Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-173-843/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-24
Bylos Nr.: 1A-173-843/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41054-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: E. B.
Advokatai: Dainius Žiedas

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-843/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41054-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 2.4.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,nuteistajam E. B. ir jo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Irinos Valadkienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, tai yra viena para, kuri atitinka 2 MGL, ir nustatyta, kad baudos dydis, kurį turi sumokėti E. B., yra 148 MGL (7 400 Eur).

E. B. išaiškinta, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. E. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260¹ straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, dalį šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent, jis 2023 m. birželio mėn. viduryje, dienos metu, tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, prie parduotuvės „Maxima“, adresu: Žemaitijos g. 20, Mažeikių m., iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 450 Eur įsigijo ne mažiau kaip 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis iki 2023 m. spalio 14 d., tiksli data ir laikas tyrimo nenustatyti, Nyderlandų Karalystėje, Delfzilj mieste esančioje parduotuvėje, už 15 Eur įsigijo 10 vnt. želatininių saldainių (guminukų), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – ?8-tetrahidrokanabinolio, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikydamas prie savęs, 2023 m. spalio 14 d., apie 11.40 val., UAB ,,duomenys neskelbtini“ nuomojamu automobiliu „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kirtęs Lenkijos pusėje esantį Budzisko–Kalvarijos pasienio punktą, toliau, neturėdamas leidimo, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, kuri yra adresu: Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., kur būdamas Lietuvoje dalį želatininių saldainių (guminukų) suvartojo, o ne mažiau kaip tris su puse želatininių saldainių (guminukų), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – ?8-tetrahidrokanabinolio, toliau neteisėtai laikė.

1.3. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip tris su puse želatininių saldainių (guminukų), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – ?8-tetrahidrokanabinolio, ir dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,512 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 2023 m. spalio 19 d. iš savo gyvenamosios vietos pasiėmė su savimi ir automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvyko link Lenkijos, kur tą pačią dieną, apie 12 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, paminėtu automobiliu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, esančia adresu: Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., kur nuvykęs į Varšuvos miestą, Lenkijoje, dalį su savimi turėtų paminėtų medžiagų suvartojo.

1.4. Tęsdamas toliau savo nusikalstamą veiką, savo turimas ir prie savęs laikomas medžiagas, t. y. ne mažiau kaip tris su puse želatininių saldainių (guminukų), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – ?8-tetrahidrokanabinolio, ir ne mažiau kaip 0,512 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, atgabeno ir padėjo į automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo 2023 m. spalio 24 d. iš Varšuvos miesto Lenkijoje išvyko į Lietuvą, kur tą pačią dieną, apie 16 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, paminėtu automobiliu kirto Lenkijos pusėje esantį Budzisko–Kalvarijos pasienio punktą, toliau Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, esančia adresu: Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., po to paminėtas narkotines ir psichotropines medžiagas automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabeno iki Gedminų g. (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., ir laikė jame iki 2023 m. spalio 24 d., kol apie 19.15 val. prie paminėto namo automobilyje „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tris su puse želatininių saldainių (guminukų), kurių sudėtyje buvo 0,065 g psichotropinės medžiagos – ?8- tetrahidrokanabinolio, ir 0,512 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią narkotinę medžiagą – 119,986 g kanapių dervos, toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 25 d., kol apie 0.50 val. kratos metu 119,986 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžiu perkvalifikavo nustatytus E. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir pašalino labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio aplinkybę nurodęs, kad nuteistojo neteisėtai įgytos ir laikytos kanapių dervos kiekis yra ne didesnis kaip 120,498 g, o tai neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Kiekių nustatymo rekomendacijos) nurodyto labai didelio kiekio – 125 g. Nustatytas psichotropinės medžiagos kiekis taip pat nepriskiriamas labai dideliam kiekiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė I. Valadkienė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendį: pripažinti nuteistojo E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); pripažinti, jog E. B. laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios bendras kiekis – 120,498 g (0,512 g rasta ir paimta automobilyje, o 119,986 g – namuose) ir psichotropinės medžiagos – THC (?8-tetrahidrokanabinolio), kurios bendras kiekis – 0,065 g, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. E. B. pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.

3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. B. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nesant tikslo jas platinti, o tokie požymiai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš kaltinimo teismas pašalino labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų aplinkybę. Ši teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

3.2. Prokurorė vadovaujasi teismų praktikos išaiškinimais, pateiktais kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-159/2012. Kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis pas E. B. buvo rasta ir paimta: narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurios bendras kiekis – 120,498 g (t. y. 0,512 g rasta ir paimta automobilyje, o 119,986 g – namuose), ir psichotropinės medžiagos – THC (?8- tetrahidrokanabinolio), kurios bendras keikis – 0,065 g. Pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kanapių dervos reikia 125 g, o THC reikia 0,6 g (kiekių lentelėje kanapių derva pažymėta Nr. 26, THC – Nr. 167). Apskaičiuojant, jei kanapių derva 125 g – 100 proc., o 120,498 g – x proc., tuomet gaunasi, kad kanapių dervos yra 96,3984 proc. Jei THC 0,6 g – 100 proc., o 0,065 g – x proc., tuomet gaunasi, jog THC yra 10,833 proc. Susumavus procentines dalis, bendras kiekis gaunasi 107,2314 proc., todėl nuteistojo E. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

3.3. Prokurorės vertinimu, paskirta bausmė nėra teisinga, nes teismas netinkamai įvertino padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo, teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, kad E. B. anksčiau buvo teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų bei jam teismo rodomo pasitikėjimo nepadarė. E. B. anksčiau teistas 4 kartus, tyčinius nusikaltimus daro sistemingai (teistas 2013 m., 2015 m., 2016 m., 2018 m.), jo daromi nusikaltimai sunkėja (iš pradžių padarė baudžiamąjį nusižengimą, po to nesunkius, apysunkį ir šioje byloje labai sunkų nusikaltimus) bei yra vis pavojingesni (susiję su smurto panaudojimu, šioje byloje susiję su neteisėtu disponavimu Lietuvos Respublikos civilinėje apyvartoje draudžiamomis medžiagomis, jų laikymu). Svarbu ir tai, kad paskutinį kartą E. B. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, jog dalį psichotropinių medžiagų jis pargabeno į Lietuvą iš Nyderlandų Karalystės, o po to gabeno į Lenkiją ir atgal į Lietuvos Respubliką. Didžiąją dalį draudžiamų medžiagų E. B. įsigijo Lietuvoje bei jas laikė namuose, kuriuose lankosi ir mažamečiai vaikai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad E. B. teisme pripažino, jog narkotikus su pertraukomis vartoja apie 10 metų, policijos pareigūnų jo (E. B.) namuose rastas narkotines medžiagas laikė ir vartodavo namuose, kambaryje, į kurį gali laisvai patekti kartu gyvenantys jo mažametis sūnus bei tėvas. E. B. parodymai bei kratos metu rasti daiktai svarstyklės, malūnėlis „žolės“ smulkinimui, tik patvirtina aplinkybes apie sistemingą ir ilgalaikį nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotikais, darymą.

3.4. Vertindama tai, kad E. B. turi mažametį vaiką, prokurorė pažymi, jog iš esmės vaiku nuo 2021 m. nuolat rūpinasi ne E. B., o jo tėvai (vaikas su jais gyvena nuolat, šie rūpinasi jo buitimi, veda į mokyklą, laisvalaikio būrelį ir pan.). Be to, E. B. daug kartų yra baustas administracine tvarka, o tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuotinai priimtų moralės normų bei taisyklių. Svarbu ir tai, jog aplinkybė dėl žalos padarymo ar nepadarymo kitiems asmenims niekaip nėra susijusi su E. B. inkriminuotų nusikaltimų (disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jų labai didelio kiekio laikymu bei jų kontrabanda) pavojingumu, tokių padarinių šių nusikaltimų sudėtys neapima, todėl teismas nepagrįstai ją laikė svaria ir atsižvelgė skirdamas bausmę nuteistajam.

3.5. Prokurorės manymu, teismas nepagrįstai aplinkybės, jog nuteistasis E. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiuo atveju svarbūs ne tik E. B., bet ir liudytojos A. M. parodymai apie tai, jog Nyderlandų Karalystėje guminukų su psichotropine medžiaga bei vykstant į Lenkiją narkotinių medžiagų E. B. įsigijo bei vežėsi tikslingai. A. M. liudijo, kad nevartojant narkotikų E. B. elgesys pasikeisdavo, pasidarydavo agresyvus, nervingas. Tai pagrindžia, kad nuteistojo apsvaigimas nuo narkotinės medžiagos turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.6. Prokurorė akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. B. bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, jos tinkamai neindividualizavo, neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pačio nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė netinkamą bausmę. Ji yra aiškiai per švelni, todėl neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties, nes nesulaikytų nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, neskatintų laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Prokurorės manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. B. laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, išskyrus jo dalį dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Dėl to skundo argumentų nepalaikė. Nors kraujo tyrimai parodė, kad buvo vartotos narkotinės medžiagos, jų kiekis kraujyje nereiškia, jog veika padaryta apsvaigus. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės I. Valadkienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo E. B. neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų bendrojo kiekio nevertino kaip labai didelio, dėl ko netinkamai kvalifikavo nustatytus nuteistojo E. B. veiksmus. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kartu nuteistajam skiriant ir naują bausmę bei keičiant už abi nusikalstamas veikas skirtų bausmių bendrinimo būdą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti nuteistojo E. B. atsakomybę sunkiančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistajam skirta bausmė yra aiškiai per švelni. Be to, atsižvelgusi į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo E. B. teisinei padėčiai.

Dėl E. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė bylos aplinkybes, o būtent, kad E. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo ne mažiau kaip 120,498 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat želatininiais saldainiais (guminukais), kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,065 g psichotropinės medžiagos – ?8- tetrahidrokanabinolio. Teismo nustatytas aplinkybes be paties nuteistojo E. B. prisipažinimo (t. 2, b. l. 74–75, 81– 83, 102–103; t. 3, b. l. 72–76) patvirtina liudytojo policijos pareigūno E. Z. parodymai (t. 1, b. l. 146–147; t. 3, b. l. 166–172), liudytojos A. M. parodymai (t. 1, b. l. 183–184, 187–188; t. 3, b. l. 72–76), duomenys, fiksuoti 2023 m. spalio 24–25 d. kratos protokole (t. 1, b. l. 54–77), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 131–136), įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 26–38), kitų objektų apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 45–50, 94–109, 110–116). Minėtų aplinkybių nustatymas ir E. B. kaltė pripažinta remiantis visų bylos įrodymų analize. Tačiau teismo išvada, kad nuteistojo E. B. neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis nėra labai didelis, dėl ko ši aplinkybė pašalinta iš kaltinimo, o E. B. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, neatitinka bylos įrodymų ir prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Žemesnės instancijos teismas

7. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įvertinusi aptartų nusikaltimų sudėčių būtinuosius požymius, kartu atsižvelgusi ir į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju E. B. tęstinių nusikalstamų veiksmų teisinį kvalifikavimą lemia būtent neteisėtai disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis, o konkrečiai – jau minėtomis Kiekių nustatymo rekomendacijomis.

8. Iš 2024 m. balandžio 4 d. specialisto išvados matyti, kad pas nuteistąjį E. B. rastos ir paimtos narkotinės medžiagos kanapių dervos bendras kiekis – 120,498 g (t. y. 0,512 g rasta ir paimta jo automobilyje, o 119,986 g – namuose), o psichotropinės medžiagos – THC (?8- tetrahidrokanabinolio) bendras kiekis – 0,065 g. Remiantis Kiekių nustatymų rekomendacijomis (nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija), kanapių dervos labai didelis kiekis yra tada, kai jis viršija 125 g, o ?8- tetrahidrokanabinolio – 0,6 g. Nors nė vienos iš šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo E. B., kiekis atskirai neviršija rekomendacijose nurodytų labai didelių kiekių, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neskaičiavo bendro šių medžiagų kiekio.

9. Tais atvejais, kai neteisėtai disponuojama įvairių rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat skirtingais jų kiekiais, vertinant veikos dalyką, atsižvelgtina į tai, kad BK 259 ir 260 straipsniuose nurodomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis apskritai, o ne atskiros rūšies tų medžiagų kiekis, todėl teismų praktikoje neteisėtai disponuotų medžiagų kiekiai yra sumuojami ir nustatomas bendras visų medžiagų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-159/2012, Nr. 2K-71-495/2021). Pagal minėtose kasacinėse nutartyse pateiktus išaiškinimus, kai disponuojama skirtingomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis ir nė vienos iš jų kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu. Taikius nurodytos skaičiavimo metodikos analogiją ir apskaičiavus kiekvienos iš E. B. disponuotų medžiagų kiekio procentinį santykį su Kiekių nustatymo rekomendacijose nurodytu labai dideliu šių medžiagų kiekiu, gaunami tokie skaičiai. Šiuo atveju 120,498 g kanapių dervos sudaro 96,3984 proc. (120,498 × 100 ÷ 125 = 96,3984) labai didelio kanapių dervos kiekio, o 0,065 g THC (?8-tetrahidrokanabinolio) – 10,833 proc. (0,065 × 100 ÷ 0,6 = 10,833) labai didelio THC (?8-tetrahidrokanabinolio) kiekio. Susumavus šias procentines dalis, bendras medžiagų kiekis sudaro 107,2314 proc. (96,3984 + 10,833 = 107,2314) santykinio labai didelio kiekio. Taigi, šis skaičius pakankamai žymiai viršija 100 proc. santykinio labai didelio kiekio ribą, todėl pripažintina, kad E. B. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių kiekiu, o šie jo veiksmai, kaip ir prašo prokurorė, perkvalifikuojami iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį.

10. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į gynėjo akcentuotas aplinkybes, o būtent, kad aptariamos E. B. disponuotos medžiagos buvo įgytos skirtingose vietose ir skirtingu metu (tikslios jų įgijimo datos nebuvo nustatytos), tačiau visų nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą vienijo vieninga nuteistojo tyčia neteisėtai disponuoti tokiomis medžiagomis savo vartojimui, be tikslo jas platinti. Nustatyti nuteistojo veiksmai pagrįstai vertinti kaip tęstiniai, todėl aptartas bendras medžiagų kiekio skaičiavimas yra teisingas ir atitinka pirmiau minėtą teismų praktiką.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės

11. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Taigi, konstatuojant šios sunkinančios aplinkybės buvimą, reikia nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, bet ir tai, jog tokia būsena turėjo esminės reikšmės nusikalstamiems ketinimams susiformuoti ir jiems realizuoti.

12. Bylos duomenimis, 2023 m. spalio 24 d. atlikus tyrimą, sulaikyto E. B. šlapime buvo rasta kanabinoidų/marihuanos pėdsakų (t. 2, b. l. 9, 10). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog 2023 m. spalio 23 d. Lenkijoje rūkė hašišą ir suvalgė guminukų su THC (t. 2, b. l. 81–83). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. B. aiškino, kad jis prieš dvi dienas iki atliekant medicininę apžiūrą buvo rūkęs ir valgęs „saldainį“. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis tvirtino, jog nebuvo apsvaigęs tada, kai jį pagavo policija. Šių įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad E. B. iki sulaikymo vartojo psichiką veikiančias medžiagas, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgus ir į tai, jog nuteistojo nusikalstama veika tęsėsi tam tikrą laiką – nuo 2023 m. birželio vidurio, tiksliai nenustatyto laiko, iki pat sulaikymo dienos, tai yra 2023 m. spalio 24 d. Byloje konkrečių duomenų apie E. B. apsvaigimą visu šiuo laikotarpiu nėra, kaip ir nėra pagrindo pripažinti, kad apsvaigimas dėl tiksliai nenustatytu laiku vartotų draudžiamų medžiagų šiuo atveju turėjo reikšmingos įtakos byloje nustatytiems tęstiniams E. B. nusikalstamiems veiksmams. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia spręsti, jog nusikaltimų padarymą lėmė nuteistojo priklausomybė nuo psichiką veikiančių draudžiamų medžiagų, o ne apsvaigimas nuo jų. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, prokurorės apeliacinio skundo prašymas pripažinti E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras taip pat nepalaikė tokio apeliacinio skundo prašymo.

Dėl bausmės

13. Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus nustatytus E. B. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, iš naujo sprendžiamas ir jam skiriamos bausmės klausimas. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. B. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, jos tinkamai neindividualizavo, prašoma ją sugriežtinti, tai yra vietoj paskirtos 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

14. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotas bei teisingas bausmes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

15. Teisėjų kolegija, prieš aptardama nuteistajam skirtinų bausmių motyvus, pažymi ir tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tai yra 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojo BK pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), kuriais pakeistos kai kurios BK bendrosios dalies nuostatos, tarp jų ir kai kurios bausmių skyrimo taisyklės. Teisėjų kolegija išanalizavo šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, parenkant bausmės dydį nuteistajam E. B., vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti jo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (BK 3 straipsnio 2 dalis).

16. Baudžiamajame įstatyme už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. BK 260¹ straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nustatytą E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino nusikaltimų padarymą, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams juos atskleisti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinamas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis bei pobūdis. Nuteistasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), taip pat vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), sietinus su draudžiamomis, pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. Vertindama aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo E. B. asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad praeityje jis buvo teistas keturis kartus, tačiau teistumas išnykęs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. B. buvo teistas: 1) 2013 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2) 2015 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė; 3) 2016 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 4) 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi papildomai paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bylos duomenimis įmoka sumokėta, vykdomasis raštas po įvykdymo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos grąžintas 2019 m. gruodžio 9 d. E. B. 2020 m. vasario 28 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro (t. 2, b. l. 30–36, 39–53, 54–57, 60). Vertindama aptartus duomenis kaip apibūdinančius E. B. asmenybę, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai sunkėja ir yra vis pavojingesni. Svarbu ir tai, kad paskutiniu nuosprendžiu E. B. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą. Nors, kaip jau buvo minėta, teistumas yra išnykęs, kartu atsižvelgtina, jog naują labai sunkų nusikaltimą E. B. padarė praėjus vos keliems mėnesiams po teistumo išnykimo. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistajam paskirtos bausmės tik kurį laiką pasiekė prevencinius tikslus, nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

17. Pirmiau aptarti duomenys vertintini ir su byloje esančia informacija apie kitus E. B. padarytus teisės pažeidimus. Nuteistasis, be kita ko, buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 14 d. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 16–20). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma leidžia spręsti apie pakankamai didelę E. B. patirtį draudžiamų medžiagų srityje. Kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rasti su psichiką veikiančių medžiagų disponavimu susiję daiktai – svarstyklės, smulkintuvas-malūnėlis, folijos lankstinukai (t. 1, b. l. 54–55). Be to, draudžiamos medžiagos buvo rastos nuteistojo gyvenamojoje vietoje, kur gyvena ir jo mažametis sūnus. Nuteistojo mobiliojo ryšio telefone rastos nuotraukos, kuriose užfiksuoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainoraščiai – jų kiekiai ir kainos, tokių medžiagų reklamos užsienio kalba (t. 1, b. l. 94–99). Šie duomenys apibūdina nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo atsainų požiūrį į draudžiamų medžiagų vartojimą ir tokių veiksmų keliamą riziką tiek jam pačiam, tiek visuomenei.

18. Individualizuojant bausmę vertintinos ir kitos aplinkybės. Į bylą pateikta darbo sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“, iš kurios matyti, kad E. B. nuo 2021 m. spalio 11 d. dirba pastolių montuotoju Nyderlandų Karalystėje. Atsižvelgiama ir į nuteistojo šeiminę padėtį. E. B. nurodo, kad vienas, padedant jo tėvams, augina mažametį vaiką, finansiškai jį išlaiko, padeda ir savo tėvams. Iš pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo matyti, kad E. B. tėvui V. B. nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2025 m. spalio 5 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Į bylą pateikta kredito sutartis patvirtina, jog nuteistasis E. B. turi įsipareigojimų bankui. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2025 m. kovo 12 d. E. B. tyrimo protokolas dėl draudžiamų medžiagų aptikimo organizme, iš kurio matyti, kad draudžiamų medžiagų nerasta. Šie duomenys teigiamai apibūdina E. B., leidžia spręsti, kad jis siekia keisti savo gyvenimo būdą, visgi jie nėra pakankami išvadai, kad E. B. nėra pavojingas visuomenei ir bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio nei numatyta sankcijoje bausmę.

19. Atsižvelgiama ir į tai, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis yra pavojinga nusikalstama veika, kuri daro neabejotinai neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Šių medžiagų vartojamas sukelia priklausomybę bei iš to kylančias negatyvias pasekmes, todėl yra pavojingas tiek pačiam vartojančiam asmeniui, tiek ir visuomenei. Apibendrinant nurodytus argumentus, E. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skiriama sankcijoje numatyta, prokurorės skunde siūloma minimali laisvės atėmimo bausmė.

20. Teisėjų kolegija, vertindama prokurorės siūlymą sugriežtinti E. B. už BK 260¹ straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtą bausmę, atsižvelgia į tai, kad apeliaciniame skunde prašyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo konstatuota. Prokurorės pateikti kiti argumentai įtikinamai nepagrindžia, kodėl nuteistajam už šį apysunkį nusikaltimą turėtų būti skirta griežčiausios rūšies ir sankcijos vidurkį viršijanti laisvės atėmimo bausmė, kai už kartu padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, prokurorė siūlo skirti sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje aptarti bausmei skirti reikšmingi duomenys leidžia spręsti apie išliekantį E. B. asmenybės pavojingumą, visgi jų visuma neleidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo skirta BK 260¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta didesnė nei minimali 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda yra aiškiai per švelni bausmė, todėl ji nekeičiama.

21. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, skirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Nuteistojo veiksmus perkvalifikavus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kartu pripažintina, kad E. B. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, nes patenka į skirtingas nusikalstamų veikų kategorijas (apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai). Be to, byloje nustatyti tęstiniai E. B. veiksmai įvykdyti veikiant vieningai tyčiai, tad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai jų sutapčiai. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinasis sulaikymas nuo 2023 m. spalio 24 d. 19.15 val. iki 2023 m. spalio 25 d. 15.50 val., tai yra viena para (t. 2, b. l. 61–63, 107).

22. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui skirti kaltininkui švelnesnę ar mažesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų nuteistajam E. B. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į jau aptartų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė. Nėra teisinio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes E. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi, nei dabartinė BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už labai sunkių nusikaltimų padarymą.

Dėl gynėjo argumentų, sijusių su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu

23. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė byloje padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Pasak gynėjo, automobilio apžiūra buvo atlikta ir jos metu daiktai paimti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Tai patvirtina ir apžiūros protokole vietoj ikiteisminio tyrimo numerio nurodytas šio veiksmo pagrindas – Policijos įstatymo 17 punktas. Atkreipia dėmesį, kad po E. B. sulaikymo pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo atlikta neatidėliotina krata jo gyvenamoje vietoje ir po to gauta procesinės prievartos teisėtumą patvirtinanti teismo nutartis. Todėl iš transporto priemonės išimtos medžiagos yra neleistini įrodymai ir negali būti naudojami byloje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatė.

24. Baudžiamosios bylos medžiaga (t. 1, b. l. 1–9) patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41054-23 nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas 2023 m. spalio 24 d. (dokumentas elektroniniu būdu pasirašytas 21.32 val.), gavus policijos pareigūno E. Z. tarnybinį pranešimą apie tai, kad tą pačią 2023 m. spalio 24 d., 19.15 val., buvo sustabdytas E. B. vairuotas automobilis patikrinimui, vėliau atlikta automobilio apžiūra, jame rastos galimai narkotinės medžiagos. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 24–25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame fiksuotas apžiūros atlikimo laikas – 2023 m. spalio 24 d. 19.15–19.45 val., protokolo surašymo laikas 23.09–1.31 val. Protokole taip pat nurodyta, kad apžiūra atlikta vadovaujantis BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsniais, tai yra kaip ikiteisminio tyrimo veiksmas, nors faktiniai apžiūros veiksmai buvo atlikti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad proceso tvarką nustato BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (BPK 4 straipsnio 1 dalis). Reikšminga bylai informacija, esant pagrindui manyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, turi būti fiksuojama atliekant BPK nustatytus veiksmus. Visgi šiuo atveju atliktą automobilio apžiūrą vertinti kaip neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, o jos metu surinktus duomenis pripažinti neleistinais įrodymais nėra pagrindo, nes iš pareigūno E. Z. tarnybinio pranešimo matyti, jog apžiūrint transporto priemonę buvo veikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) nuostatomis.

25. Policijos įstatymas reglamentuoja policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas. Šio įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas.

26. Bylos duomenys, tarp jų ir policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų įrašų apžiūros informacija (t. 1, b. l. 11, 26–38, 45–50), patvirtina, kad 2023 m. spalio 24 d., 19.15 val., E. B. vairuotas automobilis „VW Golf“ buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui, kilus įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus. Buvo atlikta dokumentų patikra ir alkotesteriu patikrintas E. B. blaivumas. Nuteistasis automobilio dokumentus paėmė iš automobilio daiktadėžės. Į policijos pareigūno klausimą, ar automobilyje yra draudžiamų daiktų, jis atsakė neigiamai, išlipęs atidarė automobilio bagažinę. Policijos pareigūnui nuteistojo atidarytoje automobilio daiktadėžėje pastebėjus permatomą maišelį, kuriame buvo maišelis su kanapės simboliu, ir pasiteiravus apie jį nuteistojo, šis nurodė nežinantis, iš kur jis atsirado, jis jo neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys buvo pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, tad policijos pareigūnai, atlikdami transporto priemonės apžiūrą, policijos veiklą reglamentuojančio įstatymo reikalavimų nepažeidė. Vertindama gynėjo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bylos duomenis, iki aptariamos transporto priemonės apžiūros policijos pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie E. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu nebuvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, tad pagrindo iki aptariamų veiksmų atlikimo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo. Tuo pačiu nėra pagrindo ir remtis gynėjo įvardytu teismų praktikos pavyzdžiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-719/2023), nes šioje byloje vertinta situacija nebuvo tapati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.

E. B. nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 24 d. iki 2023 m. spalio 25 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėJūratė JakubonienėLinas Šiukšta