- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-389-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-2-00003-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- P. K., D. P.
- Kaltinamasis
- M. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Ritai Padvilikienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros bei nukentėjusiųjų D. P. ir P. K. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžio, kuriuo M. B. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 286 str. ir 290 str., nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties; nukentėjusiųjų D. P. ir P. K. pareikšti civiliniai ieškiniai atitinkamai dėl 7000 Lt ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais; laikinas M. B. nuosavybės teisių apribojimas panaikintas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. B. 2012 m. vasario 27 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini) jis nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinės policijos tyrėjų reikalavimų paaiškinti aplinkybes apie daromą administracinį teisės pažeidimą, vartodamas įvairius necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius: „gaidžiai“, „mentai“, „tu negyvensi pydare“, „ilgai nedirbsi“, „aš su tavim susidorosiu“, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinės policijos tyrėjus D. P. ir P. K. bei su jais susidoroti. Taip pat jis naudodamas fizinį smurtą prieš D. P., sudavė jam 4 smūgius į krūtinės sritį, stumdė, stipriai stumdamas pargriovė jį ant žemės, tuo sukeldamas D. P. fizinį skausmą, ir dėl to dešiniojo kelio sąnario šalutinio šeivikaulio raiščio patempimo padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, stumdė P. K., apėmęs rankomis už pečių bei naudodamas jėgą siekė pargriauti jį ant žemės, tuo sukeldamas P. K. fizinį skausmą bei grasino sulaužyti jam ranką, tai yra grasindamas pavartoti fizinį smurtą, ir tuoj pat panaudodamas fizinį smurtą, įžeidė ir pasipriešino viešas administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams.
B. 2011 m. sausio 22 d., apie 1 val. 30 min., M. mieste, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė M. G. į veidą dėl ko šis pargriuvo, klubo fojė spardė ant grindų gulintį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, o A. L. siekiant užkirsti kelią jo chuliganiškiems veiksmams sudavė jam du smūgius į krūtinę ir veidą, dėl ko A. L. griuvo, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, odos įbrėžimus su poodine kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą dešiniame žande su muštine žaizda ir kraujosruva žando gleivinėje, dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių, dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės, nosies kaulų lūžimus, tokiu būdu, iš chuliganiškų paskatų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė A. L. sveikatą, po to, išėjęs į lauką ir tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 22 d., apie 2 val., M. mieste, būdamas lauke prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, be jokio pagrindo, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, triukšmaudamas, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia daužė rankomis ir spardė naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo duris, sugadino svetimą turtą- apgadino durų varčią bei durų rankeną, tuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1197,00 Lt turtinę žalą, bei tokiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu M. B. buvo išteisintas iš kaltinimų pagal BK 286 str. ir 290 str., nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; M. B. pripažinti kaltu pagal BK 290 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 286 str. ir 290 str., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – 6 mėn. laisvės atėmimo. Taip pat prašo M. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti 2 metams laisvės atėmimo; pagal BK 187 str. 1 d. ir nuteisti 3 mėn. laisvės atėmimo; pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 2, 4, 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d. bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., iš dalies pridėti bausmes paskirtas pagal 286 str., 290 str. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti M. B. 2 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. M. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui bei skirti jam sekančias baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: neišvykti iš namų nuo 22 vai. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 3 mėnesius įmokėti įmoką 20 MGL (2600 Lt) sumoje į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius patenkinti.
Prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, be to, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas, vertindamas teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, neatsižvelgė į jų visumą, svarbą, vertino juos atskirai, o ne kompleksiškai. Teismas nepagrįstai suabejojo nukentėjusiųjų D. P. ir P. K. nuosekliais parodymais, juos įvertindamas kaip nepatikimus, o nuosprendį motyvavo tik remdamasis M. B. ir liudytojų B. V., D. V., T. J., V. V. parodymais, kurie palankūs M. B., kitų liudytojų parodymų, kaltinančių M. B. neįvertino.
Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo pradžioje duodamas parodymus M. B. aiškino, kad nei vieno iš įtarime nurodytų policijos pareigūnų neįžeidė, jokių veiksmų, kuriais yra kaltinamas neatliko. Jis taip pat nurodė, kad fizinio smurto nei prieš D. P., nei prieš P. K. nenaudojo, nesudavė jiems jokių smūgių, nestumdė, nesiekė pargriauti ant žemės bei negrasino sulaužyti jam rankos. Vėliau teismo posėdžiuose duodamas parodymus M. B. aiškino, kad 2012-02-27 apie 17 val., tuo metu kai sunkvežimio vairuotojas leido kurą į talpas, į D. V. priklausančią teritoriją įvažiavo tamsios spalvos automobilis VW Passat, iš kurio išlipo trys žmonės apsirengę civiliais drabužiais, iš kurių - P. K. ir D. P. atpažino iš matymo. Neužilgo po to atvyko dar du policijos tarnybiniai automobiliai. Priešingus kaltinamojo parodymams davė nukentėjusieji D. P. ir P. K., kurių parodymus patvirtino liudytojai V. K. ir Š. J.. Skunde dėstomi nukentėjusiųjų, taip pat liudytojo R. B. parodymai. Teigiama, kad nukentėjusiojo D. P. žodžius patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 101/12(14).
Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai įvykio metu buvo vadinami „mentais“, jų atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, jų teisėtų nurodymų nebuvo paisoma, į juos visiškai nekreipiamas joks dėmesys, po ko jie pasijuto šiurkščiai įžeisti ir pažeminti. Todėl tokiais veiksmais yra kėsinamasi į normalią pareigas einančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę ir orumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek smurtas, tiek ir necenzūriniai žodžiai pareigūnų atžvilgiu buvo vartojami viešoje vietoje matant ir girdint nemažai jaunuolių grupei. Kaltinamasis M. B. tuo metu buvo aktyvus, jis suprato kad elgiasi neteisėtai pareigūnų atžvilgiu, nors duodamas paaiškinimus tvirtino, jog nieko nedarė.
Prokuroras skunde pažymi, kad M. B. parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Pradžioje kaltinamasis teigęs, kad pareigūnų nepažinojęs ir nežinojęs kas jie tokie, vėliau pakeitė savo parodymus ir jau tvirtino, kad iš matymo žinojo kas tokie P. K. ir D. P., žinojo kur jie dirba ir ką veikia. Taip pat kaltinamasis neprieštaravo, kad su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu, galėjo jų atžvilgiu pasakyti necenzūrinius žodžius. Jis neneigė ir tos aplinkybės, kad iš įvykio vietos t.y. iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios teritorijos norėjo išvykti automobiliu VW Transporter, taip pat nurodė, kad D. P. neleido išvažiuoti ir būtent šio konflikto metu, kaip teigia M. B. „...D. P. priklupo...“;, bet kaltinamojo manymu nepargriuvo. Prokuroro manymu, šie kaltinamojo parodymai tik patvirtina, kad jis netik vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, bet jiems ir pasipriešino, nepakluso jų reikalavimui vykti į policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui, todėl teisiamojo atlikti veiksmai atitinka visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 286 str. ir 290 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius.
Klaidingai teismas įvertino ir tą aplinkybę, „... jog jokie procesiniai veiksmai, susiję su rastais degalais nebuvo atliekami, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to buvo surašytas tik rugpjūčio mėnesį...“. Nurodo, kad iki to laiko, kol 2012-08-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo renkami įrodymai ir formuojama administracinė medžiaga, kurios pagrindu ir buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-15-335/2012. Skundą nagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas paliko galioti administracinę nuobaudą M. B., o nubaustojo skundą atmetė tuo patvirtindamas, kad pareigūnų įtarimai, jog buvo pažeisti VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymo Nr. VA-117 dėl Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo reikalavimai, pasitvirtino. Būtent dėl to ir įvyko konfliktas tarp pareigūnų ir M. B. ir atsiradęs pastarojo didžiulis nepasitenkinimas, ką jis išsakė žodžiais: „..ilgai nedirbsi...“, „...aš su tavim susidorosiu“ ir veiksmais – sužalodamas D. P. ir grasindamas sužaloti P. K.. Prokuroro manymu, teismas nepilnai įsigilino į visas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir padarė klaidingas išvadas, kad „M. B. nukentėjusiųjų D. P. ir P. K. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, kurie nurodomi jam pareikštame kaltinime neatliko, ir kaltinimas ta apimtimi jam yra pareikštas nepagrįstai...“
Prokuroras mano, kad klaidinga teismo nuomonė, jog M. B. veiksmai atitinka ne baudžiamojo įstatymo normas, bet administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Teigia, kad atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį paprastai kvalifikuojama veika, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti (kasacinė byla Nr. 2K-336/2007). Pagrindinis kriterijus sprendžiant BK 286 str. ir ATPK 187 str. l d. numatytų veikų atribojimo klausimą yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas. Atribojimui turi reikšmės ir nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Mano, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad M. B. nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams vykti į policijos komisariatą aplinkybių dėl kuro išsiaiškinimui. Jis ne tik vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai ir įžūliai, bet ir jėga norėjo išvažiuoti iš teritorijos, kurioje įvyko konfliktas. Po įvykio nukentėjusysis D. P. kreipėsi į medikus, buvo nedarbingas. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai atitinka bylos medžiagą ir proceso dalyvių paaiškinimus, kurie teigia, kad D. P. neleido išvykti M. B. iš teritorijos, ko pasėkoje įvykus susistumdymui M. B. nukentėjusįjį D. P. stipriai pastūmė, o šiam nugriuvus įvyko dešinio kelio sąnario šeivikaulio raiščio patempimas. Todėl prokuroro įsitikinimu, šioje situacijoje veika negalėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. M. B. iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų parodymus ir pripažįsta, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos, grasino susidoroti, norėjo išvykti iš teritorijos kurioje įvyko konfliktas. Todėl teismas nepilnai įsigilinęs į visas bylos aplinkybes ir M. B. nepagrįstai išteisino pagal BK 286 str. l d., kadangi M. B. veiksmai – policijos pareigūno D. P. sužalojimas, skausmo sukėlimas kitam policijos pareigūnui P. K., bandymas sukti jam ranką, policijos pareigūnų stumdymas – atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
2012-02-07 nuosprendžiu Molėtų rajono apylinkės teisme ištyrus visus bylos aplinkybes M. B. pagal BK 38 str., jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiesiems ir kaltinamajam susitaikius. Tačiau per vienerius metus nuo nuosprendžio priėmimo, t.y. 2012-02-27 M. B. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, todėl ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl M. B. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.). Todėl prokuroras prašo panaikinti ankstesnį sprendimą atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirti bausmes už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji D. P. ir P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-03-07 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį ir byloje priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti, kad M. B. kaltu pagal BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d. bei skirti jam valstybinio kaltintojo siūlytą subendrintą 2 m. ir 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 3 m. laikotarpiui BPK 75 str. pagrindu, o jų pareikštus civilinius ieškinius pilnai patenkinti. Mano, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad M. B. nevartojo smurto veiksmų mūsų atžvilgiu. Skunde dėstomi nukentėjusiųjų D. P. ir P. K. parodymai, minima specialisto išvada Nr. G 101/12(14). Nurodo, kad liudytojas R. B. teisme patvirtino, kad prieš dvejus metus buvusio įvykio aplinkybes primiršo ir prašė teismo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad girdėjo M. B. grasinimus mūsų atžvilgiu, matė kada kaltinamasis sėdo į šalia stovėjusį mikroautobusą ir juo bandė išvažiuoti. Matė, kada tyrėjas P. K., įlipęs per šonines automobilio dureles, užgesino šio automobilio variklį. Matė, kad prie automobilio durelių priėjus tyrėjui D. P., M. B. įsikibo rankomis į jo striukės atlapus, keikė jį rusiškais necenzūriniais žodžiais. Matė, kad M. B. rankomis smūgiavo D. P. į įvairias kūno vietas, po to stipriai jį pastūmė ir pargriovė ant žemės. Tyrėjui P. K. perspėjus M. B., kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus panaudota jėga, stumdė P. K. rankomis, purtė jį suėmęs už pečių, norėjo jį pargriauti ant žemės, garsiai šaukė, kad sulaužys jam ranką. Liudytojas V. K. teisme patvirtino, kad į įvykio vietą buvo iškviestas dėl neteisėto kuro įgijimo ir pasipriešinimo, kad P. K. jam sakė, jog M. B. jiems pasipriešino, stumdė, įžeidinėjo. D. P. įvykio vietoje šlubavo, jam sakė, kad įvykio vietoje jį pastūmė ir pargriovė. Liudytojai V. V., T. J. teisme patvirtino faktą, kad kaltinamasis M. B. norėjo automobiliu išvykti iš teritorijos, o atvykę žmonės tai padaryti neleido. Liudytojas V. V. patvirtino, kad kaltinamasis M. B., išlipęs iš automobilio, vėliau pradėjo filmuoti telefonu.
Nukentėjusiųjų teigimu, teismas nuosprendyje netiksliai išdėstė šiuos parodymus ir nepasisakė dėl jų vertinimo, nors šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtino visus M. B. pateiktus kaltinimus dėl įžeidimų ir smurto veiksmų mūsų atžvilgiu. Teismas tiesiog ignoravo jų nuoseklius parodymus apie tai, kad iš karto atvykę į įvykio vietą, mes pristatėme esantys policijos pareigūnai, rodė savo tarnybinius pažymėjimus, nors tokius mūsų veiksmus patvirtino Rusijos vilkiko vairuotojas liudytojas O. J.. Teismas sureikšmino M. B. telefonu padaryto vaizdo įrašo įrodomąją reikšmę, nes byloje liudytojų T. J., V. V., M. B. ir jų duotais parodymais neginčijamai nustatyta, kad šis įrašas buvo pradėtas daryti vėliau, jau po jų atžvilgiu pavartoto smurto. Dėl to, šis vaizdo įrašas nepaneigia ir negali paneigti fakto, kad kaltinamasis prieš įjungdamas telefone filmavimo režimą vartojo įžeidžiančius žodžius ir smurto veiksmus mūsų atžvilgiu. Kita vertus, po kurio laiko vaizdo įrašo darymas buvo nutrauktas, todėl visiškai be pagrindo šis įrašas vertinamas kaip įrašas, kuriame užfiksuoti visi kaltinamojo M. B. veiksmai jų atžvilgiu. Be to, jokie kaltinimai M. B. dėl smurto veiksmų jų atžvilgiu jau atvykus kitiems dviems policijos ekipažams niekada nebuvo pareikšti, todėl teismas netinkamai išsiaiškino M. B. pareikšto kaltinimo apimtį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vaizdo įrašu M. B. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.
Teismas neteisingai įvertino liudytojų T. J., A. L., V. V., B. V., D. V., O. J. parodymus, kurie teisme teigė, kad kaltinamasis M. B. jokių smurto veiksmų mūsų atžvilgiu neatliko. M. B. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota faktas, kad įvykio vietoje susirinkę asmenys T. J., A. L., V. V., B. V., D. V. pritaria M. B. veiksmams ir vieningai atvira bei įžūlia forma piktinasi jų teisėta tarnybine veikla, visais jų teisėtais veiksmais užkardant neteisėtą dyzelino išpylimo ir įgijimo faktą iš Rusijos bendrovei priklausančio vilkiko į M. B. atvežtas 14 plastikinių talpų. Šios objektyviai užfiksuotos aplinkybės tiesiogiai patvirtina faktą, kad visi minėti asmenys yra tarpusavyje artimai susiję, seniai bendraujantys, tiesiogiai talkinę M. B. jo neteisėtoje veikoje, todėl siekdami jam padėti išvengti gresiančios atsakomybės duoda suderintus ir tendencingus parodymus, kad M. B. smurto veiksmų mūsų atžvilgiu neatliko. Teismas giliau neanalizavo šių asmenų parodymų, nepastebėjo juose esančių prieštaravimų ir be pagrindo padarė originalią apibendrinančią išvadą, kad M. B. galimai nukentėjusįjį D. P., iššokdamas iš transporto priemonės, pastūmė durelėmis, o jis neišlaikęs pusiausvyros griuvo ir pats susižalojo kelią.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovas, taip pat prokurorė prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami dalinai.
Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. B. pagal BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties.
Išteisindamas M. B. teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog įvykio analizė ir aptartų įrodymų visuma leidžia manyti, kad M. B. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Prokurorė bei nukentėjusieji apeliaciniais skundais nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino M. B.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teiginiais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas M. B. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir M. B. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.
BK 286 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Fizinis smurtas – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam ir pan. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tuomet, kai toks asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.
M. B. ginčija padaręs BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d. numatytas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – nukentėjusiųjų D. P. ir P. K. parodymai, liudytojų R. B., V. K., Š. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kt. Taip pat jo kaltę iš dalies patvirtina paties išteisintojo parodymų nenuoseklumas bei prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl M. B. kaltės.
M. B. neigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus bei nurodo, kad į įvykio vietą atvykę civiliniais rūbais vilkintys nukentėjusieji, neprisistatę policijos pareigūnais bei neparodę pažymėjimų, puolė prie jo ir pakeltu tonu ėmė jį klausinėti, nurodinėti, grasinti jam, neleido jam išvykti. Kartu su M. B. buvę V. V., T. J., D. V., B. V. taip pat teigė, kad atvykę civiliniais rūbais vilkintys vyrai neprisistatė policijos pareigūnais, triukšmavo, visus kaltino ir gąsdino. Tokie išteisintojo bei minėtų liudytojų parodymai kitų byloje esančių duomenų kontekste vertintini kritiškai.
V. V. ir T. J. su išteisintuoju M. B. yra draugai, o D. V., B. V. – giminės. Pagal nukentėjusiųjų D. P. ir P. K., liudytojų R. B., V. K., Š. J. parodymus necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo ne tik M. B., bet ir kartu su juo buvę asmenys. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykio vietoje buvę asmenys įžūlia forma piktinasi nukentėjusiųjų veiksmais, užkardant galimai neteisėtą dyzelino įgijimo faktą. Visa tai rodo, kad šie liudytojai yra šališki M. B. naudai. Šių liudytojų parodymai nukreipti vien tariamai netinkamiems nukentėjusiųjų veiksmams apibūdinti, tačiau juose neužsimenama apie jokius M. B. nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktus veiksmus ar ištartus žodžius, nors tą patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, išteisintojo M. B. bei liudytojų V. V., T. J., D. V., B. V. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, kito, tarp parodymų yra prieštaravimų, kas rodo parodymų nepatikimumą. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. teigė sutikęs vilkiką prie parduotuvės Maxima ir pats palydėjęs vilkiką į dirbtuvių teritoriją, kur vėliau vilkikas ir stovėjo (1 t., 153-154 b.l.). Tuo tarpu kartu su išteisintuoju automobilyje važiavę V. V., T. J. apie susitikimą prie parduotuvės net neužsiminė, o vilkiko vairuotojas O. J. nurodė, kad į minėtą teritoriją jis nuvažiavo navigacijos pagalba (1 t. 63-65 b.l.). Liudytojai V. V. ir T. J. parodė paėmę 6 ar 8 talpas, į kurias ir buvo leistas kuras iš vilkiko, kai vilkiko vairuotojas O. J. parodė, kad buvo apie 15 talpų (1 t. 63-65 b.l.), o byloje esančiu įsiteisėjusiu 2012-10-09 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu, taip pat nukentėjusiųjų parodymais konstatuota buvus 14 talpų. M. B. ikiteisminio tyrimo nurodė konflikto eigoje pasikvietęs teritorijos savininką D. V. su sūnumi, teisme teigė, kad juos pakvietė P. K., tačiau D. V. ir B. V. nurodė į konflikto vietą atėję patys, išgirdę triukšmą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji D. P. ir P. K. viso proceso metu davė nuoseklius, dėl esminių detalių sutampančius parodymus apie kaltinime nurodytas aplinkybes. Jie parodė, kad įvykio dieną važiuodami pamatė vykdomą galimai neteisėtą veiklą, susijusią su neteisėtu akcizinių prekių įvežimu, ir, būdami policijos pareigūnai ir iš aukštesnio pareigūno V. U. gavę žodinį leidimą bei nurodymą imtis iniciatyvos, nusprendė išsiaiškinti aplinkybes, o pasitvirtinus – užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams.
Nukentėjusieji D. P. ir P. K. parodė, kad nors būdami apsivilkę civiliniais drabužiais, jie įvykio vietoje buvusiems asmenims iškart prisistatė policijos pareigūnais, parodė tarnybinius pažymėjimus, pareikalavo paaiškinti kuro įsigijimo bei pilstymo įvykio vietoje aplinkybes, tačiau užuot gavę paaiškinimą, iš M. B. sulaukė pasipiktinimo, pasireiškusio necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimais, fizinio smurto vartojimu nukentėjusiųjų atžvilgiu, bei bandymu pasišalinti iš įvykio vietos nepaklūstant nukentėjusiųjų kaip policijos pareigūnų reikalavimui paaiškinti prašomas aplinkybes vietoje ar vykti į policijos komisariatą.
Netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių nukentėjusiųjų asmeniškumus bei tikslą jiems meluoti, apkalbėti M. B. ar pan. Be to, pastaruosius jų parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų R. B., dalinai – V. K., Š. J., O. J. parodymai, specialisto išvada.
Liudytojas R. B. parodė, kad jis ir nukentėjusieji, nuvykę į įvykio vietą, ten buvusiems asmenims iškart prisistatė policijos pareigūnais. Liudytojas O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė supratęs, kad prie jo vairuojamo automobilio atvažiavę trys vyrai M. (B.) prisistatė policijos pareigūnais (1 t., 63-65 b.l.). Nors teisminio nagrinėjimo metu O. J. minėtų aplinkybių konkrečiai nenurodė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.
M. B. apeliacinės instancijos teisme teigė nežinojęs nukentėjusiųjų veiksmų įvykio metu motyvų, ar jie įvykio metu veikė kaip pareigūnai ar kaip civiliai asmenys, todėl nevykdė pastarųjų reikalavimų pasiaiškinti, vykti kartu į policijos komisariatą, nors pripažino aplinkybę, kad pažinojo P. K. kaip policijos pareigūną.
Nukentėjusieji bei liudytojas R. B. parodė, kad prisistatę policijos pareigūnais, jie pareikalavo paaiškinti kuro įsigijimo bei pilstymo įvykio vietoje aplinkybes, po ko M. B. ėmė įžeidinėti nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais, grasino jiems, bandė savo automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos, bet nukentėjusiesiems sutrukdžius tai padaryti, pavartojo fizinį smurtą abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pats išteisintasis pripažino, kad P. K. jo klausinėjo apie kuro įsigijimo bei pilstymo įvykio vietoje aplinkybes, o turint omenyje, kad jis pastarąjį pažino kaip policijos pareigūną, pagrindo manyti, kad šis veikia neteisėtai ir kaip paprastas pilietis domisi minėtomis aplinkybėmis, teismo manymu, nebuvo. Policijos pareigūno veiksmai, net ir ne darbo metu pamačius vykdomą galimai neteisėtą veiklą ir bandant užkirsti jai kelią, nelaikytini neteisėtais, kaip ir tuo tikslu duodami reikalavimai. Be to, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad net ir atvykus uniformuotiems policijos pareigūnams įvairiomis replikomis buvo reiškiamas nepasitenkinimas ir nesutikimas dėl policijos pareigūnų buvimo D. V. teritorijoje bei domėjimosi dyzelinio kuro pilstymu ir pan., kas rodo M. B. kryptingą elgesį prieštaraujant teisėtiems pareigūnų veiksmams bei reikalavimams.
Išteisintasis M. B. neigia policijos pareigūnų D. P. ir P. K. atžvilgiu vartojęs įvairius kaltinime nurodytus necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, grasinęs tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš juos bei su jais susidoroti, panaudojęs prieš juos fizinį smurtą. Išteisintojo teigimu, tai paneigia byloje esantis jo darytas vaizdo įrašas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje esančius vaizdo ir garso įrašus vertino kaip M. B. kaltę paneigiančius įrodymus. Minėtuose įrašuose užfiksuota tik dalis įvykio ir todėl tai, kas juose užfiksuota, neatskleidžia visos įvykio sekos ir veiksmų prieš įrašo pradžią. Nukentėjusieji D. P., P. K. bei liudytojas R. B. parodė, kad kaltinime nurodyti neteisėti M. B. veiksmai buvo atlikti prieš atvykstant policijos ekipažams ir prieš filmavimą, nes būtent dėl M. B. atliktų neteisėtų veiksmų ir buvo iškviestas policijos pastiprinimas. Todėl apylinkės teismo iš vaizdo ir garso įrašų padaryta išvada, kad nuo policijos ekipažų atvykimo momento M. B. D. P. ir P. K. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, kurie nurodomi jam pareikštame kaltinime neatliko, todėl kaltinimas ta apimtimi jam yra pareikštas be pagrindo, yra nepagrįsta. Nukentėjusiųjų parodymus apie neteisėtus kaltinime nurodytus M. B. veiksmus patvirtina liudytojo R. B. parodymai, nukentėjusiojo D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys, specialisto išvada. Liudytojas R. B. patvirtino girdėjęs, kaip M. B. įvairiais necenzūriniais žodžiais vadino nukentėjusiuosius, grasino panaudoti prieš juos fizinį smurtą, sudavė kelis smūgius D. P. į krūtinę, pastūmė jį, stumdydamas siekė pargriauti P. K.. P. K. taip pat matė, kaip M. B. smūgiavo D. P. į krūtinę ir pargriovė šį. D. P. parodė, kad po pargriovimo jam ėmė skaudėti koją. Į įvykio vietą vėliau atvykę policijos pareigūnai V. K. ir Š. J. parodė matę, kad D. P. šlubavo, kai tą pačią dieną prieš tai komisariate jo šlubuojant nematė. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog D. P. konstatuotas dešiniojo kelio sąnario šalutinio šeivikaulio raiščio patempimas (1 t. 24–25 b.l.). Vertinant aptartų įrodymų visumą darytina išvada, kad M. B. vartojo fizinį smurtą D. P. atžvilgiu ir būtent to pasekmėje D. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad fizinis smurtas buvo pavartotas ir P. K. atžvilgiu. P. K. parodė, kad po fizinio smurto D. P. atžvilgiu, M. B. pripuolė prie jo, P. K., apėmęs rankomis už pečių bei naudodamas jėgą siekė pargriauti jį ant žemės, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei grasino sulaužyti jam ranką. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir R. B. su D. P.. Netikėti pastaraisiais parodymais dėl smurto vartojimo P. K. atžvilgiu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, įrodyta, jog 2012 m. vasario 27 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini) M. B. nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinės policijos tyrėjų reikalavimų paaiškinti aplinkybes apie daromą administracinį teisės pažeidimą, vartodamas įvairius necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius: „gaidžiai“, „mentai“, „tu negyvensi pydare“, „ilgai nedirbsi“, „aš su tavim susidorosiu“, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) rajono PK kriminalinės policijos tyrėjus D. P. ir P. K. bei su jais susidoroti. Taip pat jis naudodamas fizinį smurtą prieš D. P., sudavė jam 4 smūgius į krūtinės sritį, stumdė, stipriai stumdamas pargriovė jį ant žemės, tuo sukeldamas D. P. fizinį skausmą, ir dėl to dešiniojo kelio sąnario šalutinio šeivikaulio raiščio patempimo padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, stumdė P. K., apėmęs rankomis už pečių bei naudodamas jėgą siekė pargriauti jį ant žemės, tuo sukeldamas P. K. fizinį skausmą bei grasino sulaužyti jam ranką, tai yra grasindamas pavartoti fizinį smurtą, ir tuoj pat panaudodamas fizinį smurtą, įžeidė ir pasipriešino viešas administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams. Šios M. B. veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d., požymius.
M. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę M. B. teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. B. padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus. Jis neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, užsiimantis individualia veikla. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, M. B. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudos, savo dydžiu artimos numatytiems šių bausmių minimumams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Nukentėjusieji prašo patenkinti jų M. B. pateiktus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. D. P. prašo priteisti 7000 Lt, o P. K. – 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 29, 51 b.l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji dėl M. B. neteisėto elgesio patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus – prieš juos buvo panaudotas fizinis smurtas, jie kaip pareigūnai buvo žeminami kitų asmenų akivaizdoje, įžeidžiamai vadinami, jiems buvo grasinama ir pan. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarinius, jas padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos sumos yra per didelės, neatitinka formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-518/2012, Nr. 2K-206/2013 ir kt.), todėl mažintinos.
Iš bylos matyti, jog nukentėjusiesiems surašė civilinius ieškinius ir atstovavo pirmosios instancijos teisme ( 4 posėdžiai) advokatė K. L., taip pat pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiuosius atstovavo advokatas K. R., kuris taip pat surašė apeliacinį skundą. Pagal pateiktus kvitus D. P. ir P. K. advokatei K. L. už teisinę pagalbą sumokėjo po 1650 Lt, o advokatui K. R. už atstovavimą po 300 litų bei D. P. 800 litų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai, esamą teismų praktiką, taip pat gana ilgai užsitęsusį teisminį procesą ir atitinkamai teismo posėdžių kiekį, ir vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis, dalis šių išlaidų pripažintina procesinėmis bei priteistinos iš nuteistojo M. B. - D. P. 2000 Lt , o P. K. 1300 Lt.
BK 38 str. 4 d. numato, kad jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, todėl šiuo nuosprendžiu M. B. pripažinus kaltu pagal BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d., taip pat spręstinas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas už jo veikas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis 2012-02-07 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-11-732/2012 matyti, jog kaltinamasis M. B. dėl kaltinimų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2011-01-22 d. klube „(duomenys neskelbtini)“, prie laiptelių A. L. jam pasakė, kad negalima sėdėti ant laiptų. Jis atsistojo ir A. L. sudavė smūgius į galvą ir krūtinę. Jam buvo papurkšta dujomis, todėl išbėgo į lauką. Gal ir išlaužė duris. Tyčia norėjo įeiti. Traukė, kol įėjo. Su nukentėjusiuoju ir civiliniais ieškovais susitaikė, žalą atlygino.
M. B. kaltę dėl šių veikų patvirtina 2012-02-07 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarti įrodymai, su kurių įvertinimu teisėjų kolegija sutinka. M. B. kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 313/11(01) duomenys, jog A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t.1,b.l.20-23), 2011-02-01 parodymo atpažinti pagal nuotrauką duomenys, kur nukentėjusysis A. L. atpažino asmenį M. B., kaip 2011-01-22 naktiniame klube ,,(duomenys neskelbtini)” asmenį (t.1, b.l.26-29), analogiški 2011-02-14 asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys (t.1,b.l.32-35), 2011-02-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką duomenys, kur V. R. atpažino M. B. kaip asmenį 2011-01-22 naktiniame klube ,,(duomenys neskelbtini)” sumušusį nukentėjusįjį A. L.. (t.1,b.l.81-84).
Vadovaujantis BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, taip pat atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, vienas kurių – apysunkis, du – nesunkūs), asmenybę ( nusikalto neteistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, užsiimantis individualia veikla), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. B. už padarytus nesunkius nusikaltimus skirtinos baudos, o už apysunkį nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artimos numatytiems šių bausmių minimumams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2, 4, 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, o ši subendrinta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu už BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d. paskirta subendrinta bausme. Esant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. B. gali būti pasiekti be realaus atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. B. BK 75 str. pagrindu atidėtinas, paskiriant jam įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. 1 d., ir nubausti 20 MGL (2600 Lt) bauda.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str. 1 d., ir nubausti 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – 20 MGL (2600 Lt) baudą.
M. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (2011-01-22 veika) ir nubausti vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
M. B. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 1 d. (2011-01-22 veika) ir nubausti 20 MGL (2600 Lt) bauda.
M. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2011-01-22 veika) ir nubausti 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2, 4, 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 25 MGL (3250 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu už BK 286 str. 1 d. ir 290 str. 1 d. paskirta subendrinta bausme, ir paskirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL (3900 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 75 str. M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui bei skirti jam baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus: neišvykti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Baudą įpareigoti sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Priteisti iš M. B. nukentėjusiojo D. P. naudai 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) ir nukentėjusiojo P. K. baudai – 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš M. B. nukentėjusiojo D. P. naudai 2000 Lt, o P. K. naudai - 1300 Lt procesinių ( advokato pagalbos) išlaidų.