Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 3 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų terminui, įpareigojat per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėti dirbti ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu iš dalies atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai A. V., sumokant 40 000 Lt.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-12-18 iki 2012-12-20.

D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo AAS „Gensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), D. B. naudai 602,56 Lt turtinės žalos atlyginimui. Priteista iš nuteistojo T. V. 23 094,40 Lt D. B. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 1400 Lt advokato pagalbai apmokėti.

S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo AAS „Gensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), S. S. naudai 500 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 920 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Priteista iš nuteistojo T. V. 1080 Lt S. S. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo AAS „Gensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), A. V. naudai 18 307,90 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 9438,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Priteista iš nuteistojo T. V. A. V. naudai 90 561,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 4000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš civilinio atsakovo AAS „Gensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000) naudai 69235,72 Lt.

Iš nuteistojo T. V. priteistos proceso išlaidos 52,23 Lt valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 17 d., apie 16 val. 52 min., kelio „(duomenys neskelbtini)“ 9 km. 800 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.86 proc.) ir vairuodamas naudotojo teise K. M. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 p., 125 p. ir 133 p. reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuoti kuo arčiau dešiniojo dalies krašto ir pasirinkti važiavimo greitį, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas ir nepasirinkęs saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui V. V. buvo padaryta daugybinės didelės muštinės veido žaizdos, galvos-veido odos nubrozdinimai ir poodinės-minkštųjų audinių kraujosruvos, atvirti kaktikaulio ir nosies kaulų lūžiai, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje bei kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimas-sumušimas, krūtinės ląstos plaučių ir pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos pilvo ir dešinio klubo srityse, dubens bei kitų kūno sričių nubrozdinimai. Dėl galvos traumos ir plaučių kontūzijos išsivystė ilgalaikė koma bei ūmus kvėpavimo funkcijų sutrikimas, todėl taikyta endotrachėjinė intubacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusysis V. V. 2013-02-22 12.00 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė nuo ūmaus nukraujavimo iš kairiosios žastinės galvos venos dėl pointubacinės trachėjos stenozės ir kitų priežasčių. Tarp V. V. mirties ir 2012-12-17 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra netiesioginis priežastinis ryšys, susijęs su komplikacijomis dėl trachėjos operacijų ir uždegiminių procesų. Taip pat eismo įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui D. B. buvo padaryta galvos pakaušinės srities sumušimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su 6–7 šonkaulių lūžimais, atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų apatinio trečdalio lūžimas, dėl ko D. B. prarado didelę dalį (30 ir daugiau procentų, t.y. 60) bendro darbingumo ir jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui S. S. buvo padarytas dešinio peties bei krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimai, dėl ko sveikata sutrikdyta buvo ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat nurodo, kad teismas vertindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į paties nukentėjusiojo V. V. veiksmus ir pripažino, kad pats nukentėjusysis sėdo į kaltinamojo T. V. vairuojamą automobilį ir kartu važiavo žinodamas, kad vairuotojas yra neblaivus ir tokiu atveju pats nukentėjusysis sąmoningai sutiko su padidėjusia eismo įvykio rizika, t. y. suprato, kad važiuojant bus aiškiai peržengtos įprastinės rizikos patirti žalą ribos, tačiau priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, teismas minėtų aplinkybių jau nebeįvertino ir pažeisdamas CK 6.253 str. 5 d., iš draudiko priteisė visą A. V. prašomą priteisti turtinę žalą. Be to, draudikas 2014-01-21 raštu Nr. (06)-1.10/132 informavo teismą, kad A. V. papildomai išmokėta 7000 Lt dydžio draudimo išmoka už paminklo pastatymą, tačiau teismas nuosprendyje visiškai dėl to nepasisakė ir šios sumos nesumažino A. V. priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydžio.

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nuomone, Telšių rajono apylinkės teismai priteisdamas turtinės žalos atlyginimą A. V. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai už V. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prašomas sumas turėjo sumažinti tokiu pat dydžiu kaip ir atlygintiną neturtinę žalą, t. y. 60 proc., o taip pat įskaityti draudiko jau sumokėtą 7000 Lt sumą už paminklo pastatymą ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atitinkamai A. V. 323,16 Lt turtinės žalos atlyginimo (40 proc. nuo 18 307,90 Lt sumos, t. y. 7323,16-7000=323,16 Lt), o Šiaulių teritorinei ligonių kasai 30378,09 Lt (173,56 Lt už nukentėjusiajam S. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas + 4 299,44 Lt už nukentėjusiajam D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas + 40 proc. nukentėjusiajam V. V. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. 25905,09 Lt).

Atsikirtimu į nuteistojo T. V. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus nukentėjusiosios A. V. atstovas advokatas E. S. prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad Telšių apylinkės teismo nuosprendis šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas objektyviai ir nešališkai išnagrinėta baudžiamosios bylos medžiaga, surinktų įrodymų visetu, todėl kaltinamojo T. V. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinio skundo nukentėjusiosios atstovas prašo iš dalies tenkinti jų apeliacinį skundą, kad iš atsakovo priteistą piniginę sumą reikėtų sumažinti papildomai atsakovo išmokėta nukentėjusiajai A. V. 7000 Lt suma.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai sumokėjo 1540 Lt už laidojimo išlaidas pagal pateiktus įrodymus. Sutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kad nukentėjusiajai per du kartus buvo išmokėta dar 7000 Lt suma (2013-11-27 – 5000 Lt, 2014-01-20 – 2000 Lt), todėl priteistina išmokėjimui iš atsakovo suma turėtų būti sumažinta 7000 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti – nuteistąjį išteisinti ir civilinius ieškinius atmesti, prokurorė, nukentėjusioji A. V., D. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo

Nuteistasis T. V. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. T. V. teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. teismas savaip interpretavo tiek jo, tiek liudytojų parodymus, jog nebuvo nustatyta, ar V. V. mirtis nebuvo gydymo klaidos pasekmė, kas turėtų lemiamos įtakos vairuotojo veikos kvalifikavimui, nepagrįstai jo kaltę grindžia eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, neaišku, kokioje vietoje įvyko automobilių susidūrimas, koks buvo važiuojamosios dalies plotis, nebuvo nustatyta kelio ašinė linija, protokolas buvo pildomas ne įvykio vietoje, nes automobiliai buvo nugabenti į stovėjimo aikštelę ir joje tyrėja ėmė mėginius bei atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepažymėdama to protokole, biologiniai pėdsakai taip pat paimti neatsakingai, neišsiaiškinta dėl kokios priežasties įvyko autoavarija ir kas yra eismo įvykio kaltininkas, kokia V. V. mirties priežastis ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu bei paskyrė bausmę.

Tačiau kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad sprendžiant T. V. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. T. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų), paties nuteistojo T. V. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, kuriuos įrodymus laikė netinkamais ir jais priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesirėmė. Kartu pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo T. V. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

Pagal BK 281 str. 6 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje (vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Objektyvieji veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant atitinkamas poįstatyminio teisės akto – Kelių eismo taisyklių nuostatas. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji: turi būti nustatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo (veikos) ir padarinių (žmogaus žūties).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. V. 2012 m. gruodžio 17 d., apie 16 val. 52 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė kelių eismo taisyklių (laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuoti kuo arčiau dešiniojo dalies krašto ir pasirinkti važiavimo greitį, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas ir nepasirinkęs saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą) reikalavimus ir dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai sužalotas S. S., sunkiai sutrikdyta D. B. sveikata ir žuvo V. V..

Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad būtent dėl T. V. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti trys žmonės, vienas iš jų, V. V., nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė. Teismas nustatė, kad tarp T. V. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Taikant BK 281 str., pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismas, tai įvertinęs, pagrįstai konstatavo, kad V. V. mirties priežastis – komplikacijos, atsiradusios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo metu, kartu pažymint, kad, jei T. V. nebūtų pažeidęs kelių eismo taisyklių pažeidimų, nebūtų įvykęs eismo įvykis ir V. V. nebūtų patyręs sunkių sužalojimų, jų nereikėtų gydyti ir nekiltų komplikacijų.

Vienas iš esminių apelianto skundo argumentų, kad teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jis vairavo automobilį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantys duomenys šią nuteistojo versiją paneigia. Nukentėjusysis D. B. apklausiamas teisme parodė, kad jis matė kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivį iškėlė be sąmonės, jog jam brolis sakė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo T. V.. Nukentėjusysis S. S. parodė, jog lengvajame automobilyje sėdėjo du vyrai kruvinais veidais. Pasak nukentėjusiojo, automobilį vairavo T. V., nes keleivio pusėje matė sėdintį žmogų be sąmonės, nuleidusį galvą. Teisme apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad ji matė, kaip į nepažįstamo automobilio keleivio pusę įsėdo jos vyras, automobilį vairavo tamsiai apsirengęs neaukštas vyras, kurį ji teismo salėje pažino kaip kaltinamąjį. Tai, kad vairuotojo pusėje sėdėjo T. V., patvirtino liudytojas R. B.. Liudytojas taip pat nurodė, jog lengvajame automobilyje vairuotojas buvo sukniubęs ant vairo, o keleivis truputį buvo pasviręs į priekį, „autobusėlio“ valytuvas buvo persmeigęs lengvojo automobilio stiklą, keleiviui persmeigęs kairėje pusėje kaklo, ausies, kliudė kaklą, jog jis po kelių minučių atsivertė ant sėdynės ir gargaliavo. Jiems privažiavus praktiškai dar nei vienas iš eismo dalyvių nebuvo atsigavęs. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog lengvojo automobilio vairuotojas yra kaltinamasis. Liudytojai O. P., A. S., D. R., V. J., R. Š. taip pat patvirtino, kad sunkiai sužalotas žmogus sėdėjo keleivio vietoje, o T. V. – vairuotojo vietoje. Apelianto nurodomas aplinkybes, kad jis po eismo įvykio su V. V. pasikeitė vietomis, kad V. V. vairavo automobilį, paneigia anksčiau aptarti įrodymai. Taip pat nuteistojo pateiktą versiją, kad automobilį vairavo V. V. paneigia aplinkybė, kurią nurodė liudytojas R. B., kad valytuvas buvo persmeigęs keleivio vietoje sėdinčiam žmogui kairėje pusėje kaklą, kad traukiant nukentėjusįjį iš automobilio buvo ištrauktas valytuvas. Be to, teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V. paaiškino, kad T. V. patirti sužalojimai būdingi vairuotojui (krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas galimai atsitrenkus į vairą, o sužalojimai veide padaryti stiklo šukėmis nuo atsitrenkimo į priekinį stiklą), o sužalojimai, kuriuos patyrė V. V. būdingi keleiviui, kuris važiavo neprisisegęs saugos diržu.

Taip pat nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad neišsiaiškinta dėl kokios priežasties įvyko autoavarija ir kas yra eismo įvykio kaltininkas. Teisme apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad susidūrimas buvo įvykęs jo automobilio važiuojamojoje dalyje, o jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Autobusiuko galiniai ratai praktiškai buvo dešinėje pusėje prie kelkraščio, ir „audinė“ jau buvo pilnai dešinėje pusėje. Visas veiksmas buvo dešinėje pusėje. Pats smūgis buvo ties autobusiuko viduriu ir taip panašiai iki vidurio lengvajam automobiliui. Tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, o dešinė kelio pusė buvo pravažiuojama, nurodė apklausti liudytojai A. S., D. R., R. Š., E. D., nukentėjusieji D. B., S. S.. Iš fotolentelės Nr. 1 (1 t. 10–11 b. l.) akivaizdžiai matyti, kad kelio kairėje važiuojamojoje dalyje susidūrę lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir krovininis „(duomenys neskelbtini)“, jog lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavęs į priešingą pusę ir priekine kairiąja puse atsitrenkęs į krovininio priekį. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad kelio juosta priešingoje pusėje laisva – pravažiuojama, automobilis (duomenys neskelbtini) yra savo važiuojamojoje kelio dalyje ir nuo smūgio šiek tiek stovi įstrižai, užpakaliniais ratais prisistūmęs prie kelkraščio pusnies, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovi ties važiuojamosios dalies viduriu daugiau į kairę pusę. Teisėjų kolegija įvertinusi eismo įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, juos tarpusavyje sugretinus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas T. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuoti kuo arčiau dešiniojo dalies krašto ir pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko ir įvyko susidūrimas su D. B. vairuojamu automobiliu. Pažymima, kad eismo įvykis, susijęs su dviejų asmenų sveikatos sutrikdymu ir V. V. mirtimi, nebūtų įvykęs, jei automobilis būtų valdomas nepažeidus KET.

Dėl apelianto skundo argumentų, jog neaišku, kokioje vietoje įvyko automobilių susidūrimas, koks buvo važiuojamosios dalies plotis, nebuvo nustatyta kelio ašinė linija, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir įpareigojo prokurorą organizuoti eismo įvykio vietos papildomą apžiūrą. Įvykio vietos papildomos apžiūros protokole (5 t. 8–13 b. l.) nustatyta, kad kelio ruože 9 km 800 m važiuojamos dalies plotis – 7,80 m, dviejų eismo juostų 3,90 m priešingų krypčių, kurias per vidurį skiria baltai paženklinta horizontali siaura brūkšninė linija, dešinės pusės kelkraštis 2,00 m, kairės pusės kelkraštis 2,00 m. Įvertinus įvykio vietos papildomos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, juos sulyginus su eismo įvykio vietos schemoje (1 t. 9–11 b. l.) užfiksuotais duomenimis, transporto priemonių išsidėstymu po įvykusio automobilių susidūrimo, anksčiau aptartais įrodymais, daroma išvada, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas T. V. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais, savo eismo juostoje, atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu D. B..

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo V. V. mirtį galėjo sukelti netinkamas gydymas, tačiau šis argumentas prieštarauja bylos medžiagai, eksperto D. V. paaiškinimams. Duomenų apie tai, jog nukentėjusiojo V. V. sunkų sveikatos sutrikdymą ir vėlesnę jo mirtį būtų galėję sukelti kiti faktoriai, o ne tik eismo įvykio metu patirti sužalojimai, byloje nėra.

Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl T. V. kaltės, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti du žmonės ir vienas žmogus dėl patirtų sunkių sužalojimų mirė. Taigi, minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės neigimą ir jo keliamas versijas, todėl kolegija, remdamasi išdėstytų duomenų visuma, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau išdėstyti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo T. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. V. atžvilgiu pagrįstai vadovavosi pateiktomis teismo medicinos eksperto D. V. specialisto išvadomis Nr. G 141/13(03), G/149/13(03), kuriose nurodyta, kad tarp V. V. mirties ir 2012-12-17 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra netiesioginis priežastinis ryšys, susijęs su komplikacijomis dėl trachėjos operacijų ir uždegiminių procesų, kad V. V. patirti sužalojimai eismo įvykio metu gavosi nuo kūno sumušimo-atsitrenkimo į automobilio kėbulo (salono) vidaus dalis ir pan., nebūdingi vairuotojui ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to siekiant patikslinti specialisto išvadų teiginius, pašalinti esančius prieštaravimus, specialistas D. V. buvo apklaustas bylą nagrinėjant teisme. Specialistas pateikė visas įmanomas išvadas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjo prašymus skirti kompleksinę teismo medicinos įvykio ekspertizę. Pagrįstas atsisakymas skirti ekspertizę nedaro skundžiamo nuosprendžio niekiniu. Specialisto išvadų teisėtumu ir pagrįstumu aukštesnės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo, įrodymų patvirtinančių, kad T. V. įvykio metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, byloje surinkta pakankamai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistojo gynėjo prašymą paskirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę.

Taip pat atmestini ir kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kurie yra susiję su įrodymų vertinimu, kadangi apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, nėra ir pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. V., nepažeidė BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Skirdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jog T. V. padarė neatsargų nusikaltimą. T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį Telšių rajono apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad T. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė T. V. laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 281 str. 6 d. sankcijoje nurodytam šios bausmės rūšies minimumui. Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į T. V. asmenybę bei į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad prie atsiradusių sunkių nusikalstamos veikos pasekmių iš dalies prisidėjo ir nukentėjusiojo neatsakingas ir rizikingas elgesys, ir siekiant užtikrinti teisingumo, protingumo principų įgyvendinimą, kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausme siekiami tikslai bus pasiekti atidedant T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Remiantis išdėstytais duomenimis, kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį: civilinės ieškovės A. V. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 323,16 Lt turtinės žalos atlyginimo, civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 30 378,09 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai A. V. ir civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai už V. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pagrindas yra 2012-05-10 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Minėto įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinių ieškinių klausimą atsižvelgė į byloje esančius duomenis, faktines aplinkybes ir pagrįstai priteisė turtinę žalą nukentėjusiajai A. V., civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė turtinės žalos dydį, motyvuotai išdėstė, kodėl toks dydis yra priteistinas ir kuris betarpiškai bylos duomenimis įrodytas. Priteisti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos įstatymo normų reikalavimų nepažeidė.

Tačiau sutiktina su civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad turtinė žala A. V. turėjo būti sumažinta, kadangi už paminklo pastatymą buvo sumokėti 7000 Lt. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisė A. V. naudai 18307,90 Lt turtinės žalos atlyginimui. Kaip matyti iš 2013-11-26, 2014-01-17 išmokos aktų (3 t. 121, 122 b. l.), civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo A. V. 5000 Lt ir 2000 Lt už paminklo pastatymą, iš viso 7000 Lt. Kadangi ši suma iš priteistos turtinės žalos atimta nebuvo, todėl atitinkamai A. V. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas (18307,90 Lt – 7000 Lt = 11307,90 Lt (3274,99 EUR)), skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ A. V. naudai 3274,99 EUR (11307,90 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.