- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-10
- Bylos Nr.
- e2-3075-329/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00723-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas prašo atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl 35 000 Eur skolos ir priteisti ieškovo V. Š. naudai iš atsakovės J. Š. 35 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo ir visas teismo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad po jo ir atsakovės sūnaus T. Š. mirties, jis su atsakove paveldėjo sūnaus palikimą po ½ dalį, palikimą priimdamas pagal apyrašą. Tokiu būdu jis su atsakove paveldėjo sūnaus teises ir pareigas po ½ dalį. Po palikimo priėmimo jis sužinojo, kad atsakovei sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, įgyjant asmeninės nuosavybės teise namą, esantį (duomenys neskelbtini), sutarties kainos dalį, iš viso 70 000 Eur, už motiną sumokėjo sūnus, sumokėdamas dvejais bankiniais pavedimais : (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) pervedė 40 000 Eur į namo pardavėjo sąskaitą. Nurodė, kad Civilio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio pagrindu ieškovas, priėmęs ½ dalį sūnaus palikimo, perėmė ir sūnaus reikalavimo teisę į paskolintą atsakovei pinigų sumą, kurią sūnus sumokėjo už motiną į pardavėjo banko sąskaitą už perkamą namą. Atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas registruota pašto siunta įvykdyti prievolę – grąžinti 35 000 Eur, t. y. ½ dalį sūnaus sumokėtos sumos už atsakovę už jos vardu sudarytą namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau atsakovė prievolės geranoriškai neįvykdė. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 35 000 Eur skolos iš atsakovės J. Š. už sumokėtą kainos dalį už atsakovės vardu įgytą namą su žemės sklypu. Nurodo, kad sūnus T. gavo iš įvairių asmenų nemažai lėšų, kurias panaudojo motinos (atsakovės) namo pirkimui. Atsakovė sūnui šių lėšų negrąžino. Sūnus mirė (duomenys neskelbtini). Apie sūnaus sumokėtus 70 000 Eur už motinos įsigytą namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas sužinojo tik 2023 m. vasario 15 d., kai gavo pirkimo–pardavimo sutarties išrašą. Todėl teismo prašo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimui dėl 35 000 Eur skolos grąžinimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jam sūnus skundėsi, jog nesutaria su motina, žino, kad sūnaus santykiai su motina, t. y. atsakove, buvo labai blogi, sūnus kvietė jį atvykti gyventi su juo Marijampolėje, jo santykiai su sūnumi buvo puikūs. Nurodė, kad sūnui susirgus 2021 m., jis sūnaus nelankė, nes dėl Covid-19 buvo ribojimai dėl žmonių bendravimo, su sūnumi bendravo telefonu, sūnus sakė, kad jis nevažiuotų lankyti, jam viskas gerai, jis pasveiks. Prie sūnaus laidotuvių ir jo kapavietės tvarkymo neprisidėjo, nes niekas neprašė jo pagalbos, paminklo pastatymo sūnui su juo taip pat niekas nederino. Nurodė, kad sūnui būnant nepilnamečiui, jis mokėjo priteistą išlaikymą, sūnaus Marijampolėje nelankydavo, tačiau sūnus atvažiuodavo pas jį į P. Kai atsakovė išvyko dirbti į A., ji sūnų paliko vieną; sūnus nevažiavo gyventi pas tėvą, liko Marijampolėje. Ieškovas teigė, kad sūnus jam nekalbėjo, jog skolinasi piginus iš kitų asmenų, jis sakė, kad uždirba per mėnesį apie 2 000 Eur nuomodamas butus. Ieškovas nurodė, kad jam nėra žinoma, ar tarp atsakovės ir sūnaus buvo susitarimas, kad atsakovė grąžins sūnui jo sumokėtus pinigus už atsakovę šiai įsigyjant namą adresu (duomenys neskelbtini), sūnus jam apie tai nekalbėjo, tačiau, žinodamas apie sūnaus ir atsakovės blogus santykius, jis įsitikinęs, kad sūnus 70 000 Eur tikrai nedovanojo motinai ir būtų reikalavęs juos grąžinti, tačiau tai padaryti jam sutrukdė sunki liga, dėl kurios jis ir numirė. Todėl ieškovas, priėmęs sūnaus palikimą, realizuoja sūnaus teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti jo sumokėtus pinigus už atsakovės įsigytą namą su žemės sklypu CK 6.50 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neginčijo, kad sūnus T. K. Ž., iš kurio atsakovė įsigijo namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervedė 30 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) pavedimu pervedė 40 000 Eur, tačiau nesutinka, kad sūnus buvo jos kreditorius ir kad atsakovė turėjo pareigą grąžinti sūnui skolą. Atsakovė pareiškė, kad ji iš sūnaus pinigų nesiskolino, pinigų skolinti sūnaus neprašė, joks sandoris tarp šalių nebuvo sudarytas ir atsakovė jokios pareigos grąžinti kokią nors skolą sūnui neturėjo ir neturi, taip pat neprašė sūnaus, kad už ją būtų vykdomos kokios nors prievolės, bei neįsipareigojo dėl pinigų grąžinimo. Atsakovės ir jos sūnaus T. tarpusavio santykiai buvo grindžiami pagalbos ir paramos vienas kitam principu, kas yra įprasta šeimyniniuose tarpusavio santykiuose, kai tarpusavio santykiai yra artimi, draugiški ir betarpiški. Atsakovė, kaip T. Š. motina, savo sūnui paskyrė visą savo gyvenimą, ir juo rūpinosi nuo pat mažumės iki pat jo mirties dienos. Atsakovė ne tik sūnui skyrė didžiąją dalį savo gaunamų pajamų, tačiau ir vedama tikslo padėti sūnui neatlygintinai perleido jam nekilnojamojo turto. Atsakovė sūnui (duomenys neskelbtini) padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau padėjo sūnui įsigyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdama jam trūkstamus 16 000 Eur ir taip sūnus (duomenys neskelbtini) įsigijo šį namą. Atsakovė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi sūnui padovanojo 0.0600 ha žemės sklypą su jame esančiu sodo nameliu, vedama motiniškų tikslų ir be jokios ekonominės naudos, turėdama vilties, kad sūnus lygiai taip pat padės jai kaip motinai, kai jai bus reikalinga pagalba. Atsakovė (duomenys neskelbtini) surašė įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui T. Š., kuris, atstovaudamas atsakovę, (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pardavė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 26 000 Eur sumą. Pinigai už šį parduotą atsakovei priklausantį butą buvo pervesti į atsakovės sūnaus T. sąskaitą ir atsakovė nereikalavo, kad sūnus grąžintų šiuos pinigus jai. Atsakovei gyvenant ir dirbant A., sūnus norėjo, kad motina sugrįžtų gyventi į Lietuvą, nuolat kalbėjo, kad užtenka mamai dirbti, siūlė nusipirkti namą, kuriame galėtų kartu gyventi mama ir močiutė. Kartą atsakovei paskambino sūnus T. ir pasakė, kad jis rado gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad jis atsakovei būtų tinkamas bei kad ji jame galėtų gyventi kartu su močiute, atsakovės mama. Atsakovės sūnus T. nurodė, kad parduos atsakovės butą ir kad tiek, kiek truks pinigų – jis pridės iš savo pusės ir kad atsakovei nereikia dėl to sukti galvos. Atsakovė, sugrįžusi į Lietuvą ir apžiūrėjusi namą, nusprendė, kad namas jai tinkamas ir nutarė jį įsigyti. Taip atsakovė įsigijo namą esantį (duomenys neskelbtini), iš viso už 120 000 Eur, iš kurių dalį pinigų ji pati sumokėjo pardavėjui grynais, o likusią sumą 70 000 Eur bankiniais pavedimais už ją sumokėjo sūnus T. iš savo sąskaitos. Atsakovė mano, kad dalį šių pinigų sudarė ir pinigai 26 000 Eur, pervesti į sūnaus sąskaitą už (duomenys neskelbtini) parduotą atsakovės butą. Nurodo, kad tai, jog sūnus sumokėjo už ją pardavėjui dalį namo vertės sumos, nereiškia, kad sūnus suteikė jai paskolą, nes atsakovė nesiskolino iš savo sūnaus ir niekada neįsipareigojo minėtos pinigų sumos jam grąžinti. Pinigai buvo pervesti paties sūnaus iniciatyva be reikalavimo ir/ar įsipareigojimo juos grąžinti. Tai tiesiog buvo sūnaus pagalba (parama) savo motinai. Atsakovei sūnus T. Š. buvo vienintelis jos vaikas, todėl visą savo globą, visą dėmesį ir rūpestį atsakovė visą gyvenimą skyrė išimtinai sūnui, ir tik dėl jo ir gyveno. Nurodė, kad ieškovas visiškai nesidomėjo sūnumi ir juo nesirūpino iki pat sūnaus mirties. Net ir kai sūnus sunkiai sirgo, ieškovas jokio dėmesio sūnui neparodė, nurodydamas, kad per tolimas kelias jam atvykti. Mirus sūnui, ieškovas taip pat niekaip neprisidėjo nei prie pačių laidotuvių, nei prie sūnaus kapo sutvarkymo. Ieškovas net nepaklausė, ar nereikia kokios pagalbos. Atsakovė viena, padedant artimiesiems, sūnaus draugams, rūpinosi sūnumi, slaugė jį per visą sūnaus sunkios ligos laiką, savo lėšomis rūpinosi sūnaus laidotuvėmis, jo kapavietės tvarkymu. Atsakovė nurodė, kad ji visada buvo šalia sūnaus ir visuomet jam padėjo, tarp atsakovės ir jos sūnaus buvo ypač artimi ir geri tarpusavio santykiai. Todėl natūralu, kad atsakovei rūpinantis sūnumi ir esant ypač šiltiems jų tarpusavio santykiams, sūnus taip pat jausdamas moralinę pareigą ir vedamas tikslo padėti atsakovei kaip motinai bei norėdamas, kad atsakovė grįžtų gyventi į Lietuvą ir būtų šalia jo, nusprendė geranoriškai padėti atsakovei, savo mamai, nereikalaudamas už tai nei pinigų grąžinimo, nei kokio nors kito atlygio ir tai pilnai atitinka geros moralės nuostatas bei susiklosčiusius santykius tarp vaikų ir tėvų, kuomet vieni kitiems padeda. Todėl kalbėti apie tai, kad tarp atsakovės ir sūnaus galėjo susiklostyti paskoliniai santykiai ir kad atsakovė turėjo pareigą sūnui grąžinti pinigus yra visiškai nepagrįsta. Sūnus niekada nebuvo išreiškęs jokio reikalavimo, kad atsakovė kaip mama jam yra skolinga ir kad atsakovė turi kokią nors skolinę pareigą. Ieškovas neturi teisės reikalauti to, ką atliko atsakovės sūnus vykdydamas savo prigimtinę prievolę padėti motinai finansiškai, tokios prigimtinės prievolės vykdymas atitiko geros moralės nuostatas ir jos vykdymas neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl termino reikalavimui dėl 35 000 Eur skolos pareikšti atnaujinimo, atsakovė mano, kad toks ieškovo prašymas yra nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovas žinojo, jog sūnus T. niekada nebuvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkas, jis taip pat žinojo, kad minėtame name gyvena atsakovė ir kad minėtas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovas seniai turėjo sūnaus banko išrašus ir matė jo atliktus pavedimus, todėl jeigu manė, kad jis turi dėl to kokius nors reikalavimus, jokių kliūčių jiems pareikšti nebuvo ir tai ieškovas galėjo padaryti.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus į ieškinį. Atsakovė papildomai paaiškino, kad su sūnumi T. nebuvo pasirašyta jokių paskolų sutarčių, ji neprašė sūnaus paskolinti jai pinigų ir ji niekada nežadėjo sūnui grąžinti jo sumokėtus pinigus K. Ž. už įsigytą namą, taip pat sūnus niekada nereikalavo iš jos grąžinti pinigus. Teigė, kad sūnus vertėsi nekilnojamojo turto verslu, buvo įkūręs įmonę, supirkinėjo butus, namus, juos remontuodavo, o paskui parduodavo arba nuomodavo, pirkdavo ir žemės sklypus, kuriuos nuomodavo, parduodavo, taip pat pirkdavo naudotus automobilius, juos suremontuodavo ir paskui parduodavo. Nurodė, kad ieškovas yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo susilaukė sūnaus T. Š.. Santuoka su ieškovu buvo nutraukta, ji sūnų augino viena nuo keturių mėnesių vaiko amžiaus, ieškovas sūnaus neišlaikė, jo nelankė ir juo visiškai nesidomėjo ir sūnumi nesirūpino iki pat jo mirties. Tik kai sūnui buvo 10 metų, atsakovė prisiteisė išlaikymą sūnui, nes sužinojo, kad tik tokiu atveju ji galės gauti pašalpą iš savivaldybės. Sūnui visada trūko vyriško bendravimo, paaugęs jis klausinėjo apie tėvą, ilgėjosi jo. Būdamas paaugliu pradėjo per atostogas lankytis pas tėvą P. Ieškovo bendravimas su sūnumi vyko tik tiek, kiek pats sūnus savo iniciatyva pas ieškovą nuvykdavo. Net ir tuo metu, kai jau sūnus sunkiai sirgo, ieškovui sūnus visiškai nerūpėjo. Atsakovė, matydama, kad sūnui yra blogai ir kad jo dienos yra suskaičiuotus, kreipėsi į ieškovą, kad jis atvažiuotų pas sūnų, kad jį aplankytų ir kad bent jau paskutinėmis gyvenimo dienomis parodytų sūnui dėmesio. Tačiau net ir tada ieškovas rūpesčio sūnui neparodė, jo nelankė, nurodydamas, kad per tolimas kelias jam atvykti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas V. Š. ir atsakovė J. Š. yra T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai. T. Š. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) 1-ojo notaro biuro notarės D. L. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovas su atsakove pagal antstolės S. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolės S. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytą papildytą paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir antstolės S. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytą papildytą paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo po ½ dalį sūnaus T. Š. palikimą, kurį sudarė 12 (dvylika) objektų nekilnojamojo turto, piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Swedbank, AB, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje neišmokėta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, mažosios bendrijos (toliau – MB) „N“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), dalyvio įnašas ir visos teisės ir pareigos, susijusios su MB „N“.
Ieškovas nurodo, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, įgyjant asmeninės nuosavybės teise namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutarties kainos dalį, iš viso 70 000 Eur, už motiną sumokėjo sūnus T. Š., sumokėdamas dvejais bankiniais pavedimais į namo pardavėjo K. Ž. sąskaitą: (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) pervedė 40 000 Eur į namo pardavėjo sąskaitą. T. Š. sumokėjęs už J. Š. 70 000 Eur tapo atsakovės kreditoriumi. Ieškovas, priėmęs ½ dalį sūnaus palikimo, perėmė ir sūnaus reikalavimo teisę į paskolintą atsakovei pinigų sumą, todėl CK 6.50 straipsnio pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 35 000 Eur (½ dalį 70 000 Eur) skolą.
Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu, nurodo, kad sūnus nebuvo jos kreditoriumi ir kad atsakovė neturėjo pareigos grąžinti sūnui skolą. Atsakovė pareiškė, kad ji iš sūnaus pinigų nesiskolino, pinigų skolinti sūnaus neprašė, joks sandoris tarp šalių nebuvo sudarytas ir atsakovė pareigos grąžinti skolą sūnui neturėjo ir neturi, taip pat neprašė sūnaus, kad už ją būtų vykdomos kokios nors prievolės, sūnus niekada nereikalavo iš jos grąžinti pinigus. Teigė, kad atsakovės ir jos sūnaus T. tarpusavio santykiai buvo grindžiami pagalbos ir paramos vienas kitam principu, pinigai buvo pervesti paties sūnaus iniciatyva be reikalavimo ir/ar įsipareigojimo juos grąžinti. Tai tiesiog buvo sūnaus pagalba (parama) savo motinai.
Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 6-ojo notaro biuro notarės L. R. (duomenys neskelbtini) patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad K. Ž. pardavė atsakovei J. Š. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą : žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso už vieną šimtą dvidešimt tūkstančių eurų (120 000,- Eur).
Iš byloje pateikto T. Š. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, išrašo matyti, kad T. Š. (duomenys neskelbtini) pervedė K. Ž. „Už perkamą namą, adresu (duomenys neskelbtini) 30 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) – 40 000 Eur.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju K. Ž. patvirtino, kad iki gyvenamojo namo su žemės sklypu pardavimo J. Š. sutarties pasirašymo jis gavo 90 000 Eur, iš kurių dalis buvo sumokėta grynais, kita dalis dviem pavedimais pervesta į sąskaitą, tikslių sumų jis neprisimena, likusi suma 30 000 Eur buvo sumokėta po sutarties pasirašymo.
CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia vertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje išvardytas paveldėjimo objektų sąrašas yra nebaigtinis ir gana abstraktus, tačiau praktikoje dažniausiai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios teisės, įmonės, indėliai ir grynieji pinigai, reikalavimo teisės ir prievolės.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, priėmęs mirusio sūnaus T. ½ dalį palikimo, mano paveldėjęs ir sūnaus teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti ½ dalį jo sumokėtų pinigų, t. y. 35 000 Eur už atsakovės įsigytą namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), CK 6.50 straipsnio pagrindu ir todėl prašo priteisti jam iš atsakovės 35 000 Eur skolą.
CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
Ieškovas nurodė, kad jam nėra žinoma, ar tarp atsakovės ir sūnaus buvo susitarimas, kad atsakovė grąžins sūnui jo sumokėtus pinigus už atsakovę šiai įsigyjant namą adresu (duomenys neskelbtini) sūnus jam apie tai nekalbėjo, tačiau, žinodamas apie sūnaus ir atsakovės blogus santykius, jis įsitikinęs, kad sūnus 70 000 Eur tikrai nedovanojo motinai ir būtų reikalavęs juos grąžinti, tačiau tai padaryti sūnui sutrukdė sunki liga, dėl kurios jis ir numirė. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas rėmėsi liudytojos I. Š. parodymais. Teismo posėdyje apklausta I. Š. paaiškino, kad T. Š. buvo jos buvusio sutuoktinio (ieškovo) sūnus, kuris atvažiuodavo pas juos į svečius, T. jai buvo kaip sūnus, T. tapus pilnamečiu, sūnaus ir tėvo santykiai dar labiau sustiprėjo. Kai T. buvo 10-12 metų, girdėjo, kaip T. kartą telefonu pykosi su motina, sakė, kad jo santykiai su mama nelabai geri. Teigė, kad nežino, kas rūpinosi T. jam susirgus, nežino, ar ieškovas rūpinosi sergančiu sūnumi, jo laidotuvėmis. Jai T. nėra kalbėjęs, kad skolino motinai pinigus.
Teismas sprendžia, kad išklausius liudytojos I. Š. parodymus, iš esmės ji nepatvirtino ieškovo teiginių, kad sūnaus ir atsakovės santykiai buvo tokie blogi, jog sūnus tikrai būtų reikalavęs iš motinos (atsakovės) grąžinti jam 70 000 Eur, tačiau tai padaryti sūnui sutrukdė sunki liga, o vėliau ir mirtis.
Kiti ieškovo pateikti įrodymai : susirašinėjimas žinutėmis telefone tarp ieškovo ir sūnaus T. sužadėtinės T. M., tarp ieškovo sūnaus P. ir T. M., o taip pat 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo ištrauka civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių apie egzistavusius paskolinius santykius tarp atsakovės ir jos sūnaus T., apie sūnaus išreikštą reikalavimą atsakovei grąžinti jo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumokėtus pinigus už atsakovės įsigytą namą.
Tai, kad atsakovės ir jos sūnaus T. santykiai buvo šilti, artimi, kad jie rūpinosi vienas kitu, teikė vienas kitam pagalbą patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai D. P., A. M., A. Č., K. Ž..
Liudytoja D. P. nurodė, kad ji buvo T. Š. draugė, jis pasakodavo apie šiltus santykius su mama, sakė, jog ieško pirkti mamai namo, kad mama galėtų grįžusi į Lietuvą gyventi kartu su močiute. Kai T. surado tinkamą namą L. G. g., ji su T. buvo atvykusi apžiūrėti namo, tada pranešė motinai. Bendraudama su T., ji niekada negirdėjo ir nematė, kad ieškovas kada nors būtų padėjęs T., finansiškai jis tikrai niekada neprisidėjo. T. susirgus, juo rūpinosi tik mama, kartais ji padėdavo ieškovei ją pavaduodama, nes T. apako ir jam reikėjo priežiūros.
Liudytoja A. M. paaiškino, kad atsakovė yra jos dukra, kuri viena nuo ketverių mėnesių augino sūnų T.. Atsakovė, anūkas T. ir ji – visi trys jie visada buvo kaip kumštis, vienas kitą palaikė, vienas kitu rūpinosi, gyveno draugiškai, niekada nesipyko, tarp jų nebūdavo jokių barnių ar nesutarimų. Atsakovė ilgą laiką gyveno ir dirbo A., buvo išsivežusi ir T., bet paauglystėje vaikas grįžo į Lietuvą, kol dukra buvo A., ji prižiūrėjo anūką. T. buvo įkūręs įmonę, vertėsi automobilių prekyba, nekilnojamu turtu. Verslas jam nelabai sekėsi, dažnai skolindavosi pinigų. Atsakovė padėdavo sūnui finansiškai, sūnus taip pat rūpinosi motina, nupirko jai automobilį, padėjo motinai nusipirkti namą.
Liudytojas A. Č. nurodė, kad atsakovė yra jo mirusios žmonos sesuo, jų šeimos artimai bendravo, T. nuolat lankydavosi pas juos, kartu augo su jo vaikais. T. visada trūko tėvo, ilgėdavosi jo, per atostogas kartais nuvažiuodavo pasisvečiuoti, tačiau ieškovas niekada nelankė sūnaus. T. santykis su motina buvo labai artimas, jis laukdavo mamos grįžtančios iš Airijos, būdavo pakilios nuotaikos, paruošdavo jai automobilį. Teigė, kad niekada nėra girdėjęs, kad T. būtų kada nors reikalavęs motinos grąžinti jam pinigus, išleistus motinai.
Liudytojas K. Ž. paaiškino, kad atsakovę pažįsta per jos sūnų T., su kuriuo susipažino, kai šis ieškojo pirkti namą motinai, t. y. atsakovei. Vėliau jie susidraugavo, T. atvažiuodavo į svečius visada kartu su motina ir močiute, jis sakydavo, kad daug draugų neturi, bet už tai turi mamą ir močiutę. T. santykiai su motina buvo labai šilti, artimi. Apie tėvą T. niekada nekalbėjo, kad jo tėvas gyvas, liudytojas sužinojo tik po T. mirties. T. sunkiai susirgus, juo rūpinosi motina.
Tai, kad atsakovės ir jos sūnaus T. Š. santykiai buvo glaudūs, šilti, artimi patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė savo sūnui padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui padovanojo 0.0600 ha žemės sklypą su jame esančiu sodo nameliu; (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, kuriuo atsakovė įgaliojo sūnų jos vardu parduoti atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); individualios įmonės L. B. šeimos klinika (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paliatyvios pagalbos centro VšĮ „G“ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad T. Š. sirgo galvos smegenų dangalų piktybiniu naviku, diagnozė buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), simptomai pasireiškė (duomenys neskelbtini) mėnesį; į kliniką atvykdavo vienas arba su mama, būklei blogėjant (dėl ligos pacientas apako) - tik su mama, paciento mama rūpinosi juo, kol buvo namuose arba slaugos įstaigose; nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio T. Š. buvo Marijampoles socialines pagalbos centro Pagalbos namuose tarnybos klientas, jo sveikatos būklė buvo labai sunki, jo priežiūra turėjo būti nenutrūksta, darbo valandomis prižiūrėjo darbuotojai, po darbo valandų už sūnaus priežiūrą buvo atsakinga mama J. Š.. Moteris rūpinosi ne tik medikamentais, bet ir sveiku maistu, vitaminais, žavėjo mamos ir sūnaus ryšys, ilgesnį laiką negirdėdamas mamos balso jis kviesdavo, o mama apie savo buvimą šalia parodydavo paimdama sūnų už rankos. Teikiant paslaugas vienintelis kontaktinis žmogus, kuris buvo atsakingas už kliento priežiūrą ir su kuriuo buvo bendraujama ir konsultuojamasi, buvo J. Š.. Visi klausimai susiję su T. Š. gydymu buvo aptarti tik su jo mama J. Š.; visą laikotarpį, kai buvo teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos T. Š., J. Š. nuolat būdavo šalia. T. ir J. bendravimas atrodė normalus, jautėsi šiltas mamos ir sūnaus tarpusavio ryšys.
Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).
Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas neįrodė, kad atsakovę ir T. Š. būtų sieję paskoliniai santykiai. Taip pat byloje nepateikti įrodymai, kad T. Š. iki savo mirties būtų reiškęs reikalavimą atsakovei grąžinti jo sumokėtus pinigus ar teisme pareiškęs ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Neįrodžius šių aplinkybių, eliminuojama ieškovo kaip paveldėtojo teisę reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovės.
Prievolė – tai teisinis santykis, kuriuo viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus ) naudai tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis),
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Be teisinių prievolių Civilinis kodeksas pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot.bligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos. Vis dėlto jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).
Teismas T. Š. atliktą pinigų pervedimą per du kartus, iš viso 70 000 Eur, į K. Ž. sąskaitą už atsakovės įsigytą namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), vertina kaip jo atliktą prigimtinę pareigą savo motinai, nes jokie teisės aktai neįpareigojo T. Š. atlikti šiuos veiksmus, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų prašiusi sūnaus paskolinti jai 70 000 Eur. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie atsakovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi, tikėtina, kad šiuos pinigus T. Š. sumokėjo už motiną (atsakovę) savo iniciatyva, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis. Prigimtinė prievolė kaip palikėjo turtinė prievolė negali būti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovas, priėmęs T. Š. palikimą, taip pat neturi teisės reikalauti iš atsakovės to, ką ji gavo iš vykdžiusio prigimtinę prievolę T. Š., nes šiuo atveju prigimtinė prievolė nevirto teisine prievole. Teismo vertinimu, T. Š. veiksmai, sumokant už motiną (atsakovę) dalį jos įsigyjamo gyvenamojo namo su žemės sklypu vertės šio turto pardavėjui, nebuvo teisės aktų draudžiami, T. Š. prigimtinės prievolės vykdymas atitiko geros moralės nuostatas ir jos vykdymas neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 2 dalis), todėl grąžinimas T. Š. sumokėtų pinigų gali būti įvykdytas tik skolininkės, t. y. atsakovės valia ir jokia prievarta prieš skolininkę negalima.
Ieškovas prašė atnaujinti terminą pareikšti reikalavimui dėl 35 000 Eur skolos grąžinimo, nurodydamas, kad apie sūnaus sumokėtus 70 000 Eur už motinos įsigytą namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik 2023 m. vasario 15 d., gavęs pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Atsakovė mano, kad toks ieškovo prašymas yra nepagrįstas, atsakovas seniai turėjo sūnaus sąskaitos išrašą ir žinojo apie jo atliktus pervedimus.
CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Ieškovas teigia, kad apie atsakovės negrąžintą skolą sūnui jis sužinojo 2023 m. vasario 15 d., o ieškinį teismui pateikė 2023 m. kovo 14 d. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnyje nustatytų ieškinio senaties terminų ir todėl nėra pagrindo šio prašymo tenkinti.
Todėl apibendrinant sprendime išdėstytus motyvus ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178straispsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė pateikė įrodymus apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas : 1815 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Nagrinėjant bylą valstybė neturėjo bylinėjimosi išlaidų, kadangi nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, procesiniai dokumentai šalims ir jų atstovams buvo siunčiami per EPP.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.