Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui UAB „Vildoranas“, dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų bei delspinigių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms (butams, viešbučio patalpai) esančioms: (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas tiekia atsakovui centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į patalpas esančias, adresu (duomenys neskelbtini), 2018-07-02 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. N3-362 pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovas, nuo nuosavybės teisės įgijimo momento, konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurių pagrindu jam atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat rašytinės sutarties Nr. N3-362 pagrindu atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-08-31 į atsakovo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama šilumos energija, laikotarpiu 2018-03-01 iki 2019-08-31 į atsakovo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat buvo tiekiama šilumos energija, be to laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-08-31 buvo tiekiama šilumos energija į patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2018-03-01 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją, todėl už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2019-08-31 susidarė 1751,69 Eur skola (už patalpas (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-08-31 susidarė 947,70 Eur skola (už patalpas (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-08-31 susidarė 343,49 Eur skola (už patalpas (duomenys neskelbtini)). Iš viso už šilumos energiją susidarė 3042,88 Eur dydžio skola. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-09-26 paskaičiavo 57,48 Eur metinių palūkanų (už patalpas (duomenys neskelbtini)), taip pat už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-09-26 paskaičiavo 41,55 Eur metinių palūkanų (už patalpas (duomenys neskelbtini)), iš viso atsakovas paskaičiavo 99,03 Eur metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo iš viso 3042,88 Eur skolą ir 99,03 Eur palūkanų.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovas vadovaudamasis 2018-07-02 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. N3-362, 18.2 punktu paskaičiavo atsakovui 10,66 Eur delspinigių (delspinigių norma 0,02 proc.) už laikotarpį 2019-04-01 iki 2019-09-26. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles, praleido prievolių įvykdymo terminus ieškovui iš atsakovo priteistina 10,66 Eur delspinigių už laikotarpį 2019-04-01 iki 2019-09-26.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai) metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 3152,57 Eur (3042,88 Eur + 99,03 Eur + 10,66 Eur) dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-26) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 71,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų 4,35 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bei 3,19 Eur už Juridinių asmenų registro duomenų išrašą. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 78,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vildoranas“, į. k. 123634089, 3042,88 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt du Eur 88 ct) skolą, 99,03 Eur (devyniasdešimt devynis Eur 3 ct) palūkanas, 10,66 Eur (dešimt Eur 66 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 3152,57 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-26) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 78,54 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 54 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.