Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. (du epizodai) paskiriant subendrintą bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-10-28 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.21 promilės girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu abiem rankomis sugriebė savo dukros D. K. sugyventinį T. G., ant rankų laikiusį du mažamečius vaikus (D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini)), už kaklo, ir laikė, kol T. G. jį atstūmė nuo savęs.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino pilnai, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-10-28 vakare namo grįžo iš antrojo namelio, kur statybos vyksta, buvo išgėręs. Su dukra susiginčijo, kodėl žentas (T. G.) nepadėjo. Kaip tik pasimaišė žentas pasimaišė ir jis (kaltinamasis) ar paslydo, ar kas, suėmė žentą už kaklo nenorėdamas, nepastebėjo mažų vaikų. Tai įvyko šeštadienį apie 4–5 val. vakaro įvyko. Tvirtina, kad suėmimas buvo lengvas, tuo metu jis buvo įpykęs, tačiau agresyviai nebuvo nusiteikęs, aplinkybes pusėtinai atsimena, pusėtinai ne. Kai nestipriai suėmė žentui už krūtinės šis supyko. Ar buvo sukeltas skausmas tiksliai pasakyti negali, lyg ir girdėjo aimanavimą. Gali būti, kad fizinį skausmą sukėlė, kai suėmė jį už krūtinės, kaltę pripažįsta. Tačiau kadangi buvo suimta už drabužių, skausmo didelio negalėjo jis jausti. Nurodo, kad jo dukra santuokos su žentu ne nėra sudariusi, kai bus pastatyti namai, gal ir santuoka bus. Žentas gyvena jų namuose apie metus ir daugiau su dukra. Pastoviai gyvename kartu, 10 mėn. šiandieną anūkėms suėjo. Dvynukes dukra turi, iki vaikų gimimo pradėjo kartu gyventi. Visų atsiprašo, taip pat prašė teismo griežtai nebausti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. G. paaiškino, kad viskas gerai, prašė T. K. stipriai nebausti. Pažymėjo, kad gyvena vienoje šeimoje, buvo išgertuvės ir todėl išėjo taip žmogui.

Kadangi S. K. padarytos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu po kaltinamų paskelbimo teismui savo kaltę pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodyti ir kitais byloje esančiais įrodymais:

– Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2017-10-29 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-10-28 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus S. K., konflikto metu abiem rankomis stvėrė savo dukros D. K., sugyventiniui T. G., kai jis laikė ant rankų du mažamečius vaikus už kaklo. Savo veiksmais S. K. sukėlė T. G. fizinį skausmą.

– Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Patrulių rinktinės vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017-10-28 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), policiją kvietė D. K., nes smurtaujama prie T. G., buvo griebta už kaklo. Protokole nurodyta, kad akivaizdžių smurto žymių nesimato.

– Įtariamuoju apklausto S. K. parodymais, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jį perskaitė, kuo yra įtariamas suprato, lietuvių kalbą moka, advokatas jam nereikalingas. 2017-10-28 dienos metu, kelintą tiksliai valandą neprisimena, jis su kaimynu buvo šalia savo namo (duomenys neskelbtini). Jis buvo statomame namelyje, kurį jis stato dukrai. Ten su kaimynu gėrė alkoholį. Po kurio laiko atėjo dar 2 jo buvę bendradarbiai, kuriuos pas jį į namelį atvedė dukros sugyventinis T.. Prisimena, kad jie dar su jais išgėrė. Po to nieko nebe prisimena. Nei ką veikė, nei kada ir kaip grįžo namo. Kad būtų konfliktavęs su savo dukra D. ar jos sugyventiniu T., jis visiškai neatsimena, atsimena, tai kai policijos pareigūnai panaudojo prieš jį elektros prietaisą. Po to jie uždėjo jam antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį bei išvežė į komisariatą. Jokio konflikto jis neprisimena, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta, kadangi nemano, kad jo dukra ar jos sugyventinis galėtų išsigalvoti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, mano taip įvyko dėl to, kad per daug išgėriau alkoholio.

– papildomai apklausto įtariamuoju S. K. parodymais, kad jam 2017-10-30 pareikšto įtarimo esmė aiški, jis su įtarimu sutinka visiškai. Jis gyvena, name esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso jam. Dar minėtame name gyvena: jo žmona, jo dukra D. kartu su savo sugyventiniu T. G. bei jų vaikai: D. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jis prisipažįsta, kad 2017-10-28 apie 19 val., būdamas girtas name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo dukros D. K. sugyventiniu T. G. rankomis sugriebė jį už kaklo. Prieš tai, kai jis grįžo namo girtas, tai įvyko žodinis konfliktas su dukra, nes jai nepatinka, kad jis girtas labai garsiai kalba. Ji pažadėjo iškviesti policiją, jis supyko ir pasakė, kad nieko nebijo ir tegul policija atvažiuos. Dar atsimena, kad priešais atsistojo T. G. ir irgi pasakė, kad tuoj atvažiuos policiją. Jis vėl supyko ir rankomis sugriebė T. už kaklo, tačiau jis jį nustūmė nuo savęs. Ar tuo metu jis ant rankų laikė vaikus, jis tiksliai neatsimena. Konflikto metu jie buvo dviese. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Pasižada ateityje jokio smurto nei dukros, nei T. G. atžvilgiu nenaudoti. Jis yra informuotas, kad byla bus nagrinėta teisme pagreitinto procesu tvarką.

– Liudytoju apklausto T. G. parodymais, kad S. K. yra jo sugyventinės D. K. tėvas. Jis gyvena kartu su šeima, name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso S. K.. Dar ten gyvena jo su D. vaikai, t. y. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei ten gyvena D. motina D. K., t. y. S. K. žmona. Įvykio metu D. K. namuose nebuvo, ji buvo darbe. 2017-12-28, apie 19 val. S. K. grįžo namo visiškai girtas ir iškart pradėjo rėkti, triukšmauti. D. jo paprašė nusiraminti, nes pradėjo verkti jų vaikai. Tačiau S. K. dar labiau pradėjo triukšmauti. T. D. iškvietė policiją. S. K. jai pasakė, kad jis nebijo policijos ir nuėjo į savo kambarį, o pakeliui rankomis nustūmė nuo savęs D.. Tada jis užstojo savo sugyventinę, t. y. atsistojo priešais S. ir paprašė nusiraminti. T. S. rankomis sugriebė jį už kaklo, tačiau jis sugebėjo atstumti S.. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dar nori parodyti, kad kai jį sugriebė už kaklo S., tuo metu jis laikė ant rankų savo abu vaikus. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė S.. Jis civilinio ieškinio nereikš, nors patyrė fizinį skausmą. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Į med. apžiūrą eiti kategoriškai atsisako. Vaikai nenukentėjo, t. y. S. vaikams nieko nepadarė. Taikytis su S. atsisako. Jis yra informuotas, kad byla bus nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka. Prašo bylą nagrinėti teisme be jo dalyvavimo.

– Apklaustos liudytojos D. K. parodymais, kad S. K. yra jos tėvas. Ji gyvena kartu su šeima, name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso S. K.. Dar ten gyvena jos sugyventinis T. G. (gyvena kartu jau 2 metus), jų vaikai, t. y. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei ten gyvena mano motina D. K., t. y. S. K. žmona. Įvykio metu D. K. namuose nebuvo, ji buvo darbe. 2017-12-28, apie 19 val. S. K. grįžo namo visiškai girtas ir iškart pradėjo rėkti, triukšmauti. Ji jo paprašė nusiraminti, nes pradėjo verkti vaikai. Tačiau S. K. dar labiau pradėjo triukšmauti. Tada ji iškvietė policiją. S. K. jai pasakė, kad jis nebijo policijos ir nuėjo į savo kambarį, o pakeliui rankomis nustūmė ją nuo savęs. Tada T. G. atsistojo priešais S. ir paprašė nusiraminti, o ji tuo metu greitai išėjo į lauką, nes turėjo atvykti policija. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė S.. Ji fizinio skausmo dėl tėvo veiksmų nepatyrė, jam asmeniškai pretenzijų neturi. Kaip tėvas rankomis sugriebė T. G. už kaklo, ji nematė, bet jai apie tai, iškart kai atvyko policija, pasakė pats T. bei ant jo kaklo pastebėjo raudonos spalvos dėmę iš kairės pusės. Vaikai nenukentėjo, t. y S. vaikams nieko nepadarė. Ji yra informuota, kad byla bus nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka. Prašo bylą nagrinėti teisme jai nedalyvaujant.

– Alkotesteriu matavimo kvitas, kuriame fiksuota, kad T. K. 2017-10-28 20.08 buvo nustatytas 2.21 prom. girtumas (b. l. 49).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad S. K. 2017-10-28 apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, konflikto metu sugriebė savo dukros D. K. sugyventiniui T. G. už kaklo.

BK 248 str. 1 d. nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio 2 d., sakoma, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 248 str. 2 d., S. K., būdamas D. K. (kaltinamojo dukters) sugyventiniu, nelaikytinas S. K. šeimos nariu. Tai, jog sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d. kaip fizinio skausmo sukėlimo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui taikytinos BK 248 str. 2 d., o ne Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme ar kituose teisės aktuose įtvirtintos šeimos nario ir artimo giminaičio sąvokos, ne kartą pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-77-942/2017 ir kt.).

Taigi, aplinkybė, jog smurtas buvo panaudotas ir skausmas sukeltas būtent šeimos nariui, šalintina iš S. K. pareikštų kaltinimų.

Teismo posėdžio metu S. K. buvo įspėtas, kad jo veika gali būti kvalifikuojama ir kaip BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvada, kad S. K. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016). Vertinant byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visumą, net ir esant visiems BK 140 str. 1 ar 2 d. nurodytiems nusikaltimo požymiams, gali būti svarstomi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų (BK 36–40 str.) taikymo klausimai.

BK 37 str. nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad paties konflikto, kilusio tarp S. K. ir T. G. niekas iš pašalinių asmenų nematė. Iš įvykio suvestinės bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustu asmenų matyti, kad policijos pareigūnus iškvietė D. K., kuri teikdama parodymus paaiškino, kad S. K. grįžo namo visiškai girtas, triukšmavo. Paprašė jo nusiraminti, nes verkė vaikai, tačiau kaltinamasis pradėjo dar labiau triukšmauti, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Tada S. K. jai pasakė, kad policijos nebijo ir nuėjo į savo kambarį, pakeliui rankomis nustūmęs ją (D. K.) nuo savęs. Po to ji greitai išėjo į lauką, nes turėjo atvykti policija. Apie tai, jog S. K. buvo ranka sugriebęs T. G., ji sužinojo tik po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai.

T. G. aiškino, kad S. K. rankomis sugriebė jį už kaklo, tačiau jis (nukentėjusysis), nors tuo metu rankose laikė du vaikus, sugebėjo kaltinamąjį atstumti nuo savęs. Teigė, kad dėl sugriebimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, į ligoninę po įvykio nesikreipė, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo, atlikti medicininę apžiūrą kategoriškai atsisako.

2017-10-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto, kuris surašytas 19 val. t. y. iškarto po nagrinėjamo konflikto, pažymėta, kad ant T. G. jokių akivaizdžių smurto žymių nesimato (b. l. 5). Byloje esančiose foto nuotraukose ant T. G. kaklo taip pat nesimato jokių smurto požymių.

T. G. pagal savo ūgį, kūno sudėjimą, fizines kondicijas yra ženkliai pranašesnis už kaltinamąjį S. K.. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog T. G., jo paties teigimu, net ir laikydamas rankose vaikus, sugebėjo atstumti S. K. nuo savęs, taip konfliktas ir fizinis kontaktas, kuris truko labai neilgą laiko tarpą, pasibaigė. Kaip žinia, skausmo intensyvumo vertinimo skalė labai plati. Todėl ne kiekvienas fizinis kontaktas, kurį asmuo įvardija skausmą sukeliančiu, nesant kitų objektyvių tai patvirtinančių požymių, laikytinas BK 140 str. numatytu skausmo sukėlimu. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių objektyvių požymių, kad T. G. buvo sukeltas ženklus skausmas. O ta aplinkybė, kad konfliktas vyko vaikų akivaizdoje, nėra reikšminga kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus kaip BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami ne dėl S. K. veiksmų nukentėjusiojo T. G. atžvilgiu, o dėl to, kad kaltinamasis, būdamas girtas triukšmavo.

Šios teismo nustatytos ir aptartos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nors S. K. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal šių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas S. K. atžvilgiu taikyti BK 37 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

V. B. proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str., 313 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. taikant Baudžiamojo kodekso 37 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.