Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-296-743/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
2-296-743/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00028-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Suinteresuotas asmuo
R. J., O. J., E. J.
Civilinė byla Nr. 2-296-743/2013;proceso Nr. 2-27-3-00028-2012-9;procesinio sprendimo kategorijos: 113.2; 117.1;
(S)117.2; 129.1.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 15 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka išnagri­nė­­ju­si civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl turto dalies nustatymo su suinteresuotais asmenimis R. J., O. J. ir E. J. įmone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo antstolio S. V. prašymas dėl turto dalies nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkui R. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su O. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto.

Šalies argumentai

Antstolis prašyme nurodo, kad jo kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. L2-119-780/2012, kurį 2012-01-13 išdavė Lazdijų rajono apylinkės teismas, skolininkas – R. J., išieškotojas – E. J. įmonė, išieškoma suma – 543 Lt, 5 proc. metinių palū­ka­­­nų (32,46 Lt). Skolininko sutuoktinė – O. J.. Vykdymo eigoje buvo paskaičiuotos 561,25 Lt vykdymo išlaidos, kurių išieškojimas yra sudėtinė vykdomosios bylos dalis, jų išieško­tojas – antstolis Saulius Virbickas. Išieškojimo eigoje nustatyta, kad skolininko asmeninio turto ir pa­ja­­mų neužtenka skolai ir vykdymo išlaidoms išieškoti, todėl iškilo būtinybė išieškojimą įvykdyti iš skolininko turimos turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju antstolis, sutinkamai su CPK 611 straipsnio nuostatomis, taip pat yra išieškotojas, todėl įgyja tokias pačias teises kaip kiti išieškotojai, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad antstolis ir išieško­to­jas yra tas pats asmuo, formalus siūlymas nerašomas, kadangi išieškotojo valios papildomai patik­rin­ti nėra būtinybės (b. l. 2-3).

Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas privalo įvyk­­­­dy­­­­­ti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas (CPK 5 straipsnis). Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos. Vykdymo proceso metu CPK nustatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Kreipimosi į teismą su pareiškimu bendruosius klausimus reglamentuoja CPK 593 straipsnis, o ypatumus nustato atskiri CPK straipsniai, kaip antai 667 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieško­to­jui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakarto­ti­nai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Vykdymo procese dalyvaujantys asmenys yra išieškotojas, skolininkas ir suinteresuoti asme­nys (CPK 633 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamen­tuo­jančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo pro­cesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso da­lyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priim­tų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008).

CPK 638 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vyk­do­masis dokumentas. Antstolis į išieškotojo sąvoką nepatenka. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 da­ly­je nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų do­ku­mentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nu­sta­­tytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių spren­­dimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas ver­tin­t­inas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolis turi veikti pagal savo kom­pe­tenciją ir neišeidamas už jos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012).

Antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedi­mu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius do­kumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų prie­monių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendimo vykdymo išlaidos išieškomos įvykdžius sprendimą CPK 610, 611 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, pareiškimą teismui dėl skolininko turto dalies, esančios ben­dra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo gali pateikti išieškotojas arba bendrosios nuo­sa­vy­bės dalyvis. Jeigu teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą pa­reiš­kė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas, dėl negalėjimo taikyti CPK 667 straipsnį (Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Įvertinus šiuos argumentus ir aukščiau aptartas teisės normas, teisėja sprendžia, kad antstolis klaidingai pareiškė prašymą dėl turto dalies nustatymo, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, dėl negalėjimo taikyti CPK 667 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 290, 291, 593, 667 straipsniais, teisėja

nutaria:

Antstolio S. V. prašymą Nr. T2-15 dėl turto dalies nustatymo atmesti.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duo­­da­­­mas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per šį apy­­linkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė