Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė R. T. (toliau – ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo: nustatyti nepilnamečio vaiko M. C. (toliau – nepilnametis vaikas, sūnus) laikiną gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo A. C. (toliau – ir atsakovas, tėvas) laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis po 170 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo; sustabdyti išlaikymo, kurį ji privalo mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir 3.1 papunktį, išieškojimą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP–6781–759/2023, kuria patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (sutarties 1 punktas), nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; nutraukti išlaikymo, kurį ji privalo mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir 3.1 papunktį, išieškojimą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis po 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Ieškovė pateikė 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama pripažinti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10318-1104/2023 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

6. Atsakovas pateikė 2024 m. sausio 19 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo.

7. Atsakovas pateikė 2024 m. sausio 30 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios sūnaus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo. Atsakovas nurodė, kad praėjusią savaitę jį pasiekė neraminanti informacija, kad ieškovės ir jos sugyventinio S. Š. santykiai yra konfliktiški, kad į namus vėl yra kviečiama policija, o sūnus M. dabar gyvena jam svetimoje aplinkoje, svetimuose namuose ir yra nesaugus. Nurodė pagrindinius motyvus, kurie reikšmingi sprendžiant dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo iki bus išnagrinėta ši civilinė byla: R. T. 2023 m. gruodžio 2 d. yra išduotas orderis (įrodymai yra civilinėje byloje), nes R. T. triukšmavo namuose, kuriuose buvo vaikas M.. R. T. palikta gyventi sugyventinio namuose dėl savo nėštumo; apie 2024 m. sausio mėnesio vidurį R. T. iškvietė pareigūnus dėl sugyventinio S. Š. dėl šalto ginklo prieš ją naudojimo. Yra duomenų, kad S. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam uždrausta bendrauti su R. T.. R. T. liko gyventi sugyventiniui S. Š. priklausančiame bute; 2024 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ieškovė buvo prisijungusi prie nuotolinio posėdžio, tačiau, jai nurodžius, kad ji serga, teismo posėdis buvo atidėtas. Mano, kad ieškovė tiesiog vengė duoti paaiškinimus teismui, nes tarp jos ir sugyventinio vėl buvo konfliktas, pasibaigęs ikiteisminiu tyrimu; sūnus M. naudojosi telefonu. Kai skambina sūnui, nurodoma, kad adresatas nepasiekiamas. 2024 m. sausio 21 d. bendravo su sūnumi M. telefonu, greičiausiai iš ieškovės telefono, sūnus nurodė, kad jo telefonas sudaužytas, sudaužė ne jis. Nuo 2024 m. sausio 21 d. su sūnumi negali susisiekti; ieškovė yra nėščia, gimdymo data preliminariai numatoma 2024 m. vasario 15 d., pati ieškovė 2024 m. sausio 15 d. posėdyje nurodė, kad gimdys galimai anksčiau, nes pastoviai serga. 2024 m. sausio 24 d. ieškovė, paklausta, su kuo bus sūnus M., kai ji gimdys, nieko konkretaus nenurodė, pasakydama, kad bus laikas, tai ji ir pasakys. Tokia ieškovės pozicija visiškai nesuderinama su sūnaus M. interesais, nes sūnus yra (duomenys neskelbtini), kur nėra daugiau jokių artimųjų, ieškovės sugyventinio namuose; jam yra žinoma, kad R. T. artimieji gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau jų gyvenimo sąlygos ir vedamas gyvenimo būdas yra netinkamas nepilnamečiam vaikui, (duomenys neskelbtini) mieste ieškovė turi tik sugyventinį S. Š., su kuriuo konfliktuoja; sūnus M. turi lankyti parengiamąją grupę, nes šį rudenį turi eiti į mokyklą. Turimais duomenimis sūnus M. beveik nelanko darželio, motyvuojant, kad jis vis serga, vaikas mažai mokytinas, tai veikimas priešingai vaiko interesams; sūnus matas gyvena bute be patogumų, be to, ne ieškovės R. T., o jos sugyventinio bute, kur dažnai vyksta konfliktai; ieškovė R. T. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau duomenų, kad ji ėmėsi spręsti šią priklausomybę nėra. Pažymėjo, kad pripažįsta, jog 2023 m. liepos 11 d. sūnus M. buvo paimtas iš jo dėl jo kaltės. Tačiau jis nedelsdamas padarė išvadas: 2023 m. rugpjūčio 4 d. užsikodavo nuo priklausomybės alkoholiui, alkoholio nevartoja; sūnui M. yra žinoma gyvenamoji vieta, kur jis gyveno nuo gimimo adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas priklauso jo mamai G. C.. Gyvenamajame name yra visi patogumai, vaiko kambarys, visi reikalingi daiktai; sūnus M., iki buvo paimtas iš jo, lankė (duomenys neskelbtini) darželį, vaikas buvo mokytinas, jokių priekaištų iš darželio nebuvo sulaukta; sūnus M. turi ryšį su jo mama G. C., kuri yra pedagogė, o dabartiniu metu sūnui M. nesudaromos sąlygos bendrauti nei su močiute, nei su seserimi (jo dukra); jį nuolatos lanko ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) socialinių namų darbuotojos, kurios fiksuoja tik teigiamus pokyčius jo aplinkoje.

12. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (galiojančios priemonės panaikinimo) atmesti.

13. Ieškovė nurodė, kad:

13.1. atsakovas 2024 m. sausio 30 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su juo. Tą pačią dieną teisėjas ant prašymo užrašė rezoliuciją: „Prašymą priimti. Nustatyti ieškovei 7 dienų terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti. Įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą per 7 dienas pateikti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“. Vadinasi terminas, per kurį ji turėjo pateikti atsiliepimą, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba – išvadą, turėjo baigtis 2024 m. vasario 6 d. Sekančią dieną, 2024 m. sausio 31 d., atsakovas pateikė papildomą paaiškinimą prie savo prašymo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, prašydamas iki 2024 m. vasario 15 d. pateikti informaciją apie jos ir sugyventinio S. Š. konfliktus, administracinius nusižengimus. Tas leido manyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo proceso eigoje, spręs tik gavęs jos atsiliepimą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą bei policijos informaciją. Rengti atsiliepimą jos atstovas jau buvo pradėjęs ir planavo pateikti jį iki nustatyto termino pabaigos. Tačiau teismas, dėl nežinomų priežasčių, netrukus „persigalvojo“, ir atsakovo prašymą sprendė nebelaukdamas nei jos atsiliepimo, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, nei policijos informacijos. Toks pirmosios instancijos teismo nenuoseklumas neduoda šalims teisinio apibrėžtumo, nepalieka galimybių būti išklausytoms ir kuria prielaidas nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimui.

13.2. Paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 2 d. vakare įvykęs incidentas, po kurio policija išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį – įpareigojo sugyventinį 15 dienų gyventi skyriumi – buvo vienkartinis atvejis. Tai buvo laikinų asmeninių nesutarimų aiškinimosi pasekmė. Vaikas į konfliktinę situaciją įtrauktas nebuvo. Šiuo metu jie yra pilnai susitaikę, ir įsitikinę, kad daugiau kviesti policijos nereikės. Pirmosios instancijos teismas, pabrėždamas 2023 m. gruodžio 2 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, nieko nepasisakė apie 2023 m. rugpjūčio 2 d. orderį, kuris buvo išduotas ne kam kitam, o pačiam atsakovui. Atsakovui tada 15 dienų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 50 metrų atstumu prie jos, draugo S. Š. ir sūnaus M. C.. Vaikui svečiuojantis pas ją, atsakovas netikėtai atvažiavo neblaivus, elgdamasis grubiai ir įžūliai reikalavo jam atiduoti vaiką. Atsakovo elgesys, dėl kurio jam buvo išduotas orderis, yra tiesiogiai susijęs su sūnumi.

13.3. (duomenys neskelbtini) jai gimė dar vienas vaikas. Matydama prisiartinusį gimdymą, pasirūpino, kad M. neliktų be priežiūros. Vaikas 5 dienoms buvo laikinai apgyvendintas pas jos sugyventinio S. Š. giminaitę. Laikinas apgyvendinimas buvo įformintas oficialiai. Šiuo metu dar negali pateikti atitinkamo dokumento ir tikisi, kad galės jį pateikti tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Tai, kad susiklosčius ypatingoms aplinkybėms (gimdymui), vaiką trumpam paliko kitų asmenų priežiūrai, nereiškia nei atsisakymo nuo motinos valdžios įgyvendinimo, nei vaiko teisių pažeidimo. Be to, tas buvo žinoma Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri neprieštaravo. Pasibaigus iš anksto nustatytam laikino apgyvendinimo terminui, vaiką pasiėmė namo. Nežinia kaip šios aplinkybės susijusios su M. gyvenamosios vietos nustatymu, ir kodėl jas privalėjo atskleisti posėdžio metu. Tačiau, pirmosios instancijos teismui ginčijamoje nutartyje jas akcentavus, tenka dėl jų paaiškinti. Niekuo neparemta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vaiko gimimas pats savaime yra grėsmė vyresnio vaiko teisėms, ar kad vaikui geriausia, kai jis šeimoje yra vienas. Pažymėjo, kad galės tinkamai pasirūpinti abiem savo vaikais. Negana to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.209 straipsnio 6 dalis, 3.223 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.249 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.260 straipsnio 2 dalis, 3.261 straipsnio 2 dalies 2 punktas įvairiais atvejais griežtai riboja brolių ir seserų išskyrimą. Vaiko interesu laikoma augti kartu su broliu / seserimi, o ne priešingai, kad motina galėtų jam „skirti daugiau dėmesio“.

13.4. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad esą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 4 d. sertifikatas patvirtina, jog atsakovas gydosi alkoholio vartojimo problemą. (duomenys neskelbtini) sertifikate nurodoma, kad esą psichoterapeutas / hipnoterapeutas M. G. M. dvejiems metams „užkodavo“ atsakovą nuo „alkoholinių skysčių gėrimo“. Pastebėjo, kad atlikę paiešką oficialiame tinklapyje https://www.licenciiavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch, neranda informacijos nei kad (duomenys neskelbtini), nei kad M. G. M. turėtų licenciją verstis medicinos praktika. Iš to, kaip M. G. M. viešai pristato savo paslaugas, yra akivaizdu, kad jis vadovaujasi ne moksliškai ištirtomis bei patvirtintomis metodikomis. Asmens, kuris gydo nuo priklausomybių vadovaudamasis ne moksliškai aprobuotomis praktikomis, išduotas patvirtinimas negali rodyti, kad atsakovas gydosi savo priklausomybę alkoholiui. Pagaliau, pažyma kad asmuo gydėsi nuo priklausomybės ligos (net jeigu būtų gydęsis laikantis moksliškai patvirtintų medicinos praktikų) savaime dar nėra pakankamas įrodymas, kad jis ir pasveiko. Gydymas gali būti ir neveiksmingas. Kad atsakovas tikrai nustojo vartoti alkoholį, ar jį vartoja labai ribotai, būtų galima konstatuoti nebent turint jo buities tyrimo aktus, charakteristikas ar kt. dokumentus tiesiogiai apibūdinančius jį kaip asmenį.

13.5. Atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos (kad ir laikinos), pirmosios instancijos teismas nutarė neišklausęs paties vaiko. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis) Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Pažymėjo, kad M. yra septynerių metų amžiaus, lanko paruošiamąją klasę, ir išsakyti savo nuomonę jau tikrai galėtų. Galbūt vaikas ir norėtų pas tėvą svečiuotis keletui dienų, tačiau tikrai nenorėtų su juo gyventi nuolatos. Todėl vaikas galėjo ir turėjo būti apklaustas bent jau per teismo psichologą, ir nėra pagrindo manyti, kad tokia apklausa vaikui būtų traumuojanti patirtis.

13.6. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 152 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas būtinybę nutartį vykdyti skubiai motyvavo tik faktu, kad gimė kitas vaikas. Pažymėjo, jog apie tai, kad jaunesnio vaiko gimimas negali būti laikoma vyresnio vaiko teisių pažeidimu, jau pasisakė aukščiau. Kitokių motyvų, kodėl taiko išimtį, ir nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo nurodo vykdyti skubiai, pirmosios instancijos teismas neišsakė. Todėl ginčijamos nutarties nukreipimas skubiai vykdyti taip pat yra neteisėtas pats savaime.

Šalies argumentai

15.2. Ieškovė nurodo, kad jai (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas bei kad ji pasirūpino, jog sūnus M. neliktų be priežiūros. Pažymėjo, kad yra įstatyminis atstovas, jam niekaip nėra apribota tėvo valdžia. Tačiau ieškovė perdavė sūnų M. svetimų asmenų priežiūrai. 2024 m. sausio 31 d. vaiko laikino apgyvendinimo akte nurodyta, kad vaikas laikinai apgyvendintas pas emociniais ryšiais susijusį asmenį R. J. (vaiko dėdės žmona). Tačiau sūnus neturi jokio dėdės, kurio žmona R. J.. Vėliau paaiškėjo, kad tai yra ieškovės sugyventinio S. Š. krikšto tėvo žmona. Ieškovė 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdyje aiškino, kad ji nežino, kodėl akte nurodyta „vaiko dėdės žmona“. Pažymėjo, kad netiki tokia ieškovės pozicija, nes ją gerai pažįsta – ji linkusi sakyti netiesą. Pažymėjo, kad civilinėje byloje yra prijungta ir kita civilinė byla Nr. e2-178-517/2023, kurioje yra 2023 m. vasario 9 d. priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškovei laikinai apribota motinos valdžia jos kitų vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu – dėl pačios ieškovės elgesio ir vedamo gyvenimo būdo jos vaikai yra atskirti vieni nuo kitų.

15.3. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis vartoja alkoholį, nes jo ir nevartoja. Akcentavo, kad jį nuolatos lanko socialiniai darbuotojai, jo šeima yra reguliariai stebima ir jokio nederamo elgesio nuo praėjusių metų rudens nėra fiksuota. Pati ieškovė vartodavo narkotines medžiagas, yra gyvenusi su asmenimis, priklausomais nuo narkotinių medžiagų, tačiau ji teismui nėra pateikusi jokių duomenų, kad gydosi šią priklausomybę.

15.4. Ieškovė teigia, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos (kad ir laikinos), pirmosios instancijos teismas nutarė neišklausęs vaiko. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Vaiko nuomonė ir tuomet nebuvo išklausyta, kaip ir priimant ginčijamą nutartį. Civilinėje byloje yra išreikštas ieškovės prašymas išklausyti vaiką, teismas tokį prašymą yra priėmęs ir nusprendęs vaiką išklausyti po šalių – ieškovės ir atsakovo apklausos. Tokios tvarkos pirmos instancijos teismas nuosekliai ir laikosi. Abi šalys davė parodymus 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdyje. Nepilnamečio vaiko M. C. apklausa suplanuota 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdyje.