Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-15 · Administracinė byla Nr. I-2669-609/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-15Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
I-2669-609/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00988-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2669-609/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00988-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde, kurį patikslino (b.l. 2-3; 11) nurodė, jog nuo 2011-11-01 iki 2014-05-01 įvairiais laikotarpiais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – Areštinė) kamerose jis kartu su rūkančiais asmenimis. Teigia, kad buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Dėl tokių įkalinimo sąlygų patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, pradėjo jausti baimę mažoms patalpoms, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2012-10-16 iki 2012-10-17 - penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv.m., su dviem asmenimis, nuo 2012-10-17 iki 2012-10-23 - toje pačioje kameroje su trimis asmenimis, nuo 2013-05-28 iki 2013-06-05 - buvo laikomas trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv.m. kartu su dviem asmenimis. Mano, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. Argumentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktu, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1249, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), pažymi, jog pareiškėjas 6 paras buvo laikomas kameroje, kurioje plotas buvo mažesnis nei teisės aktais nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma. Pabrėžia, jog areštinės kamerose laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus, daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Teigia, jog dalis laiko per kalinimo laikotarpį skirta asmenų pasivaikščiojimui gryname ore ir tuo metu laikomi asmenys nebūna kamerose. Akcentuoja, jog pareiškėjas buvimo areštinėje metu nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Nurodo, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo periodiškai tikrinama ir nustatyta, jog nusiskundimų sveikata nebuvo. Pažymi, kad pagal Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijos žurnalą, pareiškėjui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl pilvo skausmų, kad kitų nusiskundimų, susijusių su pareiškėjo fizine ar psichine sveikata neužfiksuota. Mano, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sveikatos pablogėjimą dėl pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygų.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2014-05-01. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

„Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015-02-17 iki 2015-02-26) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo nustatytas 300 Eur minimalus darbo užmokestis); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Nors Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl teisės aktais nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, turi būti vadovaujamasi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, kuriame nurodyta, jog iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1249, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015-10-16 teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A-1572-575/2015 pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl teisės aktais nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, turi būti vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą. Ten pat nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, jog turi būti vadovaujamasi būtent Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 sprendimą administracinėje byloje A-2277-520/2015).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Byloje esantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko Tado Mažučio 2014-10-10 tarnybinis pranešimas Nr. 85-13-PR5-132 (b.l. 20) patvirtina, jog nuo 2012-10-16 iki 2012-10-17 pareiškėjas buvo laikomas Areštinės penktoje kameroje, kurios plotas 11,86 kv.m., su dviem asmenimis, nuo 2012-10-17 iki 2012-10-23- toje pačioje kameroje su trimis asmenimis, nuo 2013-05-28 iki 2013-06-05- trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 kv.m., kartu su dviem asmenimis.

Pagal tai, kas nustatyta, matyti, jog laikotarpiais nuo 2012-10-16 iki 2012-10-17, nuo 2012-10-17 iki 2012-10-23 ir nuo 2013-05-28 iki 2013-06-05 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo 3,95 kv.m., 2,37 kv.m. ir 4,23 kv.m., t.y. neatitiko Taiklių 80 punkto reikalavimų.

Kadangi nustatyta, jog nurodytais periodais pareiškėjas Areštinėje 16 parų buvo kalinamas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nustatytą minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, jo patirta žala vertintina pinigais. Kadangi nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, ar atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, reikalavimas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsniu teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 64 Eur (šešiasdešimt keturių eurų) neturtinės žalos atlyginimą A. K.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė