- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-743-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01371-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- M. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5103-918/2016 pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teisme ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 94,41 Eur skolą, 44,08 Eur kredito mokestį, 7,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Byloje kilo ginčas dėl bendrojo teritorinio teismingumo (Civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 29), ar ieškinys atsakovui turėtų būti pareikštas pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, ar faktiškai dažniausiai gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad CPK 29 straipsnio ir 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinys atsakovui pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma – pagal jo turto buvimo vietą ar paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Teismas Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatė, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovas gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti šiais argumentais:
1. Ta aplinkybė, kad asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29) 4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Pagal CPK 123 straipsnio 1, 3 dalis, fiziniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami jiems asmeniškai gyvenamojoje ar darbo vietoje. Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau LAT 2003 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003 yra pažymėjęs, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus.
2. Sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5. punkte yra numatyta atsakovo pareiga informuoti ieškovą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą (įskaitant gyvenamosios vietos adresą). Atsakovui šių duomenų nepakeitus yra laikytina, kad sutartyje nurodytas adresas yra atsakovo faktinė gyvenamoji vieta.
3. Teismo nutartyje yra pažymėta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas bei šalių rekvizitus, susitarimas dėl teritorinio teismingumo esant ginčui yra nustatytas sutartyje, nors joje tiesiogiai nėra įtvirtintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškinys kaip neteismingas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijose teisme keliamas klausimas dėl bylos teismingumo Kauno apylinkės teismui. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo skolą pagal 2015 m. liepos 30 d. vartojimo kredito sutartį NR. g4zpxckh, ieškinyje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatė, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Todėl ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškovas gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis).
Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Kaip pagrįstai pastebi apeliantė, ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ‑ LAT) nurodė, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz.: paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą). Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad atsakovas, sudarydama vartojimo kredito sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė Kaune, (duomenys neskelbtini), skirtingu adresu, nei yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą – Vilnius, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Apeliacinės instancijos teismas šio ginčo dėl teismingumo aspektu pripažįsta teisiškai reikšmingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Atsakovas, siekdama pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių įvykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovui neatlikus, ieškovė pagrįstai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, vadovaudamasi sandoryje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje, pvz.: LAT 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).
Kita vertus, sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.5. punkte yra numatyta atsakovo pareiga informuoti apeliantą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą (įskaitant gyvenamosios vietos adresą). Atsakovui šių duomenų nepakeitus yra laikoma, kad sutartyje nurodytas adresas yra atsakovo faktinė gyvenamoji vieta.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto ieškinys atsakovui dėl skolos ir išvestinių reikalavimų priteisimo pagal kitą vartojimo kredito sutartį yra nagrinėjamas būtent Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3742-435/2016 (kaip nurodoma ieškinyje, pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini)).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teismingumą nagrinėjamoje byloje reglamentuojančias teisės normas, tai lėmė neteisingą teismingumo klausimo išsprendimą, todėl teismo priimta nutartis naikinama ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.