Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys L. C., V. K., antstolė B. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo L. C. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylą ir tuo buvo apribotos jų teisės pateikti atsiliepimus. Ši skundo nuostata yra nepagrįsta. LR CPK 593 str. nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis LR CPK 667 str., nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 593 str. 2 d.). Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (LR CPK 593 str. 3 d.). Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo priimtas 2014-06-25, teismas 2014-06-25 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014-07-03. Teismas apie gautą prašymą ir paskirtą bylos nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujančius asmenis informavo 2014-06-25 pranešimais. Be to, teismas, vadovaudamasis LR CPK 133 str. 3 d., apie bylos nagrinėjimą papildomai paskelbė specialiame interneto tinklapyje. Taigi byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į pareiškėjos prašymą. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys, neturėję galimybės teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimus į prašymą, turėjo galimybę teismą informuoti apie šias aplinkybes ir prašyti pratęsti terminą atsiliepimams pateikti. Suinteresuoti asmenys šia teise nepasinaudojo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų nagrinėjant bylą teisme.

Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, jog V. K. 1985-07-27 sudarė santuoką su L. C. (vykd. b. l. 23). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas L. C. 2001-01-19 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi (vykd. b. l. 22). Po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.), tačiau LR CK 3.88 str. 3 d. nustatyta, kad viešame registre turi būti išviešinti duomenys apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tai reiškia, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi būti patvirtinama, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė, nors turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu. Tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrajai jungtinei nuosavybei išviešinti (sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tretieji asmenys gali remtis viešo registro duomenimis. Tai reiškia, kad tretieji asmenys gali nuspręsti apie asmeninę nuosavybę to asmens, kurio vardu jis išviešintas. Nesutikimo atveju galima teismine tvarka reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. K. ir kt. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2008). Viešo registro duomenys gali būti paneigiami teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas L. C. vardu. Taigi turto registre išviešinta, jog ginčo turtas yra asmeninė L. C. nuosavybė (vykd. b. l. 22). Byloje taip pat nėra duomenų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Būtina įvertinti ir tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas L. C. LR Vyriausybės 1997-11-27 nutarime Nr. 1294 „Dėl grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu“ nustatyta tvarka. Šias aplinkybes patvirtina prie atskirojo skundo L. C. pateikti dokumentai. Taigi ginčo butas buvo suteiktas L. C. dėl jos teisinio statuso. Butas L. C. privatizuotas lengvatinėmis sąlygomis. Tai įrodo, kad ginčo butas įgytas dėl L. C. teisinės padėties, butą įgyjant aiškiai išreikšta L. C. valia šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo nustatyti V. K. dalį ginčo bute pagal LR CPK 667 str. nuostatas.

Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. K. priklausančią dalį L. C. darbo užmokesčio, neįvertino aplinkybių, jog L. C. taip pat priklauso dalis V. K. gaunamo darbo užmokesčio. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad V. K. priklauso 1/2 dalis L. C. gaunamų pajamų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą dėl pareikštų reikalavimų, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus LR CPK numatytus atvejus (LR CPK 265 str. 2 d.). LR CPK numato atvejus, kada teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Bylos dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdymo procese nepatenka į minėtų išimčių sąrašą. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti klausimą dėl V. K. darbo užmokesčio dalies priklausymo L. C. ir teismas pagrįstai pasisakė dėl L. C. gaunamo užmokesčio.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, todėl skundžiama nutartis keičiama (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-03 nutartį pakeisti, pareiškėjos V. A. prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui V. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. C. gaunamo darbo užmokesčio.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.