Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartimi paskirtas papildomas draudimas, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta – 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme ir kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Baudžiamasis įsakymas 2025 m. vasario 15 d. įsiteisėjęs.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos patikslinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinė dalis taip: „Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-957-668/2025 M. A. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą 20 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam paskirta ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi patikslinta neatlikta 45 parų arešto bausme, ir kaltinamajam M. A. skirti galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę. M. A. paskirtos 60 parų arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. A. sulaikymo dienos, tai yra 2025 m. vasario 14 d.“. Nutartis 2025 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusi. Bausmę atlikęs 2025 m. sausio 15 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., 2025 m. sausio 26 d. apie 21.25 val. iš (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, prekybos salėje, A. K. nuo lentynų paėmė 2 vnt. degtinės ,,Stumbras Vodka“, 0,7 l., bendros 31,96 eurų vertės, M. A. nuo lentynų paėmė 4 vnt. degtinės ,,Bajorų“, 0,5 l., bendros 39,16 eurų vertės, juos laikydami rankoje bei parduotuvės darbuotojui matant, išbėgo iš parduotuvės nesumokėję už prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį 71,12 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

2025 m. sausio 29 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo K. B. pateiktu vagystės vaizdo įrašu iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44 – 45).

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Kaltinamojo M. A. kaltė įrodyta ne tik jo paties nuoširdžiu prisipažinimu, bet ir liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę patirtina 2025 m. sausio 29 d(duomenys neskelbtini) pareiškimas, 2025 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, įvertinus kaltinamojo veiksmus, pobūdį, intensyvumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis M. A. suvokė, kad savo veiksmais veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir elgėsi savo nuožiūra, realiai disponavo pagrobtu turtu, todėl konstatuotina, kad M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę M. A. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. A. teistas, administracine tvarka baustas, LSMULKK neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita nekonsultuotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, nėra duomenų apie šeiminius ryšius, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje bausmė – areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, esant visoms nustatytoms sąlygoms, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai 71,12 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 38). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais pagrobiant civilinio ieškovo turtą įrodyta visiškai, pavogti daiktai nesugrąžinti, tokiais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Ieškinio dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės, padarytą žalą sudaro prekės pardavimo kaina, kuri buvo vagystės dieną. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo M. A. kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytam, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. A. civilinio ieškovo naudai priteistina 71,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153 – 155), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Išaiškinti M. A., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656216) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo M. A. 71,12 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 12 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.