Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-22-630/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
2YT-22-630/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Pareiškėjas
R. E.
Advokatai
Darius Jurgutis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22-630/2016Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00957-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant pareiškėjos R. E. atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant F. B., B. Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. E. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) mirus tėvui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą faktiškai pradėjusi valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškime nurodyta ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas G. B.. Pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Kiti pareiškėjai žinomi įpėdiniai yra pareiškėjos motina F. B. ir pareiškėjos sesuo B. Z.. Pareiškėjos tėvui G. B. nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai Šakių rajone. Pareiškėja R. E. rūpinosi ir tvarkė tėvo nuosavybės reikalus Lietuvoje nuo 1996 m., kai JAV gyvenantis tėvas įgaliojo pareiškėją ir jos sutuoktinį V. E. savo nuožiūra tvarkyti visus reikalus, susijusius su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja, norėdama, kad žemė būtų prižiūrima, tvarkoma, nedirvonuotų ir nenuvertėtų, 2005 m. sudarė G. B. priklausančio 3,26 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sutartį su ūkininku V. T.. Nedelsiant po G. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja R. E. susisiekė su ūkininku V. T., pranešė apie G. B. mirtį bei nurodė V. T. toliau tęsti žemės panaudą mainais už tai, jog žemė būtų prižiūrima, tvarkoma, nedirvonuotų ir nenuvertėtų. Po G. B. mirties 2014 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta kita to paties privačios žemės sklypo panaudos sutartis, kuria iki G. B. mirties jam priklausęs 3,26 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas panaudai ūkininkui V. T. penkeriems metams. Pareiškėja R. E. rūpinosi ir G. B. priklausiusiais dviem miško sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tiek iki G. B. mirties, tiek ir po jo mirties pareiškėja buvo įpareigojusi kaimynystėje gyvenančią B. M. G. prižiūrėti ir rūpintis mišku. Pareiškėja pranešė B. M. G. apie G. B. mirtį 2014 m. pavasarį bei susitarė su ja dėl tolimesnio miško rūpinimosi ir priežiūros tęsimo. Po G. B. mirties pareiškėja dėjo visas pastangas išsaugoti tėvo nuosavybę, jos neapleido, elgėsi kaip turto savininkė, priėmė sprendimus bei rūpinosi turto išsaugojimu.

Šalies argumentai

Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko, prieštaravimų nereiškė ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys F. B. ir B. Z. atsiliepimais su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad G. B. turto paveldėtoja paskyrė F. B., tačiau savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

Teisme 2015-09-21 gauti suinteresuotųjų asmenų F. B. ir B. Z. atsiliepimai. Iš jų matyti, kad suinteresuotieji asmenys F. B. ir B. Z. pateikdamos teismui atsiliepimus į pareiškimą savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu teismas išsiuntė suinteresuotiesiems asmenims šaukimus į 2015-11-09 10.00 val. parengiamąjį teismo posėdį, tačiau teismas negavo jokių duomenų apie teismo šaukimų įteikimą. Teismas 2015-11-09 parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo pareiškėjos atstovą advokatą A. Ramoną įteikti teismo šaukimus suinteresuotiesiems asmenims F. B. ir B. Z., tačiau teismo šaukimų suinteresuotiesiems asmenims įteikti nepavyko. 2015-12-21 teisme gautas pareiškėjos atstovo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad JAV Ilinojaus valstijoje licencijuota privačių detektyvų agentūra „Elite Process Serving and Investigation Inc.“ teismo šaukimus laikotarpyje nuo 2015-12-02 iki 2015-12-17 bandė įteikti aštuonis kartus. Suinteresuotieji asmenys nei karto neatidarė durų, neatsakė į detektyvo paliktas penkias žinutes balso pašte bei pareiškėjos skambučius ir žinutes (b. l. 53-68).

Nepavykus suinteresuotiesiems asmenims F. B. ir B. Z. įteikti šaukimų į 2015-11-09 ir 2016-01-05 teismo posėdžius, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 53-68). Suinteresuotieji asmenys F. B. ir B. Z. teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų nepareiškė, todėl byla išnagrinėta joms nedalyvaujant.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas būtų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytas terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvas G. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pagal CK 5.50 str. 3 d. palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju iki (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, liudijančius įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, o būtent, pareiškėja 2014 m. gegužės 15 d., po savo tėvo G. B. mirties praėjus pusantro mėnesio, su ūkininku V. T. sudarė 3,26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį (b. l. 26), 2014 m. pavasarį įpareigojo B. M. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tvarkyti ir prižiūrėti G. B. priklausiusius liudytojos kaimynystėje esančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus, mokėjo mokesčius (b. l. 46-49). Teismo posėdžio metu liudytojai V. T. ir B. M. G. parodė, kad apie G. B. mirtį telefonu sužinojo 2014 m. pavasarį iš pareiškėjos R. E., suinteresuotųjų asmenų F. B. ir B. Z. nepažinojo, nebuvo sutikę ir matę, suinteresuotieji asmenys po G. B. mirties dėl žemės sklypų tvarkymo, saugojimo ir priežiūros į liudytojus nesikreipė, jokių nurodymų jiems nedavė. Liudytoja B. M. G. parodė, kad tuoj po G. B. mirties pareiškėja R. E. informavo ją apie tėvo mirtį, atsiuntė laidotuvių nuotraukas ir įpareigojo toliau prižiūrėti G. B. priklausančius miškus, ji nuolat rūpinasi miškais, saugo nuo nelegalių kirtimų, kaimyninio žemės sklypo savininkams atlikus kadastrinius matavimus ir per klaidą pakeitus pareiškėjos tėvui priklausančių žemės sklypų ribas, ji nedelsiant informavo apie tai pareiškėją R. E.. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja R. E. laikė save turto paveldėtoja ir valdė bei tvarkė paveldėtą turtą savo nuožiūra, priėmė sprendimus dėl turto ir rūpinosi jo išsaugojimu.

Įvertinęs bylos medžiagą ir motyvuodamas tuo, kad pareiškėja E. E. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, atsiradusį po tėvo G. B. mirties (duomenys neskelbtini), tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, į tai, kad suinteresuotieji asmenys nepareiškė savarankiškų reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų apie galimą G. B. palikimo priėmimo faktą, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja R. E. nepriėmė palikimo, nors žinojo apie teisminį procesą, tačiau nebuvo suinteresuoti greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu ir elgėsi nesąžiningai, nesidomėjo bylos eiga, teismas konstatuoja, kad pakanka įrodymų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. E. po tėvo G. B. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais jo palikimą.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti. Mirusiojo nekilnojamojo turto pradėjimas valdyti bei rūpintis juo (žemės sklypo panaudos sutarties sudarymas, pavedimas kitiems asmenims prižiūrėti ir saugoti miškus, privalomų mokesčių mokėjimas) yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po savo tėvo mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias bei galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Teismui nėra žinoma, kokio kito turto turėjo palikėjas G. B., tačiau pagal Lietuvos Respublikos CPK 446 str. nuostatas pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo paduodamas turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, šiuo atveju pagal 3 žemės sklypų buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo interesais priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po jos tėvo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Antanaitienė