Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. A. Š. pareiškimo dėl dokumentų pripažinimo galiojančiais, teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo pripažinti galiojančiais ir teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas R. K. IĮ „Matas“ parengtus ribų atstatymo-paženklinimo nurodymo aktus ir žemės sklypų planus (52329 kv.m. + 10 823 kv.m. +212503 kv.m.+ 347498 kv.m.+175433 kv.m.), esančius (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Panevėžio apygardos Panevėžio apskrities prieškarinį kadastrinį planą; prijungti civilinę bylą Nr. 2-6330-589/2013.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Civilinio proceso įstatymas ir suformuota teismų praktika numato, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik esant visumai aplinkybių: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Taigi, ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla.

Pareiškėjas nurodo, kad okupacijos laikotarpiu pametė prieškarinius dokumentus J. Š. priklausiusius (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planus. Todėl pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu pareiškėjas ir kiti žemės savininkai – M. Š. ir J. Š. įpėdiniai turės pagrindą galutinai parengti ir suderinti žemėtvarkos projektą, registruoti nuosavybės teisę į jiems atkurtą žemę. Iš pareiškėjo prašymo bei pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjui nėra atkurta nuosavybės teisė į žemę, t.y. pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurių matavimus prašo nustatyti teisingais, savininkas, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti kaip juridinę reikšmę turintis faktas nėra tiesiogiai susijęs nei su pareiškėjo civilinės subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga, nei su jokiu teisės aktu, kuris faktui suteiktų juridinę reikšmę. Be to, tokio turinio juridinis faktas negali būti nustatomas, nes minėtų dokumentų teisėtumo patikrinimas gali būti atliekamas tik ginčo teisenos tvarka, jei tarp gretimų žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl sklypo ribų, arba skundžiant kompetentingos valstybės institucijos ar įmonės veiksmus, jei ji atsisako atlikti tam tikrus veiksmus.

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, jei toks prašymas buvo paduotas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, jis turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR ŽŪM. Pareiškėjui minėta tvarka buvo išaiškinta jam pateikus analogiško turinio pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-6330-589/2013, kurioje pareiškėjo pareiškimą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Iš pareiškimo ir priedų matyti, kad pareiškėjas į minėtą instituciją nesikreipė, tačiau pateikė teismui iš esmės tokio paties turinio pareiškimą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jam neturint teisinių žinių ir negalint tinkamai realizuoti savo teisių, jis turėtų naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba.

Vadovaujantis išdėstytu pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1p.).

Pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 87 str. 1d. 3p., 137 str. 2d. 1p., 445, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo J. A. Š. pareiškimą dėl dokumentų pripažinimo galiojančiais, teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas atsisakyti priimti.

Grąžinti J. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-07-15. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.