- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2-439-633/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Litesko“, atstovaujamos filialo „Vilkaviškio šiluma“
- Atsakovas
- A. B., R. B.
dalyvaujant : ieškovės UAB „Litesko“, atstovaujamos filialo „Vilkaviškio šiluma“, atstovėms D. D. ir R. T., atsakovei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Litesko“, atstovaujamos filialo „Vilkaviškio šiluma“, ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl skolos už šilumos energiją ir jos bei karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą, taip pat netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovė UAB „Litesko“, veikianti per filialą „Vilkaviškio šiluma“ prašo teismą priteisti solidariai iš atsakovų : a) 2372,01 lt. skolos už jų buto Kęstučio g. 2-24, Vilkaviškio m., šildymą bei šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01, b) 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu paskaičiuotus 165,03 lt. delspinigių, c) 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, bei d) 79 lt. bylinėjimosi išlaidų (3 lt. už mokamą Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašą bylai ir 76 lt. sumokėto valstybei žyminio mokesčio).
II. Ieškovės atstovės byloje (rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais) paaiškino, kad atsakovų butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, į šį namą ieškovo tiekiama šilumos energija apskaitoma bendru įvadiniu skaitikliu, iš šio bendro šilumos kiekio išminusuojamas šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui, likęs kiekis laikomas suvartotu namo šildymui ir išskirstomas visiems patalpų name (šiuo atveju butų) savininkams proporcingai jų turimai nuosavybei (butų kvadratūrai), - taikomas 4-asis šilumos kainos nustatymo metodas. Tokiu būdu kiekvieno patalpos (buto) savininkui kas mėnesį išrašoma apmokėjimui sąskaita, kuri apima šilumos energijos kiekį, sunaudotą (suvartotą) patalpų name šildymui, energijos kiekį, sunaudotą (suvartotą) karšto vandens temperatūrai palaikyti, ir šilumos bei karšto vandens sistemų techninės priežiūros mokestį, kurio dydis turimos nuosavybės kvadratiniam metrui yra nustatytas savivaldybės tarybos sprendimu. Ieškovė ginčo laikotarpiu į namą tiekė šilumos energiją bei atliko šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą, atsakovai šią energiją ir sistemų priežiūros rezultatus vartojo, jiems buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti kas mėnesį sąskaitos, tačiau atsakovai už ginčo laikotarpiu suvartotą šilumos energiją bei teiktas sistemų priežiūros paslaugas ieškovui nė kiek nesumokėjo. Buto daugiabučiame gyvenamajame name šildymo įrenginių atjungimui nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisės aktais yra nustatyta speciali tvarka, kurios atsakovai nesilaikė : į savivaldybę specialiųjų sąlygų ir sutikimo atjungimo projektui rengti nesikreipė, tokio specialaus projekto neužsakė ir nerengė, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui negavo, ir t.t. Ieškovo vertinimu, atsakovų buto šildymo įrenginių (radiatorių ir gyvatuko vonioje) atjungimas nuo namo centralizuoto šildymo sistemos nereiškia, kad atsakovai nevartojo šilumos energijos per pertvarines sienas ir perdangas nuo kaimyninių butų, laiptinės (bendro naudojimo patalpų). Nors ieškovė negali byloje įrodymais paneigti atsakovų pareiškimą, jog dar iki ginčo laikotarpio pradžios jų buto šildymo įrenginiai buvo atjungti ir tokiais išliko per visą ginčo laiką, tačiau tuo pačiu metu pareiškia, jog visą ginčo laikotarpį atsakovai turėjo visas technines galimybes savo buto šildymo įrenginius vėl prijungti atgal prie centralizuotos sistemos ir vartoti energiją įprastiniu būdu, - to nebūtų, jeigu atsakovai būtų laikęsi specialiosios teisės aktais nustatytos tam tvarkos. Jeigu nebūtų priteista ieškiniu reikalaujama skola, atsakovams priskirtas ir apskaičiuotas ieškovo sąnaudomis pagamintas šilumos kiekis liktų niekieno neapmokėtas ir ieškovas patirtų lygiaverčius reikalaujamai skolai nuostolius. Teisės aktais nustatyta speciali atskiro buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuoto namo šildymo sistemos tvarka šiuo ir kitais tokiais atvejais ginami ne ieškovės, kaip šilumos gamintojos, tiekėjos, interesai, tačiau visų kitų daugiabučio namo patalpų (butų) savininkų interesus, - pripažinus šilumos pirkimo-pardavimo, jos ir karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros teisinius santykius tarp bylos šalių pasibaigusiais, atsakovams paskaičiuotą apmokėjimui šilumos energijos ir priežiūros paslaugų dalį (reikalaujamą priteisti skolą) tektų paskirstyti proporcingai visiems kitiems butų savininkams, o šiems iškiltų prievolė tai papildomai apmokėti. Atsakovų buto šildymo įrenginiai prie daugiabučio namo centralizuoto šildymo sistemos pagal VĮ Registrų centras tvarkomo registro duomenis buvo prijungti pastačius namą, - nuo tada konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta ir viešoji šio buto šildymo bei atitinkamų įrenginių techninės priežiūros vykdymo sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį bei atsakovė A. B. papildomai teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu sutinka tik dalinai, - pripažįsta prievolę mokėti ieškovei už šildymą ir atliekamą techninę priežiūrą tik toje apimtyje, kiek šilumos ir priežiūros paslaugų tenka jų daliai bendroje nuosavybėje su kt. butų savininkais (bendro naudojimo patalpoms). Ginčo butas priklauso jiems sutuoktiniams nuo 2010-08-18, kuomet jį nusipirko, butas yra 3 kambarių, daugiabučio gyvenamojo namo paskutiniame 5-ame aukšte, name yra 3 laiptinės, jų butas yra vidurinėje. Dar prieš buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą jie nupjovė bute buvusius radiatorius ir gyvatuką vonioje ir atgal prie bendros namo sistemos daugiau niekada nebeprijungė, tame tarpe ir per visą šio ginčo laikotarpį. Centralizuotą namo šildymo sistemą iš savojo buto patalpų pusės tvirtinantys, jog vėl užsandarino, termiškai izoliavo, todėl ir tvirtinantys, kad šilumos nuo centralizuoto šildymo sistemos ginčo laikotarpiu nevartoję ir dabar nevartojantys. Jie iš karto pranešę ieškovui apie buto šildymo įrenginių atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos, ieškovo darbuotojai butą apžiūrėjo ir konstatavo atjungimo faktą, tačiau iš karto pareiškė, jog nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungta neteisingai ir pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, tačiau jie patys taip nemanantys, su ieškovės argumentais nesutinkantys, jų nuomone, atsijungimo teisėtumą patvirtino 2012-05-29 Kauno apygardos administracinio teismo nutartis byloje, kurioje ieškovė reikalavo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją surašyti savavališkos statybos, pasireiškusios jų buto šildymo įrenginių nupjovimu nuo centralizuoto šildymo sistemos, aktą. Jie abu atsakovai pripažįsta, kad yra susipažinę su buto daugiabučiame name šildymo įrenginių atjungimo procedūrą reglamentuojančiais teisės aktais, jų reikalavimai jiems yra žinomi, tačiau, jų manymu, po aukščiau minėtos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo jie ją, specialiąją atsijungimo tvarką, vykdyti neprivalantys.
III. Išklausęs byloje ginčo šalis, jų atstovus, ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (VĮ Registrų centras duomenis apie ginčo buto kadastrinius duomenis su visa jų istorija, atsakovų daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre, ieškovo parengtą atsakovų skolos ir netesybų apskaičiavimo pažymą, 2011-08-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir 2012-01-18 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-411-633/2011, 2012-05-29 Kauno apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. 1-445-505/2012), taip pat taikydamas Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 ir 5 punktų nuostatas (nereikia pakartotinai įrodinėti naujoje byloje aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ankstesnėje civilinėje byloje dėl tų pačių tęstinio pobūdžio teisinių santykių ir kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kai šie naujoje byloje pripažįsta, jog ankstesnio ginčo laikotarpiu buvę aplinkybės (faktinė padėtis) niekuo nebuvo ir nėra pasikeitę ir per šį naujojo ginčo laikotarpį), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
Ginčo butas Kęstučio g. 2-24, Vilkaviškio m., yra 3 kambarių, įrengtas daugiabučio gyvenamojo namo 5-ame aukšte, bendras naudingas plotas – 64,91 kv.m., de jure nuo 2010-08-18 bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams R. B. ir A. B.. Šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo butas, ginčo laikotarpiu (2011-01-01 – 2012-01-01) tiekė (pardavė) ieškovė, ji taip pat vykdė šio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą, - šie faktai teisme atsakovų nebuvo ginčijami, todėl teismo vertinami šalių pripažintais (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d.). Teismas taip pat sprendžia nustatęs, jog nuo 2010-08-23 ginčo buto šildymo įrenginiai - šildymo radiatoriai ir gyvatukas vonioje, atsakovų (buto savininkų) fiziškai buvo atjungti (atidalinti) nuo daugiabučio namo bendros centralizuoto šildymo sistemos, tokia faktinė padėtis buvo ir per naująjį ginčo laikotarpį (2011-01-01 – 2012-01-01), - Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nuostatos įpareigoja ginčo šalis įrodyti teisme aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, - išvadą apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas tokių ginčų atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos A. T. 2001-03-26 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008-03-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt. tolimesnė praktika). Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei jų teisme pripažintas aplinkybes (faktus), jog ginčo buto šildymo įrenginių fizinio atjungimo nuo šildymo sistemos faktas buvo konstatuotas tiek pačio ieškovo (2010-08-23), tiek Valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos (2010-09-16 akto ir 2010-12-23 potvarkio surašymais), taip pat į ginčo šalių susirašinėjimo aptariamu atsijungimo klausimu turinį, - pagal tikimybių pusiausvyros principą sprendžia nustatęs aptariamą atsakovų tvirtinamą, įrodinėtą teisme ir ieškovės nenuneigtą įrodymais aplinkybę. Po šildymo įrenginių fizinio atidalinimo nuo bendros namo centralizuoto šildymo sistemos, atsakovų bute liko ir per ginčo laikotarpį buvo apie 3 metrų bendros namo šildymo sistemos dalis (atsakovų įrengtos jungtys tarp vandens cirkuliacinių vamzdžių stovų atskirose patalpose). Atsakovai buvo susipažinę su teisės aktais nustatytais reikalavimais galimai buto daugiabučiame gyvenamajame name šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo centralizuoto šildymo sistemos procedūrai, žinojo juos, tačiau nė vieno iš šių reikalavimų neįvykdė ir buto šildymo įrenginius fiziškai atjungė tik vienašališka savo valia, - šie faktai teisme atsakovų nebuvo ginčijami, todėl teismo taip pat vertinami šalių pripažintais (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d.). Per šio naujojo ginčo laikotarpį ieškovė paskaičiavo atsakovams, kaip ginčo buto bendrasavininkiams, 2372,01 lt. skolos ir 165,03 lt. delspinigių už praleistą sąskaitoms apmokėti (piniginių prievolių vykdymo) terminą. Atsakovai byloje šių apskaičiavimų proporcingai jų buto kvadratūrai teisingumo neginčijo (byloje ginčijama pati prievolė jiems mokėti šias sumas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Ginčas teisme jau antrą kartą tarp tų pačių šalių šioje byloje yra keliamas dėl atsakovų buto atsijungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros centralizuoto šildymo sistemos (toliau – atsijungimo) teisėtumo ir atsakovų prievolių pagal viešąsias šilumos pirkimo-pardavimo ir daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros vartojimo sutartis. Pagal šalies kasacinio teismo jau pakankamai suformuotą praktiką tokio pobūdžio ginčo atveju pirmiausiai jį nagrinėjančiam teismui kyla pareiga įvertinti atsakovų atsijungimą, kaip subjektyvų veiksmą, jo teisėtumo požiūriu, t.y. išsiaiškinti, ar jis atitiko bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Kadangi vieno atskiro buto daugiabučiame gyvenamajame name šildymo įrenginių juridiškai, techniškai ir ekonomiškai pagrįstas atjungimas nuo namo bendros centralizuoto šildymo sistemos yra pakankamai sudėtingas procesas, savyje apimantis skirtingų suinteresuotų asmenų (siekiančio atsijungti buto savininko (-ų), kitų likusių daugiabučio namo bendrasavininkių, šilumos ir priežiūros paslaugų teikėjo, savivaldybės, turinčios atstovauti viešą interesą, valstybės, nustatančios procedūros teisinį reguliavimą ir suinteresuotos jo laikymusi) teisių ir teisėtų interesų derinimą, įstatymų leidėjo yra aiškiai ir griežtai sureglamentuotas. Šio ginčo laikotarpiu atsijungimo procesas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.384 str. 1 d., 6.390 str. 1 d., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 23, 24, 25 bei 29 straipsniais, 2010-10-25 Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ VIII skyriaus „Šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva“ 108.1, 109, 111, 117, 118, 102 ir 122 punktais. Pagal CK 6.384 str. nuostatą jeigu abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis šilumos energiją savo buitinėms reikmėms, tai šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kuri kartu yra ir viešoji vartojimo sutartis, laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais neterminuotai nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų, kadangi šiuo atveju ginčo buto įrenginiai buvo prijungti anksčiau (1986 m., - Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, 2.1 skyriaus 11-oji eilutė „šildymas“, - b.l. 62-63), aptariama sutartis tarp šio ginčo šalių (ieškovo ir atsakovų) laikytina sudaryta atsakovų nuosavybės teisės į ginčo butą įgijimo de jure dieną – 2010-08-18, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ir juridiškai nereikšmingus atsakovų atsikirtimo ieškiniui argumentus, jog jie nebuvo ir nėra sudarę jokios nei žodinės, nei rašytinės sutarties su ieškovu, tokią sudaryti neprivalantys, o jos, savanoriškai jų nepasirašytos ir jiems „primestos“ sutarties, egzistavimą įteisinančios CK normos pažeidžia sutarties laisvės principą ir šalies Konstituciją. Dėl aptartų faktų ir remdamasis aukščiau pažymėtu teisiniu reguliavimu, kurio galimų prieštaravimų šalies Konstitucijai teismas neįžvelgia, atsakovus pripažindamas viešųjų šilumos pirkimo-pardavimo ir daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros sutarčių šalimi, teismas sprendžia, jog jiems buvo privalomas aukščiau minėtas atsijungimui taikomas teisinis reguliavimas, kitaip tariant, siekdami įgyvendinti savo subjektyvią teisę atsijungti, atsakovai privalėjo vykdyti imperatyvaus pobūdžio aukščiau pažymėtų teisės normų reikalavimus : pateikti savivaldybei oficialų prašymą dėl ginčo buto šildymo būdo pakeitimo kartu su kitų daugiabučio namo bendrasavininkių sutikimais tam bei kt. dokumentais, gauti iš savivaldybės techninių sąlygų sąvadą tokiems darbams atlikti, užsakyti, padaryti ir suderinti specialų techninį projektą, atliekant statybos rangos darbus griežtai laikytis šio projekto sprendinių, jį įgyvendinus, gauti atitinkamą šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą ir baigtų pertvarkyti pastato šilumos įrenginių ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktą iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos bei tokį pateikti šilumos ir priežiūros paslaugų teikėjui (šiuo atveju ieškovei). Tik po tokio paminėto akto pasirašymo šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju laikoma nutraukta, šilumos vartojimo teisiniai santykiai pripažįstami pasibaigusiais, taip pat pasibaigia ir atsakovų prievolės pagal minimą viešąją sutartį, taigi ir piniginė prievolė mokėti už centralizuotai tiekiamą į namą šilumą. Iki tokio momento (specialaus akto pasirašymo) buto savininkas (savininkai, - jų daugeto atveju) laikomas buitiniu šilumos ir techninės priežiūros paslaugų vartotoju, nepaisant to, kad jis savavališkai jau yra atjungęs savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos sistemos, - būtent tik tokias teismo išvadas suponuoja ne tik aukščiau analizuotas juridinis atsijungimo procedūros reglamentavimas, tačiau ir pakankamai gausi ir toliau nuosekliai formuojama šalies kasacinio ir kt. teismų praktika (Lietuvos A. T. nutartys : 2005-03-07 - kasacinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, 2006-09-13 - kasacinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006, 2007-10-24 - kasacinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, 2012-02-22 – kasacinėje byloje Nr. 3K-344/2012, 2010-02-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-86-467/2010, 2010-05-04 Kauno apygardos teismo nutartis apeliacinėje byloje Nr. 2A-619-173/2010 ir daug kt.).
Teismo konstatuojama, kad atsakovai, turėdami prievolę pagal įstatymus veikti tik teisėtai, aukščiau aptartos teisės aktais nustatytos atsijungimo tvarkos nesilaikė, todėl abu pripažįstami piktnaudžiavę savo subjektyvine teise į atsijungimą ir taip pažeidę šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją, o tai yra pagrindas teismui atsisakyti tokią jų, atsakovų, teisę ginti (Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 3 d.). Todėl teismo sprendžiama, kad atsakovai ginčo laikotarpiu buvo dvišalės su ieškovu viešosios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, faktiniu buitiniu šilumos ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros rezultatų vartotoju, todėl turėjo įstatymu ir standartinėmis viešų vartojimo sutarčių sąlygomis nustatytą piniginę prievolę sumokėti šilumos energijos ir priežiūros paslaugų teikėjui, šiuo atveju, ieškovei pagal jos kas mėnesį teikiamas sąskaitas, to nepadarė, pažeidė savo piniginių prievolių iš sutarčių įvykdymo terminus, abu kartu pripažįstami pažeidusia savo prievolę sutarties šalimi, todėl privalo ieškovo (savo kreditoriaus) reikalavimu ne tik natūra įvykdyti jam pradelstą piniginę prievolę (sumokėti už šilumą ir sistemų techninę priežiūrą), tačiau ir atlyginti nuostolius – sumokėti LR Vyriausybės nutarimo pagrindu paskaičiuotas netesybas – delspinigius, bei atlyginti patirtas ir dokumentais byloje visiškai pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, ginant pažeistą teisę teisme (Lietuvos Respublikos CK 6.1-6.4, 6.33, 6.38 ir 6.63 str. str., CPK 93 str.).
Atsakovų argumentai, kad atsijungimui keliami teisės aktų reikalavimai yra realiai neįgyvendinami, neteisingi ir tariamai diskriminuojantys šilumos vartotojų atžvilgiu, todėl gali būti jų vienašališkai atsisakomi vykdyti, teismo atmetami kaip nepagrįsti ir neteisėti, pagrįsto pagrindo abejonėms dėl teisinį reguliavimą sudarančių aukščiau minėtų įstatymų ir poįstatyminių aktų konstitucingumo nėra (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 4 d.). Teismas taip pat sprendžia, jog šios bylos ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės ir administracinės bylos Kauno apygardos administraciniame teisme Nr. 1-445-505/2012 užbaigimas procedūrine nutartimi, kuria nutrauktas šios bylos ieškovės skundo nagrinėjimas, jai pačiai jo, skundo, atsisakius. Šia nutartimi teismas nepasakė, jog šios bylos atsakovų buto šildymo įrenginiai atjungti yra teisėtai, kad tarp šios bylos šalių būtų pasibaigę šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nutrauktos viešosios šilumos ir tinklų techninės priežiūros sutartys, pasibaigę visos atsakovų prievolės, kylančios iš šių sutarčių, ieškovei, - tai netgi nepriskirta tokio specializuoto teismo kompetencijai.
Padarytų išvadų pagrindu ieškinys tenkinamas visiškai. Kadangi bylinėjimosi išlaidų valstybei bendra suma nesiekia 10 lt., jų atlyginimas nepaskirstomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Kęstučio g. 2-24, Vilkaviškio m., ir R. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Kęstučio g. 2-24, Vilkaviškio m., : a) du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt du litus 1 ct. (2372,01 lt.) skolos už šilumos energiją ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 butui, esančiam Kęstučio g. 2-24, Vilkaviškio m., b) vieną šimtą šešiasdešimt penkias litus 3 ct. (165,03 lt.) delspinigių, c) 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-08 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei d) septyniasdešimt devynis litus (79 lt.) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „Litesko“, atstovaujamai filialo „Vilkaviškio šiluma“, įmonės kodas – 110818317, filialo kodas – 110844778, įmonės buveinės adresas, - Jakšto g. 12, 01105 Vilnius, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas – 70440.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.