Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo

V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš V. T. 127,07 Eur (vienas šimtas dvidešimt septyni eurai 7 centai) civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti. Nepriteista iš V. T. 233,33 Eur (du šimtai trisdešimt trys eurai 33 centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 11 d., apie 11.38 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje iš lentynų paėmė 3 vnt. 10 ml „Versan shots“, vieno vertė 22,69 Eur, bendros 68,07 Eur vertės, 2 vnt. 25 ml „Versan shots“, vieno vertė 29,50 Eur, bendros 59,00 Eur vertės, atvirai laikydamas prekes rankoje, matant parduotuvės darbuotojai, išbėgo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Taigi V. T. atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 127,07 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. T. neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, taip pat apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su bausmės dydžiu, paskirtu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašant skirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Todėl teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik šiuo aspektu.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

8. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad V. T. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į kito asmens nuosavybę, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertino tai, kad V. T. anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Apylinkės teismas nusprendė, kad minėtos aplinkybės apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgta ir į V. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nevedęs, iki suėmimo nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, pagal ANK 108 straipsnį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 70–138). Taip pat įvertino tai, kad V. T. nuo 2019 m. lapkričio 19 d. dalyvauja farmakoterapijoje opioidiniais vaistais (metadonu) Respublikiniame priklausomybės ligų centre Klaipėdos filiale. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti V. T. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustačius artimą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytam vidurkiui, t. y. paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

10. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistajam V. T. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, sumažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam V. T. ankstesniu teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis atlikęs bausmę ir tik 2023 m. liepos 18 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos toliau daro nusikalstamas veikas, susijusias su turtinės naudos gavimu. V. T., būdamas anksčiau teistas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Taigi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl pakeisti šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pripažįsta, jog pasielgė netinkamai, šiuo metu jau yra padaręs išvadas dėl savo elgesio, be to, padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste (įvertinus nuteistojo asmenybę, praeities teistumus, sistemingą nusikalstamumą). Be to, aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jau buvo įvertinta nuosprendžio priėmimo metu ir pripažinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia. Taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam V. T. sušvelninti paskirtą bausmę.

12. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam teisėtai paskirta proporcinga ir tinkamai individualizuota bausmė, o jos pakeisti remiantis nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.