Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-2236-1125/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-10
Bylos Nr.
e2YT-2236-1125/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22656-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Skaistė Cinkutė (pirm.)
Pareiškėjas
G. Š., V. Š., I. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2236-1125/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22656-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Anitai Videikienei,dalyvaujant pareiškėjai G. Š., V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Š. ir I. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos G. Š. ir I. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti terminą pareiškėjoms palikimui priimti po motinos O. Š. mirties.

2. Pareiškėjos prašyme nurodo, kad jų motina O. Š. mirė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjos dar buvo nepilnametės. Po motinos mirties pareiškėjos gyveno su tėvu mamos vardu registruotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tėvas gyvena iki šiol.

3. Teigia, kad 2020 m. gegužės 7 d. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, tapo būtina pasirinkti tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Bandant jį pasirinkti, pareiškėjos sužinojo, kad tai padaryti nėra įmanoma, kadangi butas registruotas ne jų vardu. Tvarkant dokumentus, pareiškėjos tik 2022 metais sužinojo apie motinos rašytą oficialųjį testamentą, kuriuo minėtas butas buvo paliktas pareiškėjoms. Paaiškėjo, kad tėvas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tuo metu visas savo lėšas skyrė motinos ligos gydymui, už butą buvo įsiskolinimai už komunalinius mokesčius, todėl manė, jog kol egzistuoja įsiskolinimas, buto perrašyti nebus galima. Tėvas dirbo mokytoju, buvo našlys, turėjo išlaikyti dvi nepilnametes dukras, įsiskolinimų padengimas užtruko, o ir po to tėvas tiesiog neturėjo lėšų notaro mokesčiams susimokėti. Nuo motinos mirties praėjus daug laiko, nesutvarkytas palikimo priėmimo klausimas apskritai pasimiršo. Kadangi tėvas po motinos mirties likusiame bute gyvena ir jį išlaiko iki šiol, pareiškėjoms niekada nekilo klausimų dėl palikimo priėmimo, būtinybės tikrinti dokumentaciją. Mano, kad nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą informavo, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos O. Š. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. Nurodo, kad teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų prašymui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjoms, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos O. Š. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Šalies argumentai

7. Pareiškėja G. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.

8. V. Š. sutiko su pareiškimu.

9. Pareiškėja I. Š. ir suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo (gauti prašymai bylą nagrinėti jiems ar jų atstovams nedalyvaujant). Šaukimai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad O. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis O. Š. mirė būdama santuokoje su V. Š., turėjo dvi dukras – pareiškėjas G. Š. ir I. Š.. (duomenys neskelbtini) O. Š. buvo sudariusi testamentą (testamento notarinio registro numeris 8-1165). Remiantis notarės V. S. M. 2022 m. spalio 25 d. pranešimu, į notarų biurą mirusiosios įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta (palikimas nepriimtas). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), palikėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pareiškėjų G. Š. ir I. Š. gimimo liudijimai patvirtina O. Š. ir pareiškėjų giminystę.

12. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o O. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

13. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

16. Taigi, iš pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametės (6 ir 8 metų), po motinos mirties likusiame bute iki šiol gyvena ir jį išlaiko tėvas, todėl pareiškėjoms niekada nekilo klausimų dėl palikimo (ne)priėmimo, bei būtinybės tikrinti dokumentaciją. Pareiškėjos tik 2022 metais sužinojo apie sudarytą testamentą. Pareiškėjoms sužinojus šią aplinkybę, pareiškėjos ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo klausimų išsprendimo – kreipėsi į notarų biurą ir galiausiai į teismą. Byloje tai paneigiančių duomenų nenustatyta.

17. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmę palikimo, pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog jos negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus O. Š. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, atnaujina pareiškėjoms terminą palikimui, atsiradusiam po motinos O. Š. mirties, priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 588 straipsnis ir šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjoms G. Š. ir I. Š., kad jos turi teisę per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė