Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-01-18 · Civilinė byla Nr. e2S-51-777/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
e2S-51-777/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14875-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
J. J.
Trečiasis asmuo
D. S., J. A., D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-51-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14875-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.14.8.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei bankrutavusiai J. įmonei „J.“ dėl pinigų išreikalavimo, tretieji asmenys – D. S., J. A., D. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė, išreikalauti iš atsakovės be pagrindo gautą, R. A. įgytą 22 925,56 Eur sumą ir perduoti ją antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. 0032/17/01763.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl pinigų išreikalavimo.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

3.1. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu iš esmės teigia, jog lėšos civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 buvo priteistos ne tam asmeniui, todėl prašo 22 925,56 Eur lėšas išreikalauti iš atsakovės. Teigia, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ginčas pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ ir atsakovo R. A. dėl šioje byloje prašomos priteisti 22 925,56 Eur sumos jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022. Pažymėjo, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 dalyvavo trečiojo asmens statusu, jis buvo informuotas apie vykstantį procesą, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, o jo teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi.

3.2. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės kvestionuoja civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022, apie kurią buvo informuotas ir kurioje dalyvavo trečiojo asmens statusu, 2022 m. gruodžio 22 d. priimtą sprendimą už akių, kuris yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, ieškinį atsisakė priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 279 straipsnio 2, 4 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20175-842/2023 panaikinti.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nurodė, kad reiškiamu ieškiniu nekvestionuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas už akių ir neteigiama, kad iš atsakovo R. A. 22 925,56 Eur suma priteista nepagrįstai. Teigia, jog ieškovas iš esmės prašo išreikalauti iš bankrutavusios J. įmonės „J.“, be pagrindo gautą R. A. įgytą 22 925,56 Eur sumą ir perduoti ją antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. 0032/17/01763. Darė išvadą, kad reiškiamo ieškinio laikyti tapačiu negalima, nes yra kitas ieškinio faktinis pagrindas.

5.2. Teigia, kad ieškinys grindžiamas kitomis aplinkybėms, o būtent tuo, kad pinigai, t. y. 22 925,56 Eur suma, R. A. ieškoti 2019 m. kovo 13 dieną, t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo, ką patvirtina antstolio D. S. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, reg. Nr. S-3.5.-19-3821 ir pripažinus, kad R. A., 22 925,56 Eur sumą 2019 m. kovo 13 d. gavo be teisinio pagrindo, todėl mano, jog atkurtina padėtis buvusi 2019 m. kovo 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

9. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktą; 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 40 punktą).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovės be pagrindo gautą, R. A. įgytą 22 925,56 Eur sumą ir perduoti ją antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. 0032/17/01763. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodo, kad vykdant išieškojimą iš J. J. ir D. J. buvo paskelbtos įkeisto turto (gyvenamojo namo) varžytinės ir įkeistas turtas varžytinėse buvo parduotas už 162 360 Eur. 2019 m. balandžio 2 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-19-32-1824 bei už parduotą turtą gautos piniginės lėšos paskirstytos kreditoriams, tame tarpe ir R. A., kuriam buvo išmokėta 22 925,56 Eur suma. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑525-653/2022, 2014 m. balandžio 15 d. išduotą vekselį R. A. pripažino negaliojančiu, laikė, kad skolos R. A. nebuvo, kaip nebuvo ir teisinio pagrindo R. A. išmokėti 22 925,56 Eur sumą. Darė išvadą, kad įvertinus tai, jog nebuvo teisinio pagrindo R. A. išmokėti 22 925,56 Eur sumos, ši suma turi būti grąžinta antstoliui D. S., kuris vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/01763 šią sumą turi išmokėti J. A.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2‑28229-534/2022, pagal ieškovės (šioje byloje atsakovės) likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovui R. A. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys – J. J., antstolis D. S. Minėtu sprendimu už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2725-340/2019 iškėlė bankroto bylą ieškovei (šioje byloje atsakovei). 2014 m. balandžio 15 d. ieškovės (šioje byloje atsakovės) savininkas J. J. išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 26 6450,42 Eur sumai. Antstolio D. S. vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/01762 pagal vekselį atsakovo naudai iš ieškovės savininko J. J. išieškota 22 925,56 Eur. Atsakovas (R. A.) pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ bankroto byloje. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-525-653/2022 buvo pripažintas negaliojančiu 2014 m. balandžio 15 d. J. J. R. A. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis bei jo pagrindu atliktas 2019 m. balandžio 17 d. vykdomasis įrašas. Darė išvadą, kad atsakovo iš ieškovės savininko J. J. įgyti 22 925,56 Eur yra įgyti be pagrindo, todėl ieškinį tenkino – ieškovei likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ iš atsakovo R. A. priteisė 22 925,56 Eur skolą ir 4 070,07 Eur palūkanų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinyje suformuluotą reikalavimą bei nurodomas faktines aplinkybes, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 pareikštus reikalavimus, konstatuoja, jog ieškovas iš esmės reiškia tapatų reikalavimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

14. Akcentuotina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

15. Nors atskiruoju skundu pagrįstai teigiama, kad reiškiamu ieškiniu nekvestionuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas už akių ir neteigiama, kad iš atsakovo R. A. 22 925,56 Eur suma priteista nepagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 dalyvavo trečiojo asmens statusu, jis buvo informuotas apie vykstantį procesą, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, jog ieškovas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas) <...> (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau šia savo teise nesinaudojo ir savo teisių negynė, todėl privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimas už akių pasisakė dėl aplinkybių, kuriam asmeniui R. A. 22 925,56 Eur skola turi būti priteista, todėl šias aplinkybes nustatinėti iš naujo nėra pagrindo.

16. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmetamas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė