- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-234-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27926-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1916-863/2021 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (toliau ir ieškovas, ir apeliantas) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo elektroniniu paštu gautas ieškovo apeliacinis skundas (reg. Nr. DOK- 168733), kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
3. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Ieškovas nesutikdamas su 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pateikė byloje atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
4. 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas ieškovo V. J. apeliacinį skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti.
5. 2021 m. gruodžio 6 d. teisme elektroniniu paštu gautas ieškovo V. J. atskirasis skundas dėl 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties. Apeliantas nesutinka su teismo priimta nutartimi, prašo ją panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl byloje priimtos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, jog apeliantas pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise nusprendė savo teises ginti pareikšdamas teismui ieškinį, pasirašytą fiziniu parašu. Pateikto ieškinio pagrindu buvo užvesta ir išnagrinėta popierinė byla. Išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškovui elektroniniu paštu pateikus apeliacinį skundą, teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje apeliantui nurodė visą teisinį reglamentavimą dėl procesinių dokumentų pasirašymui taikomų reikalavimų civiliniame procese ir nustatė terminą apeliacinio skundo parašo trūkumui pašalinti. Apeliantui nesutikus su teismo nustatytais apeliacinio skundo trūkumais ir elektroniniu paštu pateikus atskirąjį skundą dėl 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija tokį atskirąjį skundą priėmė tikslu, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakytų skundžiamu klausimu t. y. kad būtų pasisakyta dėl ieškovo teikiamų procesinių dokumentų pasirašymo atitikimo įstatymo reikalavimams. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje inter alia nurodė, kad elektroniniu paštu pateiktas ieškovo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatytų reikalavimų ir atkreipė dėmesį, jog klausimą, susijusį su apelianto procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.
8. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas nėra tikslingas, nes ieškovo procesinis elgesys byloja apie tai, jog ieškovas prioritetą teikia ne savo galimai pažeistų teisių gynybai, o pačiam bylinėjimosi procesui.
9. Įvertinęs tai, jog dėl dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis jau yra susiformavusi teismų praktika, kuri yra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui ir žinoma pačiam ieškovui, tačiau ieškovas nepaiso įstatymo reikalavimo dėl procesinių dokumentų tinkamo pasirašymo (nešalina teismų nustatytų parašo trūkumų), teismas 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu ieškovo pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantas V. J. 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu vilniaus.apylinkės@teismas.lt pateikė atskirąjį, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliacinį skundą priimti.
11. Apelianto teigimu, jo procesinis dokumentas pateiktas asmenybę patvirtinus CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu, todėl teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
12. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti : 1) ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, CPK 175¹ straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 2) ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms; 3) ar skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo veiksmai yra antikonstituciniai.
13. Prašo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 26 straipsnių reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10, 13, 14 straipsnių nuostatoms.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu jo pateiktą atskirąjį skundą, nurydamas, jog jo procesinis dokumentas pateiktas asmenybę patvirtinus CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatytais būdais saugiu sertifikuotu elektroniniu parašu.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (toliau ir ieškovas, ir apeliantas) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
17. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo elektroniniu paštu gautas ieškovo apeliacinis skundas (reg. Nr. DOK- 168733), kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
18. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Ieškovas nesutikdamas su 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pateikė byloje atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
19. 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas ieškovo V. J. apeliacinį skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti.
20. 2021 m. gruodžio 6 d. teisme elektroniniu paštu gautas ieškovo V. J. atskirasis skundas dėl 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties. Apeliantas nesutinka su teismo priimta nutartimi, prašo ją panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl byloje priimtos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties. Teismas nustatė, jog ieškovas nepaiso įstatymo reikalavimo dėl procesinių dokumentų tinkamo pasirašymo (nešalina teismų nustatytų parašo trūkumų), todėl pripažino, kad nagrinėjamu atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas nėra tikslingas, nes ieškovo procesinis elgesys byloja apie tai, jog ieškovas prioritetą teikia ne savo galimai pažeistų teisių gynybai, o pačiam bylinėjimosi procesui.
22. Apeliantas V. J. 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu vilniaus.apylinkės@teismas.lt pateikė atskirąjį, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliacinį skundą priimti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
23. Tiek apeliacinis tiek atskirasis skundas yra procesiniai dokumentai, kuriems taikomi bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Taip pat procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnis). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas. Šiame apraše aiškiai nurodyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkęs Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato asmenims galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Be to procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį pateikusio asmens, pateiktos jo ir jo priedų kopijos, skirtos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 113 straipsnis).
24. Kaip nustatyta bylos duomenimis, apeliantas nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. į nagrinėjamą bylą teikia savo procesinius dokumentus elektroniniu paštu, t. y. nesilaikant aukščiau minėto teisinio reglamentavimo. Nagrinėjamą atskirąjį skundą apeliantas taip pat pateikė 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu vilniaus.apylinkės@teismas.lt.
25. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, procesinių dokumentų pateikimo tvarką ir jos nesilaikymo pasekmes jau ne kartą detaliai yra išaiškinę tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai tiek nagrinėjamoje, tiek ir kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019, ir kt.). Taigi sutiktina su pirmos instancijos išvada, kad apeliantas prioritetą teikia ne savo galimai pažeistų teisių gynybai, o pačiam bylinėjimosi procesui.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, apeliantas nesinaudoja teismo nustatytu procesinio dokumento trūkumams pašalinti institutu. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apeliantas nuolat teikia iš esmės identiško turinio ir parašo trūkumus turinčius dokumentus, nesivadovauja tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismų išaiškinimais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2021 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl byloje priimtos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.
Dėl procesinės baigties
27. Atskiruoju skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismas pažymi, jog atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Juolab, kad į apelianto prašymus kreiptis į Konstitucinė Teismą ir kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją apeliantui jau yra atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-2863-864/2021).
29. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.