Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. Z. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“,

susipažinęs su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 01/7-1162 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. kovo 30 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-1162 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2022 m. balandžio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas R. Z. skundas, kuriuo ji nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 01/7-1162 ir prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nutarimas buvo priimtas nepakankamai atsižvelgiant į didelius pozityvius pokyčius bei asmeninio gyvenimo pasikeitimus, kurie turi didelį apsauginį, riziką mažinantį poveikį. Skunde nurodoma, kad didelis gyvenimo stiliaus pokytis yra santuoka su vyru, kuris neturi jokių priklausomybių, oficialiai dirba, padeda rūpintis ir išlaikyti jos vaikus, emociškai ir finansiškai rūpinasi ja, net esant laisvės atėmimo įstaigoje. Todėl rizika, kad pasikartos nusikalstamos veikos sumažėja, nes kaip nurodyta nutarime, ji yra tvirtai apsisprendusi kovoti su priklausomybe, o iš esmės pasikeitusi artimoji aplinka tai palengvins. Kaip teigiama nutarime, ji yra atvira psichologinei pagalbai, lanko AN susirinkimus, baigė ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimus bei motyvacinę korekcinę programą ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Ankstesnių atkryčių priežastys yra aktyviai analizuojamos, tad atsisakius priklausomybių, priežasčių pakartotinai nusikalsti nebėra. Kaip teigia nutarimas, ji kelia konkrečius ir įgyvendinamus tikslus, suvokia problemines sritis, deda pastangas keisti savo požiūrį, užsiima saviugda, nėra konfliktiška ir impulsyvi, neturi kriminalinį elgesį pateisinančių nuostatų. Akcentuoja, kad rodydama didelę motyvaciją darbinei veiklai apmokėjo 77 Eur pagal antstolių patvarkymus, taip pat iš artimųjų atsiųstų pinigų atskaičiuota 91 Eur. Atliekant laisvės atėmimo bausmę išmokėti dideles sumas ar išlaikyti vaikus turi labai menkas galimybes, bet stengiasi jomis naudotis. Kaip didelį pokytį vertina atsakingai pasirinktą sutuoktinį, gali teigti, kad jis moka jai priskirtus alimentus, taip rodydamas glaudų jų šeimos ryšį ir didelį jai skirtą palaikymą. Todėl nutarime nurodyti teiginiai, kad ji ir toliau propaguoja gyvenimo stilių, neskatinantį prosocialaus elgesio, yra neteisingi. Kaip itin prosocialų elgesį vertintų didelę motyvaciją dirbti visus siūlomus darbus, laisvės atėmimo bausmės metu valė kiemą bei budinčios pamainos patalpas, neatsisakė jokių kitokių pasiūlytų darbų. Kaip pastangas įsitraukti į socialiai priimtiną gyvenimą turi būti vertinamos baigtos šios programos - ,,RAKTAS“, Socialinių įgūdžių ugdymas“. Socializacijos tikslais dalyvauja renginiuose ir parodose. Nutarime nurodoma, kad stebimi pozityvūs pokyčiai valdant kriminogeninius veiksnius, priklausomybės nuo narkotikų kontrolę, atsirado rūpinimasis savo psichologine gerove. Nutarime akcentuoją problemą, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, tai vienareikšmiškai kalba apie praeitį, kurios jokia ilgesnė laisvės atėmimo bausmė pakeisti negali ir negalės, o laisvės atėmimo įstaiga nėra reabilitacijos nuo narkotinių medžiagų vieta, tad be nuolat lankytų AN susirinkimų bei psichologinių paskaitų, neturi galimybės padėti įveikti potraukį nelegalioms medžiagoms, o visos pataisos įstaigose esančios galimybės įveikti priklausomybę yra pilnai ir kokybiškai išnaudotos. Atlikus laisvės atėmimo bausmę ketina ir toliau lankyti AN susirinkimus, nes dalyvavimas intervencinėse programose bei atkryčių priežasčių analizė su specialistais leido jai suvokti problemos mąstą ir priežastis bei būdus ateityje išvengti antisocialaus elgesio, susijusio su narkotinių medžiagų vartojimu. Jos prosocialus elgesys matomas iš to, jog ji raštu išreiškė norą įgyti kirpėjos specialybę, bet dėl vietų stokos tokia galimybė nebuvo suteikta. Ji nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, o dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo buvo paskatinta 1 kartą. Akcentuoja, kad vėliau padidėjusi pakartotinio nusikalstamumo rizika, nėra susijusi su jos antisocialiniu elgesiu pataisos įstaigoje, nes pakartotinio nusikalstamumo rizika išaugo įvertinus vėliau gautus nuosprendžius. Lygtinio paleidimo komisija per menkai įvertino laisvėje laukiančią pasikeitusią artimąją aplinką, kurioje gali įvykti dar didesnės pozityvaus gyvenimo stiliaus korekcijos. Per menkai vertinamas faktas, kad pasikeitęs partneris neturi priklausomybių, sąžiningai ir legaliai dirba, o savo palaikymu įsitraukia į jos resocializacijos procesą. Taip pat per menkai vertinami pozityvūs pokyčiai atsiradę pataisos įstaigoje ir maksimalus čia teikiamų galimybių išnaudojimas. Išpildytas asmeninis resocializacijos planas rodo, kad tolimesnė laisvės atėmimo bausmė yra nereikalinga ir net žalinga prarandant ryšį su šeima, kurios palaikymas itin stipriai veikia pozityvias gyvenimo stiliaus korekcijas.

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimo dėl 2022 m. kovo 30 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. Z. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 8.5 punktas, aktuali redakcija).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. Z. atvykusi į Panevėžio pataisos namus išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: baigė psichologinę programą „RAKTAS“, „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų turintiems asmenims; lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę. Baigė „Socialinių įgūdžių ugdymo“ programą. Gavo padėką už dalyvavimą parodoje „Rudens gėrybės“. Pataisos namuose dirbo ūkio darbus – valė kiemą bei budinčios pamainos patalpas; dirbti stengėsi, darbo drausmės nepažeidė. Išreiškė norą profesinio rengimo centre įgyti kirpėjo specialybę, tačiau į grupę nebuvo priimta dėl vietų stokos. Vykdant integracijos į visuomenę programą, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamos paleisti į laisvę. Nuteistoji vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta. Už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatinta 1 kartą. Priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Pripažįsta, kad problemų sprendimo įgūdžius dar reikia stiprinti, yra atvira pagalbai, tačiau ne visuomet jos kreipiasi, labiau linkusi problemas spręsti pati. Kai kurias problemines sritis vertina atlaidžiai arba nemato jų kaip problemos (pvz. turimų įsiskolinimų), yra optimistiška jų sprendimo atžvilgiu, gali neįvertinti ribotų savo galimybių. Visuma aplinkybių rodo, kad nors nuteistoji pataisos įstaigoje charakterizuojama teigiamai, tačiau atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kyla abejonių dėl jos tolimesnio įstatymų laikymosi.

Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistoji R. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. Z. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės. Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. Z., anksčiau yra teista trylika kartų ir pagrinde už įvairaus sunkumo vagystes, taip pat už sukčiavimus, turto pasisavinimą bei už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Beveik visos nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkų grupėje, būnant recidyviste. Nusikalstamos veikos yra nuteistajai būdingo nusikalstamo modelio dalis (nusikaltimai nuosavybei). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistosios atžvilgiu teismas jau buvo taikęs jos teisinę padėtį švelninantį įstatymą – bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jos teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymas jai teigiamo poveikio neturėjo, ji ir vėl įvykdė analogiškas nusikalstamas veikas – nusikaltimus nuosavybei.

Paminėtos aplinkybės rodo, kad R. Z., būdama laisvėje, nepaiso įstatymų, o laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės. Teismas sutinka su specialistų surašyta socialinio tyrimo išvadą ir laiko ją objektyvia, netikėti ja nėra pagrindo, taip pat, sutinka su Komisijos sprendimu netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nuteistoji savo skundą argumentuoja nurodydama, kad nutarimas buvo priimtas nepakankamai atsižvelgiant į didelius pozityvius pokyčius bei asmeninio gyvenimo pasikeitimus – santuoka su vyru, kuris neturi jokių priklausomybių, oficialiai dirba, padeda rūpintis ir išlaikyti jos vaikus, emociškai ir finansiškai rūpinasi ja. Ji yra tvirtai apsisprendusi kovoti su priklausomybe, atvira psichologinei pagalbai, lanko AN susirinkimus, baigė ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimus bei motyvacinę korekcinę programą ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Ankstesnių atkryčių priežastys yra aktyviai analizuojamos, atsisakius priklausomybių, priežasčių pakartotinai nusikalsti nebėra. Ji kelia konkrečius ir įgyvendinamus tikslus, suvokia problemines sritis, deda pastangas keisti savo požiūrį, užsiima saviugda, nėra konfliktiška ir impulsyvi, neturi kriminalinį elgesį pateisinančių nuostatų. Apmokėjo 77 Eur pagal antstolių patvarkymus, iš artimųjų atsiųstų pinigų atskaičiuota 91 Eur. Nutarime nurodyti teiginiai, kad ji ir toliau propaguoja gyvenimo stilių, neskatinantį prosocialaus elgesio, yra neteisingi. Kaip itin prosocialų elgesį vertina didelę motyvaciją dirbti visus siūlomus darbus, kuriuos dirbo. Kaip pastangas įsitraukti į socialiai priimtiną gyvenimą turi būti vertinamos baigtos programos. Nutarime akcentuojama problema, susijusi su narkotinių medžiagų vartojimu, kalba apie praeitį, kurios jokia ilgesnė laisvės atėmimo bausmė pakeisti negali ir negalės, o visos pataisos įstaigose esančios galimybės įveikti priklausomybę yra pilnai ir kokybiškai išnaudotos. Atlikus laisvės atėmimo bausmę ketina ir toliau lankyti AN susirinkimus. Šiuos ir kitus skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius, paremtus subjektyvia nuteistosios nuomone, kadangi Komisija bylos duomenis vertino ir pagrindė tinkamai.

Pažymėtina, kad pagal OASys metodikos duomenis, pirminiu vertinimu nuteistosios R. Z., pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. 2022 m. kovo 10 d. pakartotinio įvertinimo metu, atsižvelgus į objektyvius, su nuteistosios kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis (gauti nauji nuosprendžiai) buvo nustatyta nežymiai didėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistosios elgesiu pataisos namuose ar naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais. Stebima nuteistosios pažanga darbinėje srityje, nuteistoji rodo motyvaciją dirbti, noriai atlieka visus jai pasiūlytus darbus. Stebimi pozityvūs pokyčiai valdant kriminogeninius veiksnius, susijusius su finansų valdymu, ieškinių mokėjimu, gyvenimo stiliumi bei pasidavimu kitų įtakai, priklausomybės nuo narkotikų valdymu, emocine gerove, probleminių sričių atpažinimu bei pasekmių suvokimu. Nuteistoji įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Šiuo atveju nors ir yra stebimi pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teismo vertinimu, jie nėra pakankami.

Nuteistosios dalyvavimas pataisos įstaigos programose, užsiėmimuose ir grupėse, darbas, rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji vidurinio išsilavinimo, jos teigimu (duomenys neskelbtini) verslo paslaugų mokykloje siekė įgyti kirpėjo specialybę, tačiau susilaukė vaiko ir mokslų nebaigė. Darbinė patirtis menka, yra dirbusi pašte, UAB (Y.L.) darbininke, barista, augino vaiką. Darbo stažo turi apie 2 metus. Įvertinus išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoką, taip pat nuteistosios gyvenimo būdą iki bausmės atlikimo, finansinę padėtį, pagrįstai kyla abejonių dėl nuteistosios darbinės veiklos. Svarbu pažymėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta net dvylika kriminogeninių veiksnių, kai tuo tarpu apsauginių, riziką mažinančių veiksnių yra tik trys.

Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios R. Z. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistosios R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2022 m. kovo 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-1162.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.