- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- eA-974-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03781-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – I. S., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 69-106 „Dėl BUAB „AVA statyba (j. k. (duomenys neskelbtini)) 2020-09-21 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI priimti nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-365 (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, nes pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą sprendimui apskųsti. Pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, VMI Sprendimu laikė jo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „AVA statyba“ akcininkas ir buvęs vadovas-direktorius. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „AVA statyba“ (toliau – ir Bendrovė) iškėlė bankroto bylą, Bendrovės bankroto (nemokumo) administratore paskirta I. S. (toliau – ir Administratorė). Bendrovė 2019 m. rugsėjo 13 d. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktą su papildomai apskaičiuotais mokesčiais, iš viso – 152 138 Eur, priskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigius bei paskyrė baudas, viso – 200 516,57 Eur.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo laikotarpis apėmė BUAB „AVA statyba“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, o paaiškinti dėl BUAB „AVA statyba“ veiklos iki bankroto bylos iškėlimo teismo paskirta bankroto administratorė objektyviai negalėjo, nes tuo metu Bendrovės veikloje nedalyvavo, todėl MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės realizavimas Administratorės buvo pavestas pareiškėjui. Rašytinės pastabos buvo pateiktos Kauno AVMI, tačiau Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio dokumento nuorašu Nr. (7.45E) K-8072 „Dėl rašytinių pastabų“ atsisakė nagrinėti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, motyvuojant, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus BUAB „AVA statyba“ valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina bankroto administratorius, kuris taip pat gina visų kreditorių, juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Dėl to rašytines pastabas gali teikti tik nemokumo administratorius. Pareiškėjas vertino, kad jis teisėtai galėjo atstovauti Bendrovę bei apginti jos pažeistas teises, o VMI neturėjo teisės nenagrinėti jo skundo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas apginti savo teises, inicijavo mokestinį ginčą, tačiau ne atstovaudamas BUAB „AVA statyba“, bet kaip fizinis asmuo. VMI neįsigilino į skunduose nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo statusas sietinas ne su BUAB „AVA statyba“ atstovavimu. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo pareiškėjui nebuvo išsiuntusi, 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pareiškėjas gavo netiesiogiai per savo atstovą, dėl to reikalavimas, kad yra praleistas 20 dienų terminas yra nepagrįstas, nes terminas yra skaičiuojamas ne nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo priėmimo, o nuo jo gavimo dienos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad VMI, susipažinusi su pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundu dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo BUAB „AVA statyba“ papildomai apskaičiuota 20 632 Eur PVM, 131 506 Eur GPM, 344,03 Eur PVM delspinigių ir paskirta 6 189,60 Eur PVM bauda, 2 393,14 Eur GPM delspinigių ir paskirta 39 451,80 Eur GPM bauda, nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės atstovauti BUAB „AVA statyba“ t. y., jog pareiškėjo skundas neatitiko MAĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundo reikalavimų, bei buvo praleistas MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas vietos mokesčių administratoriaus sprendimui apskųsti, todėl 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 69-99 nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nepašalino 2020 m. rugsėjo 21 d. skundo trūkumų per 15 dienų terminą, todėl VMI Sprendimu pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės realizavimo. Pareiškėjas nei VMI, nei teismui nepateikė jokio dokumento, kurio pagrindu jis buvo įgaliotas atstovauti BUAB „AVA statyba“. Tokio dokumento nepateikė ir Administratorė, kuriai buvo siųsti VMI sprendimai.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020 dėl tų pačių aplinkybių, kurios nagrinėjamos ir šioje byloje konstatavo, jog „<…> buvusio įmonės vadovo, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei, teismui pareikšti reikalavimai dėl BUAB „AVA statyba“, kaip mokesčių mokėtojo, teisių ir pareigų, negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, nes jie paduoti įgaliojimų neturinčio atstovo“.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administratorė prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.
11. Administratorė paaiškino, kad Kauno AVMI mokestinis patikrinimas buvo vykdomas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Šiuo laikotarpiu Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo V. R., o Bendrovės vykdančiojo direktoriaus pareigas – A. B.. Kauno AVMI 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-34 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris buvo patvirtintas Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, be kita ko, yra nustatytos aplinkybės, jog Bendrovės atskaitingi asmenys įformino fiktyvias finansines operacijas. Dėl šios priežasties Bendrovei buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai. Esama mažai abejonių, jog Kauno AVMI sieks tikslinti Bendrovės bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą, jį didinant papildomai priskaičiuotų mokesčių sumomis. Tuo atveju, jei buvusi Bendrovės vadovybė laikosi pozicijos, jog Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendime ir Patikrinimo akte nurodytos finansinės operacijos buvo realios ir pagrįstos (o ne fiktyvios, kaip nurodyta Kauno AVMI Patikrinimo akte ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendime), ir, kad papildomi mokesčiai Bendrovei yra galimai priskaičiuoti nepagrįstai, Administratorės nuomone, pareiškėjui turėtų būti sudarytos galimybės apskųsti Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą (atsižvelgiant į tai, jog V. R. yra Bendrovės akcininkas, o A. B. kontroliuoja dalį Bendrovės akcijų per kitą įmonę t. y. UAB „AG turtas“).
12. Administratorė paaiškino, kad bankroto proceso specifika lemia tai, jog Administratorius neretai neturi ir negali turėti duomenų apie juridinio asmens buvusios vadovybės priimtų sprendimų, įvykdytų finansinių operacijų tikrąsias priežastis, tikslus, ekonominę logiką ir pan. Tuo atveju, jei juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, Administratorė manė, jog nėra teisingas požiūris, pagal kurį VMI sprendimus turi teisę skusti tik nemokumo administratorius. Bendrovės valdymo organams, pareigas ėjusiems iki bankroto bylos iškėlimo, turėtų būti sudarytos galimybės apskųsti VMI sprendimus, kurie yra priimti dėl atitinkamų mokestinių pažeidimų, galimai padarytų jų vadovavimo metu, iki bankroto bylos iškėlimo. Tokiais atvejais teisės aktai, numatantys teisę apskųsti atitinkamus administracinius aktus, neturėtų būti aiškinami siaurinamai.
13. Dėl šioje byloje susiklosčiusios situacijos, Administratorė pažymėjo, jog ji neįžvelgė pagrindo Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą skųsti, tačiau pareiškėjo skundo dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo išnagrinėjimas neprieštarautų bankrutuojančios Bendrovės ir jos kreditorių interesams. Nuo to, ar bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo (ir priklausomai nuo tokio nagrinėjimo rezultatų), gali priklausyti Kauno AVMI finansinio reikalavimo dydis Bendrovės bankroto byloje, t. y. tuo atveju, jei Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas liktų galioti, Kauno AVMI finansinis reikalavimas gali padidėti apie 200 516,57 Eur. VMI finansinio reikalavimo dydis gali turėti įtakos Bendrovės galimybėms dalinai atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais. Administratorė pažymėjo, jog ji nemano, kad atsakovo Sprendimo panaikinimas ir atsakovo įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kaip nors pažeistų Bendrovės ar jos kreditorių interesus.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą, paskyrė Administratorę. BUAB „AVA statyba“ 2019 m. rugsėjo 13 d. pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
15.2. Kauno AVMI atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą su papildomai apskaičiuotais mokesčiais – 152 138 Eur, priskaičiavo PVM ir GPM delspinigius bei paskyrė baudas, viso – 200 516,57 Eur.
15.3. VMI 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, nes pateiktas skundas neatitiko MAĮ 153 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat pareiškėjas praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą sprendimui apskųsti. Pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, VMI Sprendimu laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
16. Teismas vadovavosi MAĮ 131 straipsnio 1 punktu, 152 straipsnio 1–3 dalimis, 156 straipsnio 5–6 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 1, 3 dalimis, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1–2 dalimis, 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 44 straipsnio 10 punktu ir, įvertinęs teisės normas, nustatė, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bei gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens, teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra priimti jau po bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl pareiškėjas, kaip buvęs Bendrovės vadovas, neturi teisės atlikti mokesčių mokėtojo veiksmų, susijusių su minėtais administraciniais aktais, nes nuo bankroto bylos iškėlimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 8 d. raštu informavo teismą, jog negali pateikti įgaliojimo atstovauti Bendrovei. Teismas konstatavo, kad buvusio Bendrovės vadovo, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei, teismui pareikšti reikalavimai dėl VMI Sprendimo panaikinimo yra atmestini, nes mokesčių administratorius tinkamai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
18. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo skundo, kuriuo jis prašė pripažinti Kauno AVMI veiksmą – atsisakymą nagrinėti bankrutuojančios Bendrovės buvusio vadovo V. R. rašytines pastabas dėl VMI 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 neteisėtu, pažeidžiančiu MAĮ 32 straipsnio l dalies 2 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nurodė, jog skundžiamas VMI Sprendimas yra individualus administracinis aktas, o VMI šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektais ir, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, VMI pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, nes pareiškėjas nepašalino atsakovo nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė įgaliojimo atstovauti BUAB „AVA statyba“.
20. Teismas nepasisakė dėl perteklinių proceso šalių argumentų, kurie nėra esminiai, sprendžiant administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė, netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
III.
21. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti VMI Sprendimą, įpareigoti VMI priimti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas formalus, jame neatsakyti ir neišnagrinėti esminiai skundo argumentai. Pagrindinis teismo argumentas – skunde nurodyti reikalavimai sietini su specifiniu pareiškėjo statusu. Teismas dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės nurodė pareiškėjui pateikti įgaliojimą atstovauti bankrutuojančią Bendrovę, tačiau būtent dėl to, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjo, kaip fizinio asmens įgaliojimo, ir buvo paduotas skundas. Skunde buvo nuolat pabrėžiama, kad skundas paduodamas atstovaujant ne Bendrovę, o dėl to, kad įsigaliojęs sprendimas patvirtinti Patikrinimo aktą pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjas vertina, kad tai, jog teismas reikalavimą pateikti įgaliojimą nurodė po to, kai buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, akivaizdžiai rodo išankstinį teismo nusistatymą, reiškiantį jo šališkumą.
23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas Sprendimą adresavo pareiškėjui, o tai akivaizdžiai rodo, kad priimtas sprendimas patvirtinti Patikrinimo aktą tiesiogiai yra susijęs su pareiškėjo pageidaujama ginčo baigtimi, reiškiančia, kad pareiškėjas tiesiogiai, kituose teisiniuose procesuose yra susijęs su Sprendimu. Teismo nurodytas argumentas, kad visi klausimai, kilę iš skundžiamo administracinio akto, galės būti sprendžiami civiliniame procese, nėra teisiškai pagrįstas. Teismo sprendimas pareiškėjui sukėlė teisiškai ydingą situaciją be išeities, dėl kurios pareiškėjas iš esmės negali apginti skunde nurodytas savo teises ir teisėtus interesus. Būtent dėl tos priežasties skunde buvo pateikti argumentai, kad dėl MAĮ spragos, apibrėžiančios mokesčio mokėtojo statusą ir iš to garantuojamas teises, pareiškėjui, užtikrinant teisę būti išklausytam, teismas privalėjo ją užpildyti ad hoc (šiuo atveju).
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020 argumentai šioje byloje negali būti taikomi, nes situacija yra pasikeitusi, priimant minėtą nutartį nebuvo žinomos esminės faktinės aplinkybės, turinčios įtakos spręsti pareiškėjo statuso klausimą administracinėje byloje. Aptariamoje byloje nebuvo įvertinta tai, kad atsakovas ketina teikti sprendimu patvirtintą 200 516,57 Eur kreditorinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-1062-773/2020 ir šis ketinimas patvirtintas Administratorės teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje; Patikrinimo aktas ir Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas yra pateikti ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), kaip turintys reikšmės duomenys, nustatant pareiškėjo veikas, pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio požymius; yra gautas Administratorės prašymas stabdyti Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo įsigaliojimą dėl pradėtų teisminių procesų.
25. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo, kaip fizinio asmens statusas, sietinas dar ir su tuo, kad pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-1062-773/2020, kurioje atsakovas turi tiesioginį suinteresuotumą, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
26. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėjas nei VMI, nei teismui nepateikė jokio dokumento, kurio pagrindu jis buvo įgaliotas atstovauti BUAB „AVA statyba“. Tokio dokumento nepateikė ir Administratorė, kuriai buvo siųsti visi VMI sprendimai. Administratorė atsiliepime teismui nurodė, kad „neįžvelgia pagrindo Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą skųsti“ bei pareiškėjo skundo reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo (buvusio įmonės vadovo, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei) teismui pareikšti reikalavimai dėl bankrutuojančios Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo, teisių ir pareigų, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, nes jie paduoti įgaliojimų neturinčio atstovo.
28. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, pagal kurią mokesčių mokėtojas yra vienas esminių mokesčių elementų, o mokestiniai santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo (2000 m. spalio 18 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimas). Analizuojamu atveju, juridinio asmens BUAB „AVA statyba“ mokestiniai teisiniai santykiai ir prievolės negali būti tapatinami su pareiškėjo (buvusio įmonės vadovo) kituose teisiniuose procesuose (baudžiamajame, civiliniame) galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis ir iš jų kylančiomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. BUAB „AVA statyba“ patikrinimo metu buvo vertinamos, būtent jos mokestinių prievolių vykdymo teisingumas, todėl nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, prievolės sumokėti papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas kilo Bendrovei, o ne pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Ginčas byloje kilo dėl VMI 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 69-106, kuriuo VMI laikė pareiškėjo V. R. skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, nes pareiškėjas nepašalino atsakovo nustatytų trūkumų – nepateikė įgaliojimo atstovauti BUAB „AVA statyba“.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, jame neišnagrinėti esminiai jo skundo argumentai, kuriame buvo pabrėžiama, kad skundas paduodamas atstovaujant ne Bendrovę, o dėl to, kad įsigaliojęs sprendimas patvirtinti Patikrinimo aktą pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.
32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
33. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
34. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl išankstinio teismo nusistatymo, reiškiančio jo šališkumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-885/2011; ir kt.). Pareiškėjas nurodo, kad teismo šališkumą patvirtina teisėjos atlikti procesiniai veiksmai nagrinėjamoje byloje (reikalavimas pateikti įgaliojimą atstovauti bankrutuojančią Bendrovę), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien pareiškėjo nepasitenkinimas teismo atliktais procesiniais veiksmais nėra pakankamas pagrindas laikyti juos šališkais.
35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (BUAB „AVA statyba“ akcininkas ir buvęs vadovas) su 2020 m. rugsėjo 21 d. skundu kreipėsi į VMI dėl Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, kuriuo BUAB „AVA statyba“ papildomai apskaičiuoti mokėtini PVM, GPM, šių mokesčių delspinigiai ir paskirtos baudos, prašydamas panaikinti Kauno AVMI sprendimą ir stabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). VMI, nustačiusi, kad skundas pateiktas pareiškėjo, tačiau prie jo nepridėtas įgaliojimas, įgalinantis jį atstovauti bankrutavusią Bendrovę (mokesčių mokėtoją), ir pateiktas praleidus jo padavimo terminą, priėmė sprendimą dėl skundo trūkumų šalinimo. Nustatęs, kad per nustatytą terminą nebuvo pašalinti skundo trūkumai, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
36. Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,AVA statyba“ Kauno apygardos teismo nutartimi 2019 m. balandžio 24 d. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta I. S.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (56 str. 2 d., 66 str. 1 d. 1 p.), ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi (proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus) ir 3 dalimi (bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas) ir įpareigojo pareiškėją pateikti įgaliojimą atstovauti bankrutuojančią Bendrovę. Pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo.
37. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skundą VMI pateikė kaip BUAB „AVA statyba“ akcininkas ir buvęs vadovas, Kauno AVMI 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas priimtas jau po bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (2019 m. balandžio 24 d.), todėl atsakovas pagrįstai reikalavo iš pareiškėjo, kaip fizinio asmens, įgaliojimo atstovauti Bendrovę, nes pareiškėjas, kaip buvęs Bendrovės vadovas, po bankroto bylos iškėlimo teisme nebeteko teisės atlikti mokesčių mokėtojo veiksmų.
38. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog šioje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020. Aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra svarbi keliais aspektais. Pirmiausia, joje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog buvusio įmonės vadovo, kuris pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei, teismui pareikšti reikalavimai dėl BUAB „AVA statyba“, kaip mokesčių mokėtojo, teisių ir pareigų, negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, nes jie paduoti įgaliojimų neturinčio atstovo.
39. Administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020 pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas įpareigoti VMI panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-365, kuriuo buvo patvirtintas Kauno AVMI patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-342, kuriame buvo papildomai apskaičiuotos PVM, GPM sumos, priskaičiuoti delspinigiai ir skirtos baudos. Bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį (dėl VMI įpareigojimo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą bei dėl Kauno AVMI įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl VMI 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342 tvirtinimo, tik įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašytines pastabas dėl VMI 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-342), atkreipė dėmesį, kad fiziniams asmenims minėtais administraciniais aktais teisės ir pareigos nėra nustatomos, iš bylos medžiagos neseka, kad skundžiamas VMI aktas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo subjektinėms teisėms ar teisėtiems interesams, VMI administraciniame akte nurodytos informacijos pagrįstumas galės būti vertinamas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1062-773/2020 dėl nuostolių atlyginimo, todėl nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog įsigaliojęs sprendimas patvirtinti Patikrinimo aktą pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.
40. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl teisiškai ydingos situacijos, MAĮ spragos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020 nevertintų aplinkybių, civilinėje byloje Nr. e2-1062-773/2020 (bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme civilinės bylos Nr. eB2-146-638/2023) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių) nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.