- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 2-2281-649/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00462-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- J. A. Š.
- Atsakovas
- A. D., A. P., E. A. V., V. B., J. B., A. M., V. P., Monikai I
- Trečiasis asmuo
- L. I., M. J., A. Š.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ieškovo J. A. Š. ieškinio Atsakovams A. D., A. P., E. A. V., V. B., J. B., A. M., V. P., Monikai I. Z., J. G., G. G., E. B., V. V., E. P., Z. M., V. D., K. I., J. S., G. V., A. B., Z. B., V. B., A. M., V. M., E. G., D. L., D. L., E. T., R. Z., UAB „Baltijos žemės fondas“, UAB „Vadoklių agrocentras“, ŽŪB „Panevėžio agrocentras“, UAB „Biodela“, Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems asmenims L. I., M. J., A. Š., dėl Atsakovų ir trečiųjų asmenų iškeldinimo iš žemės sklypų ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė iš esmės du reikalavimus – nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ieškovo tėvas J. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypus taip, kaip tas pažymėta R. K. ind. įmonės „Matas“ 2013-04-18 parengtuose nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų) bylose ir šių sklypų atstatymo- paženklinimo –parodymo aktuose. Iš ieškinio matyti, kad Ieškovui administracine tvarka nuosavybės teisės į Ieškovo tėvui ir seneliui priklausiusią žemę nėra atkurtos.
Antrasis Ieškovo reikalavimas, kurį teismas laiko išvestiniu iš pirmojo, yra – iškeldinti visus Atsakovus iš jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų, nenurodant kas su tais sklypais bus daroma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atsisakytinas priimti.
Civilinio proceso įstatymas ir suformuota teismų praktika numato, juridinę reikšmę turintis faktai gali būti nustatinėjami ir ginčo teisena, jei yra ir kitų reikalavimų. Tačiau juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik esant visumai aplinkybių: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Taigi, ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla.
Ieškovas nurodo, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius iki šiol neatkūrė nuosavybės teisių į Ieškovo tėvo J. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus žemės sklypus. Todėl Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu Ieškovas ir kiti žemės savininkai – M. Š. ir J. Š. įpėdiniai- turės pagrindą galutinai parengti ir suderinti žemėtvarkos projektą, įregistruoti nuosavybės teisę į jiems atkurtą žemę. Iš ieškinio teiginių bei pridedamų dokumentų matyti, kad Ieškovui dar nėra atkurta nuosavybės teisė į tėvo ir senelio turėtą žemę, nes VĮ Registrų centras pažymoje nurodyta, kad J. A. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi.
Darytina išvada, kad Ieškovas nėra žemės sklypų, kurių matavimus prašo pripažinti teisingais, savininkas, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti kaip juridinę reikšmę turintis faktas nėra tiesiogiai susijęs nei su Ieškovo civilinės subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga, nei su jokiu teisės aktu, kuris faktui suteiktų juridinę reikšmę. Prašymas nustatyti juridinę reikšmę yra pagrindinis reikalavimas, reikalavimas iškeldinti Atsakovus iš žemės sklypų yra išvestinis reikalavimas ir jo svarstymas galimas tik teigiamai išsprendus pirmąjį reikalavimą.
Patenkinus ieškinį ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, galima situacija, kad Ieškovui ir kitiems Mykolo bei J. Š. įpėdiniams nelieka žemės, todėl pateikti reikalavimai iškeldinti savininkus iš žemės sklypų. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovus prašoma iškeldinti iš jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau neginčijami sandoriai, kurių pagrindu Atsakovai žemės sklypus įgijo. Kai kurie Atsakovai žemės sklypus, iš kurių prašoma iškeldinti, įgiję gana seniai (pvz., 1997 – 1998 metais), dalis sklypų yra įkeisti, matyti, kad pirmieji sklypų savininkai įvykdę ne po vieną perleidimo sandorį. Dar pastebėtina, kad Ieškovo giminaičiai A. Š., L. I. ir M. J. nurodyti trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškiniu trečiuosius L. I. ir M. J. bei kaip šalį nenurodytą J. Š. ( miręs 1994-03-24) taip pat reikalaujama iškeldinti iš 6 sklypų.
Iš ieškinio ir pateiktų priedų matyti, kad esminis ginčas yra dėl to, jog Nacionalinė žemės tarnyba Ieškovui neatkūrė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Be nuosavybės teisių atkūrimo kitų asmenų iškeldinimo klausimai iš jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų negali būti svarstomi, todėl Ieškovui išaiškinama, kad dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, jei toks prašymas buvo paduotas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, jis turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR ŽŪM. Ieškovas ieškinio 1-ame puslapyje nurodė, kokie dokumentai pripažįstami patvirtinantys nuosavybės teises, ir tuos dokumentus Ieškovas privalėjo nustatytais terminais pateikti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, atsakymai, atsisakymai priimti dokumentus, netenkinantys Ieškovo, galėjo arba gali būti skundžiami teismui. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iš esmės vykdomas administracine tvarka ir, Ieškovui esant nepatenkintam Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais, negali būti nagrinėjamas kaip Ieškovo suformuluotas juridinę reikšmę turintis faktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo giminaičiams M. J. ir L. I. yra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Klausimus apie tai, kodėl neatkurtos nuosavybės teisės Ieškovui, Ieškovas turėtų pateikti Nacionalinei žemės tarnybai.
Iš LITEKO duomenų matyti, kad Ieškovas turėjo daug teisminių procesų ieškinyje nurodytais ir panašiais klausimais. Ieškovui aukščiau minėta nuosavybės teisių atkūrimo tvarka jau buvo išaiškinta civilinėse bylose Nr. 2-6330-589/2013, Nr. 2-6341-812/2016. Iš pareiškimo ir priedų matyti, kad pareiškėjas į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė, tačiau pateikė teismui iš esmės teisme nenagrinėtiną ieškinį.
Ieškovui išaiškinama, kad jam neturint pakankamai teisinių žinių ir negalint tinkamai realizuoti savo teisių, jis turėtų naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba.
Vadovaujantis išdėstytu ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 445, 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškovo Jeronimo A. Š. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Atsakovų bei Trečiųjų asmenų iškeldinimo iš žemės sklypų atsisakyti priimti.
Procesinių dokumentų kopijas ir nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų originalus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Jeronimui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.