Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje UAB „A“ (duomenys pakeisti) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir trūkumų pašalinimui nustatytas trijų mėnesių terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūra 2017 m. spalio 3 d. perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kurioje UAB „A“ kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad atstovaujama vienintelio akcininko ir direktoriaus H. K. N., gim. (duomenys neskelbtini), turinčio teisę atstovauti UAB „A“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kuris veikdamas šio juridinio asmens interesais bei naudai, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, siekiant įteisinti savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų nusikalstamu būdu įgytus pinigus, 2013 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, susitarė su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kad pastarasis organizuos nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimą iš įmonės „B“ (duomenys pakeisti) į H. K. N. valdomos UAB „A“ banko sąskaitą, o vėliau iš UAB „A“ banko sąskaitos piniginės lėšos bus pervestos tretiems asmenims jau kaip neva tai įgytos iš legalios įmonės veiklos. Po to H. K. N., vykdydamas bendrą susitarimą, žinodamas, kad jo valdoma UAB „A“ Prancūzijoje registruotai įmonei „B“ tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis jokių prekių ar paslaugų nepardavė ir neparduos bei neturėjo ir neturės jokių sandorių su įmone „C“, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui perdavė pinigų pavedimui atlikti būtinus UAB „A“ rekvizitus: įmonės pavadinimą ir banko sąskaitos duomenis – Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“. Po to ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, vykdydamas išankstinį susitarimą, 2013-08-28 iš įmonės „B“, adresas (duomenys neskelbtini), Prancūzija, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „BANQUE PALATINE“, į UAB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, Lietuvos Respublikoje, pervedė iš nusikalstamos veikos gautus 499 971 USD (2013-08-28 ekvivalentas – 373 993,57 Eur) nurodant mokėjimo paskirtį – „92014“, ir 2013-09-10 iš įmonės „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „BANQUE PALATINE“, į UAB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, Lietuvos Respublikoje pervedė iš nusikalstamos veikos gautus 499 971 USD (2013-08-28 ekvivalentas – 373 993,57 Eur), nurodant mokėjimo paskirtį „RFB/FITRF90102759792024“, iš viso bendrai buvo pervesta 999 934 USD suma (ekvivalentas – 753 382,18 Eur). Po to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 97 straipsnio nuostatomis, FNTT darbuotojui 2013-10-18 (reg. Nr. 25/10-1-22-22005) pareikalavus iš UAB „A“ direktoriaus H. K. N. pateikti minėtų pinigų gavimą patvirtinančius apskaitos dokumentus, H. K. N., žinodamas, kad bendrovė jokių prekių ar paslaugų nepardavė ir siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino žinomai netikrus dokumentus:

Krovinių (pistacijų) gabenimo laivu dokumentus (važtaraščius) Nr. SFS/HKG/FRN/0355, Nr. SFS/HKG/FRN/0356, Nr. SFS/HKG/FRN/0357, Nr. SFS/HKG/FRN/0360, įrašant juose žinomai neteisingą informaciją apie tai, jog 2013-05-19 tariamai iš „Hong Kong“ laivų uosto laivas pavadinimu „UNI GLOBE“, kurio reiso numeris UGL0006W, atplukdė ir iškrovė prekes (pistacijas – 10 400 kilogramų) LeHavre uoste Prancūzijoje, taip pat 2013-10-10 iš tariamai iš: „Hong Kong“ laivų uosto laivas, pavadinimu „UNI GLOBE“, kurio reiso numeris UGL0006W, atplukdė ir iškrovė prekes (pistacijas – 25 100 kilogramų) LeHavre uoste Prancūzijoje;Prekių eksporto – importo deklaracijas, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad:

- 2013-05-04 pagal deklaracija FR005800, „C“ importuoja pistacijas pirkėjui „B“ pagal pardavimo dokumentus: sąskaitą Nr. 92014, išrašytą 2013-03-21 ir sąskaitą Nr.92024, išrašytą 2013-03-28;

- 2013-05-04 pagal deklaraciją FR02730, „C“ importuoja pistacijas pirkėjui „B“ pagal pardavimo dokumentus: N821 13FR58001039182004 21/03/2013, 1001 7800600/03/2013 11/02/2013, N 380 DN E121117A-2 28/01/2013;

3) sąskaitas faktūras: 2013-08-23 sąskaitą faktūrą Nr. 92014, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad „C“ pardavė 58.85 tonas pistacijų „B, adresas (duomenys neskelbtini), Prancūzija, už 511 995 USD ir nurodė pirkėjui, jog naudos gavėjas pagal sandorį yra UAB „A“; 2013-09-03 sąskaitą faktūrą Nr. 92024, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad „C“ pardavė 57.47 tonas pistacijų „B, adresas (duomenys neskelbtini), Prancūzija, už 500 000 USD ir nurodė pirkėjui, jog naudos gavėjas pagal sandorį yra UAB „A“,

po ko šiuos dokumentus atspausdinus ir pasirašius tokiu būdu juos suklastojo, o vėliau šiuos žinomai suklastotus dokumentus: (važtaraščius) Nr. SFS/HKG/FRN/0355, Nr. SFS/HKG/FRN/0356, Nr. SFS/HKG/FRN/0357, Nr. SFS/HKG/FRN/0360; deklaracijas 2013-04-15, 2013-06-20 – Nr. FR002730, 2013-05-04 – Nr. FR005800, Nr. FR002730, 2013-03-19 – Nr. FR005800; sąskaitas 2013-08-23 Nr. 92014, 2013-09-03 Nr. 92024, 2014-08-06 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu atsiuntė FNTT pareigūnui į elektroninį paštą joana.blazoniene@fntt.lt. Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „A“, atstovaujamas direktoriaus H. K. N., suklastodamas ir panaudodamas suklastotus dokumentus, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – iš viso bendrai 999 934 USD sumai (ekvivalentas – 753 382,18 Eur).

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir trūkumų pašalinimui nustatė trijų mėnesių terminą. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis aktas surašytas nurodant tik vieną kaltinamąjį – juridinį asmenį UAB „A“, nors iš kaltinimo turinio matyti, kad šią bendrovę atstovauja vienintelis akcininkas ir direktorius H. K. N., kuris turi teisę atstovauti UAB „A“, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kuris veikia šio juridinio asmens interesais bei naudai, kuris galimai veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, su kuriais galimai neteisėtai siekė įteisinti savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, teismas, nagrinėdamas UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, neišvengiamai turėtų vertinti ir fizinio asmens H. K. N. veiksmus (pastarajam ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis padarė BK uždraustas veikas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, bet ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas dėl Švedijos Karalystėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo). H. K. N. nedalyvaujant procese būtų peržengtos kaltinimo ribos ir pažeistos jo teisės bei teisėti interesai, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tam, kad H. K. N. galėtų dalyvauti procese kaip kaltinamasis, jo atžvilgiu turi būti priimtas kaltinamasis aktas ar kitas BK 22 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinis dokumentas, ko negalima padaryti bylą nagrinėjant teisme, ir tai sukliudytų bylą nagrinėti teisme. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.Prokurorė teigia, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, įstatyminių kliūčių pradėti teisminį bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra. Skundžiamos nutarties turinys rodo, jog vienintelė priežastis, dėl kurios apygardos teismas bylą grąžino prokurorui, yra ta, kad byla su kaltinamuoju aktu į teismą buvo perduota tik dėl juridinio asmens. Tačiau tiek baudžiamasis įstatymas, tiek baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę juridinį ir fizinį asmenį traukti atsakomybėn atskirai, arba, esant tam tikroms kliūtims, atsakomybėn patraukti tik vieną iš šių asmenų (BK 20 straipsnio 5 dalis, BPK 387 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas numato net 11 pagrindų, kuriems esant procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens. Taigi, neginčijant skundžiamos nutarties išvadų, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, bylos fizinio ir juridinio asmens atžvilgiu procesiškai gali būti vedamos atskirai pagal 2016 m. lapkričio 17 d. įsigaliojusius BPK pakeitimus. Šiuo atveju 2017 m. rugsėjo 7 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas juridinio asmens UAB „A“ atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Švedijos Karalystės pilietis H. K. N. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystėje ir su juo nėra galimybės atlikti tyrimo veiksmų. Ikiteisminis tyrimas dėl juridinio asmens UAB „A“ iš esmės buvo baigtas, todėl, įgyvendinant BPK 2 straipsnyje numatytus reikalavimus ir siekiant, kad juridiniam asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos būtų ištirtos per kuo trumpiausią laiką, ikiteisminis tyrimas dėl šiai bendrovei inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo atskirtas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu pagrindinėje byloje buvo nustatytas pagrindas atskirti bylą, kadangi procesas dėl juridinio asmens galės vykti sparčiau, o tyrimas fizinio asmens atžvilgiu užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad pats įstatymas numato galimybę teisme nagrinėti bylą juridinio asmens atžvilgiu, byloje nedalyvaujant jo naudai bei interesais veikusiam fiziniam asmeniui, skundžiamos nutarties išvada, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, prokurorės teigimu, yra neteisėta ir nepagrįsta.Prokurorė pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardintos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-248-697/2017). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog kaltinamajame akte, be formalių jo turinio elementų (nurodytų 1, 2, 6, 7, 8 punktuose), kuriuos, be jokių abejonių, taip pat reikia aiškiai nurodyti, svarbiausia yra: 1) aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; 2) išvardyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo; 3) tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma (ar normos) už padarytą veiką numato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3-5 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017). Šiuo atveju, pasak prokurorės, kaltinamajame akte yra išdėstyti visi BPK 219 straipsnyje nurodyti duomenys: kaltinamo asmens duomenys, aprašytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis yra kaltinamas, išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyta veikų kvalifikacija ir kt. Taigi kaltinamasis aktas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Pareikštas kaltinimas juridiniam asmeniui pagal pirmiau aptartas baudžiamojo proceso įstatymo normas taip pat netrukdo pradėti bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl bylos perdavimas prokurorui tuo pagrindu, jog kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio normas, yra nepagrįstas.Prokurorė nesutinka ir su teismo išvada, kad nagrinėdamas juridinio asmens UAB „A“ baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas neišvengiamai turėtų vertinti ir fizinio asmens H. K. N. veiksmus, o šiam nedalyvaujant procese būtų peržengtos kaltinimo ribos. Nurodo, kad pagal BPK 387 straipsnio 5 dalį šio straipsnio 3 dalies 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Be to, vadovaujantis BPK 390 straipsnio 2 dalimi, jeigu baudžiamoji byla dėl juridinio asmens nagrinėjama atskirai, teismas priima nuosprendį tik dėl juridinio asmens. Juridiniam asmeniui priimtas nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Taigi šiuo atveju nagrinėjant bylą iš esmės dėl juridinio asmens UAB „A“, jo vardu ir interesais veikusio bendrovės akcininko ir direktoriaus H. K. N. kaltės klausimas sprendžiamas nebus, o apie jo galimai padarytos nusikalstamos veikos faktą teismas galės spręsti iš byloje surinktų ir teismui pateiktų įrodymų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad fizinis asmuo H. K. N. šiuo metu atlieka bausmę Švedijos Karalystės laisvės atėmimo vietoje, taigi jo buvimo vieta žinoma, todėl teismui nėra kliūčių apklausti šį asmenį garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Visos šios aplinkybės, prokurorės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo ribos šioje byloje peržengtos nebus, nes byla bus nagrinėjama tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat, pasak prokurorės, nebus pažeista ir fizinio asmens H. K. N. nekaltumo prezumpcija bei jo teisėti interesai, nes jo kaltės klausimas šioje byloje iš esmės sprendžiamas nebus, o juridinio asmens atžvilgiu priimtas sprendimas neturės prejudicinio ryšio nustatant fizinio asmens kaltę, jeigu baudžiamoji byla jo atžvilgiu ateityje bus perduota į teismą.Prokurorė taip pat pažymi, kad BPK 387 straipsnio 5 dalies bei 390 straipsnio 2 dalies nuostatos numato papildomą apsaugą kaltinamiesiems – tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, užtikrinančią, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. Taigi teismui nebus kliūčių priimti BPK 387 straipsnio 5 dalyje nurodytus sprendimus, jeigu šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškės, kad fizinio ir juridinio asmens kaltės klausimas turi būti sprendžiamas kartu. Jeigu byla juridinio asmens atžvilgiu bus išnagrinėta iš esmės ir vėliau paaiškės tam tikros naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą bylą juridiniam asmeniui atnaujinti, procesas jo atžvilgiu galės būti atnaujintas.Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui, nustatant konkretų terminą pažeidimams pašalinti (BPK 234 straipsnio 2, 3 dalys).Pirmosios instancijos teismas bylą perdavė prokurorui, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis aktas surašytas tik dėl vieno kaltinamojo, t. y. juridinio asmens UAB „A“. Teismas, nagrinėdamas šio juridinio asmens atsakomybės klausimą, neišvengiamai turėtų vertinti ir šio juridinio asmens naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens H. K. N. veiksmus, o šiam nedalyvaujant procese būtų peržengtos kaltinimo ribos ir pažeistos jo teisės bei teisėti interesai, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tam, kad H. K. N. galėtų dalyvauti procese kaip kaltinamasis, jo atžvilgiu turi būti priimtas kaltinamasis aktas ar kitas BK 22 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinis dokumentas, ko negalima padaryti bylą nagrinėjant teisme, ir tai sukliudytų bylą nagrinėti teisme. Prokurorė su tokiu teismo sprendimu bei motyvais nesutinka ir teigia, kad įstatyminių kliūčių pradėti teisminį bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra. Šis prokurorės skundo argumentas yra nepagrįstas.Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš tiesų numato galimybę juridinio asmens baudžiamąjį persekiojimą vykdyti atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką reglamentuojančio 387 straipsnio 3 dalies 1-11 punktuose (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2781, redakcija, įsigaliojusi 2016 m. lapkričio 17 d.) įtvirtintos alternatyvios sąlygos, kurioms esant procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens, o šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tokių bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje juridiniam asmeniui UAB „A“ ir fiziniam asmeniui, t. y. minėto juridinio asmens vieninteliam akcininkui ir direktoriui H. K. N., turėjusiam teisę atstovauti šią bendrovę bei priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tiriamos kartu ir pranešimai apie įtarimus buvo įteikti tiek UAB „A“ (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį) (t. 5, b. l. 22-23), tiek H. K. N. (pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 89-90). Tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui įtariamasis H. K. N. išvyko į Švedijos Karalystę, kurios pilietis yra, ir ten už kitas padarytas nusikalstamas veikas buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, motyvuodama tuo, kad įtariamasis H. K. N. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystėje ir su juo nėra galimybės atlikti tyrimo veiksmų, o tyrimas dėl juridinio asmens UAB „A“ iš esmės yra baigtas, bei vadovaudamasi BPK 2 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis tyrimą atlikti ir nusikalstamas veikas atskleisti per trumpiausią laiką, 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą atskirti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „A“ nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Atskirtame tyrime įvykdžius BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, 2017 m. rugsėjo 28 d. prokurorė surašė kaltinamąjį aktą dėl UAB „A“ ir jį su baudžiamąja byla perdavė Vilniaus apygardos teismui. Taigi, šiuo atveju procesas dėl nusikalstamų veikų juridiniam asmeniui UAB „A“ tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens BPK 387 straipsnio 3 dalies 9 punkto pagrindu. Tokio pobūdžio bylų dėl juridinių asmenų nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuoja BPK 387 straipsnio 5 dalis. Kaip teisingai skunde pažymi prokurorė, ši baudžiamojo proceso norma nustato, kad nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Tačiau šioje baudžiamojo proceso normoje nustatyti ir kiti reikalavimai, apie kuriuos prokurorė savo skunde nutyli, t. y. kad nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, kaltinamajam fiziniam asmeniui turi būti taikomos BPK 435 ir 436 straipsnių nuostatos, t. y. nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumus (būtinas jo gynėjo dalyvavimas, galimybė šiam gynėjui pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo, pasakyti baigiamąjį žodį, draudimas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą). Taigi, nepaisant to, kad šiuo atveju baudžiamajame procese dėl juridinio asmens jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas, toks fizinis asmuo teisme nagrinėjamoje byloje turi būti įgijęs kaltinamojo statusą, t. y. dėl jo taip pat turi būti surašytas kaltinamasis aktas, ir atitinkamai tokiam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į gynybą bei kitos procesinės teisės ir garantijos. Toks reglamentavimas neabejotinai yra susijęs su juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės specifika, ką skundžiamoje nutartyje pabrėžė pirmosios instancijos teismas. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 72, 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 ir 390 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Juozo Bernatonio aiškinamajame rašte išdėstytos nuostatos, kad siūlomais pakeitimais tik sudaromos prielaidos atskirai nagrinėti juridinio ir fizinio asmens baudžiamąsias bylas, tačiau tai nepakeičia Lietuvos institucijų konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų gerbti nekaltumo prezumpciją, užtikrinti asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į gynybą, kitas asmens procesines teises ir garantijas šių bylų tyrimo ir nagrinėjimo metu. Esant tokių aplinkybių visumai, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo atveju kaltinamasis aktas, surašytas tik dėl vieno kaltinamojo, t. y. juridinio asmens UAB „A“, iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nustatytas kaltinamojo akto trūkumas negali būti ištaisytas teisme, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks trūkumas trukdo bylą nagrinėti teisme, nes, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal tokį kaltinamąjį aktą, teismas neturės procesinės galimybės taikyti H. K. N. BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumus, o tuo neabejotinai bus pažeistos pastarojo teisės ir teisėti interesai. Prokurorės skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas formaliai atitinka kaltinamojo akto, priimto vieno kaltinamojo atžvilgiu, turiniui keliamus reikalavimus, šių išvadų niekaip nepaneigia. Prokurorė skunde pažymi, kad teismui nėra kliūčių apklausti H. K. N. garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės, nes yra žinoma jo buvimo vieta – šiuo metu jis atlieka bausmę Švedijos Karalystės laisvės atėmimo vietoje. Tačiau, kaip jau minėta, įstatymas reikalauja, kad nagrinėjant juridinio asmens bylą teisme, jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padaręs fizinis asmuo būtų įgijęs kaltinamojo statusą ir jam būtų taikomos nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumus. Vien galimybė apklausti juridinio asmens naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusį fizinį asmenį šiuo atveju nėra pakankama, kad byla teisme būtų išnagrinėta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nepažeidžiant tokio fizinio asmens teisių bei teisėtų interesų. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, ir konkreti H. K. N. Švedijos Karalystėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta, kaip ir šios bausmės atlikimo pradžia bei pabaiga, nėra tiksliai žinoma. H. K. N. Švedijos Karalystės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra ilgalaikė – 1 metai 3 mėnesiai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas dar 2016 m. sausio 19 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2016 m. gruodžio 8 d. ir įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 5, b. l. 3-4). Taigi neatmestina, kad H. K. N. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystėje jau yra atlikęs, tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tokią informaciją būtų rinkę, kreipęsi į Švedijos Karalystę dėl H. K. N. perdavimo pagal Europos arešto orderį ar pan.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį dėl prokurorės skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Miltinytės skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.