Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-1919-798/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
e2-1919-798/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01179-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1919-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01179-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11.;3.3.2.4.;3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2490-562/2017 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „City Era“, atstovaujamos bankroto administratorės M. B., prašymą dėl BUAB „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „City Era“, atstovaujama bankroto administratorės M. B., kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „City Era“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad UAB „City Era“ faktiškai buvo nemoki nuo 2014 m. liepos mėn. UAB „City Era“, atstovaujama direktoriaus V. B. (V. B.), sudarė 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį Nr. P00079 su kredito unija „Vilniaus kreditas“ pagal kurią gavo 115 848,00 Eur paskolą, kurią pagal patvirtintą grafiką turėjo grąžinti iki 2015 m. gegužės 23 d. bei kas mėnesį mokėti 12 proc. palūkanų. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, įkeitus žemės sklypą. Nuo 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „City Era“ pradėjo neatsiskaitinėti pagal paskolos sutarties grafiką, todėl „Vilniaus kreditas“ priėmė 2014 m. liepos 28 d. sprendimą, jei iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. UAB „City Era“ nepadengs susidariusio įsiskolinimo, – paskolos sutartį nutrauks ir pradės skolos išieškojimą. Sutartu terminu UAB „City Era“ skolos nepadengė; paskolos sutartis buvo nutraukta ir 2014 m. rugsėjo 9 d. „Vilniaus kreditas“ kreipėsi dėl priverstinio 125 778,93 Eur skolos bei sutartinių palūkanų išieškojimo. Parduoto įkeisto turto vertės nepakako kreditoriaus reikalavimui padengti. 2012 m. balanso duomenims bendrovė turėjo įsipareigojimų 500 412,00 Lt sumai, į balansą įrašyto turto vertė buvo 600 291,00 Lt. 2013 m. balanso duomenimis turtas sudarė 463 687,00 Lt (134 293,00 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 375 489,00 Lt (108 749,00 Eur). Nuo 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „City Era“ nustojo mokėti įmokas pagal paskolos sutarties grafiką bei įmonės vadovas tyčiniais veiksmais ėmė mažinti įmonės turtą: 2014 m. kovo 10 d. pagal išankstinius apmokėjimus perdavė 58 096,00 Eur OOO „Resurs“, registruotai Rusijoje, tačiau jokių prekių pagal šiuos apmokėjimus negavo, t. y. pagal pateiktus dokumentus atsakovas nuo 2014 m. kovo 10 d. per 6 kartus vežė grynus pinigus ir perdavė juos į OOO „Resurs“ kasą. Per šį laikotarpį OOO „Resurs“ nepateikė UAB „City Era“ jokių prekių pagal sutartį bei nepateikė jokių garantijų, kad ateityje ši sutartis bus vykdoma. Pareiškėjos nuomone, V. B. sąmoningai sudarė nuostolingą įmonei sandorį, pagal kurį, matydamas, kad OOO „Resurs“ nevykdo savo įsipareigojimų, perleido šiai įmonei UAB „City Era“ 58 096,00 Eur, taip sumažindamas pareiškėjos turtą. Po to, V. B. sudarė UAB „City Era“ 2014 m. birželio 11 d. turto–žemės sklypo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė šį sklypą R. B. (R. B.) už 130 000,00 Lt (37 650,00 Eur), tačiau šių gautų pinigų V. B. į įmonės kasą neįnešė ir atsiskaitymams su kreditoriais nepanaudojo, t. y. tokiu būdu tyčia toliau mažino įmonės turtą. Taigi, po šių dviejų sandorių 2014 m. birželio 10 d. įmonės turtas buvo sumažėjęs 95 746 Eur. Per UAB „Vilniaus kreditas“ nustatytą UAB „City Era“ terminą padengti įsiskolinimą pagal paskolos grafiką (iki 2014 m. rugpjūčio 12 d.), pareiškėja buvo gavusi 130 000,00 Lt (37 650,00 Eur) už parduotą žemę, tačiau su kreditorium neatsiskaitė. UAB „City Era“ 2014 m. balanso duomenimis įmonė buvo nemoki, nes turtas sudarė 3 183 081,00 Lt (921 884,00 Eur) o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 927 402,00 Lt (847 834,00 Eur). Dalį į balansą įrašyto turto vertės sudarė prekės (839 334,50 Eur), kurias BUAB „City Era“ buvo nupirkusi pagal 2013 m. spalio 31 d. sutartį iš UAB „Spektralai“, ir už jas neatsiskaitė. Taigi, 839 334, 50 Eur buvo įtraukt įmonės turtą ir į įsipareigojimus. Kadangi 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „City Era“ buvo nemoki, jos vadovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015 m. lapkričio 3 d. UAB „City Era“ pardavė savo trumpalaikį turtą (prekes) „Elusive Trading“, kuri atsiskaitė už šias prekes ne su UAB „City Era“, o su jos skolininku UAB „Spektralat“. Tokiu būdu buvo suteiktas prioritetas ir atsiskaityta tik su vienu kreditorium. Tokiais veiksmais atsakovas V. B. sumažino BUAB „City Era“ galimybę proporcingai sumokėti dalį skolos kitiems kreditoriams. Po bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo V. B. pasiėmė iš įmonės kasos 1 828, 97 Eur iki šiol negražino, todėl administratorė pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1044-617/2016. Be to, UAB „City Era“, turėdama pareigą ketvirtąja eile atsiskaityti su kreditoriumi „Vilniaus kreditas“ pagal 2014 m. spalio 3 d. vykdomąjį įrašą dėl 125 778,93 Eur skolos išieškojimo, šio reikalavimo nevykdė. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime prašė pareiškimo netenkinti. Suinteresuotas asmuo Kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašymą dėl BUAB „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pripažino BUAB „City Era“ bankrotą tyčiniu.

Dėl įmonės nemokumo

Teismo vertinimu, BUAB „City Era“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kurioje teismas atsakovės nemokumą įvertino pagal 2013 m. ataskaitinio laikotarpio balanso duomenis bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad nutartis, kuria BUAB „City Era“ buvo iškelta bankroto byla nebuvo apskųsta, t. y. UAB „City Era“ neginčijo aplinkybės, jog yra nemoki. Teismas nustatė, kad UAB „City Era“ tinkamai nevykdant įsipareigojimų, kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2014 m. liepos 28 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. V-527 buvo nuspręsta nutraukti su UAB „City Era“ sudarytą paskolos sutartį Nr. P00079 ir pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, jeigu skolininkas nepadengs susikaupusių įsiskolinimų iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. 2015 m. lapkričio 4 d. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą motyvuojant tuo, kad UAB „City Era“ nevykdo savo prievolių, skolinga kreditorei 86 540,08 Eur. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina bankroto administratorės argumentus, kad faktiškai nuo 2014 m. liepos mėn. UAB „City Era“ atitiko nemokios įmonės statusą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutarties Nr. P00079 pagrindu Kredito unija „Vilniaus kreditas“ suteikė UAB „City Era“ 115 848,00 Eur paskolą. Pagal sutarties specialiosios dalies nuostatas galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo 2015 m. gegužės 23 d. UAB „City Era“ tinkamai nevykdant sutartinių prievolių, Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ 2014 m. liepos 28 d. nusprendė nutraukti su UAB „City Era“ sudarytą paskolos sutartį ir pradėti išieškojimą iš kreditorės naudai įkeisto turto, jeigu skolininkas nepadengs susikaupusių įsiskolinimų iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pateikė 2014 m. rugsėjo 9 d. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą; šio prašymo pagrindu 2014 m. spalio 3 d. išduotas vykdomasis įrašas priverstinai išieškoti iš bendrovės 125 778,93 Eur. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2011-11-16 vadovė buvo N. S., nuo 2011-11-16 iki 2015-12-29 – V. B.. Taip pat teismas nustatė, jog UAB „City Era“ 2012 m. gegužės 23 d. suteikus 115 848 Eur paskolą su atidėjimo terminu, nuo 2013-11-05 iki 2014-02-05 bendrovė nemokėjo įmokų, o nuo 2014 m. vasario 6 d. mokėjo pavienes įmokas ne pagal nustatytą grafiką. Byloje nustatytos aplinkybės apie bendrovės vykdomus mokėjimus sudarė teismui pagrindą išvadai, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų bylai aktualiu laikotarpiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju didžiosios knygos operacijos patvirtina, kad buvo atliktos šešios finansinės operacijos: 2014 m. kovo 10 d. – debeto suma – 33 837,44 Lt, 2014 m. kovo 28 d. – debeto suma – 33 837,44 Lt, 2014 m. balandžio 15 d. – debeto suma – 33 837,44 Lt, 2014 m. balandžio 28 d. – debeto suma – 33 837,44 Lt, 2014 m. gegužės 6 d. – debeto suma – 33 837,44 Lt, 2014 m. gegužės 13 d. – debeto suma – 31 406,19 Lt, viso 200 593,39 Lt (58 800,00 Eur) sumai. Bankroto administratorius nurodė, jog minėtos sumos pagal išankstinius apmokėjimus buvo perduotos OOO „Resurs“, registruotai Rusijoje, tačiau jokių prekių UAB „City Era“ negavo. Duomenų, kokių sandorių pagrindu perduotos minėtos sumos, bankroto administratoriui nepateikta. Ir tik pakartotinai nagrinėjant bylą teisme suinteresuoto asmens V. B. atstovas pateikė 2014 m. kovo 10 d. sutartį, sudarytą tarp ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Resurs“ ir UAB „City Era“, kurioje nurodyti duomenys, kad RAB „Resurs“ įsipareigojo pristatyti prekes (biologiškai aktyvius maisto papildus), nustatant atsiskaitymo tvarką, jog pirkėjas (UAB „City Era“) atlieka 50 proc. dydžio išankstinį apmokėjimą po prekių užsakymo ir sumoka 50 proc. po prekių pristatymo. Specifikacijos prie sutarties duomenimis viso teikiamų prekių – 116 191,72 Eur. Sąskaita (oro transporto važtaraštis) Nr. 14, kurioje nurodyti duomenys apie prekes (biologiškai aktyvius maisto papildus) teikiamas UAB „City Era“. Kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad 2014 m. kovo 10 d. priimtas iš UAB „City Era“, per V. B., išankstinis mokėjimas 9 800,00 Eur sumai, 2014 m. kovo 28 d. – 9 800,00 Eur, 2014 m. balandžio 15 d. –9 800,00 Eur, 2014 m. balandžio 28 d. – 9 800,00 Eur, 2014 m. gegužės 6 d. – 9 800,00 Eur, 2014 m. gegužės 13 d. – 9 800,00 Eur (viso 58 800,00 Eur). Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, kad laikotarpiu nuo 2014-03-10 iki 2014-05-13 grynais pinigais per kelis kartus buvo RAB „Resurs“ sumokėta pakankamai didelė pinigų suma (58 800 Eur), nors prekės ir nebuvo teikiamos, padarė išvadą, jog sudarytas sandoris nebuvo ekonomiškai naudingas bendrovei, tuo pačiu apribojo kreditoriaus galimybes nukreipti išieškojimą į skolininko turtą. Teismas konstatavo, kad sudarytu akivaizdžiai nuostolingu sandoriu kryptingai buvo siekiama įmonės nemokumo. Teismo vertinimu, šias išvadas patvirtina ir tolimesni bendrovės vadovo veiksmai – 2014 m. birželio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotas pirkėjui R. B. 2,0700 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), už 130 000,00 Lt (37 650,60 Eur), ir 2014 m. birželio 12 d. pardavimo operacijų žurnale buvo fiksuotas 130 000,00 Lt gavimas. Tačiau, teismo vertinimu, reikšmingi bylos duomenys, kad po šio sandorio sudarymo kreditoriui buvo sumokėta (2014 m. rugsėjo 24 d.) tik 20 000,00 Lt. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei įsipareigojimus, perleido nekilnojamąjį turtą, tačiau gautų lėšų, išskyrus 20 000,00 Lt, neskyrė įsipareigojimams vykdyti. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tokius veiksmus laikyti sąmoningais (tyčiniais) bei nesąžiningais pačios įmonės ir jos kitų kreditorių atžvilgiu; įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, nes bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai.Dėl bankroto administratorės motyvų, dėl tyčinio bankroto požymio pripažinimo 2015 m. lapkričio 3 d. trumpalaikio turto pardavimo sandorio pagrindu, teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, atskleidžiančių šio sandorio turinį. Be to, šios aplinkybės atsirado jau po to, kai kreditorius su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Analogiška situacija ir dėl 1828,97 Eur išmokėjimo V. B., todėl šios aplinkybės neatitinka tyčinio bankroto sampratos, nes vadovo veiksmai atlikti jau inicijavus įmonei bankroto bylą arba net priėmus nutartį iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu. Šios aplinkybės (įrodinėtini neteisėti veiksmai (neveikimas) galėtų būti pagrindas spręsti dėl vadovo ir (ar) akcininko civilinės atsakomybės taikymo, teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo.

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl BUAB „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus: Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas įmonės nemokumo momentą, rėmėsi nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „City Era“ ir sprendė, jog pareiškėja nemokia tapo nuo 2014 m. liepos mėn., kai 2014 m. liepos 28 d. Kredito unija ,,Vilniaus kreditas“ nutraukė kredito sutartį. Mano, kad nutartyje, kuria iškelta bankroto byla BUAB „City Era“, nemokumas konstatuotas ne 2014 m. liepos mėn., o 2015 m. gruodžio 7 d., todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi prejudicija.Pirmosios instancijos teismas tyčinius įmonės vadovo veiksmus susiejo su nereguliarias mokėjimais kredito įstaigai po 2014 m. vasario 6 d. Apelianto teigimu, nors įmonė ir mokėjo įmokas nereguliariai, tačiau iki 2014 m. gegužės 31 d. įsiskolinimo Kredito unija „Vilniaus kreditas“ neturėjo ir veiklą (maisto papildų pirkimą–pardavimą) vykdė. Sutarties su RAB ,,Resurs“ sudarymo metu, 2014 m. kovo–gegužės mėn. įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau buvo moki; buvo sudaryta su šia įmonė sutartis ir ji buvo pradėta vykdyti, t. y. keliais (6) mokėjimais, dėl pažadėtos 10 proc. nuolaidos, avansu buvo sumokėta 58 800,00 Eur. Sutartis liko neįvykdyta dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „City Era“. Bankroto administratorė nesikreipė į teismą dėl šios sutarties nevykdymo ir sumokėtų pinigų (avanso) sugrąžinimo. Sutartis su Kredito unija „Vilniaus kreditas“ žemės sklypo pardavimo metu nebuvo nutraukta ir nebuvo vėluojama mokėti paskolos įmokas. Įmonė turėjo pradelstų mokėjimų, tačiau jie nebuvo pasiekę nemokumo ribos. Apelianto nuomone, žemės sklypo pardavimas ir už jį gautų lėšų naudojimas įprastinėje įmonės veikloje yra pateisinama ūkinė rizika, o ne siekis privesti įmonę prie bankroto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl faktinių aplinkybių

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „City Era“ buvo įregistruota 2011 m. lapkričio 10 d; laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2011-11-16 įmonės vadove buvo N. S., nuo 2011-11-16 iki 2015-12-29 – V. B.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti UAB „City Era“ balansai už 2011, 2012 ir 2013 ataskaitinius metus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „City Era“, administratore paskyrė M. B.; ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB „City Era“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (iš viso 88 148,61 Eur reikalavimų). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „City Era“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (iš viso 106 262,30 Eur reikalavimų).Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pripažino BUAB „City Era“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl BUAB „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „City Era“ tyčinį bankrotą

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 p.). Sprendžiant, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

Dėl BUAB „City Era“ nemokumo fakto nustatymo

Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada įmonė tapo faktiškai nemokia. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog BUAB „City Era“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kurioje įmonės nemokumas įvertintas pagal 2013 m. balanso duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau pažymi, jog tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad V. B. nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų už 2014 ataskaitinius finansinius metus, todėl teismas, spręsdamas apie UAB „City Era“ nemokumą, vertino kitus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra neteisingas, kadangi į bylą yra pateiktas 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „City Era“ balansas (b. l. 8–9) ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartyje taip pat buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2014 m. gruodžio 31 d. (t. y. už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31) balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 3 183 081,00 Lt (921 883,98 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 927 402 Lt (847 834,22 Eur), t. y. ženkliai viršijo pusę į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės. Taigi, pagal paskutinio į bylą pateikto BUAB „City Era“ balanso duomenis įmonė 2014 m. ataskaitiniu laikotarpiu (2014-01-01–2014-12-31) veikė nuostolingai. Apeliantas teigia, kad 2014 m. liepos mėn. įmonė veikė nuotolingai, tačiau buvo moki. UAB „City Era“ nemokia tapo nuo 2015 m. gruodžio 7 d. (nuo bankroto bylos iškėlimo). Taigi, nagrinėjamojoje byloje kvestionuojamas momentas, nuo kurio BUAB „City Era“ tapo nemokia, todėl turi būti nustatinėjamas BUAB „City Era“ nemokumo faktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje, kuria perdavė tyčinio bankroto iškėlimo BUAB „City Era“ klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė nustatyti BUAB „City Era“ turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, atitinkantį įmonės nemokumo būseną. Turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio pirmosios instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis, UAB „City Era“ ir Kredito unija „Vilniaus kreditas“ buvo sudarę 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį Nr. P00079 dėl 115 848,00 Eur paskolos, kurią pagal patvirtintą grafiką įmonė turėjo grąžinti iki 2015 m. gegužės 23 d. bei kas mėnesį mokėti 12 proc. palūkanų. Paskolos įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2000-8853. Atskirajame skunde apeliantas paaiškino, kad paskola buvo tikslinė – maisto papildų įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „City Era“ nuo 2013-11-05 iki 2014-02-05 nemokėjo įmokų Kredito unija „Vilniaus kreditas“, o nuo 2014 m. vasario 6 d. mokėjo pavienes įmokas ne pagal nustatytą grafiką BUAB „City Era“. Atskirajame skunde nurodoma, jog UAB „City Era“ sutartinius įsipareigojimus kredito įstaigai vykdė tinkamai beveik pusantrų metų, tačiau po to, kai kredito įstaiga pervedė lėšas kontrahentams paaiškėjo, kad vieno kontrahento pasiūlytos prekės neatitiko kokybės reikalavimų, todėl su juo sutartis dėl produkcijos teikimo buvo nutraukta ir buvo ieškomi kiti tiekėjai; per tą laiką UAB „City Era“ turėjo mokėti kredito įmokas bei palūkanas, dėl to patyrė nuostolius. Taigi, 2013–2014 m. turėdama finansinių sunkumų (patirdama nuostolių dėl nutrūkusių verslo santykių su vienu iš produkcijos teikėjų ne dėl UAB „City Era“ kaltės, o dėl teikėjo pasiūlytos produkcijos neatitikties kokybės reikalavimams) BUAB „City Era“ pagal savo finansines galimybes vykdė kredito ir palūkanų mokėjimus kreditorei Kredito unija „Vilniaus kreditas“ (mokėjo tam tikras įmokas ne pagal nustatytą grafiką). Minėta kreditorė 2014 m liepos 28 d. priėmė sprendimą nutraukti paskolinius teisinius santykius su UAB „City Era“, jei įmonė nepadengs įsiskolinimo iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. Kadangi UAB „City Era“ neįvykdė kreditorės reikalavimo ir iki nustatyto termino įsiskolinimo nepadengė, – paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2014 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi dėl priverstinio 125 778,93 Eur skolos ir sutartinių palūkanų išieškojimo. Taigi, 2014 m. rugsėjo mėn. pradelsti BUAB „City Era“ įsipareigojimai kreditorei Kredito unija „Vilniaus kreditas“ sudarė 125 778,93 Eur. Kadangi buvo parduotas kredito įstaigai įkeistas turtas, kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pradelsto finansinio reikalavimo suma sumažėjo ir 2015 m. lapkričio 4 d. (Kredito unija „Vilniaus kreditas“ kreipimosi į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą) datai sudarė 86 540,08 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi BUAB „City Era“ bankroto byloje Nr. B2-1535-866/2018 yra patvirtinta iš viso 106 262,30 Eur finansinių reikalavimų suma, iš kurios: antros eilės kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus 137,77 Eur, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 18 113, 69 ir trečios eilės kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ 88 010, 84 Eur. Apibendrinus nustatytų aplinkybių visumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad paskolos lėšos buvo naudojamos kasdieninėje įmonės veikloje, apie 2014 m. UAB „City Era“ kilusius finansinius sunkumus, apie ieškomą kitą prekių tiekėją kredito įstaiga buvo informuota, tačiau dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų kreditorė Kredito unija „Vilniaus kreditas“ vienašališkai paskolos teisinius santykius nutraukė bei pareikalavo iš skolininkės sugrąžinti visą įsiskolinimo sumą (paskolą ir palūkanas). Dėl kreditorei įkeisto turto pardavimo kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ reikalavimas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. sumažėjo nuo 125 778,93 Eur iki 88 010, 84 Eur. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti BUAB „City Era“ turtą, buvusį 2015 m., atitinkamai nėra galimybės nustatyti 2015 m. turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, atitinkantį /neatitinkantį įmonės nemokumo būseną.Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje, kuria perdavė tyčinio bankroto iškėlimo BUAB „City Era“ klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė nustatyti BUAB „City Era“ turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, atitinkantį įmonės nemokumo būseną ir apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą nemokumo momentą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nenustatė BUAB „City Era“ nemokumo fakto (momento), taip kaip buvo nurodęs apeliacinis teismas. Šalims taip pat tikslintina pareiga pateikti duomenis apie nuo 2015 m. įmonės turtėtą turtą (kokį ir kokio dydžio turtą įmonė realiai turėjo) ir pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (kokiems kreditoriams, kada pradelsta ir koks finansinio reikalavimo dydis pradelstas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).Kaip žinia, įmonės veiklos nuostolingumas (nemokumas) savaime nereiškia įmonės tyčinio bankroto, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Akcentuotina, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl pagal 2014 m. kovo 10 d. sutartį sumokėtų išankstinių mokėjimų RAB „Resurs“

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2014 m. kovo 10 d. sutartį RAB „Resurs“ įsipareigojo pristatyti prekes (biologiškai aktyvius maisto papildus), nustatant atsiskaitymo tvarką, o pirkėjas (UAB „City Era“) atlieka 50 procentų dydžio išankstinį apmokėjimą po prekių užsakymo ir sumoka 50 procentų po prekių pristatymo. Specifikacijos prie sutarties duomenimis viso teikiamų prekių suma – 116 191,72 Eur. Sąskaitoje (oro transporto važtaraštis) Nr. 14 nurodyti duomenys apie užsakytas prekes (biologiškai aktyvius maisto papildus). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išankstinių apmokėjimų atlikimą patvirtina šeši kasos pajamų orderių kvitai: 1) 2014 m. kovo 10 d. 9 800,00 Eur, 2) 2014 m. kovo 28 d. – 9 800,00 Eur, 3) 2014 m. balandžio 15 d. 9 800,00 Eur, 4) 2014 m. balandžio 28 d. 9 800,00Eur, 5) 2014 m. gegužės 6 d. 9 800,00 Eur, 6) 2014 m. gegužės 13 d. 9 800,00 Eur; iš viso 58 800,00 Eur. Taigi, 2014 m. kovo 10 d. sandoris buvo sudarytas vykdant įprastinę įmonės veiklą, susijusią su maisto papildų pirkimo–pardavimu ir avansu sumokėtos sumos (išlaidos) buvo apskaitytos įmonės apskaitoje. Apeliantas paaiškino, kad 2014 m. kovo 10 d. sutartis buvo pradėta vykdyti dėl pažadėtos 10 procentų nuolaidos, todėl šešiais mokėjimais avansu sumokėjo RAB „Resur“ 58 800,00 Eur, tačiau šis sandoris liko neįvykdytas dėl Rusijos bendrovės kaltės (neįvykdė sutartinių įsipareigojimų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje formaliai konstatavo, kad sudarytas aptariamas sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas įmonei, tuo pačiu apribojantis kreditoriaus galimybes nukreipti išieškojimą į skolininko turtą ir visiškai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, jog byloje nėra nustatyta, kad sandoris, lėmęs įmonės finansinės padėties pablogėjimą (nuostolius), nebuvo būtinas užtikrinant kasdieninės (įprastos) veiklos tęstinumą; vien tai, kad buvo sudarytas nuostolingas sandoris dėl to, kad priešinga šalis jo neįvykdė, savaime neduoda pagrindo šios aplinkybės laikyti tyčinio bankroto požymiu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pakartotinai nagrinėjant bylą teisme suinteresuotas asmuo V. B. pateikė 2014 m. kovo 10 d. sutartį, sudarytą tarp RAB „Resurs“ ir UAB „City Era“. Apeliacinės instancijos teismas iš 2017 m. balandžio 25 d. informacinės pažymos nustatė, kad teismas protokoline nutartimi prijungė prie bylos suinteresuoto asmens atstovo pateiktus dokumentus: 2014 m. kovo 10 d. sutartį, mokėjimų kvitų vertimus, sąskaitą faktūrą, specifikaciją. Nagrinėjama byla yra elektroninė, tačiau apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta ir suformuota popierinė byla. Popierinėje byloje nėra 2017 m. balandžio 25 d. protokoline nutartimi prijungtų prie bylos minėtų dokumentų, taip pat šie dokumentai nėra skaitmenizuoti elektroninėje byloje Nr. B2-2490-450/2017 LITEKO sistemoje. Taigi, dėl dokumentų trūkumo bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl 2014 m. birželio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio

2014 m. birželio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „City Era“ pardavė R. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 37 650, 60 Eur (130 000,00 Lt). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje konstatuota, jog 2014 m. birželio 12 d. BUAB „City Era“ pardavimo operacijų sąraše fiksuotas 37 650, 60 Eur (130 000,00 Lt) gavimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad parduoto žemės sklypo lėšos nebuvo naudojamos atsiskaityti su Kredito unija „Vilniaus kreditas“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje sprendė priešingai – 37 650, 60 Eur (130 000,00 Lt) gautos lėšos, išskyrus kreditorei Kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2014 m. rugsėjo 24 d. sumokėtus 20 000,00 Lt, nebuvo skirtos įsipareigojimams įvykdyti. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas buvo perleistas už per mažą kainą. Žemės sklypo perleidimo metu paskolos sutartis galiojo, tačiau įmonė vėlavo mokėti kredito ir palūkanų įmokas. Taigi, žemės sklypas perleistas teisėto sandorio pagrindu, gautos už parduotą žemės sklypą lėšos 2014 m. birželio 12 d. buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir po šio sandorio sudarymo kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ galimybė gauti kredito įmokas ir palūkanas iš bendros UAB „City Era“ turto masės nebuvo sumažėjusi ir /ar išnykusi, t. y. UAB „City Era“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje disponavo 37 650, 60 Eur (130 000,00 Lt) ir kreditoriai, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, faktiškai turėjo į ką nukreipti savo išieškojimą. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Kasacinis teismas išaiškino, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Taikant minėtą normą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-611/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar yra minėtų dviejų sąlygų visuma, t. y. teismas nepasisakė dėl mokėjimų eilės tvarkos pagal CK 6.930¹ straipsnį pažeidimo (pirmiausia vykdė prievolės kitiems kreditoriams ir nevykdė pradelstų įsipareigojimų kreditorei Kredito unija „Vilniaus kreditas“).

Dėl 2015 m. lapkričio 3 d. trumpalaikio turto pardavimo

Bylos duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. trumpalaikio turto pardavimo metu BUAB „City Era“ neturėjo pakankamai lėšų Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pradelstam reikalavimui patenkinti, tačiau BUAB „City Era“ priklausiusias prekes pardavė įmonei „Elusive Trading“. Prekių pardavimo faktas užfiksuotas įmonės pardavimų žurnale. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, jog sprendžiant dėl sąmoningo įmonės turtinės padėties bloginimo turi būti vertinamos turto įsigijimo pagal 2013 m. lapkričio 3 d. trumpalaikio turto pardavimo sandorį ir jo valdymo bei sąlygų, turto įtraukimo į apskaitą aplinkybės. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti duomenys apie tai kada buvo įsigytos parduotos prekės, kokios prekės buvo parduotos ir kokia buvo prekių vertė jų pardavimo metu.Pagal aptariamą sandorį prekių pirkėja įmonė „Elusive Trading“ patenkino ne ketvirtosios eilės kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ reikalavimą, o kitos kreditorės įmonės „Spektralat“ reikalavimą. Kadangi byloje turi būti įvertintas BUAB „City Era“ turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis, šalims tikslintina pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius kreditorės įmonės „Spektralat“ reikalavimo egzistavimą (kokiu pagrindu įmonė „Spektralat“ turėjo reikalavimą į BUAB „City Era“, kokio dydžio reikalavimą turėjo ir kada jis buvo pardelstas). Taip pat šalims nustatytina pareiga įrodyti aplinkybes, atskleidžiančias 2015 m. lapkričio 3 d. trumpalaikio turto pardavimo sandorio turinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar: a) 2015 m. lapkričio 3 d. trumpalaikio turto pardavimo sandoriu įmonės nuostolinga padėtis buvo pabloginta iki jos galutinio nemokumo laipsnio; b) dėl mokėjimų eilės tvarkos pagal CK 6.930¹ straipsnį pažeidimo / nepažeidimo, t.y., ar iš įmonės buvo išimtas turtas (prekės) ir reikalavimo patenkinimo pirmenybė sutekta kreditorei įmonei „Spektralat“, o kreditorės Kredito unija „Vilniaus kreditas“ galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš trumpalaikio turto arba už jį gautų lėšų išnyko (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

Dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui

Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino aplinkybių, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje – sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti bei įvertinti įmonės turto bei dokumentų perdavimo aplinkybes: ar suinteresuotas asmuo perdavė visus dokumentus ir kokių konkrečiai neperdavė, nes vien tik formalus dokumentų neperdavimas nėra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl procesinės bylos baigties

Kadangi apeliacinės instancijos teisme byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir skundžiamą nutartį panaikinti bei perduoti BUAB „City Era“ tyčinio bankroto pripažinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „City Era“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas