Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-17 · Administracinė byla Nr. I-8620-283/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
I-8620-283/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00226-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8620-283/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00226-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui R. J.,atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. J.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti skundo dalies priėmimo klausimą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priimti jo skundo dalį kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas paaiškino, kad į Komisiją kreipėsi prašymu panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. raštais Nr. IS-4260 (30.2.) „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ bei Nr. IS-4252 „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ (toliau abu kartu – ir Raštai) priimtus sprendimus, kuriais buvo nustatyta, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – ir Sklypai), yra priskirtini nenaudojamiems žemės sklypams ir įtrauktini į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašo projektą (toliau – ir Projektas), o atsakomybė už tvarkos ir švaros palaikymą priskirtina pareiškėjui, kaip Sklypų savininkui. Pareiškėjo teigimu, Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog Savivaldybės administracijos parengtais Raštais jam nebuvo duota jokių nurodymų ir nenustatyta įpareigojimų. Pareiškėjas tvirtino, kad akivaizdu, jog Raštais buvo nustatytas privalomąjį pobūdį turintis įpareigojimas. Pareiškėjas nurodė, kad Sklypai turi naudotojus, kurie naudojasi nustatytu servitutu statinių remonto ir eksploatavimo darbams atlikti, todėl jiems ir turėjo būti priskirta Sklypų priežiūra (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje pareiškėjas R. J., pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundo reikalavimą. Pareiškėjas vertino, kad Raštuose yra pateikti privalomąjį pobūdį turintys nurodymai, nes, jeigu jis būtų nesutvarkęs Sklypų, po 30 dienų jie būtų buvę įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą bei būtų pradėta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir Administracinių nusižengimų kodeksas). Tvirtino, kad Sklypuose yra nustatytas servitutas, Sklypus anksčiau prižiūrėjo Panevėžio miesto savivaldybė, tačiau dabar siekiama šią naštą nepagrįstai perkelti pareiškėjui. Pripažino, jog administracinės nuobaudos Raštų pagrindu negalėjo būti skiriamos, tačiau teigė, kad jais remiantis, gali būti taikomas didesnis mokesčių tarifas.

Atsiliepimas

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė R. J. skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija nurodė, kad Teisės ir viešosios tvarkos skyrius 2019 m. birželio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VTKa-626(30.1.), kuriame buvo nustatyta, jog R. J. ir R. J. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, todėl bus išsiųstas raginimas dėl sklypo sutvarkymo, o 2019 m. birželio 5 d. - patikrinimo aktą Nr. VTKa-635(30.1.), kuriame nustatyta, kad R. J., A. P. ir E. R. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), irgi yra nenaudojamas, todėl bus išsiųstas raginimas dėl sklypo sutvarkymo. Atsakovė 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjui išsiuntė Raštus, kuriais informavo, kad Sklypai yra neprižiūrimi, todėl jie yra įtrauktini į Projektą; per 30 dienų nuo Raštų išsiuntimo dienos pareiškėjas gali pateikti atsakovei dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.2 punkte nurodyto kriterijaus, priešingu atveju, sąrašas su į jį įtrauktais Sklypais bus teikiamas Tarybai tvirtinti, o už Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.1 punkto pažeidimą bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Savivaldybės administracija paaiškino, jog Taisyklės nustato, kad asmenys, prižiūrintys naudojamas, nuomojamas ir nuosavybės teise priklausančias ir priskirtas teritorijas (išskyrus tas, kurių priežiūrą vykdo Savivaldybės administracija), patys ar sudarę sutartis su kitais asmenimis privalo valyti, surinkti šiukšles, šienauti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, šaligatvius, žaliąsias juostas, griovius ir kt. (15.1 punktas); Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos darbuotojai (32 punktas); Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Atsakovė nurodė, kad Aprašas reglamentuoja nenaudojamų žemės sklypų nustatymo kriterijus, informacijos gavimo, Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašo sudarymo ir patvirtinimo tvarką, Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir/ar nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis. Pagal Aprašą, nustatytiems nenaudojamiems žemė sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį taikomi Tarybos sprendimais nustatyti žemės ir/ar žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai žemei. Aprašo 5.2. punktas nustato, kad nenaudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė nustatoma ir įtraukiama į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą pagal šiame punkte numatytus kriterijus. Remiantis Aprašo 7, 8, 9 punktais, Savivaldybės administracija iki einamųjų metų birželio 15 dienos nustato žemės sklypus, kurie atitinka Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus, parengia Projektą, iki birželio 25 d. raštu informuoja nenaudojamų žemės sklypų (jo dalies) savininkus, nuomininkus ir naudotojus apie žemės sklypų įtraukimą į jį. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėjui buvo išsiųsti Raštai su informacija, kad Sklypai įrašyti į Projektą, bei išaiškinimu, kokios teisinės pasekmės kils, jeigu pareiškėjas Sklypų nesutvarkys. Savivaldybės administracija tvirtino, kad Raštuose jokie nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjui nebuvo įtvirtinti, todėl Raštai laikytini informacinio pobūdžio dokumentais, jie nėra administraciniai sprendimai, sukeliantys pareiškėjui teises ar pareigas. Savivaldybės administracija teigė, jog Komisija teisingai įvertino faktines aplinkybes bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Raštų panaikinimo. Nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu R. J. nebūtų nustatytais terminais sutvarkęs Sklypų, Taryba būtų priėmusi sprendimą juos įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą ir būtent šis sprendimas būtų nustatęs pareiškėjui pareigą mokėti žemės nuomos mokestį pagal atitinkamus tarifus ir šį sprendimą pareiškėjas turėtų teisę ginčyti Komisijoje ar administraciniame teisme. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra registruota Sklypų naudotojų, o inžinierinių tinklų savininkai Sklypais naudojasi tik tiek, kiek reikia eksploatuoti šiuos tinklus, tačiau šiems asmenims nėra perkelta pareiga Sklypuose šienauti žolę ar kitaip juos prižiūrėti (b. l. 41-44).

Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovas A. V. prašė atmesti pareiškėjo skundą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Savivaldybės administracijos atstovas vertino, kad Raštuose yra pateikta informacija, kaip pareiškėjas turi elgtis, kad Sklypai nebūtų įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas vadovavosi šia informacija ir sutvarkė Sklypus. Nurodė, kad teisines pasekmes pareiškėjui būtų sukėlęs administracinio nusižengimo protokolas ir sprendimas Sklypus įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sąrašą. Vertino, kad Raštų išsiuntimas pareiškėjui buvo administracinės procedūros dalis, o ne galutinis rezultatas, todėl Raštai nėra individualūs administraciniai aktai ir negali būti ginčo objektai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, vykdydami darbo planą dėl nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo, 2019 m. birželio 5 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus bei surašė Patikrinimo aktus Nr. VTKa-626(30.1.) ir VTKa-635(30.1.); patikrinimų metu buvo nustatyta, kad Sklypai yra nenaudojami ir neprižiūrimi (b. l. 45-47, 48-50).

Savivaldybės administracija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. J. ir R. J. (b. l. 53-54), o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), - R. J., A. P. ir E. R. (b. l. 55-56).

Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 13 d. R. J. išsiuntė Raštus (b. l. 21-22, 51-52).

Pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. per elektroninį paštą Savivaldybės administraciją informavo, kad Sklypai yra sutvarkyti, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

R. J. 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į Komisiją skundu, kurio prašomojoje dalyje suformuluotu ketvirtuoju reikalavimu prašė panaikinti Raštais priimtus sprendimus (b. l. 16-20).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius, įvertinęs, jog pareiškėjo skundžiami Raštai turi informacinį pobūdį ir nelaikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas, 2019 m. liepos 10 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl ketvirtojo reikalavimo kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai (b. l. 4, 33-34).

Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ pagrįstumo ir teisėtumo.

R. J. vertino, kad Raštais buvo nustatyti privalomąjį pobūdį turintys įpareigojimai, todėl jie yra individualūs administraciniai aktais. Savivaldybės administracija tvirtino, kad Raštuose jokie R. J. skirti privalomi nurodymai ar įpareigojimai nebuvo įtvirtinti, Raštai turi informacinį pobūdį, jie nėra administraciniai sprendimai, sukeliantys pareiškėjui teises ar pareigas, todėl negalėjo būti ginčijami.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. Nurodyto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad ne dėl visų viešojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobūdžio aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiamas skundas (prašymas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o tik dėl individualių administracinių aktų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012 ir kt.).

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms. Tokios individualaus teisės akto sampratos laikomasi ir teisminėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-¹⁴⁶-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi turėti materialų, o ne procedūrinį pobūdį; tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, tokie dokumentai turi pagalbinį vaidmenį, jais išsprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

Išanalizavus Savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. parengtų raštų Nr. IS-4260 (30.2.) „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ bei Nr. IS-4252 „Pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ turinį, sprendžiama, kad juose yra pateikta informacija apie tai, jog, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, buvo patikrinti Sklypai ir nustatyta, kad jie yra neprižiūrimi, nes atitinka Aprašo 5.2 punkte numatytą kriterijų, todėl Sklypai įtrauktini į Projektą; vadovaujantis Aprašo 9 ir 11 punktais, pareiškėjui buvo pranešta, kad per 30 dienų nuo Raštų išsiuntimo dienos jis gali pateikti dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka Aprašo 5.2 punkte nurodyto kriterijaus, priešingu atveju, Projektas su į jį įtrauktais Sklypais dėl 2020 m. taikomo 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo bus teikiamas Tarybai tvirtinti, o dėl Taisyklių 15.1 punkto pažeidimo bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį (b. l. 21- 22, 51-52).

Taigi, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija, kaip įgaliotas vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektas, Raštuose jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomąjį pobūdį, R. J. nenustatė. Teismo vertinimu, Savivaldybės administracija šiuose Raštuose pareiškėjui tik pateikė informaciją apie nustatytą jam bendrosios nuosavybės teise priklausančių Sklypų būklę; išaiškino R. J. pareigas, kurias nustato Tarybos sprendimu patvirtintas teisės aktas, ir kokios teisės aktais numatytos teisinės pasekmės gali kilti pareiškėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys pareigos sutvarkyti jam priklausančius Sklypus.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau - Mokesčio įstatymas). Pagal Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Įstatymų leidėjas Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtino nuostatas, vietos savivaldybės tarybai suteikiančias teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis kriterijus ( pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; žemės sklypo dydį; mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Rengiant Raštus, galiojo Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašas. Apraše nurodyta, kad jo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir (ar) nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis (3 punktas); pagal šį Aprašą nustatytiems nenaudojamiems žemės sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį, taikomi Tarybos sprendimais nustatyti žemės ir (ar) žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai, apleistai žemei (4 punktas). Aprašo 7-9 ir 12-13 punktuose nurodyti įgaliotų Savivaldybės administracijos subjektų atliekami veiksmai, rengiami dokumentai ir jų turinys. Pagal Aprašo 10 punktą, sprendimą patvirtinti nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Savivaldybės administracijos surinkta informacija, priima Taryba. Teismas sprendžia, kad tik Taryba savo posėdyje nustatyta tvarka priima sprendimą, sukeliantį žemės savininkams, naudotojams ir nuomininkams teisines pasekmes žemės mokesčių teisinių santykių srityje.

Sprendžiant dėl Raštuose minimos administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, vadovaujamasi Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, pagal kurias, administracinio nusižengimo teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, 589 straipsnyje išvardintų institucijų pareigūnai, įskaitant ir savivaldybių administracijų pareigūnai (82 punktas), o administracinių nusižengimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima teismas ar šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir taikomą teisinį reguliavimą, konstatuojama, kad Savivaldybės administracijos parengti R. J. Raštai turi informacinį pobūdį, jie materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, todėl šie Raštai negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklaus aiškinimo, kad tuo atveju, kai skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to negali būti ginčo objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo; nagrinėjant skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali būti nagrinėjami ir argumentai dėl ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai neskundžiami, teisėtumo ir pagrįstumo bei jų poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-446-575/2017). Teismo vertinimu, šie aiškinimai taikomi ir sprendžiant klausimą dėl skundo priėmimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje.

Nustačius, kad R. J. skundžiami Raštai yra informacinio pobūdžio, parengti kaip tarpiniai procedūriniai dokumentai ir neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, sprendžiama, jog Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Raštų panaikinimo. Dėl šios priežasties pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra, R. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė