- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 2-6976-794/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05230-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- R. U., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Domicelei Baltrušaitienei, atsakovui R. R., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. U. patikslintą ieškinį atsakovui R. R., tretiesiems asmenims R. U., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei dėl vekselio nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R., tretiesiems asmenims R. U., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei dėl vekselio nuginčijimo dėl vekselių nuginčijimo, kurį vėliau patikslino (b.l. 3-4, 59-61). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog 2010-02-11 pasirašė paprastąjį vekselį su atsakovu R. R. 10.000,00 Lt sumai, kuriuos turėjo sumokėti iki 2010-09-23. Šio vekselio laiduotoju buvo ieškovės sutuoktinis R. U.. Ieškovė teigia, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ji atsakovui sumokėjo 9200 Lt, o likusius 800 Lt sumokėjo 2010-11-10. Atsakovas jokio rašytinio dokumento ieškovei, patvirtinančio skolos sumokėjimą nedavė, tačiau liudytojai gali šias aplinkybes patvirtinti. Nurodė, kad 2010-02-11 pasirašė paprastąjį vekselį nenaudingomis sąlygomis dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Nes atsakovas R. R. reikalavo užtikrinti, kad būtų garantuotai sumokėta ieškovės sūnaus P. U. 45000 Lt skola R. R.. Ieškovės sūnus iki numatytos 2008-08-23 skolos atidavimo dienos pinigų negražino. Nors vekselis atsakovui garantavo, kad paskola bus pradėta mokėti, atsakovas 2010-06-28 pareiškimu prašė Hipotekos skyriaus uždėti P. U. turtui areštą. Atsakovas 2008-07-23 sudarydamas paskolos sutartį su P. U. numatė palūkanų, delspinigių, tačiau reikalavo kas mėnesį mokėti ne mažiau 800 Lt t.y. 2 procentus nuo 40000 Lt sumos, be to sutartyje buvo įrašyta ne realiai paskolinta 40000 Lt suma, o 45000 Lt. Atsakovas 2010-11-24 pasirašė pakvitavimą, kuriuo pripažino, kad P. U. skolą pilnai grąžino. Atsakovo iniciatyva Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė 2010-10-05 padarė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 3556, kuriuo reikalaujama išieškoti iš A. U. R. R. naudai 10000 Lt. Ieškovė mano, kad atsakovas apgaule iš atsakovės gauti pinigų ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita bei prašo pripažinti negaliojančiu vekselio davėjos A. U. 2010-02-11 pasirašytą ir duotą paprastąjį vekselį atsakovui R. R. nesąžiningai sudarytą dėl apgaulės. Įpareigoti atsakovą grąžinti 10000 Lt gautų pagal 2010-02-11 paprastąjį vekselį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2010-02-11 atsakovas paskolino ieškovei 10000 Lt iki 2010-09-23, todėl ieškovė 2010-02-11 išdavė vekselį, pagal kurį įsipareigojo suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, už šią prievolę laidavo ieškovės sutuoktinis. Kadangi paskola laiku grąžinta nebuvo, notaras išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2010-10-11 buvo pateiktas priverstiniam vykdymui antstolei. Atsakovas teigia, kad ieškovė pagal vekselį jam nėra perdavusi jokių piniginių sumų. Atsakovas nurodo, kad ieškovės sūnaus skoliniai įsipareigojimai atsakovui neturi nieko bendro su ieškovės išduotu vekseliu. Atsakovui nėra aišku kaip ir kokiais veiksmais pasireiškė atsakovo ar kitų šalių apgaulė, kuri turėjo įtakos sudarytį ne tokį sandorį, kurio siekė ieškovė (b.l. 37, 68).
Tretysis asmuo R. U. atsiliepimu į ieškinį, prašo ieškinį patenkinti visiškai (b.l. 40).
Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepime notarė nurodo, kad nesutinka su ieškovės prašymu pripažinti negaliojančiu jos pačios išrašytą vekselį bei jo pagrindu padarytą vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad darydama vykdomąjį įrašą laikėsi įstatymų reglamentuojančių vykdomųjų įrašų vekseliuose darymą (b.l. 71)..
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė A. U. teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 94). 2011-10-14 teisme faksu gautas ieškovės prašymas atidėti teismo posėdį dėl jos ligos. Kadangi įrodymai, pagrindžiantys ieškovės neatvykimo priežastis teismui nebuvo pateikti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovę atstovauja jos atstovė advokatė, todėl byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant (CPK 51 str. 2 d., 246 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašo ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys R. U. ir Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 74, 94, 98), todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-02-11 A. U. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo ji besąlygiškai įsipareigojo iki 2010-09-23 sumokėti R. R. 10.000,00 litų, laiduotoju nurodytas R. U. ( b.l. 10). A. U. laiku nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, atsakovas R. R. kreipėsi į notarą, 2010-10-05 išduotas vykdomasis įrašas (b.l. 15). 2010-10-11 vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei (b.l. 16). 2008-07-23 tarp R. R. ir P. U. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią R. R. paskolino P. U. 45000 Lt ir šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2008-08-23 (b.l. 11). Šis įsipareigojimas R. R. buvo užtikintas Hipoteka (b.l. 12-13). 2010-11-24 pakvitavimas apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą, kuriuo patvirtinta, kad P. U. įvykdė skolinius įsipareigojimus R. R. buvo patvirtintas notarine forma (bl. 14).
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
Ieškovė A. U. ir tretysis asmuo R. U. nurodo, jog vekselis buvo pasirašytas tik dėl to, kad apsaugoti sūnaus P. U. interesus. Sūnus buvo skolingas R. R. 45.000,00 litų sumą. Dėl sunkios finansinės padėties jis negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų, todėl R. R. pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, ieškovė pasirašė minėtą vekselį, siekiant užtikrinti sūnaus skolos grąžinimą. Taip pat ieškovė nurodo, jog pinigų iš atsakovo pagal vekselį negavo, nes logiškai sunku paaiškinti, kad R. R. tikrai būtų paskolinęs 10.000, 00 litų sumą ieškovei, kurios sūnus P. U. vengia grąžinti didžiulę pinigų sumą.
Teismas iš dalies sutinka su tokiais ieškovės ir trečiojo asmens R. U. teiginiais, jog R. R. veiksmai ir šių veiksmų motyvai, skolinant pinigus kitam šeimos nariui, kai kitas šeimos narys vengia atsiskaityti pagal anksčiau sudarytą paskolos sutartį, yra gana sudėtingai logiškai paaiškinami. Tačiau teismas negali daryti išvadų, pagrįstų ne faktiniais duomenimis, bet vien tik prielaidomis. Tokiu atveju, teismas pažeistų pagrindinę įrodinėjimo taisyklę, reikalaujančią visus įrodymus įvertinti visapusiškai, be teisinio pagrindo subjektyviems paaiškinimams negalima suteikti didesnę įrodomąją reikšmę, negu byloje esantiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems dėstomas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. Jucys v. V. Jucienė, bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Žukauskienė v. R. Persinevičius, bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prievoliniuose santykiuose, atsiradusiuose vekselių pagrindu, ir nurodė, kad dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t. y. atsakovas, o būtent vekselio davėjas, t. y. ieškovė, turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselius, kurie yra abstraktaus pobūdžio. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ieškovė A. U. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo ji besąlygiškai įsipareigojo iki 2010-09-23 sumokėti R. R. 10.000,00 litų, A. U. laiku nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, atsakovas R. R. kreipėsi į notarą, 2010-10-05 išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Ieškovė teigia, kad jokių pinigų negavo, tačiau nepateikia jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Priešingai, vekselyje patvirtina, kad ji gavo ir yra skolinga R. R., be to, pati nurodo, kad 10.000,00 litų sumą ji grąžino R. R., nors kaip minėta jokių šią ir kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikia (CPK 12, 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, teismams yra išaiškinęs, kad vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Be to, nurodęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. su AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. su M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).
Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė A. U., vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu prašė pripažinti negaliojančiu vekselį, surašytą vekselio turėtojui R. R., nes šis sandoris yra sudarytas dėl apgaulės. Ieškovė prašydama pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, nenurodo konkrečiai kokiais veiksmais pasireiškė atsakovo apgaulė. Tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje A. U. nurodo, jog ieškovė pasijuto apgauta ne sandorio sudarymo metu, o tik tada, kai atsakovas iš jos sūnaus pareikalavo grąžinti visą 45.000,00 Lt skolą, nes jos sūnus P. U. 2008-07-23 neva pasiskolino iš atsakovo R. R. ne 45.000, 00 Lt sumą, o žymiai mažesnę pinigų sumą. Nors pastaroji paskolos sutartis nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektas, tačiau pažymėtina, jog ieškovės minėtas teiginys yra nepagrįstas jokias įrodymais (CPK 12, 178 str.). O byloje esantys rašytiniai įrodymai nebejotinai patvirtina, kad ieškovės sūnus P. U. 2008-07-23 pasiskolino 45000 Lt ir šią sumą atsakovui R. R. grąžino 2010-11-24, tai patvirtina notarine forma patvirtinta ir nenuginčyta sutartis (b.l. 14). Pažymėtina, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę (reiklaujant sumokėti), pavyzdžiui, reikšdamas šiam ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kad atsakovas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog paminėtų nuostatų negalėjo įvykdyti ar jos valią atsakovas paveikė nesąžiningais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas, įgydamas vekselį, būtų tyčia veikęs ieškovės nenaudai, todėl nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu. Nenuginčijus vekselio, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti kito ieškinio reikalavimo bei panaikinti vykdomąjį įrašą, todėl dėl šio ieškovės reikalavimo ir nurodytų argumentų teismas nepasisako.
Dėl įpareigojimo grąžinti nepagrįstai gautas pinigines lėšas
Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą grąžinti 10.000,00 litų sumą, kurią ji sumokėjo kaip garantą už sūnaus P. U. skolą. Nurodo, jog atsakovas pinigus gavo nepagrįstai ir praturtėjo jos sąskaita. Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytas išimtis. Minėta taisyklė taikoma tuo atveju, kai asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Aplinkybę, kad atsakovas turtą įgijo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad pati perdavė atsakovui minėtą pinigų sumą. Ieškovė teigia, kad pinigai buvo skirti kaip garantas už sūnaus P. U. skolą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė jokių pinigų jam nesumokėjo, nes jei būtų sumokėjusi, jis nebeturėtų teisės pateikti vekselį priverstiniam skolos išieškojimui. Be to, atsakovas nurodė, jog tretysis asmuo R. U. jam mokėdavo pinigus ne kaip užstatą, o kaip skolos grąžinimą už sūnaus P. U. skolą. Tai patvirtina banko mokėjimo nurodymai (b.l. 20-23). Nesant jokių duomenų, patvirtinančių 10.000 litų pinigų sumos sumokėjimo faktą, taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. buvo sumokėta daugiau nei buvo skolingas P. U., darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas turtą įgijo be teisinio pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo be teisėto pagrindo įgytą 10.0000 litų sumą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei A. U. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-29 sprendimu (b.l. 32) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovas turėjo 2.420,00 litų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 85-87). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str.), tačiau nėra atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai padengti (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog atsakovo atstovas dalyvavo ne tik teismo, tačiau ir parengiamajame teismo posėdyje, paruošė atsiliepimus į ieškinį, 2.420,00 Lt išlaidos advokato pagalbai padengti, teismo nuomone, neturi būti mažinamos, be to, atsakovo prašoma priteisti 2.420,00 litų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. U. atsakovui R. R. 2.420,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.