Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Ričardui Jankovskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje V. O. (V. O.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), bei 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu V. O. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo 2003 m. sausio – 2004 m. liepos 30 d.) vieneriems metams laisvės atėmimo; 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės mokėjimo panaikinimo 2003 m. sausio–2004 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu) dvejiems metams laisvės atėmimo; 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo 2003 m. sausio–2004 m. rugpjūčio 24 d.) vieneriems metams laisvės atėmimo; 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo 2006 m. rugpjūčio–2006 m. lapkričio 16 d.) vieneriems metams laisvės atėmimo; 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės mokėjimo panaikinimo 2006 m. rugpjūčio–2004 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu) dvejiems metams laisvės atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu, subendrinęs paskirtąsias bausmes dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskyrė V. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą dvejiems metams.

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo visiškai patenkintas civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš nuteistųjų V. O. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai buvo solidariai priteista 127 403,02 Lt (t.y. 36 898,46 €) turtinei žalai atlyginti, be to, iš nuteistojo V. O. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos naudai taip pat buvo priteista likusi civilinio ieškinio dalis - 165 308 Lt (t. y. 47 876,51 €), turtinei žalai atlyginti.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į V. O. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turintį 672,92 kv.m. bendrojo ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, buvo nukreiptas padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl 2013 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus patenkino iš dalies ir pašalino iš 2013 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies tam tikras aplinkybes, susijusias su nuteistiesiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tačiau apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir 2014 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį ir panaikino šios nutarties dalį dėl nuteistųjų V. O. ir nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo procesinį sprendimą, kuriuo buvo panaikinta teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos išieškojimo, motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) ir pelno mokesčio nepriemoka valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas, nutarties aprašomojoje dalyje nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista suma, šiuo klausimu nepriėmė jokio procesinio sprendimo, tačiau neaiškiu būdu nustatė solidariai iš nuteistųjų V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistiną suma 65 635,77 Lt (t. y. 19 009,43 €), nors pirmosios instancijos teismas iš šių asmenų solidariai buvo priteisęs 127 403,02 Lt (t. y. 36 898,47 €). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties motyvų galima spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė atmesti civilinio ieškinio dalį dėl 102 565,23 Lt (t. y. 29 801,46 €) priteisimo, nes V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo panaikinus prievolę sumokėti tokio dydžio pelno mokestį yra išteisinti. Tokiu atveju, kasacinės instancijos teismo nuomone, turėtų būti priteista ne apeliacinės instancijos teismo nurodyta suma, o 24 837,79 (127 403,02 – 102 565,23) litų (t. y. 7193,52 €). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, turi būti išspręstas ir nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dvigubo išieškojimo klausimas, nes iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, turinio matyti, kad pagal nagrinėjamoje byloje atliktą mokestinį patikrinimą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokestį bei su šiais mokesčiais susijusius delspinigius ir baudas. Kasacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų apie minėtu sprendimu priskaičiuotų mokesčių sumokėjimą, nėra pagrindas pakartotinai priteisti tą pačią sumą iš to paties civilinio atsakovo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, vėlesniu sprendimu gali būti nustatyta solidari kito skolininko atsakomybė su skolininku, iš kurio jau priteista ta pati suma, tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas priteisė atitinkamą sumą solidariai iš abiejų nuteistųjų (V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) , o tai sudaro prielaidas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią sumą išieškoti pakartotinai.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistųjų V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundus apeliacine tvarka, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi nusprendė panaikinti 2013-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo ir klausimą dėl civilinio ieškinio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje iš esmės nagrinėjant civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas (toliau ir – ieškovo atstovas) nurodė, kad kartu su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu civilinio ieškinio klausimu, taip pat yra nagrinėjama bankroto byla, iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo perdavusi reikalavimo teisę į V. O. ir UAB (duomenys neskelbtini)“ veiksmais padarytą turtinę žalą VĮ „Turto bankas“, tačiau vėliau ieškovo atstovo teigimu, šią reikalavimo teisę Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija susigrąžino. Pasisakydamas dėl nagrinėjamo civilinio ieškinio dydžio, ieškovo atstovas patikslino civilinio ieškovo reikalavimą ir prašė išieškoti civilinio ieškovo naudai solidariai iš nuteistojo V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 940,10 € (65 396,34 Lt) turtinės žalos atlyginimo, o iš nuteistojo V. O. – 36 130,10 € (124 749,88 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo atstovo teigimu, turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta 2003, 2004 ir 2006 metais, bendrais nuteistojo V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais, todėl jie privalo solidariai atsakyti už padarytą turtinę žalą. Taip pat ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad analogiški turtiniai reikalavimai yra pareikšti ir bankroto byloje, tačiau ieškovo atstovo nuomone, ši aplinkybė neturi įtakos civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje, kadangi bankroto byloje nebus galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų, o teismui šioje baudžiamojoje byloje patenkinus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, civilinis ieškovas atsisakytų reikalavimo teisės bankroto byloje.

Nuteistasis V. O. (V. O.) teismo posėdyje prašė bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti, nes, jo nuomone, baudžiamasis procesas yra baigtas, todėl baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiami jokie turtinei reikalavimai, o jeigu tokie ir iškiltų, turėtų būti sprendžiami civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka civilinėje byloje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuriam laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, nepranešęs apie savo neatvykimo priežastis, todėl teismas, atsižvelgęs į ieškovo atstovo ir prokuroro nuomonę, nagrinėjo civilinio ieškinio klausimą, nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui.

Prokuroras teismo posėdyje prašė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtą, kadangi, prokuroro nuomone, išnagrinėti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių galimybių. Prokuroro teigimu, Vilnius apygardos teismas 2015-11-06 nutartyje aiškiai pasisakė, kad šį civilinį ieškinį būtina nagrinėti civilinėje byloje, kurioje reikia aiškintis tiek dėl tinkamų atsakovų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios civilinis ieškovas prašo išieškoti turtinę žalą, neegzistuoja. Be to, Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje nurodė, kad atsakovais dėl turtinės žalos valstybės biudžetui padarymo, be nuteistųjų šioje baudžiamojoje byloje asmenų, gali būti ir kiti asmenys, t.y. gali plėstis galimų civilinių atsakovų ratas, todėl prokuroro nuomone, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje turi būti paliktas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnio reikalavimus, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Be to, pagal įstatymą civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taigi, civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti tik asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, o civiliniais atsakovais pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali būti tik įtariamasis ar kaltinamasis arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas pagal įstatymą materialiai atsakingi asmenys, ir šis civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pareikštas, ir tik pagal baudžiamojo proceso arba baudžiamojo proceso įstatymams neprieštaraujančias atitinkamas civilinio proceso normas. Įstatymai nenumato galimybės baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nagrinėti atskirai nuo baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normas, teismui savo iniciatyva pradedant civilinę bylą su visomis šalių procesinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis civilinio proceso įstatymais.

Vilniaus apygardos teismas, 2015-11-06 nutartimi panaikinęs 2013-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo ir perdavęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio ieškinio klausimą civilinio proceso tvarka, konstatavo, kad civilinio ieškinio instituto taikymo galimybės baudžiamajame procese yra pakankamai ribotos, kadangi nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas gali priteisti civiliniam ieškovui žalos atlyginimą tik iš tų asmenų, kuriems konkrečioje byloje yra surašytas kaltinamasis aktas, o kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas, o tai reiškia, kad civilinių atsakovų ratas negali būti plečiamas, tačiau, tuo pačiu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį, yra pakankamas pagrindas civiliniais atsakovais patraukti ir kitus fizinius ar juridinius asmenis, be to, Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad būtina spręsti ir tinkamo civilinio ieškovo klausimą, kadangi Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija perleido savo reikalavimo teisę į dalies turtinės žalos atlyginimą VĮ „Turto bankas“.

Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė teismui 2016 m. vasario 3 d. mokestinės nepriemokos grąžinimo iš VĮ „Turto bankas“ protokolą, tačiau iš protokolo turinio neaišku, kokios mokesčio mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos buvo grąžintos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir ar jos yra kaip nors susijusios su šioje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, nes grąžintos iš VĮ „Turto bankas“ mokestinės nepriemokos suma sudaro 199 122,36 €, o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija iš nuteistojo V. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo solidariai išieškoti 15 940,10 € dydžio nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimą. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad administraciniai teismai savo sprendimais jau išieškojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikras mokestinių nepriemokų sumas už 2004 ir 2006 metus, o reikalavimus dėl mokestinių nepriemokų už 2003 metus, administraciniai teismai, ieškovo atstovo teigimu, atmetė, savo sprendimą motyvuodami tuo, kad suėjo mokestinių nepriemokų išieškojimo senatis. Taigi, akivaizdu, kad tarp civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko mokestiniai ginčai dėl mokestinių nepriemokų, kurios yra ir šio civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, dalyku, ir dėl kurių gali būti įsiteisėję teismų priimti procesiniai sprendimai, todėl civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje negali būti išnagrinėtas, kadangi, kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas savo 2015-11-06 nutartyje, civilinio ieškinio nagrinėjimo galimybės baudžiamajame procese yra ribotos ir teismas neturi procesinių galimybių išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareikštu civiliniu ieškiniu, ir turinčias esminės reikšmės procesinio sprendimo priėmimui. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bankroto byloje yra įtraukta į kreditorių sąrašą su kreditoriniais reikalavimais, kurie, ieškovo atstovo teigimu, yra susiję su šioje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl ir dėl šios priežasties civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje negali būti išnagrinėtas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, o taip pat į tai, kad nagrinėjant civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje būtina spręsti klausimą dėl tinkamo civilinio ieškovo ir tinkamų civilinių atsakovų, kurie nebuvo kaltinamieji ar nuteistieji baudžiamojoje byloje, o civiliniais atsakovais pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali būti tik įtariamasis ar kaltinamasis arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas pagal įstatymą materialiai atsakingi asmenys, be to, toks civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra pareikštas, ir tik pagal baudžiamojo proceso arba baudžiamojo proceso įstatymams neprieštaraujančias atitinkamas civilinio proceso normas, o baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nagrinėti atskirai nuo baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, teismui savo iniciatyva pradedant civilinę bylą, daro išvadą, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nuteistiesiems V. O. (V. O.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM ir pelno mokesčio nepriemoka valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, turi būti paliktas nenagrinėtas, o civiliniam ieškovui išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 ir 115 straipsniais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 298 straipsniu ir 335 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-06-1-10074-2009-1) nuteistiesiems V. O. (V. O.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM ir pelno mokesčio nepriemoka valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą, o civiliniam ieškovui išaiškinti, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.