- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- AN2-400-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01574-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.10Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas (ANK 119 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. P. B. pripažintas kaltu už tai, kad būdamas UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) direktoriumi nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį bei padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir nustatė, kad P. B., būdamas Bendrovės vadovu, UAB „R“ valdybai nepasinaudojus savo teise inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo, neįvykdė pareigos, numatytos ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 24 straipsnio 1 dalyje – nesušaukė visuotinių akcininkų susirinkimų už 2015 m., 2016 m., 2017 m. Nenustatyta, kad P. B. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo negalėjo sušaukti laiku dėl objektyvių priežasčių. Teismas akcentavo, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė. P. B. kaip Bendrovės vadovas žinojo savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau jos nepagrįstai nevykdė.
1.2. Apylinkės teismas nurodė, kad P. B. kaip UAB „R“ vadovo visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimas 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. yra trunkamasis nusižengimas. Trunkamojo nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikomi ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nes pareiškimas surašytas po 2017 m. sausio 1 d. ANK 39 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Apylinkės teismas darė išvadą, kad P. B. nuobaudos skyrimo terminas už visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimą 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. negali būti skaičiuojamas nuo UAB „R“ direktoriaus P. B. 2018 m. kovo 14 d. atsakymo G. B., kad tokie susirinkimai nevyko. Teismas pažymėjo, kad G. B. yra UAB „R“ akcininkas, be to, VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad G. B. nuo 2013 m. gegužės 9 d. yra UAB „R“ valdybos narys. Šie duomenys patvirtino, kad G. B. turėjo būti žinoma visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka įmonėje, t. y., jog susirinkimas turi įvykti iki einamųjų metų balandžio 30 d. Teismas darė išvadą, kad nuobaudos skyrimo terminas, t. y., dveji metai P. B. už tai, kad jis nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. ir 2016 m., jau yra suėjęs. Taip pat teismas pažymėjo, kad P. B. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir dėl to, kad nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. Iš byloje esančio išrašo iš laikraščio „Lietuvos aidas“ skilties „Skelbimai“ matyti, kad, kaip numato UAB „R“ įstatų 15 punktas, apie visuotinį akcininkų susirinkimą, vykusį 2018 m. balandžio 30 d., P. B. pranešė tinkamai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apylinkės teismas konstatavo, kad administracinė teisena dėl nusižengimų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo 2015 m., 2016 m. nutrauktina, suėjus nuobaudos skyrimo terminui, o administracinė teisena dėl nusižengimo dėl visuotinio akcininko susirinkimo nesušaukimo 2018 m. nutrauktina, kadangi P. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 39 straipsnis, 591 straipsnio 1 punktas).
1.3. Skirdamas nuobaudą P. B. apylinkės teismas nurodė, kad P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas atsižvelgęs į kitas įstatyme nenurodytas lengvinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatė, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir už padarytą nusižengimą P. B. jokios realios nuobaudos nepaskyrė. Įvertinęs pažeidėjo turtinę padėtį teismas netenkino D. B. atstovo Z. Benečio prašymo priteisti pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. G. B. skundu prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą: UAB „R“ direktoriui P. B. už pareigos šaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2017 m. nevykdymą skirti ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą. Taip pat iš P. B. pareiškėjo G. B. naudai priteisti 250 eurų atstovavimo išlaidų.
2.1. Skunde nurodė, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant ją švelnesnę nei sankcijoje numatyta, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui – veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašios aplinkybės. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nuobauda nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą negali būti skiriama. Šioje administracinio nusižengimo byloje tokių išskirtinių aplinkybių nėra. P. B. nesušaukęs visuotinių akcininkų susirinkimų 2015, 2016 ir 2017 metais savo kaltės nepripažino. Tai, kad P. B. yra pensininkas, turi sveikatos problemų, kad jo pragyvenimo šaltinis – pensija, kad paskirta administracinė bausmė negalioja, nedaro jo išskirtiniu, taip pat neleidžia teigti apie teigiamą jo asmenybės charakterizavimą. Tai, kad tarp pareiškėjo G. B. ir pažeidėjo P. B. yra susiklostę priešiški, konfliktiški santykiai, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios vertintinos pažeidėjo naudai. Tokia teismo pozicija nepagrįsta.
2.2. Teismas nepriteisė atstovavimo išlaidų atsižvelgęs į P. B. finansinę padėtį, taip pat į tai, kad pats pareiškėjas G. B. pasirinko savo interesus įgalioti vesti atstovui – advokatui. Šioje byloje nesurinkti įrodymai apie P. B. finansinę padėtį. Tai, kad P. B. yra pensininkas nedaro jo finansinės padėties bloga. Teismas nesiaiškino P. B. santaupų, turimo turto, todėl dėl šių aplinkybių neturėjo pagrindo nepriteisti atstovavimo išlaidų. Pareiškėjas pažymi, kad iš pridedamų dokumentų matyti, kad P. B. santuokos nutraukimo metu atiteko daug turto, dalis šio turto parduota. Taigi P. B. finansinė padėtis vertinant jį kaip pensininką yra gera. Tai, kad pareiškėjas pasirinko savo interesus įgalioti vesti advokatui nelemia pagrindo nepriteisti atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. B. prašo atmesti G. B. apeliacinį skundą ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas G. B. galimai siekia vien sukelti negatyvias pasekmes savo tėvui dėl jam nepalankios daugelio bylų baigties, žalos išieškojimo iš G. B. UAB „R“ naudai. Teismas nustatė tai, kad P. B. padarė formalų nusižengimą, kuriuo nesukėlė jokios žalos, pagrįstai atsižvelgė į pažeidėjo amžių, sveikatą bei finansinę padėtį ir neskirdamas nuobaudos priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
G. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neskirti P. B. nuobaudos už nusižengimą numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir nepriteisti atstovavimo išlaidų G. B. naudai.
5. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų <...> susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, <...> teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
6. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
8. Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir nusprendė administracinėn atsakomybėn patrauktam P. B. administracinės nuobaudos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį neskirti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamų teisės pažeidimų aplinkybės yra tokios, kuriomis neabejotinai galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą teismas motyvavo tuo, kad padarytas nusižengimas yra formalus, P. B. veika realių pasekmių nesukėlė ir žalos G. B., kaip akcininko interesams nepadarė. Teismas atsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad P. B. yra garbaus amžiaus, pensininkas, turi sveikatos problemų, pragyvenimo šaltinis – pensija. Įvertino, kad tarp G. B. ir P. B. yra susiklostę priešiški, konfliktiniai santykiai. Vadovaudamasis šių duomenų visuma ir neskirdamas realios nuobaudos teismas priėmė racionalų ir teisingą sprendimą.
9. Skunde teigiama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės bei išskirtinai teigiamai P. B. necharakterizuoja. Skunde išvardijami ir subjektyviai paneigiami visi anksčiau paminėti, teismo įvertinti kriterijai, kuriais apylinkės teismas vadovavosi neskirdamas nuobaudos P. B.. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Skunde, tiesiog, prieštaraujama pozicijai, kurios laikėsi apylinkės teismas, pateikiant priešingą aplinkybių vertinimą. Tokie skundo argumentai negali būti laikomi reikšmingais, nes yra nekonstruktyvūs. Iš bylos turinio matyti, kad posėdžio metu P. B. savo kaltės nepripažino, todėl ši jo atsakomybę švelninanti aplinkybė nenustatyta. Visgi, kiekviena nagrinėjama bylos situacija teismo yra vertinama individualiai. Šiuo atveju, teismas visiškai pagrįstai vadovaudamasis paminėtų aplinkybių visuma bei teisingumo ir protingumo principais darė išvadą, kad realios nuobaudos paskyrimas P. B. būtų neteisingas ir per griežtas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, o pareiškėjo subjektyvūs argumentai negali būti pagrindas keisti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas atsižvelgė į P. B. garbų amžių, tačiau neįvertino jo amžiaus, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus. Iš bylos duomenų žinoma, kad P. B. veikų padarymo metu buvo vyresnis nei 65 metų amžiaus, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
10. Skunde pareiškėjas nesutiko su apylinkės teismo sprendimu nepriteisti jo patirtų atstovavimo išlaidų ir teigė, jog P. B. finansinė padėtis yra gera, todėl nėra kliūčių iš kaltu pripažinto P. B. išieškoti pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. ANK 578 straipsnyje yra numatyta nukentėjusiojo samprata. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju <…> teismo nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad G. B. dėl P. B. neteisėtų veiksmų patyrė kokios nors žalos, taip pat nėra teismo sprendimo pripažinti G. B. nukentėjusiuoju. Kadangi P. B. nagrinėjamu atveju nėra nukentėjusysis, jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti šiuo pagrindu negali būti priteisiamos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. būtų prašęs teismo jo patirtas atstovavimo išlaidas, skirtas apmokėti advokatui, pripažinti proceso išlaidomis, taip pat nėra teismo sprendimo G. B. patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Nesant duomenų apie G. B. išlaidų pripažinimą proceso išlaidomis, apygardos teismas daro išvadą, kad G. B. patirtos atstovavimo išlaidos pagrįstai nepriteistos iš P. B..
Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
G. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.