Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 1 punktu, 64¹ straipsniu – paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios (iki 2022 m. birželio 1 d.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2023 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam A. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teikime nurodyta, kad A. M. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius (toliau ir - Vilniaus skyrius) kontroliuoja nuo 2021 m. birželio 1 d. A. M. 2021 m. birželio 16 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ikiteisminių tyrimų A. M. atžvilgiu nepradėta, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. jis registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvavo socialinio ugdymo priemonėje. Tačiau dėl priežiūros metu padarytų administracinių pažeidimų ir probacijos sąlygų nevykdymo 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo A. M. panaikinimo. 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas atmestas. Po teikimo nagrinėjimo A. M. 2023 m. rugpjūčio 18 d. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 560 straipsnio 1 dalį už karo prievolininko pareigų nevykdymą, paskirta 30 Eur bauda sumokėta. Probacijos tarnybos Vilniaus skyrius siūlo probuojamajam A. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė palaikė teikimą, nurodė teikime išdėstytas aplinkybes ir siūlė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nes nuteistasis padarė tik vieną administracinį nusižengimą, jis užsiima privačiu verslu ir mokosi, todėl siųsti jauną žmogų, kuris stengiasi pasitaisyti, į kalėjimą būtų neteisinga.

Nuteistasis A. M. pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, padarė administracinį nusižengimą netyčia, nes buvo įsitikinęs, kad jo, kai kaip teisto asmens, nešauks į kariuomenę. Gavęs antrą šaukimą, nuvyko į karinį komisariatą, kur jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė Vita Neverauskaitė prašė teikimo netenkinti, nes probuojamasis per nagrinėjamą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį iš tikrųjų vykdo teismo įpareigojimus, stengėsi mokytis, kiek įmanoma dirbo. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir dirba pagal verslo liudijimą. Jos ginamasis dirba nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. A. M. padarytas administracinis nusižengimas nėra labai reikšmingas. Šiuo metu nėra jokios grėsmės, kad nuteistasis gali nusikalsti. Gynėja prašo teismo įvertinti ir tai, kad A. M. iki bausmė vykdymo atidėjimo pabaigos liko mažiau nei du mėnesiai, todėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas prieštarautų proporcingumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte pateikiama Probacijos sąvoka – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To pačio straipsnio 7 punkte pateikta Probuojamojo sąvoka - asmuo, kuriam paskirta probacija.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad probuojamajam be pateisinamų priežasčių nevykdant probacijos sąlygų arba tuo atveju, jeigu jis ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

R. P. įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo A. M. elgesį Vilniaus skyrius kontroliuoja nuo 2021 m. birželio 1 d. A. M. 2021 m. birželio 16 d. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Tačiau probacijos laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinius nusižengimus, t. y. 2021 m. liepos 11 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam buvo pareikšta žodinė pastaba (asmens b. l. 41), 2022 m. balandžio 22 d. A. M. buvo baustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, jam paskirta 15 eurų bauda (bauda sumokėta), 2022 m. gegužės 10 d. baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, paskirta 10 eurų bauda (bauda sumokėta) (asmens b. l. 53). Taip pat buvo nustatyta, kad A. M. netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose teismo nustatytu laiku.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo elgesys dėl anksčiau padarytų probacijos sąlygų pažeidimų jau buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi, kurioje buvo išsamiai aptarti ir išanalizuoti ir šioje byloje nagrinėjamame Probacijos tarnybos teikime nurodyti bei iki minėtos teismo nutarties priėmimo nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai. Teismas, aptardamas nuteistojo padarytus pažeidimus, juos išsamiai išanalizavo, tačiau šių pažeidimų padarymo fakto nepripažino pakankamu pagrindu panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo kartotinai analizuoti ankstesne teismo nutartimi konstatuotų nuteistojo probacijos pažeidimų, tačiau konstatuotas nuteistojo padarytų pažeidimų faktas teismo pripažįstamas svarbia, nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą nuteistajam sąlygojančiu kriterijumi. Priešingai, ji vertintina teikimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog A. M. ne itin atsakingai laikėsi visų probacijos sąlygų – padarė administracinį nusižengimą. Tai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau teismas, išnagrinėjęs teikimą, įvertinęs asmens byloje esančią medžiagą, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad nors nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau įvertintina ir tai, kad probuojamasis įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, padarė tik vieną administracinį pažeidimą. Be to, teismo nuomone, nuteistojo padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas ypač įžūliu ir piktybišku. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nustatytas 2023 m. rugpjūčio 18 d. administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nepriskirtinas prie pavojingų, šiurkščių ir piktybiškų nusižengimų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, valstybinio kaltintojo poziciją, kuris prašo teikimo netenkinti, pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas sudarytų formalų pagrindą taikyti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad nuteistojo paaiškinimai teismo posėdyje dėl padaryto administracinio nusižengimo, nors ir nepateisina jo netinkamo elgesio, tačiau, teismo nuomone, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės šiuo metu nėra būtinas, priešingai, jis tik apribotų jo resocializacijos ir perauklėjimo procesą, nuteistasis nebegalėtų integruotis į visuomenę. Tebėra pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, po jam išreikšto papildomo pasitikėjimo ir suteiktos galimybės, tikėtina, laikysis įstatymų ir vykdys jam skirtas pareigas. Dėl minėtų priežasčių visumos teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir vykdymas realios laivės atėmimo bausmės, šiuo atveju būtų neproporcingas, kadangi, kaip minėta, duomenų apie šiurkščius, tyčinius ir piktybinius probacijos sąlygų pažeidimus nėra.

Taip pat teismas dar kartą atkreipia nuteistojo dėmesį, į tai, kad likusiu probacijos laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti jokių administracinių nusižengimų, bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 360 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl A. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.