Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Išnagrinėjusi pareiškėjo Jeronimo A. Š., ir suinteresuoto asmens – R. K. (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jei jo nagrinėjimas priklauso kito teismo ar kitos institucijos kompetencijai.

Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja pareiškimus dėl kitų juridinių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, žemės sklypų formavimo ir ribų nustatymo bei kitus su nekilnojamuoju turtu – žeme – susijusius klausimus sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi 1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, 2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1764 Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir kitais teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK, be kita ko, juridinį faktą ypatingosios teisenos tvarka teismas nustatinėja, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Nagrinėjamame pareiškime pareiškėjas pateikė Panevėžio apskrities archyvo dokumentus, pagrindžiančius jo giminaičių nuosavybės teisę į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisę siekiama atkurti. Tai reiškia, neišpildomas Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnio reikalavimas, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas neturi ir negali ne teismo tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. 1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinių archyvų išduoti dokumentai yra tinkami patvirtinti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjui teigti, jog ne teismo būdu neįmanoma įtvirtinti jo prašomo juridinio fakto, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių dėl juridinio fakto įtvirtinimo ne teismine tvarka, kreipėsi į jo pareiškimui nagrinėti kompetencijos neturintį teismą, todėl teismui suteikta teisė nepriimti pareiškimo (Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 6 dalis).

Kaip pilietis, siekiantis atkurti nuosavybės teises į okupaciniams režimams prarastą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas turi teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai per numatytą terminą, pateikdami nuosavybės teisės į norimą atkurti žemės sklypą buvimo įrodymus. Teismas šiuo atveju sprendžia tik termino prašymams pateikti, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pratęsimo klausimą (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Jeronimo A. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir pareiškimą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.