Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis B. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2016 m. gegužės mėn vidurnaktį prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuo metu jis buvo su draugais R., L., H., G., E. ir R.. Jie visi vartojo alkoholį, o sutemus susiruošė važiuoti namo. Pirma kompanija automobiliu išvažiavo namo, o liko R. N., L. J., jis, D. J. ir R. M.. Jie pasiliko važiuoti automobiliu „Opel Vectra“, kuris priklausė jo tėčiui. D. J. sėdo už vairo, užkūrė automobilį, o R. N. tuo metu sėdėjo ant automobilio gaubto. L. J. tai pamatęs taip pat prie jo prisijungė ir taip pat atsisėdo ant automobilio gaubto. R. M. sėdėjo automobilio gale, o jis sėdėjo šalia vairuotojo. Tuomet jis paprašė D. J. jam duoti vairuoti. Jis sutiko ir leido jam sėsti prie vairo. Jis pradėjo važiuoti, vieną kartą buvo sustojęs ir sakė draugams, kad jie nuliptų nuo automobilio, tačiau jie jo neklausė. Jis vos pradėjęs važiuoti staigiai stabtelėjo ir tuo metu R. N. nušoko nuo automobilio, tačiau užsilipo atgal. Todėl jis tęsė kelionę. Už maždaug 300 m įvyko nelaimė. Kai įvyko nelaimė, R. N. sėdėjo gaubto viduryje, o L. J. – gaubto dešiniame šone. Jų kompanijoje D. J. ir R. M. buvo blaivūs, o jis buvo išgėręs. Nors jis buvo išgėręs, tačiau prašė blaivaus asmens leisti jam vairuoti. Jis nežino, kodėl taip elgėsi, gal dėl to, kad yra jaunas, nesuprato, kas gali įvykti. Prieš įvykstant nelaimei jie važiavo žvyrkeliu ir staiga pamatė, kad ant kapoto nebėra L. J.. Jis sustojo, sušaukė: „kur L.“. Visi išsigando, išlipo iš automobilio ir atsisukę atgal pamatė, kad L. J. guli ant žvyrkelio. Nors vieną kartą sakė draugams sėdintiems ant kapoto, kad nuliptų, tačiau jiems nepaklausius važiavo toliau, nes turbūt jo veiksmams įtakojo alkoholis, o be to, nesitikėjo, kad galėtų įvykti toks įvykis, jis tik galvojo, kad pakvailios, o paskui leis automobilį vairuoti blaiviam asmeniui. Žvyrkeliu važiavo apie 30 km/h greičiu – taip rodė spidometras. Tą vakarą tarp jų nebuvo pykčių, nesutarimų ar konfliktų. Taip elgėsi, nes nesitikėjo, kad taip gali įvykti, jis galvojo, kad bus juokinga, visi pasijuoks, tačiau gavo pamoką. Negalima žmonių vežti ant automobilio kapoto, nes jie gali nukristi, suvokia, jog tai yra pavojinga. Jis mano, kad tokiam važiavimui greitis buvo nesaugus. Taip pat negalima neblaiviam sėsti už vairo. Keleiviai turi sėdėti automobilyje prisisegę saugos diržais. Vairuotojo pažymėjimą jis turi, jį įgijo 2014 m., tačiau jau gali vairuoti be apribojimų. Atsitikus nelaimei skambino greitajai medicinos pagalbai. Jie buvo priėję prie L. J.. Jis pakreipė jo galvą ir pamatė, kad ji visa kruvina. Jie nežinojo, ką daryti, tai grįžo prie automobilio ir laukė greitosios medicinos pagalbos. Į jo vairavimą kiti automobilyje buvę asmenys reagavo ramiai, jie jo neperspėjo. Po įvykio nelabai suvokė, kas įvyko, nes jam buvo šokas. Po įvykio bendravo su nukentėjusiaisiais, iš jų pretenzijų nebuvo, 2000 eurų žalą atlygino, atsiprašė. Per 2 m., kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nebuvo padaręs pažeidimų. Proceso išlaidas atlygino. Įvykio vietoje buvo rastas „Samsung“ telefonas, jis priklausė nukentėjusiajam arba R. M., nes ji telefoną buvo paskoL.si L. J.. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido, pretenzijų jam neturi, visas žalas atlygino. Po įvykio jis negalėjo ramiai užmigti, kiekvieną naktį sapnuodavo L. J. veidą, kaip po įvykio jis pakreipė jo kruviną veidą. Jam buvo didelis šokas. Su L. J. jie buvo draugais nuo pirmos klasės, tačiau ne kaimynai. Jam buvo skirti raminamieji vaistai, psichologų pokalbiai. Tuo metu jis mokėsi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, ją baigė birželio mėnesį, mokslai sekėsi gerai. Baigęs mokslus liepos mėn. užsiregistravo darbo biržoje, o rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti. Kai buvo registruotas darbo biržoje, gyveno pas tėvus ir padėjo jiems dirbti jų ūkyje. Po įvykio nepadarė jokių pažeidimų, nebuvo jokių išėjimų iš namų. Šis įvykis jam labai didelė pamoka. Dabar košmarai kartojasi ne kasdien, tačiau kartais jie kartojasi. Šiuo metu su žuvusiojo tėvais nebendrauja, nes sunku pažiūrėti jiems į akis. Daugiau išgėręs niekada nesės už automobilio vairo. Visos žalos yra atlygintos, pretenzijų nėra. Jei nukentėjusieji norėtų taikytis ir sutiktų, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai to prašytų teismo.

B. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-05-07 apie 17.00 val. su draugais nuvažiavo švęsti prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Šiaulių rajone. Gėrė alų. Prie ežero taip pat buvo L. J., E. K., G. L., G. G., R. M., D. J., R. N.. Prie ežero atvažiavo automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu tėvo V. Š. vardu. Turi teisę vairuoti transporto priemones, vairavimo stažas 1 metai 11 mėnesių. Apie dvyliktą valandą nakties važiavo namo. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį. Važiavo namo žvyrkeliu, negali pasakyti koks kelio pavadinimas, aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini) kaimo. G. G. su E. K. ir G. L. išvažiavo pirmi kitu automobiliu. Lauke jau buvo tamsus paros metas, važiavo įjungęs automobilio šviesas, nepamena, trumpas ar ilgas. Nelijo, matomumas buvo geras. Automobilyje, ant galinės automobilio sėdynės, sėdėjo R. M., gretimai jo, ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo D. J.. Įsėdus į automobilį ir užvedus automobilio variklį, vaikinai - L. J. ir R. N. - atsisėdo ant automobilio, kurį ruošėsi vairuoti, tai yra, ant „Opel Vectra“ gaubto. Jie paprašė pavežti ir juokais nepamena, ar ką jiems atsakė. Užvedė automobilio variklį ir važiuodamas 30 km/h greičiu vežė L. J. ir R. N. ant automobilio gaubto apie 1 kilometrą. Matė kur važiuoti, nes R. N. sėdėjo ant gaubto vidurio, o L. J. jam iš dešinės, arčiau dešinės pusės automobilio rato. Tik pradėjęs važiuoti “uždavė gazo”, pristabdė, nes norėjo, kad vaikinai nušoktų nuo automobilio gaubto. Taip po porą kartų, bet vaikinai nenukrito, liko sėdėti. Jie abu sėdėjo atsukę nugaras ir rankomis ties priekiniu automobilio stiklu laikėsi už gaubto dangčio, atmetę rankas, atsilošę. Važiuodamas, maždaug už kilometro pamatė, kad L. J. nebėra ant automobilio gaubto. Nematė kaip jis nukrito, jokio garso nebuvo, nieko nepervažiavo, bent jau nejuto, iš karto sustabdė automobilį. R. N. nušoko nuo automobilio gaubto. Sustojęs neišjungė variklio, užtraukė rankinį stabdį. Suprato, kad kažkas negerai. Išlipęs iš automobilio, pamatė ant kelio už automobilio galo, maždaug 15 - 20 metrų atstumu, L. J.. Specialiai vairo nesukinėjo, kad numestų L. J. ir R. N., vairą galėjo pasukioti norėdamas apvažiuoti ant kelio buvusias duobes. L. J. gulėjo, nekrutėjo, jo galva dešinėje pusėje buvo visa kruvina. Atbėgo prie L. J. ir D. J., o R. M. pradėjo verkti ir su R. N. liko prie jo automobilio. D. J. iškvietė pagalbą. Maždaug už 10 minučių atvyko greitoji pagalba. Nukentėjusiųjų I. J., E. J. ir J. J. atsiprašė, jie jam atleido, pretenzijų neturi, jiems padarytą žalą atlygino, pasirašė žalos atlyginimo raštelį, kurį prašo prijungti prie bylos. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (2 t. 6-7, 11-12, 16 b. l.).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir pR.roras. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 str. 291 str. tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusiojo L. J. mama. 2016-05-07 vakare, apie 20.30 val., būnant namuose, L. J. pasakė, kad eina susitikti su draugais ir namo grįš naktį. Su kokiais draugais ir kur, jo neklausė ir jis jai nieko nesakė. Iš namų sūnus išėjo vienas pats, būdamas blaivus, apie 20.30 val. L. J. vilkėjo juodą trumpą medžiaginę striukę su baltais dryžiais ant juosmens ir rankogalių, tamsiai mėlynas džinsines kelnes, užvarstomus rudos spalvos sportinius batelius. L. J. visada savo striukės kišenėje nešiodavosi juodą odinę piniginę su įvairiais savo dokumentais, nuolaidų kortelėmis. Pro langą nežiūrėjo, tad negali pasakyti, ar pas jį kas nors atvažiavo. Jam išėjus iš namų, šis jai neskambino, ji jam - taip pat. L. J., išėjęs iš namų, turėjo su savimi du telefonus - vieną “LG G4” (be jokios SIM kortelės), kitą – “Samsung S3” (su “Tele 2 Pildyk” SIM kortele, kiek jai žinoma, šį telefoną sūnus buvo pasiskolinęs iš R. M.). 2016-05-08 apie 1.30 val. nakties, į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, įvyko eismo įvykis, kurio aplinkybės tikslinamos ir jo metu buvo sužalotas jos sūnus L. J.. Buvo pranešta, kad L. J. medikų išvežtas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Savo giminaičio tą naktį paprašė nuvežti į ligoninę. Ligoninėje L. J. buvo atlikta galvos operacija. Ligoninės personalo darbuotojai jai padavė Lino telefoną “LG G4”, kuris buvo nesugadintas, veikiantis, be jokių defektų. L. J. dėl patirtų sužalojimų neišgyveno, mirė 2016-05-10. Sužinojo 2016-05-08, kad L. J. draugas B. Š., su kuriuo sūnus draugavo, mokėsi toje pačioje mokykloje 12 metų, buvo atvykęs aplankyti L. J., tačiau ligoninėje jiems nepavyko susitikti. Tą pačią dieną B. Š. buvo atvykęs pas ją į namus, labai verkė, buvo šoke, pergyveno dėl L. J. atsitikusios nelaimės, aplinkybių jai nepasakojo, o ir ji pati jo nieko neklausinėjo, nes ne tai tuo metu buvo svarbiausia. L. J. mirė 2016-05-10. B. Š. dalyvavo 2016-05-12 vykusiose laidotuvėse, siūlė materialinę paramą. Dėl sūnaus žūties ji patyrė didžiulę neturtinę, turtinę žalą, pageidautų būti pripažinta nukentėjusiąja. Apsisprendė, kad civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereikš. Turtinė žala, susijusi su sūnaus L. J. laidotuvėmis, sudaro apie 1400 €, čekius turi išsisaugojusi, pateiks prie civilinio ieškinio (1 t. 111-112 b. l.).

Nukentėjusysis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra L. J. tėvas. Su juo paskutinį kartą bendravo 2016-05-07 apie pietus, internetu, būdamas Suomijoje. Apie atsitikusią nelaimę, kurios metu buvo sužalotas sūnus, sužinojo 2016-05-08 naktį, iš savo žmonos. Į namus grįžo 2016-05-10 apie 12.00 val., į ligoninę pas sūnų nebespėjo nuvažiuoti. Dėl sūnaus netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Laidotuvių metu matė B. Š., jis pareiškė užuojautą, bet su juo nebendravo. B. Š. nebuvo artimas L. J. draugas. Artimiausias jo draugas buvo D. J., su kuriuo teko kalbėtis apie atsitikusią nelaimę. D. J. labai pergyveno dėl L. J. netekties, nes jie abu buvo geriausi draugai. Su kitais įvykį mačiusiais L. J. draugais nebendravo. Tikslių nelaimės aplinkybių nežino (1 t. 116-117 b. l.).

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusio L. J. brolis. Su savo broliu paskutinį kartą bendravo 2016-05-06 telefonu, būdamas Norvegijoje. Į Lietuvą ketina grįžti 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje - lapkričio pradžioje. Iš savo mamos sužinojęs apie broliui atsitikusią nelaimę, į namus grįžo 2016-05-09. Grįžo lėktuvu į Rygą. Kelionė kainavo 120 € (bilietą išsaugojęs turi). Bilieto kaina iš Lietuvos į Norvegiją 2016-05-23 kainavo 150 € (bilietą galės pateikti). 2016-05-10 brolis dėl patirtų sužalojimų mirė. Dėl jo netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Civilinį ieškinį pateiks tik dėl padarytos turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos už bilietus (1 t. 121-122 b. l.).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra B. Š. tėvas, automobilis “Opel vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau šiuo automobiliu leisdavo važinėtis savo sūnui, kai šis maždaug prieš dvejus metus įsigijo vairuotojo pažymėjimą. Buvo sutarę, kad sūnus automobiliu galės naudotis be jokio išankstinio leidimo. 2016-05-07 metu matė, kaip sūnus pasiėmė guminę valtį, kėdes, kitus įvairius daiktus ir pasakė, kad išvažiuoja su draugais prie vandens, tikslios vietos nepasakė. 2016-05-08 naktį apie atsitikusią nelaimę, kurios metu žuvo L. J., sužinojo iš pažįstamos. Ant jo automobilio “Opel Vectra” dešinio sparno, bei ant variklio gaubto, jokių apgadinimų, apibraižymų nebuvo. Nežymių apibraižymų buvo ant automobilio galinio buferio (1 t. 126-127 b. l.).

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-07 vakare, apie 17 - 18 val., kartu su savo draugais - G. L., G. G. ir E. K. atvyko prie vandens telkinio, esančio už (duomenys neskelbtini) kaimo, Šiaulių rajone. Atvyko G. G. vairuojamu automobiliu “Opel”. Iš paskos, beveik tuo pačiu metu atvyko kiti draugai - B. Š., L. J., D. J.. Jie atvažiavo B. Š. vairuojamu automobiliu “Opel Vectra”, o apie 21 - 22 val. atsivežė pažįstamą R. M.. Būdami prie tvenkinio kepė šašlykus, žvejojo, linksmai leido laiką. Jis, B. Š., L. J., G. L. ir E. K. gėrė alų. Kiek pamena, alaus negėrė R. M. ir D. J.. Kai sutemo ir buvo apie 23 - 24 val., nusprendė važiuoti namo. Pirmiausia G. G. vairuojamu automobiliu išvažiavo G. L. ir E. K.. Jie taip pat ruošėsi važiuoti, susikrovus visus daiktus į automobilį “Opel Vectra” įsėdo R. M. ir D. J.. Kur tiksliai jie atsisėdo, nepastebėjo. Už vairo atsisėdo B. Š.. Jis su L. J. stoviniavo priekyje, prie minėto automobilio, besikalbant gavosi taip, kad kartu su L. J. atsisėdo ant šio automobilio variklio gaubto. Niekas jiems nesiūlė sėstis, tai sugalvojo padaryti patys, savo noru. B. Š. nieko jiems nesakė. Ant variklio gaubto tiek jis pats, tiek L. J. atsisėdo tiesiog spontaniškai. Vienas kitam nesiūlė taip atsisėsti, tuo momentu nieko blogo nė vienas iš jų neįžvelgė. Ant gaubto pats atsisėdo per vidurį, o L. J. - jam iš dešinės. Atsisėdus, rankas atlošė atgal, ir įsikibo į kapotą, prie priekinio stiklo. Nebuvo jokio susitarimo kokį atstumą tokioje padėtyje važiuos. B. Š. užvedė automobilio variklį, įjungė automobilio šviesas ir pradėjo žvyrkeliu važiuoti į priekį. Pavažiavus apie 100 metrų, apie 20 - 40 km per valandą greičiu, B. Š. pilnai sustabdė automobilį. Sustojus, nuslydo nuo gaubto. Mano, kad B. Š. pagalvojo, jog abu nulips nuo gaubto, tačiau jis vėl atsisėdo ant variklio gaubto ties viduriu, o L. J. nuo gaubto nenulipo, pasiliko toliau sėdėti toje pačioje vietoje, dešinėje gaubto pusėje, į jį įsikibęs rankomis. B. Š. pradėjo važiuoti į priekį. Sunku pasakyti kokiu greičiu, mano, kad galėjo važiuoti apie 40 km per valandą. Bevažiuojant į priekį, kiek pamena, B. Š. automobilio nestabdant, važiuojant tiesiai ir nevinguriuojant po kelią, netikėtai pamatė, kad L. J. nebėra ant variklio gaubto. Jo nukritimo nuo gaubto momento nespėjo pamatyti, nes važiuodamas ant gaubto žiūrėjo į priekį, į šonus nesižvalgė. Netikėtai pamatė, kad L. J. šalia nebėra ir tuo pat metu B. Š. iš karto sustabdė automobilį. Neprisimena, kad B. Š. prieš nukrentant L. J. nuo gaubto būtų staigiai stabdęs automobilį. Kai B. Š. sustabdė automobilį, nulipo nuo gaubto ir nuėjo žiūrėti kur L. J.. Jis pirmas, maždaug už 10 - 15 metrų nuo sustojusio automobilio pamatė gulintį ant žemės L. J., kurio galva buvo kruvina. Jis jam pasirodė be jokių gyvybės ženklų. Iš automobilio išlipo R. M., B. Š. ir D. J.. Jiems iš paskos joks automobilis nevažiavo. Draugai - G. L., E. K. ir G. G. buvo nuvažiavę tolyn, nes jie nuo tvenkinio išvažiavo pirmesni. D. J. paskambino greitajai med. pagalbai. Maždaug už kokių 10-15 minučių atvyko medikai, kurie išsivežė L. J., o netrukus atvyko policijos pareigūnai. Nuo to momento, kai B. Š. sustojo, nukritus L. J., automobilio “Opel Vectra” niekas nebejudino, B. Š. su juo nebevažiavo nei į priekį, nei atgal. Iš įvykio vietos jį į namus parvežė D. J. artimieji. 2016-05-10 sužinojo, kad draugas L. J. mirė (1 t. 130-131 b. l.).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-07 vakare, apie 21 - 22 val., kartu su savo draugais - B. Š., L. J. ir D. J. atvyko prie tvenkinio, esančio apie 4 km už (duomenys neskelbtini) kaimo, Šiaulių rajone. Atvažiavo automobiliu “Opel Vectra”, kurį vairavo D. J.. Atvykus susitiko kitus savo draugus - R. N., Godą (pavardės nežino), G. L. ir pirmą kartą matytą jaunuolį, kurio vardo, pavardės nežino. Visi prie tvenkinio leido laiką, kepė šašlykus. Kiek pamena, B. Š., L. J. ir R. N. gėrė alų, o kiti minėti draugai, tarp jų ir pati, alkoholinių gėrimų nevartojo. Bendravo draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Apie 24 val. nusprendė visi važiuoti namo. Draugai - G. L., G. ir jaunuolis, kurio vardo, pavardės nežino, išvažiavo į Kuršėnus G. L. vairuojamu lengvuoju automobiliu pirmi. Jiems tik išvažiavus, už kokios vienos - dviejų minučių, į automobilį “Opel Vectra” pirmutinė įsėdo pati. Atsisėdo ant galinės sėdynės, už vairuotojo, pradėjo rašyti žinutes savo draugams. Netrukus šalia jos atsisėdo D. J.. Į vairuotojo vietą atsisėdo D. J., kuris užvedė variklį ir išlipo iš automobilio. Netrukus už vairo atsisėdo B. Š., o šalia jos - D. J.. Sėdėdama automobilyje pamatė, kaip ant variklio gaubto, maždaug ties viduriu, atsisėdo R. N., o jam po dešine puse, ant krašto, atsisėdo L. J.. Dėl jų sėdėjimo padėties gali pasakyti, kad R. N. su L. J. ant variklio gaubto šiek tiek prigulė ant nugaros, rankas atlošę laikėsi įsikibę į variklio gaubtą. Ar prieš atsisėsdami ant gaubto jie abu ką nors sakė B. Š., negirdėjo. Atsisėdus jiems ant variklio gaubto, B. Š. pradėjo važiuoti į priekį. Važiavo žvyrkeliu, kokiu greičiu nežino, bet jai atrodė, kad kažkur apie 30 - 40 km per valandą. Automobilio lempos buvo įjungtos. Atrodo, kad pavažiavo apie minutę laiko, kažkur apie 500 metrų, gal šiek tiek daugiau ir B. Š. automobilį sustabdė. Pilnai sustojus automobiliui, R. N. nuo variklio gaubto nušoko ant žemės, o L. J. liko sėdėti savo vietoje, po dešine puse. R. N. greitai vėl užlipo ant variklio gaubto ir vėl tokioje pačioje pozoje įsikibo į variklio gaubtą. Kai tik R. N. įsitaisė, B. Š. vėl pradėjo važiuoti į priekį atrodo, kažkur apie 30-40 km per valandą greičiu. Kai antrą kartą vaikinai užlipo ant gaubto, pradėjo sakyti, kad baigtų, gali baigtis blogai ir panašiai, tačiau į jos žodžius niekas nesureagavo. Pati pagalvojo, kad vaikinai susipras, pajuokaus ir galės važiuoti toliau, vairuojant ne B. Š., o D. J.. Buvo šiek tiek susinervinusi dėl tokio jų elgesio, pasiėmė į rankas savo telefoną ir pradėjo rašyti žinutę draugams. Kai pavažiavo kažkur apie 200 - 300 metrų į priekį tuo pačiu žvyrkeliu, B. Š. staigiai pradėjo stabdyti automobilį ir pamatė, kaip nuo variklio gaubto nuslydo L. J.. Ar jis savo kūnu kliudė automobilio dešinę pusę nematė, sėdėdama automobilyje to nepajuto. L. J. automobiliu pervažiuotas nebuvo. Mano, kad B. Š. turėjo pamatyti, kaip nuslydo L. J.. B. Š. iš karto automobilį sustabdė, nuo gaubto pats nušoko R. N., o ji su D. J. išlipo iš automobilio. Kai išlipo B. Š. paklausė, kur L. J., visi paėjo šiek atgal, pamatė L. J., gulintį ant žemės ir nejudantį. Nematė, ar jis buvo kruvinas, tiesiog labai išsigando ir pasitraukė į šalį, sugrįžo iki automobilio. Jiems iš paskos joks automobilis nevažiavo. Vaikinai nuėjo pažiūrėti prie gulinčio L. J. ir D. J. iš karto pradėjo skambinti policijai, greitajai med. pagalbai. Maždaug už pusvalandžio atvyko medikai ir L. J. išsivežė. Panašiu metu atvyko ir policijos pareigūnai. Gali pasakyti, kad automobilis “Opel Vectra” iš vietos nebuvo judintas, niekas iš po atsitikusio įvykio juo nebevažiavo nei pirmyn, nei atgal. Atvykę pareigūnai bendravo su D. J. ir B. Š.. B. Š. buvo sulaikytas. Ją į namus parvežė D. J. tėvai. B. Š. pažįsta keletą metų, jis visada būdavo labai ramus, niekada išgėręs nesėsdavo už vairo. Iš tiesų vairuoti automobilį nuo tvenkinio iki namų turėjo D. J., tačiau gavosi taip, kad B. Š. trumpą atkarpą, atsisėdus R. N. ir L. J. ant variklio gaubto, sugalvojo pats pavairuoti. Vairuotojo pažymėjimą jis turėjo apie du metus laiko. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (1 t. 134-135, 136-137, 152-154 b. l.).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-07 paskambino draugas B. Š., kuris pasiūlė važiuoti į gamtą. Sutikus, jis kartu su draugu G. L. apie 14 val. atvažiavo pas jį, į kiemą. B. Š. buvo atvažiavęs automobiliu “Opel Vectra”, nuėjo pasikviesti draugą L. J.. Keturiese apie 16 val. nuvažiavo iki vandens telkinio, esančio Šiaulių rajone, už (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilį vairavo pats B. Š., jis buvo blaivus. Jiems iš paskos, beveik tuo pačiu metu, su kitu automobiliu “Opel Astra”, atvyko draugai - G. G., R. N. ir E. K.. Būnant prie tvenkinio minėti draugai, išskyrus jį patį ir G. G., gėrė alų. Apie 21.00 val. L. J. sugalvojo pasikviesti draugę R. M., gyvenančią Kuršėnuose. Nuo tvenkinio iki R. M. namų bei atgal vairavo B. Š. automobilį. Kartu važiavo L. J., B. Š. ir G. L.. Atsivežus prie tvenkinio R. M., toliau visi linksmai leido laiką. Kai buvo apie 23.40 val., nusprendė visi važiuoti namo. G. G. vairuojamas automobilis su draugais - E. K. ir G. L. nuo tvenkinio išvyko pirmesnis. Tik jiems išvykus, likusi kompanija taip pat pradėjo ruoštis išvykimui. Iš anksto, netgi dieną prieš iki pasibuvimo prie tvenkinio, su B. Š. susiderino, kad automobilį vairuos pats, nes jis norės atsigerti alaus. Taigi, jis pirmas įsėdo į B. Š. automobilį, į vairuotojo vietą, užvedė variklį. Tuomet į galą, už jo atsisėdo R. M.. L. J. taip pat įsėdo į automobilį, šalia R. M.. B. Š. krovė įvairius daiktus, maistą į bagažinę. R. N. buvo atsisėdęs ant variklio gaubto. Jis tiesiog sėdėjo ramiai, automobilio nejudino. Jiems laukiant B. Š., kol šis sudės visus daiktus, L. J. sugalvojo parūkyti ir išlipo iš automobilio, užsidegęs cigaretę prisėdo šalia R. N. ant variklio gaubto. R. N. sėdėjo per vidurį, o L. J. atsisėdo jam iš dešinės pusės. Jie abu tarpusavyje šnekučiavosi, sėdėjo ramiai. B. Š., sudėjęs visus daiktus ir pamatęs juos abu sėdinčius ant gaubto, pravėrė vairuotojo dureles ir pasakė jam - išlipk. Jis iš karto ir išlipo, neklausė kodėl turi išlipti. B. Š. iš karto atsisėdo į vairuotojo vietą, o jam liepė sėstis į galą. Atsisėdo šalia R. M., už keleivio sėdynės. Atsisėdus, B. Š. pradėjo važiuoti į priekį. Matė, kad R. N. su L. J., sėdėdami ant gaubto, buvo atlošę rankas atgal ir laikėsi įsikibę į variklio gaubtą, ties priekiniu stiklu. Automobilis pajudėjo nuo žalios vejos, esančios prie tvenkinio, link žvyrkelio. Ant variklio gaubto tebesėdėjo L. J. su R. N.. Negirdėjo, kad B. Š. būtų raginęs juos nulipti nuo variklio gaubto ir sėstis į vidų. Automobiliui žalia veja pavažiavus apie 100 metrų ir užvažiavus ant žvyrkelio, B. Š. pradėjo važiuoti greičiau, apie 30 km per valandą greičiu, o pavažiavęs tiesiai apie 50 metrų, staigiai automobilį pilnai sustabdė. R. N. su L. J. tebesilaikė už gaubto, nukritę nebuvo. Tik sustabdžius, B. Š. vėl pradėjo važiuoti tiesiai į priekį, tokiu pačiu greičiu. Pavažiavęs apie 50 metrų atstumą, jis vėlgi automobilį staigiai sustabdė. R. N. su L. J. tebesilaikė ant gaubto. Iš jų abiejų nuotaikos suprato, kad jiems linksma. B. Š. buvo taip pat linksma, jis kikeno. Jam šis manevras nepasirodė pavojingas. Sustabdžius automobilį antrą kartą, B. Š. vėl pradėjo važiuoti tiesiai į priekį, nevinguriuodamas po kelią, apie 30 km per valandą greičiu. Pavažiavus apie 50 metrų, B. Š. automobilį greitai sustabdė. Iš po sustabdymo pamatė, kaip R. N. nuo variklio gaubto nuslydo ar nušoko (to patvirtinti negali). L. J. pasiliko sėdėti. Visus šiuos kartus B. Š., sustabdęs automobilį, rankinio stabdžio nebuvo užtraukęs. R. N. iš karto vėl atsisėdo ant variklio gaubto, į tą pačią vietą, ties viduriu. Jam atsisėdus, B. Š. pradėjo vėl važiuoti į priekį, tačiau šį kartą agresyviau - pradėjo sukinėti vairą į šonus, į kairę, į dešinę, padidino greitį iki maždaug 50 km per valandą. Greičio tiksliai nurodyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo. R. M. išsigando, pradėjo šaukti, kad nebegali žiūrėti, tačiau B. Š. į tai nereagavo, važiavo toliau, chuliganiškai manevruodamas, palyginus dideliu greičiu sukinėdamas vairą į abi puses. Kelias buvo žvyruotas ir duobėtas. Pats, sėdėdamas gale, buvo rankomis įsikibęs į durų rankenėlę ir šiek tiek pasilenkęs ties viduriu, žiūrėjo tiesiai į kelią. Priešais matė ant gaubto sėdintį R. N., o L. J. jam nesimatė, nes jis sėdėjo ant variklio gaubto krašto, po dešine puse. Automobilio šviesos buvo įjungtos. Taip B. Š. manevruojant po žvyrkelį ir nuvažiavus apie 100-300 metrų, R. M. šūktelėjo, kad nebėra L. J.. Tai išgirdęs, B. Š. staigiai sustabdė automobilį, nepamena, ar užtraukė rankinį stabdį. Nepastebėjo to momento, kaip nukrito L. J.. Sustojus automobiliui, R. N. nušoko nuo gaubto, o jie visi išlipo. Jis iš karto nubėgo atgal ir už kokių 15 metrų nuo sustojusio automobilio, pamatė gulintį ant žemės L. J.. Jis buvo be sąmonės, gulėjo pilvu ant žvyrkelio. Jiem jį atvertus pamatė, kad jo visa galva kruvina, pats veidas stipriai apdulkėjęs, kruvinas. Nedelsdamas iš savo telefono paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Su operatore kalbėjo pats, kvietė medikus, kurie atvyko maždaug už 20 minučių ir L. J. išsivežė. Po to, už kokių 5 minučių, atvyko policijos pareigūnai. B. Š. automobilis “Opel vectra” nuo sustabdymo momento nebuvo judintas, juo niekas iš vietos nebevažiavo. Pareigūnams išsamių aplinkybių nepasakojo, nurodė tik tiek, kad L. J. važiavo ant variklio gaubto, neišsilaikė ir nukrito. B. Š., iki atvykstant pareigūnams, kalbėjo su juo, norėdamas įkalbinti prisiimti kaltę dėl įvykusio įvykio, kad ne jis vairavo automobilį. Jis su tuo nesutiko. Atvykusiems pareigūnams jis prisipažino vairavęs, buvo patikrintas jo neblaivumas ir jį iš karto pareigūnai išsivežė. Į įvykio vietą, vos ne kartu su pareigūnais atvyko jo artimieji, su kuriais jis išvažiavo namo, taip pat į namus parvežė R. M. ir R. N.. Gali pasakyti, kad B. Š., sėsdamas už automobilio vairo, nebuvo stipriai apgirtęs, jis nesvirduliavo, kalbėjo raiškiai. L. J. vakaro metu prie tvenkinio gėrė alų ir jam pasirodė, kad jis buvo apgirtęs. Dar gali papildyti, kad važiuodami ant variklio gaubto nei R. N., nei L. J. nerodė jokių signalų, kad B. Š. sustotų, jie nieko nešaukė, atrodė, kad jiems linksma. Iš po apklausos policijoje B. Š. iš karto nuvažiavo aplankyti L. J. į ligoninę. Į palatą ėjo su B. Š., matė, kad B. Š., pamatęs leisgyvį L. J., pradėjo verkti, labai pergyveno dėl to, kas nutiko. Tą pačią dieną kartu nuvažiavo pas L. J. mamą. B. Š. sėdėjo nuleidęs galvą, nieko jai nepasakojo. 2016-05-10 sužinojo, kad L. J. mirė. Jis buvo geriausias draugas. Skaudžiai pergyvena jo netektį. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (1 t. 142-144, 155-157 b. l.).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad kelio danga - žvyras, duobėta, sausa, tamsus paros metas, nurodyta automobilio padėtis po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai. Papildomos apžiūros metu užfiksuojama kelio danga nuo važiavimo pradžios iki įvykio vietos, žvyruota kelio danga su banguotomis duobelėmis, kliūčių nėra, kelias vingiuotas (1 t. 7-21, 22-25 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti daiktų (telefono “Samsung GT-19300”, telefono baterijos, 2 telefono nugarėlių dangtelių, akinių rėmelio, 4 akinių stiklo šukių ir bato), paimtų eismo įvykio vietos apžiūros metu, požymiai (1 t. 26-33 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra (1 t. 41-43 b. l.).

Transporto priemonės apraše bei daiktų apžiūros protokole nurodyti automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai: apibraižytas priekinis kapotas, apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, smulkūs kėbulo apibraižymai (1 t. 44, 61-73 b. l.).

Automobilio “Opel Vectra” valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta nuo 2016-04-09 iki 2017-04-08 draudimo bendrovėje “ (duomenys neskelbtini)” (1 t. 70-71 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 235/2016(04) užfiksuota, kad L. J. mirtis įvyko nuo įspaustinio skeveldrinio kaktikaulio ir dešinio momenkaulio lūžio, dešinio smilkinkaulio, kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžių, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Nėra objektyvių teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. J. buvo pervažiuotas lengvojo automobilio ratais (1 t. 94-96 b. l.).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotoja R. J. tyrimui pateikė L. J. rūbus bei vieną batą (1 t. 97-99 b. l.), šių daiktų apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokole ir po apžiūros grąžinti I. J. saugoti iki proceso pabaigos (1 t. 100-107, 108-109 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas D. J. parodė nuo kur jie pradėjo važiuoti įvykio dieną, kuria kryptimi ir kuriuo keliu jie važiavo, kurioje vietoje nuo gaubto nušoko liudytojas R. N., nuo kur B. Š. pradėjo sukioti automobilio vairą į šonus, kur sustabdė automobilį ir kur pamatė nukritusį L. J. (1 t. 158-166 b. l.).

Eksperimentų atlikimo protokoluose nurodyta, kad buvo atlikti eksperimentai, siekiant nustatyti B. Š. eismo įvykio metu vairuoto automobilio greitį. Atliekant eksperimentą su liudytoju D. J., nustatytas vidutinis automobilio galimas greitis eismo įvykio metu - 55 km/h, o eksperimentą atlikus su liudytoja R. M. - 56,66 km/h (1 t. 167-168, 169-170 b. l.).

Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio B. Š. nustatytas 1,43 prom. neblaivumas (1 t. 187 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3482/2016(01) nurodyta, kad po eismo įvykio paimtame B. Š. kraujyje rasta 1,65 promilės etilo alkoholio (1 t. 189 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1306/2016(01) nurodyta, kad po eismo įvykio paimtame B. Š. šlapime rasta 2,13 promilės etilo alkoholio. Narkotinių-psichotropinių medžiagų nerasta (1 t. 190 b. l.).

2016-05-20 raštu nukentėjusieji I. J., E. J. ir J. J. patvirtino, kad pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturi, kadangi gavo 2000 € (2 t. 13 b. l.).

BK 281 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuotos sudėtys yra sukonstruotos atsižvelgiant į du kriterijus – padarinių sunkumą ir asmens, padariusio veiką, apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, įstatymų leidėjas nenumatė. BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 6 dalį ar kitas dalis, būtina nustatyti, kokius KET (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis) kaltininkas pažeidė, nes BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Sprendžiant kaltę pagal BK 281 str. yra svarbus priežastinis ryšys, kuris eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Tai yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių.