- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-154-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16866-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- N. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) N. N. (N. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui N. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui N. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių pasekmių.
Šalies argumentai
2. Ieškovė A. N. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti N. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. N., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove; 2) įpareigoti atsakovą N. N. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų N. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. N., gim. (duomenys neskelbtini)., ir nesilankyti butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad:
2.1. nuo 2017 metų šeimoje padažnėjo konfliktai, jie buvo susiję su atsakovo elgesiu. Šalys nuo 2018 metų šalys neveda bendro ūkio, pagrindinė šeimos iširimo priežastis – atsakovo alkoholio vartojimas ir agresyvus elgesys, keliantis nuolatinę įtampą vaikams ir ieškovei. Atsakovui dėl jo vartoto smurto buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo, be kita ko, atsakovui buvo uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, o taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Atsakovas beveik vienerius metus negyveno bute;
2.2. šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau atsakovas nevykdo jam nustatytų įpareigojimų nekonfliktuoti su ieškove vaikų akivaizdoje, domėtis vaikais, dalyvauti jų gyvenime, nebendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis, negeba užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų vaikams. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras nuolat skatina ieškovę apsigyventi BĮ Vilniaus miesto krizių centre arba išsinuomoti kitą būstą, tačiau, tai prieštarauja vaikų interesams, kadangi išsikelti su vaikais skatinama ieškovė;
2.3. atsakovas netinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaikus, todėl ieškovei gaunant kiek didesnį nei minimalų darbo užmokestį, nėra finansinių galimybių nuomotis kitą būstą;
2.4. atsakovas ne kartą ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, nederamai elgėsi jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, savo elgesiu gąsdindamas nepilnamečius vaikus, todėl atsižvelgiant į atsakovo elgesį ir į šeimai paslaugas teikiančių įstaigų nurodymus, į nepilnamečių vaikų specialiuosius poreikius (dukrai S. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis), yra būtina imtis priemonių ieškovės ir nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Šalių santykiai yra konfliktiški, į tarpusavio ginčus įtraukiami nepilnamečiai vaikai, todėl nėra užtikrinama vaikų teisė gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Dėl konfliktiškų tarpusavio santykių, atsakovo fizinio ir psichologinio smurto su atsakovu nėra galimybės gyventi, pažeidžiami vaikų interesai, neužtikrinant jų galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, todėl atsakovas turi būti įpareigotinas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų ir nesilankyti dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas N. N. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią:
i) Tėvas su N. N. ir N. N. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas į jų gyvenamąją vietą 21 val.?
ii) Šalys įsipareigoja vaikams esant pas vieną iš tėvų, suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su vaikais telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodo, kad nurodo, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su motina, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė neleidžia atsakovui pasimatyti su vaikais, laikosi itin griežtos pozicijos, jog vaikai turi būti tik su ja, todėl atsižvelgiant į tai bei teisinį reguliavimą ir teismų praktiką yra tikslinga šiai dienai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu. Šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams tarp šalių, nėra užtikrinama šalių nepilnamečių vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Vaikai turi teisę į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę jiems nekeisti įprastos aplinkos, o nusistovėjusios ir vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susiję su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Vertino, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams saugią ir ramią aplinką, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikštas vaikų interesais. Kartu atkreipė šalių dėmesį, jog ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovui negali būti apribota galimybė matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, nes abu gyvenantys skyriumi tėvai turi tokią pačią teisę bendrauti su vaikais bei juos auklėti. Vertindama atsakovo prašymą dėl tėvo laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pažymėjo, kad šalims gyvenant kartu nebūtų tikslinga nustatyti laikinąją tėvo su vaikais bendravimo tvarką, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju tikslinga nustatyti atsakovo laikinąją bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neprieštarautų vaikų interesams.
Atsiliepimas
6. Ieškovė A. N. atsiliepime su atsakovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutiko iš dalies, prašė nustatyti ieškovės siūlomą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:
i. Tėvas bendrauja su vaikais trečiadieniais, pasiimdamas vaikus 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val. į jų gyvenamąją vietą, bendravimo metu užtikrindamas vaikams ugdymo įstaigoje paskirtų mokymosi užduočių atlikimą;
ii. Tėvas bendrauja su vaikais šeštadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.
Atsiliepimas
7. Atsakovas N. N. atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad:
7.1. ieškovės ketinimai nulemti piktnaudžiavimo teise, siekiu prisiteisti daugiau turto ir turtinių teisių. Prašymu ieškovė bando maksimaliai apsunkinti atsakovo padėtį, jį palaužti. Pastaruoju metu atsakovui uždrausta matytis su vaikais, butas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas rakinti, taip apribojant galimybę ne tik patekti atsakovui jam kartu su ieškove priklausančias patalpas, bet ir visiškai užkertant kelią matytis su vaikais;
7.2. neturi galimybės gyventi skyriumi (vienintelė jo gyvenamoji patalpa yra (duomenys neskelbtini)) ir jo finansinė padėtis neleidžia to padaryti. Atsakovui apribojus galimybę gyventi vienintelėje jam priklausančioje asmeninės nuosavybės teise gyvenamojoje patalpoje, jis tiesiog taptų benamiu, prarastų darbą ir galimybę finansiškai išlaikyti vaikus;
Šalies argumentai
7.3. ieškovė melagingai nurodo, kad atsakovui taikant kardomąsias priemones, jis beveik vienerius metus negyveno bute. Kardomosios priemonės taikytos nuo 2020 gegužės 25 d. iki rugpjūčio 27 d. ir nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 5 d., šiais laikotarpiais atsakovas buvo priverstas nuomotis būstą ir dėl to turėjo įsiskolinimų tretiesiems asmenims;
7.4. prašymo nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina pagrindas neracionalus, kadangi vykstant skyrybų bylai, vaikai yra priversti gyventi ir faktiškai gyvena su ieškove bute priklausančiame šalims jungtinės nuosavybės teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino:
8.1. įpareigojo atsakovą N. N. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės A. N. ir nepilnamečių vaikų N. N. ir N. N.;
8.2. uždraudė atsakovui N. N. lankytis ieškovės A. N. ir nepilnamečių vaikų N. N. ir N. N. gyvenamojoje vietoje – būste, esančiame (duomenys neskelbtini);
8.3. nustatė laikinąją nepilnamečių vaikų N. N. ir N. N. gyvenamąją vietą su ieškove A. N.;
8.4. nustatė laikinąją atsakovo N. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. N. ir N. N. tvarką, pagal kurią:
i) tėvas bendrauja su vaikais trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas ir grąžindamas vaikus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, bendravimo metu užtikrindamas vaikams ugdymo įstaigoje paskirtų mokymosi užduočių atlikimą;
ii) tėvas bendrauja su vaikais šeštadieniais nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas ir grąžindamas vaikus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme.
iii. šalys įsipareigoja vaikams esant pas vieną iš tėvų, sudaryti galimybę kitam tėvui pakalbėti su vaikais telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo jų ugdymosi procesui.
9. Spręsdamas dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje teismas pažymėjo, kad pagrindą taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę sudaro sutuoktinio vartojimas prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, o toks bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Siekdamas užtikrinti ieškovės bei nepilnamečių vaikų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, tenkintino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje – būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių būstą, nustatė, jog nors kambariai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau šalys gyveno šiuose kambariuose ir naudojo juos kaip vieną bendrą šeimos būstą, sudarytą iš dviejų kambarių su šiems kambariams bendru bendro naudojimosi patalpose įrengtu sanitariniu mazgu (vonia ir tualetu). Byloje esančių šalių ir liudytojų nurodomų aplinkybių, rašytinių įrodymų duomenimis nustatė, jog tėvų konfliktinės ilgą laiką besikartojančios situacijos negali užtikrinti vaikams ramios ir saugios aplinkos, kadangi vaikai bijo tėvo ir būti su juo namuose, patiria tėvo įvairių formų smurtą, yra priversti dalyvauti tėvų tarpusavio konfliktuose ir netgi ginti motiną. Pažymėjo, kad tėvai, nors ir neveda bendro šeimyninio gyvenimo, susitinka bendro naudojimo patalpose, kuriose kilusius konfliktus mato ir dalyvauja nepilnamečiai vaikai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasikeitęs duris ir spyną atsakovas gyvena 19,96 kv. m. bendro ploto kambaryje Nr. 58, kuriame buvo šeimos virtuvė, tuo tarpu ieškovė su abiem vaikais kitame – vos 13,17 kv. m. bendro ploto kambaryje Nr. 59, kuriame nėra nei viryklės, nei šaldytuvo, šiame kambaryje skirtingų lyčių vaikai ir mokosi, ir valgo, ir miega, be to, maistas gaminamas ir vaikai prausiasi pas mamos draugę. Pažymėjo, jog dėl šių aplinkybių pažeidžiamos vaikų teisės tiek į ramią, saugią aplinką, tiek bent į minimalius ir būtiniausius jų poreikius (ilsėtis, paruošti namų darbus, nusiprausti) užtikrinantį būstą, kadangi nesant tokių sąlygų vaikai priversti po pamokų laiką leisti ir ruošti namų darbus ieškovės draugių namuose, nakvoti ne savo gyvenamojoje vietoje, jau 9 mėnesius maudytis pas kaimynus. Remdamasis pagalbos planu teismas nustatė, jog motina tinkamai rūpinasi vaikais, nepagarbiai elgiasi tėvas, o vaikai paaiškino, jog tėvui išsikrausčius namuose buvo ramiau. Teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų reikšmingą žalą vaikų vystymuisi, sveikatai, pažeistų jų interesus, todėl yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones.
11. Vertindamas atsakovo argumentą, jog neturi galimybių gyventi kitoje gyvenamojoje patalpoje, teismas nurodė galintis įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nevertindamas net ir jo galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą, nustatęs, jog dėl šio sutuoktinio veiksmų (naudojamo fizinio ar psichologinio smurto ir pan.) bendras gyvenimas gali padaryti žalos kito sutuoktinio ar šalių nepilnamečio vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Remdamasis bylos medžiaga ir atsakovo paaiškinimais nustatė, kad atsakovui taikius kardomąją priemonę, atsakovas gyveno skyriumi kitoje gyvenamojoje vietoje, ir vertino, kad atsakovas turi galimybę iki sprendimo priėmimo išsikelti gyventi atskirai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo nuosavybės teisė nėra neigiama, tačiau teikiamas prioritetas vaikų interesams į ramią, saugią, stabilią aplinką nusveria atsakovo teisę į naudojimąsi jo nuosavybę jo pageidaujamu būdu.
12. Nustatydamas laikiną vaikų gyvenamąją vietą teismas sprendė, jog pagal byloje esančius duomenis, Tarnybos pateiktą išvadą šiuo metu vaikams saugią aplinką, bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir jų interesus užtikrina būtent ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo nuosekli, o nepilnametis Š. T. individualaus pokalbio metu teigė, jog neis gyventi su tėvu ir nori būti su motina.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendė, jog šalims gyvenant skyriumi, būtina nustatyti ir laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Sprendė, jog dėl atsakovui taikyto įpareigojimo nesilankyti šeimos būste atsakovas vaikus bendravimui pasiima grąžina gyvenamojo namo kieme, t. y. (duomenys neskelbtini). Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas atsižvelgė į mokyklinį vaikų amžių, į atsakovo paaiškinimus apie tai, jog darbo dienomis po darbo grįžta pavargęs, nori pailsėti ir sutiko su ieškovės pasiūlyta ne tokia intensyvia bendravimo tvarka savaitės darbo dienomis, tačiau ilgesnį bendravimą nustatė savaitgaliais. Esant atsakovo prašymui, šalis įsipareigojo vaikams esant pas vieną iš tėvų, sudaryti galimybę kitam tėvui pakalbėti su vaikais telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo jų ugdymosi procesui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Apeliantas (atsakovas) N. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, o klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. teismas be teisinio pagrindo įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, kadangi vaikams nėra keliamas pavojus. Nors su ieškove nebendrauja, byloje pateikti įrodymai, jog santykiai su vaikais yra labai geri. Tarp šalių konfliktai kildavo retai, trukdavo trumpai ir būdavo nedideli, be to, dažniausiai konfliktus sukeldavo ieškovė dėl savo emocionalaus būdo. Ieškovė nesąžiningai inicijuoja melagingų įrodymų rinkimą, o teismas, įpareigodamas gyventi skyriumi, šiurkščiai pažeidė atsakovo teises;
14.2. gyvenamoji vieta atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitos gyvenamosios vietos atsakovas neturi, o ieškovė melagingais parodymais turi tikslą atimti visą atsakovo turtą. Tokiu būdu užkertama galimybė pasirūpinti vaikais ir gauti pajamų iš darbinės veiklos;
14.3. pagal teismų praktiką taikant įpareigojimo gyventi skyriumi laikinąją apsaugos priemonę, turi būti įvertinta būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia melagingomis aplinkybėmis – alkoholio vartojimu, agresyvumu, kurios yra išgalvotos turint tikslą apriboti atsakovo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame būste. Atsakovo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai nutraukti atsakovo veiksmuose nenustačius neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:
15.1. teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais. Atsakovas nepagrįstai remiasi argumentu, jog dėl jam paskirtų įpareigojimų vykdymo tapo benamiu, kadangi 2020 m. ikiteisminio tyrimo metu pritaikius kardomąją priemonę atsakovas ilgą laiką gyveno skyriumi kitoje gyvenamojoje vietoje. Be to, atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, todėl turi galimybę susirasti laikiną gyvenamąją vietą. Taikytini apribojimai atsakovui niekaip nesusiję su jo galimybe dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, todėl nepagrįstai nurodo, kad negali pasirūpinti vaikais ar gauti pajamų;
15.2. atsakovo argumentus, jog su vaikais santykiai yra geri, paneigia byloje pateikta medžiaga, tarp jų ir Tarnybos išvados, vaikų parodymai Tarnybai individualaus pokalbio metu. Atsakovas neužtikrina nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, kadangi nors ir dirba statybose ir atlieka individualią apdailą, jau daugiau nei metus nesutvarko išdaužyto vonios kambario, neleidžia to atlikti ieškovei. Dukrai nustatyti specialūs poreikiai, tačiau atsakovas nė karto neatliko savo kaip tėvo pareigos ir nenuvedė dukros pas gydytojus, taip pat yra visiškai nusišalinęs nuo abiejų vaikų priežiūros, jų auklėjimo ir rūpinimosi;
15.3. nors atsakovas įrodinėja, kad konfliktus šeimoje išprovokuoja ieškovė, tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka nustatyti konkrečiu atveju grėsmę, jog gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Bendras gyvenimas vienoje gyvenamojoje patalpoje nėra galimas, kadangi panaikinus pritaikytą įpareigojimą atsakovui bus sudarytos visos prielaidos kilti naujiems konfliktams, pažeisti nepilnamečių vaikų interesus augti ramioje ir saugioje aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
17. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka ne su visomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o tik įpareigojimu gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų. Taigi apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. Atsakovas atskirajame skunde teikia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pritaikius skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones jis tapo benamiu, kas neproporcingai ir šiurkščiai pažeidžia jo teises.
20. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepagrindė būtinybės nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovui buvo suteikta galimybė teikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (taip pat ir ginčijamas), atsakovas tokia teise pasinaudojo, išdėstydamas savo poziciją. Taip pat nustatyta, jog procesiniuose dokumentuose savo poziciją nurodė ir ieškovė. Taigi byloje nėra poreikio apklausti šalis žodinio proceso tvarka, o taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo klausimas, esant byloje aiškiai šalių pozicijai bei rašytiniams įrodymams, teismo vertinimu, gali būti sprendžiamas ir rašytinio proceso tvarka. Dėl nurodyto atsakovo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo esmės
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus apie tarpusavio santykius, liudytojų parodymus, užfiksuotas smurtą, atsakovo elgesį su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, vertino, jog vaikai nėra apsaugoti nuo atsakovo neigiamos įtakos, dėl ilgą laiką besitęsiančios konfliktinės šalių situacijos, psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų pažeidžiami šalių nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinama saugi aplinka, todėl įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.
24. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su tokiu teismo įpareigojimu, nurodydamas, jog nėra vaikams keliamas pavojus, su vaikais santykiai geri, konfliktinės situacijos kyla dėl ieškovės emocionalaus būdo. Mano, jog remiantis melagingais ieškovės argumentais nepagrįstai apribotos atsakovo teisės gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste. Be to, dėl tokio teismo apribojimo negalės rūpintis vaikais ir gauti pajamų iš darbinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.
26. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
27. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
28. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys, tarp kurių numatytas ir įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
29. Nagrinėjamu atveju teismas, įpareigodamas atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, skundžiamoje nutartyje detaliai aptarė ir nurodė aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, jog susiklostę tarp šalių ilgą laiką besitęsiantys konfliktiniai santykiai pažeidžia nepilnamečių vaikų teises į ramią ir saugią aplinką. Nors atsakovas nurodo, kad konfliktai kildavo dėl ieškovės būdo, jie trukdavo trumpai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija. Viena vertus, tokiais argumentais apeliantas neginčija konfliktinių santykių su ieškove, o priežastys, dėl kurių jie kildavo, ar trukmė ir dažnumas, laikytini apelianto subjektyvia nuomone. Kita vertus, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos vaikai namuose jaučiasi nesaugūs. Pažymėtina, kad vaikų nesaugumo aplinkybė, neigiamos emocijos ir jų baimė būti namuose ne kartą nurodyta pateiktuose Tarnybos dokumentuose. Antai, Tarnybos 2021 m. spalio 22 d. Pagalbos plane nurodoma, kad nepilnametė S. namuose jaučiasi nesaugiai, kad jai esant tualete tėvas užeina, ji bijo tėvo. Pateiktame 2021 m. rugsėjo 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akte S. tėvą apibūdino kaip piktą, blogą, nuolat keliantį konfliktines situacijas, garsiai šaukiantį ir besikeikiantį, taip pat nurodė, jog kartais tėtis jai trenkia per rankas, kojas, patempia už plaukų, trenkia per galvą, kad ji nenori su tėčiu būti vienuose namuose. Tuo tarpu nepilnametis Š. 2021 m. rugsėjo 14 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodė, kad tėtis visuomet pykstasi su mama, pravardžiuoja ją (duomenys neskelbtini) kalba, keikiasi. Abu vaikai savo motiną apibūdino teigiamai, nurodydami, kad yra rūpestinga ir gera. Vaikai Tarnybai paaiškino, kad tuo metu, kai tėvas buvo išsikraustęs namuose buvo ramiau, niekas nerėkė, nesibarė, nesimušė (2020 m. rugpjūčio 5 d. Tarnybos išvada Nr. 1SD-5554). Konfliktinės situacijos, kilę tarp ieškovės ir atsakovo, nurodytos ir ankstesniuose Tarnybos dokumentuose, pvz. 2020 m. liepos 28 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktuose vaikai nurodė atsakovo smurtą, triukšmą ir barnius, taip pat nurodė, kad tėvui išsikrausčius, namuose tapo tyliau ir ramiau. Tarnybos pateiktuose dokumentuose Š. nurodė, kad jis yra motinos gynėjas, todėl konflikto metu visada stodavo ginti motiną, o tėvui išsikrausčius, visi laimingi be jo. Taigi tarp ieškovės ir atsakovo kylančios konfliktinės situacijos, kurias girdi ir jose neišvengiamai dalyvauja nepilnamečiai vaikai, galimas smurtas, sukelia vaikams neigiamas emocijas ir nesaugumo jausmą, kas vertintina kaip saugios ir ramios gyvenamosios aplinkos vaikams neužtikrinimu.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra užtikrinamos ir būtinos šeimos aplinkos sąlygos, nesudarytos asmens higienos sąlygos. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė ir vaikai negali patenkinti būtinųjų poreikių dėl to, jog virtuvė įrengta atsakovo gyvenamajame kambaryje, jog vonios kambarys nesuremontuotas ir jame neįrengtas dušas, o atsakovas jų neremontuoja ir to neleidžia daryti ieškovei, negali būti vertinama kaip saugi ir elementarius šeimos poreikius patenkinanti gyvenamoji aplinka. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė vaikams turi gaminti maistą pas kaimynę, nepilnamečiai vaikai 9 mėnesius prausiasi taipogi pas kaimynę, o nepilnametė dukra baiminasi eiti į tualetą, kadangi į jį užeina atsakovas, vertintina kaip nepilnamečių vaikų interesų pažeidimas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas, pasikeitęs duris ir spyną, gyvena 19,96 kv. m. bendro ploto kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo šeimos virtuvė, tuo tarpu ieškovė su abiem vaikais kitame – vos 13,17 kv. m. bendro ploto kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nei viryklės, nei šaldytuvo, šiame kambaryje skirtingų lyčių vaikai ir mokosi, ir valgo, ir miega. Laikytina, jog nepilnamečiai vaikai turi teisę bent į minimalius ir būtinus poreikius užtikrinantį būstą, kurie susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nėra įgyvendinami, todėl sureguliuotini laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių tikslas laikinai sureguliuoti esamą situaciją ir užkirsti kelią šalių tarpusavio emocinei įtampai augti, galimiems ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesų pažeidimams atsirasti.
31. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų nesudaro galimybės apeliantui pasirūpinti vaikais ir gauti pajamų iš darbinės veiklos. Pažymėtina, kad apeliantas turi darbą, gauna atlygį ir tai nepriklauso nuo taikytino įpareigojimo. Apeliantas taip pat nepagrindė, kaip taikyta laikinoji apsaugos priemonė apriboja galimybę pasirūpinti vaikais, kadangi įpareigojimas gyventi skyrium nedraudžia rūpintis vaikais (CPK 178, 185 straipsniai). Nors apeliantas nurodo, kad dėl nepagrįsto įpareigojimo negali gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju teikiamas prioritetas vaikų interesams į ramią, saugią, stabilią aplinką. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, atsakovo nuosavybės teisė nėra paneigiama, tik apribojamas naudojamasis, prioritetą teikiant nepilnamečių vaikų interesams. Taigi dėl nurodyto ir apelianto argumentai, jog ieškovė remdamasi neva melagingais teiginiais ketina atimti apelianto nuosavybės teise turimą būstą, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.
32. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog dėl konfliktų kalta ieškovė, pažymi, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra tikslo nustatyti vienos iš šalių kaltę dėl kylančių konfliktų. Pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra įsitikinimas, jog kyla grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti vieno iš sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų interesai. Tokios aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą ir jos vertinamos sprendžiant ieškinio reikalavimus.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.