarka bei neatsižvelgė į kitas nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas P. P. pagrindinę nuobaudą, atsižvelgė į šias nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes: P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1d. 1p.), į tai, kad nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į kontrabanda gabentų prekių kiekį (766 pakelius), vertę (2 112,42 Eur), į pažeidėjo asmenybę, kad jis buvo baustas administracine tvarka 2014-09-01 ir 2011-07-01 už ATPK 210 str. 1 d., ir 210 str. 2 d., padarytus pažeidimus. Sprendė, kad jam paskirtos baudos auklėjamojo poveikio nepadarė, todėl jam paskyrė sankcijos vidurkyje už padarytą pažeidimą numatytą baudą su kontrabandos daiktų konfiskavimu (ATPK 20 str., 26 str.).
Visų pirma, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto P. P. skundo argumentas, kad teismas individualizuodamas jam nuobaudą laikė jį baustu. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas nelaikė P. P. baustu nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu, o buvusį baustumą pagal analogiškus straipsnius pagrįstai vertino kaip pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant nuobaudą. Tačiau teismas, nutarimo įžanginėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad P. P. buvo baustas administracine tvarka, nes žiniose apie asmenį nurodomi tik galiojantys baustumai, kurių P. P. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu neturėjo. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė iš nutarimo įžanginės dalies šalintina.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str..
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria apelianto P. P. skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta per griežta pagrindinė piniginė nuobauda. Nuobauda skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str.). Taigi, teismas nustatęs vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, nepagrįstai paskyrė vidutinę piniginę nuobaudą, numatytą ATPK 210 str. 1 d.. Tačiau apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad įvertinus pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, faktą, kad jis 2014-09-01 ir 2011-07-01 buvo baustas už analogiškus teisės pažeidimus pagal ATPK 210 str. 1 d., ir 210 str. 2 d., kad pažeidimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, į kontrabanda gabentų prekių vertę (56 MGL) ir į ATPK 210 str. 1 d. atsakomybės kilimo sąlygas (kai kontrabanda gabenamų prekių vertė viršiją 50 MGL, sumą, tačiau neviršija 250 MGL sumos), į jo turtinę padėtį (b. l. 16, 20-21), - apeliantui turi būti skiriama didesnė nei minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda, nes yra pagrindas išvadai, kad pažeidimas nėra atsitiktinis, o pažeidėjui kontrabanda yra papildomas pajamų šaltinis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda švelnintina, paskiriant apeliantui piniginę nuobaudą artimą sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytam minimumui. Esant apelianto prašymui, atsižvelgiant į baudos dydį ir apelianto materialinę padėtį (b. l. 16, 20, 21), paskiros nuobaudos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).
Dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliantai ginčija paskiros papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo pagrįstumą. Nurodo, kad transporto priemonė priklauso suinteresuotam asmeniui M. G., kuri apie daromą teisės pažeidimą nieko nežinojo; papildomos nuobaudos paskyrimas neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismo nustatyta aplinkybė, kad automobilis buvo tiesiogiai panaudotas kontrabandos dalykui gabenti bei slėpti, ir gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas,- ginčo nėra.
Byloje nustatyta, kad kontrabanda buvo gabenta automobiliu Audi 100 (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso pažeidėjo tetai M. G.. M. G. apklausiama teisme parodė, kad automobilį paveldėjo iš savo sutuoktinio, juo naudotis kartais duoda P. P., pati jo nevairuoja, nenaudoja. Baltarusijoje gyvena jos sesuo, todėl ji pažeidimo dieną prašė sūnėną nuvežti ją pas seserį. Apie kontrabanda gabentas cigaretes, paslėptas jos automobilyje, nežinojo.
Apylinkės teismas sprendimą konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį automobilį grindė ATPK 26 str. 2 d., motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Aukštesnysis teismas su tokiu apylinkės teismo įstatymo aiškinimu nesutinka.
ATPK 26 str. 1 d. yra numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nurodyta, kad ATPK 210 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ATPK 26 str. 2 d. 3 p., todėl nepagrįstai jį laikė transporto priemonės konfiskavimo pagrindu. ATPK 26 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jeigu daiktai jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju automobilis nuosavybės teise priklauso pažeidėjo tetai, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad šis daiktas jai buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. M. G. nurodė, kad automobilį ji paveldėjo po vyro mirties. VĮ Regitros duomenimis, ji automobilio savininke įregistruota nuo 2015-09-30. Bylos medžiaga taip pat neabejotinai nepatvirtina esant kitiems, ATPK 26 str. 2 d. nustatytiems pagrindams, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju M. G. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens M. G. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą pakeisti.
P. P. paskirtą piniginę nuobaudą pagal ATPK 210 str. 1 d. sušvelninti ir paskirti P. P. 3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Baudos sumokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį ne mažiau nei po 133,33 Eur.
Panaikinti P. P. pagal ATPK 210 str. 1 d. paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio Audi 100 (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ir šį automobilį grąžinti jo teisėtam savininkui.
Pašalinti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimo įžanginės dalies aplinkybę, kad P. P. baustas administracine tvarka.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.