- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-192-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00460-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- T. Č., R. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2812-907/2025 pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams T. Č. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Č. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2025 m. sausio 16 d. Transporto priemonės (Hyundai Tucson, VIN (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų T. Č. bei R. K. ir taikyti restituciją – ieškovės V. Č. ir atsakovo T. Č. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn grąžinti automobilį Hyundai Tucson, VIN (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo T. Č. atsakovei R. K. priteisti 2 000 Eur.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas T. Č. yra sutuoktiniai – jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas be kito turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė automobilį Hyundai Tucson, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) pagal Lizingo sutartį Nr. 2024-040378, sudarytą su AB SEB banku (toliau – ir Lizingo sutartis). Atsakovas T. Č. 2024 m. rugsėjo 28 d. paliko šeimą ir pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė nusprendė nutraukti santuoką su atsakovu, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios teisminės mediacijos taikymo, tačiau mediacija yra baigta nepavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Sutuoktiniai mėgino susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų, tačiau šios derybos yra nerezultatyvios.
3. Pažymėjo, jog, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, tarp jų kilo ginčas dėl naudojimosi Automobiliu, kuris iki šiol yra ieškovės žinioje. Tačiau atsakovas T. Č. be ieškovės žinios įvykdė visas Lizingo sutartyje nustatytas sąlygas ir įgijo nuosavybės teisę į Automobilį; 2025 m. sausio 16 d. pateikė akcinei bendrovei „Regitra“ Automobilio įgijimo deklaraciją ir tą pačią dieną patvirtino perleidimo deklaraciją; 2025 m. sausio 16 d. Automobilis yra įregistruotas kito savininko – atsakovės R. K. vardu 2025 m. sausio 16 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Automobilis parduotas už 2 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams T. Č. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakė priimti.
5. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes apie nesėkmingai pasibaigusią privalomąją ikiteisminę mediacijos procedūrą ir šalių nesutarimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų, vertino, jog yra ruošiamas ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo dėl kito ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo Automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri šalims nutraukiant santuoką turi būti įtraukiama į bendro dalintino turto masę, sprendė, jog ji ginčija sandorį, susijusį su bendro turto masės sumažėjimu, o tuo pačiu ir su santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstinu klausimu.
6. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi su atskiru ieškiniu, o ne santuokos nutraukimo byloje sprendžia sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, dėl to, jos ieškinio reikalavimo, kaip priskirtino šeimos santykių kategorijai, pobūdis nepakito, ši byla, kaip santuokos nutraukimo dėl kaltės bylos dalis ir toliau išliko šeimos teisinių santykių byla.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ginčija sutuoktinio sudarytą sandorį dėl jų bendro turto perleidimo be jos sutikimo ir šis reikalavimas yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą, taip pat į tai, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą artimiausiu metu, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, numatančia, jog reikalavimas dėl konkretaus sutuoktinio sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą ir turi būti nagrinėjamas kartu su kitais reikalavimais, iškeltais santuokos nutraukimo byloje, sprendė, kad dėl ieškovės reikalavimo neturi būti užvesta atskira civilinė byla. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė V. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2812-907/2025 ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai esant kitai faktinei situacijai (jeigu būtų iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo) būtų teisingi, tačiau jie nėra reikšmingi sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Pažymi, jog nors privalomoji ikiteisminė mediacija ir yra baigta, tačiau ieškovė artimiausiu metu neketina teikti teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo, priešingai – ji yra pateikusi teismui ieškinį tik dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
10. Pažymi, jog ieškovė neatmeta tikimybės, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, jos ir atsakovo santuoka gali būti išsaugota, kadangi iki 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigos sutuoktinių šeima buvo darni, todėl ieškinys dėl šalių santuokos nutraukimo gali būti niekada nepateiktas teismui. Ieškovė taip pat neturi duomenų, kad tokį ieškinį teismui artimiausiu metu teiks atsakovas T. Č.. Ieškovė siekia susigrąžinti savo nuosavybėn Automobilį ir juo naudotis.
11. Apeliantės tvirtinimu, nei teisės aktai, nei teismų praktika tokio ieškinio pareiškimui nenumato sąlygos kelti kitus reikalavimus – nutraukti santuoką ir pan. Ieškovei žinomi galimi alternatyvūs jos teisių gynimo būdai, nurodyti skundžiamos nutarties 7 punkte, tačiau ji pasirinko savo pažeistas teises ginti sandorio pripažinimo negaliojančiu institutu. Pažymi, kad nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra aktuali sprendžiant ieškovės ieškinio šioje byloje priėmimo klausimą, kadangi skiriasi šios bylos ir nutartyje nurodytų bylų ratio decidendi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2025 m. sausio 16 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, ir taikyti restituciją, argumentuodama tuo, jog, pradėjus gyventi skyrium su sutuoktiniu T. Č., jis be ieškovės žinios perleido jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį Automobilį atsakovei R. K.. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą ir į tai, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą artimiausiu metu, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, numatančia, jog reikalavimas dėl konkretaus sutuoktinio sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą ir turi būti nagrinėjamas kartu su kitais reikalavimais, iškeltais santuokos nutraukimo byloje, sprendė, kad dėl ieškovės reikalavimo neturi būti užvesta atskira civilinė byla, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
16. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog, atsižvelgiant į tai, kad nėra iškelta civilinė byla dėl santuokos tarp šalių nutraukimo, teismo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą. Ieškovė neatmeta tikimybės, kad jos ir atsakovo santuoka gali būti išsaugota ir ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti niekada nepateiktas. Ieškovė tik siekia susigrąžinti savo nuosavybėn Automobilį ir juo naudotis. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje cituojama kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi skiriasi šios bylos ir nutartyje nurodytų bylų ratio decidendi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, turi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
17. Pažymėtina, jog kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Tokią teisę asmenims garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).
18. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas T. Č. gyvena skyrium. Nors su ieškiniu pateikti įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog sutuoktiniai kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos taikymo, kuri yra baigta nepavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, taip pat sutuoktiniams nepavyko susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų kaltės, ar prašymas santuoką nutraukti bendru sutarimu nėra pateiktas ir civilinė byla dėl santuokos nutraukimo nėra iškelta.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, reikalavimas dėl konkretaus sutuoktinio sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą ir turi būti nagrinėjamas kartu su kitais reikalavimais, iškeltais santuokos nutraukimo byloje, todėl sprendė, jog ir dėl ieškovės reikalavimo neturi būti užvesta atskira civilinė byla. Tačiau, pažymėtina, jog, kaip minėta, ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla teisme nėra užvesta ir nėra pagrįstų duomenų, kad šalys ketintų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. O aplinkybės, jog šalys kreipėsi dėl privalomos mediacijos taikymo ir bandė susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų, nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys kreipsis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų kaltės, įvertinus ir ieškovės paaiškinimus, jog ji neatmetanti tikimybės, kad, pasikeitus aplinkybėms, jos ir atsakovo santuoka gali būti išsaugota ir ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti niekada nepateiktas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti iš esmės vien tuo pagrindu, jog toks reikalavimas turėtų būti reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi ginčo klausimui aktualiu laikotarpiu teisminis procesas dėl šalių santuokos nutraukimo nėra inicijuotas, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (nutarties 18 punktas).
22. Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022; 2025 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-403/2025, kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje cituojama kasacinio teismo praktika, kuria teismas iš esmės remiasi, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nėra aktuali nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio (ne)priėmimo, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, kadangi teismo nurodytų kasacinio teismo nutarčių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Pirmosios instancijos teismo nurodytose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl galimybių atskiroje, t. y. ne santuokos nutraukimo byloje, spręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimo padariniais, taip pat ir sutuoktinio sudaryto sandorio nuginčijimu, esant teisme iškeltai bylai dėl šalių santuokos nutraukimo, tačiau nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo teisme nėra iškelta.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl be pagrindo atsisakė priimti ieškinį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės V. Č. ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.