- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- eI3-6179-609/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-01464-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Puikus oras“
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- D. G., A. T.
atsakovės Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės mero, atstovams A. G., K. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės mero, skundą pareiškėjai mažajai bendrijai „Puikus oras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. G., A. T. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės mero, (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2026 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (duomeys neskelbtini).
Skunde nurodo, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes Anykščių rajono savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. (duomeys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio Anykščių r., sav., (duomeys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendime nurodyta, kad žemės sklypo, esančio Anykščių r., sav., (duomeys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas) netvirtinamas, nes nesuformuota automobilių aikštelė, apsisukimo vieta, nenumatytas privažiavimas prie visuomeninio objekto. Šie elementai yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą privažiavimą ir infrastruktūros funkcionavimą, todėl reikalavimas juos numatyti yra teisėtas ir pagrįstas. Tvirtinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas privalo spręsti visus privažiavimo ir sklypų ribų formavimo klausimus taip, kad nebūtų pažeisti viešieji interesai, įskaitant privažiavimo prie viešai naudojamų teritorijų užtikrinimą.
Pažymi, kad visame Projekto rengimo bei tvirtinimo procese pareiškėją atstovavo kvalifikuotas matininkas, kuriam buvo gerai žinoma situacija. Matininkas privalo žinoti, kad teritorijų planavimo projektuose privaloma numatyti sprendinius, susijusius su privažiavimo infrastruktūra, jeigu be jos sklypas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį ar būtų ribojama galimybė naudotis viešai prieinamomis teritorijomis. Atsakovės vertinimu, Komisijos teiginys, kad pareiškėjas galimai „nesuprato“ aikštelės poreikio, negali būti laikomas pagrįstu argumentu. Profesionalaus matininko dalyvavimas Projekto rengimo procese reiškia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes suprasti Projekto trūkumus ir jų reikšmę, nes žemės sklypo planą rengė ne pareiškėjas, o matininkas, kuriam aplinkybės, susijusios su visuomeninio traukos objektu – renovuota užtvanka, turėjo būti žinomos.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad Projektu nėra užtikrinamas viešasis interesas, nes blokuojama bendruomenės prieiga prie renovuotos užtvankos.
Pareiškėja atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad Sprendime nenurodytas nei vienas teisės aktas, kurio pagrindu Anykščių rajono savivaldybės meras atsisakė Projektą tvirtinti. Sprendime nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu turėtų būti parengti aptariami infrastruktūros sprendiniai (aikštelė ir apsisukimo vieta).
Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimai formuoti aikštelę, apsisukimo vietą, privažiavimą prie visuomeninio objekto būtų egzistavę pirminėje Projekto rengimo stadijoje, t. y. Projekto reikalavimuose, ar būtų nustatyti vėlesni Projekto neatitikimai. Priešingai – Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotose 2024 m. balandžio 11 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose (duomeys neskelbtini) nurodytas reikalavimas nurodyti privažiavimą prie formuojamo žemės sklypo, kuris buvo įgyvendintas Projekto sprendinių brėžinyje, nurodant 5 metrų pločio kelią. Pažymi, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija priešprojektiniams pasiūlymams pritarė 2024 m. gruodžio 18 d. Patikrinusi Projektą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Projekto tvirtinimui pritarė 2025 m. liepos 4 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, įgyvendinus visus Projekto sprendinius, Projekto rengime dalyvavęs matininkas neturėjo ir negalėjo numatyti ir/ar įvertinti viešojo intereso poreikio ir/ar jo prioriteto, todėl ji turėjo teisėtą lūkestį, jog Projektas bus patvirtintas.
Pareiškėja pažymi, kad netvirtinant Projekto, nustatomi nauji reikalavimai, kurių nebuvo nurodyta Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotuose 2024 m. balandžio 11 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. (duomeys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad nors mero ir savivaldybės administracijos kompetencijos skiriasi, šios institucijos veikia kaip viena viešojo administravimo sistema. Pritardama priešprojektiniams pasiūlymams ir išduodama sąlygas, savivaldybės administracija veikia ne savo, o savivaldybės vardu. Institucijos "skilimas" į techninę (administracija) ir politinę (meras) negali būti naudojamas kaip pateisinimas neigti jau išduotus dokumentus, todėl Anykščių rajono savivaldybės meras Projekto negali atmesti išimtinai dėl techninių detalių (aikštelės, apsisukimo vietos) tuo atveju, jei Anykščių rajono savivaldybės administracija jas pripažino tinkamomis, nebent pasikeitė faktinės aplinkybės ar teisės aktai.
Dėl nesuformuotos aikštelės, apsisukimo vietos pareiškėja pažymi, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), turinys patvirtina, jog rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą aikštelės ir apsisukimo vietos, t. y. inžineriniai statiniai, neprojektuojami. Taisyklių 42 punkte nurodyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Patekimui į gretimą valstybinį žemės sklypą, kuriame yra įrengtas žuvitakis, yra suformuotas servitutinis 5 m. pločio kelias. K. S. nepateikti jokie kontraargumentai dėl kelio servituto, Komisija pagrįstai vertino, kad Sprendime neargumentuota, kaip Projekto sprendiniai įtakoja patekimą prie visuiomeninio objekto.
Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas priimtas, neįsigilinus į Taisykles ir jose pateiktą žemės sklypų formavimo bei Projektų rengimo metodiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Anykščių rajono savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (duomeys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio Anykščių r., sav., (duomeys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovė nesutinka su Komisijos 2026 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomeys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas Sprendimas bei Anykščių rajono savivaldybės meras įpareigotas iš naujo svarstyti dėl žemės sklypo, esančio Anykščių r. sav., (duomeys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus yra pažymėjęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai taip pat reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byla Nr. eAS-310-415/2020).
Nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. pareiškėja kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti Projekto rengimą.
Bylos duomenimis, Projektui pritarė Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2025 m. liepos 4 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. (duomeys neskelbtini) nurodė, jog Projekto planavimo proceso procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei pateikė išvadą, kad Projektą tvirtinti galima. Projekto Aiškinamojo rašto papildyme, be kita ko, nurodyta, kad naujai formuojamo sklypo plotas – 0,1771 ha, neviršija teisės aktuose nustatytų žemės sklypų maksimaliųjų dydžių, kad žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamosios paskirties pastatas, jo priklausinys, kiti namų valdos želdiniai ir nuolat daržui naudojamas žemės plotas.
Sprendimu Projektą atsisakyta tvirtinti, argumentuojant tuo, kad Projektu nesuformuota automobilių stovėjimo aikštelė, apsisukimo vieta, nenumatytas privažiavimas prie visuomeninio objekto.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą jį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir panaikinti.
Nors Sprendime nurodyta, kad Projektas netvirtinamas, Sprendime nėra pateikta detali faktinės situacijos analizė ar išsamesni motyvai, kodėl Projekto rengimo metu turėjo būti suformuota automobilių stovėjimo aikštelė, apsisukimo vieta bei nenumatytas privažiavimas prie visuomeninio objekto, nenurodytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kuriomis grindžiama tokia išvada.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Projektui pritarė visos jį derinusios institucijos, tačiau Sprendime nėra pasisakyta, kodėl nesutinkama su Projekto rengimo reikalavimus išdavusios ir Projektą derinusių institucijų pozicija, nėra galima įvertinti, kodėl tokio pobūdžio ginčas nekilo / nebuvo išspręstas Projekto rengimo bei derinimo stadijose.
Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Kadangi vertintina, jog Komisija pagrįstai 2026 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomeys neskelbtini) pareiškėjos skundą patenkino, jo panaikinimuio pagrindo nėra. Atsakovės skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Anykščių rajono savivaldybės, atstovaujamos Anykščių rajono savivaldybės mero, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.