- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eI3-2343-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00541-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba): 1) 496,47 Eur dydžio kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis; 2) procesines palūkanas - 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28 buvo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurio teisės ir įsipareigojimai nuo 2020-07-01 perėjo Tarnybai, statutiniu pareigūnu. Kiekvienas pareigūnas, atliekantis tarnybą Tarnyboje, privalo dėvėti tarnybinę uniformą, tačiau jam laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28 nebuvo išduota visa priklausanti tarnybinė uniforma, nors pagal teisės aktų reikalavimus atsakovė privalėjo ja aprūpinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino eiga tokio pobūdžio bylose, t. y. esant reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, kuomet nevykdoma pareiga išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis, o toks pareigos nevykdymas yra tęstinis pažeidimas ir atsakovės neteisėti veiksmai neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių tęsiasi iki tos dienos, kurią jis kreipėsi į teismą, kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje prasideda ir turi būti skaičiuojama nuo pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos. Jis skundą dėl žalos atlyginimo, t. y. kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis priteisimo, teikia nepraleisdamas nustatyto trejų metų skundo padavimo senaties termino (perkėlimo į kitą tarnybą data – 2019-10-29).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neišduotos tarnybinės uniformos, tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Teigia, kad šis faktas yra akivaizdus, kuris, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti įrodinėjamas, ir tokia nuostolių rūšis yra jo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias jis patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe, nors valstybė jam sukūrė akivaizdų teisėtą lūkestį, kad tarnybinė uniforma bus išduota. Taigi, iš įstatymų kylančios pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, atsakovei kyla pareiga išmokėti jam kompensaciją.
Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovė 2021-02-17 pateikė duomenis apie jo aprūpinimą/neaprūpinimą tarnybine uniforma laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28. Skunde nurodė duomenis laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2015-09-14 apie neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis. Viso už laikotarpį nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28 pagal atsakovės pateiktus duomenis (ir jo patikslintą pratybų aprangos (LU) komplekto vertę) jam atsakovė neišdavė tarnybinės uniformos ar jos dalių 1 654,89 Eur sumai. Šias aplinkybes (tarnybinės uniformos neišdavimo faktą, kiekius ir kainas) patvirtino pati atsakovė, todėl šią sumą jis laiko tiesioginiais nuostoliais ir jie turėtų būti kompensuoti taikant žalos atlyginimo institutą ir atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nekaupė duomenų apie tai, kiek realiai išlaidų patyrė dėl neišduotos tarnybinės uniformos, todėl atsižvelgdamas į administracinių teismų praktikoje suformuotus nuostolių (kompensacijos) dydžio apskaičiavimo kriterijus ir taikomą patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą - 30 procentų nuo bendros priklausiusios išduoti ir neišduotos tarnybinės uniformos sumos žalos atlyginimas, todėl jam turėtų būti priteista 496,47 Eur (30 proc. nuo neišduotos tarnybinės uniformos vertės, kuri yra 1 654,89 Eur).
Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas žalos atlyginimo institutas ir žala kilo, nes atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, t. y. neaprūpino jo tarnybine uniforma, todėl jis įsigijo ir tarnybos metu nešiojo savo asmeninius drabužius bei patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo, atsakovei kyla civilinė atsakomybė, kuri yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos. Pareiškėjas remiasi LVAT praktika bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo ir teigia, kad jam turi būti priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 496,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2018 m. vasario mėn., šiuos reikalavimus atmetant dėl ieškinio (skundo) senaties termino praleidimo.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsižvelgdama į ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą pateikia patikslintą lentelę, kurioje atsispindi pareiškėjui neišduotos uniformos ar jos dalių kiekis nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28 bei kaina. Pažymi, kad pateikti duomenys neapima uniforminės aprangos (Tarnybos vidaus teisės aktuose ši uniforma dar vadinama - kasdieninė vidaus tarnybos uniforma arba žinoma kaip ,,paradinė uniforma“), kadangi Tarnybos pareigūnams ji nebuvo ir nėra privaloma. Uniforminė apranga išduodama ir dėvima tik esant poreikiui ir Tarnybos direktoriui priėmus dėl to atitinkamą įsakymą. Dėvėti uniforminę aprangą Tarnyboje nebuvo poreikio, todėl Tarnyba niekada jos nepirko ir Tarnybos pareigūnams niekada neišdavė.
Atsakovė mano, kad sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą nagrinėjamu atveju mutatis mutandis turėtų būti atsižvelgiama į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – statutiniams valstybės tarnautojams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos. Toks kompensacijos dydis laikytinas teisingu ir adekvačiu statutinių valstybės tarnautojų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Pagal LVAT praktiką panašiose bylose, kuriose pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 proc. uniformos dalių vertės.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ir atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku (nukrypti nuo tokios suformuotos praktikos, Tarnybos manymu, nėra pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, t. y. pareiškėjas įgytų nepagrįstą pranašumą prieš kitus statutinius valstybės tarnautojus, kuriems teismai tokio pobūdžio bylose priteisdavo 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos (kompensacijos) atlyginimą), 30 procentų nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros 1 654,89 Eur sumos, kurią konkrečiai apskaičiavo Tarnyba, t. y. 496,47 Eur (1 654,89X30%), yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos (kompensacijos) suma.
Atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomų 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, kurios nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. CK 6.210 bei 6.37 straipsniai nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomi viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams (darbo užmokesčiui, kitoms su darbo (tarnybos) santykiais susijusioms išmokoms, kompensacijoms). Kadangi pareiškėjo pagrindinis reikalavimas priteisti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, jo išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas. Tokia įstatymo taikymo praktika yra suformuota LVAT praktikoje.
Dėl pareiškėjo patirtų 605 Eur išlaidų advokato pagalbai šioje byloje apmokėti, atsakovė mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byla Tarnybos atžvilgiu nėra sudėtinga, Pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos nepasižymėjo komplikuotais teisiniais argumentais, įrodymų rinkimu. Be to, pareiškėjo reikalavimo suma (496,47 Eur) suma nėra labai didelė, o advokato išlaidos viršija Tarnybai pareikšto reikalavimo dydį.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 496,47 Eur kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis priteisimo laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28 buvo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurio teisės ir įsipareigojimai nuo 2020-07-01 perėjo Tarnybai, statutiniu pareigūnu.
Pareiškėjas 2021-01-29 kreipėsi į Tarnybos direktorių su prašymu dėl dokumentų ir duomenų pateikimo. Prašė pateikti duomenis apie tai, kokios rūšies tarnybinė uniforma ir/ar uniforminė apranga nuo 2003-05-01 (Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo data) iki atleidimo dienos turėjo būti jam (kaip Vadovybės apsaugos departamento) pareigūnui) išduota ir kokia buvo išduota (nurodant rūšį, kiekį ir kainą), taip pat tarnybinės uniformos išdavimą patvirtinančius apskaitos dokumentus.
Atsakovas 2021-02-17 pateikė pareiškėjui atsakymą ir duomenis apie pareiškėjo aprūpinimą/neaprūpinimą tarnybine uniforma laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28, nurodydamas rūšį, kiekį, kainą ir kitus prašomus dokumentus (Pridėjo 17 lapų medžiagos).
Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui per laikotarpį nuo 2006-11-20 iki 2019-10-28 priklausančių išduoti uniformos dalių ir jų kiekio bei vertės nėra. Todėl teismas nedetalizuos atsakovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo aprūpinimą/neaprūpinimą tarnybine uniforma.
Atsakovas, remdamasi galiojančio Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalimi (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 27 straipsnio 2 dalis), prašo pareikštam reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taip pat LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eiga esant tokioms aplinkybėms prasideda ir turi būti skaičiuojama nuo pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos (pvz., LVAT 2017-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017, 2018-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-967-756/2018).
Atsižvelgiant į šią LVAT praktiką, nustačius, jog pareiškėjas buvo perkeltas į kitą tarnybą 2019-10-29, tad būtent nuo tada ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu dėl minėto tęstinio pažeidimo. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021-02-24, t. y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą bei šiuo pagrindu skundą ar jo dalį atmesti.
Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma ginčo laikotarpiu buvo reglamentuotas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), 54 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01) sekančiai: pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Tik nuo 2019-01-01 įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto 63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas kompensavimas už neišduotas (nesuteiktas) tarnybinės uniformas ar jų dalis, tačiau teismų praktikoje šis kompensavimo mechanizmas nuosekliai ir sistemiškai aiškinant pareigūnų vidaus tarnybose statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuojančius teisės aktų nuostatas, buvo išplėtotas.
LVAT, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.). Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1032/2014 pažymėjo, kad „ <...>administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinusi pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Konstatuotina, jog atsakovų argumentai, kad pareiškėjai prašo priteisti jiems kompensaciją pagal Tvarkos 1 punktą už tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, yra nepagrįsti“.
Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma LVAT, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Sprendžiant ginčus dėl kompensacijų išmokėjimo (žalos atlyginimo) vidaus tarnybos pareigūnams atsižvelgtina į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos tokio pobūdžio žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas (LVAT 2018-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018).
Įvertinus atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2006-2019 m.), atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovė neginčija fakto, kad pareiškėjui 2006-2019 metais nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, nurodytos atsakovo 2021-02-17 atsakyme ,,Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovė sutinka, kad už ginčo laikotarpį pareiškėjas negavo tarnybinės uniformos ar jos dalių už 1 654,89 Eur sumą, o remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjui priteistina 30 procentų dydžio, t. y. 496,47 Eur, kompensacija už tarnybos laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalis, todėl pareiškėjui priteistina 496,47 Eur suma.
Atsakovė atsiliepime pateikia išsamius argumentus dėl kompensacijos už paradinę uniformą priteisimo. Pareiškėjas tokio reikalavimo nekelia, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovė su tuo nesutinka. Atsakovė nurodo, jog CK 6.210 bei CK 6.37 straipsniai nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomi viešosios teisės nustatytiems privalomiems mokėjimams, o pareiškėjo pagrindinis reikalavimas priteisti kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas.
Teismas pažymi, kad nesutiktina su atsakovės argumentu, jog pagrindinis pareiškėjo reikalavimas kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių ir negali būti priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi LVAT praktikoje yra nurodyta, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, kuris įtvirtintas CK. Reiškia, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra dėl žalos atlyginimo, civilinės atsakomybės taikymo atsakovei už įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą (CK 6.246 straipsnis, CK 6.271 straipsnis). Atsakovės nurodyta teismų praktika yra neaktuali, kadangi ji suformuota kitokių faktinių aplinkybių bylose, kuriose susiklostė darbo teisiniai santykiai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamų darbo užmokesčių ir (ar) kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, o nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, yra taikomas CK įtvirtintas žalos atlyginimo institutas ir šioje byloje žala kilo, nes atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, t. y. neaprūpino pareiškėjo tarnybine uniforma, todėl pareiškėjas įsigijo ir tarnybos metu nešiojo savo nuosavus drabužius bei patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo, taigi atsakovui kyla civilinė atsakomybė, kuri yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos.
Pagal LVAT praktiką bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį yra taikomos CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012 ir kt.). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Byloje konstatavus sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir priteisus turtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 496,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo naudai priėmus sprendimą, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atstovavo advokatė G. M. pagal 2021-01-27 teisinių paslaugų sutartį. Iš byloje esančio gautų mokėjimų įskaitymo operacijų išrašo matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 605 Eur už procesinių dokumentų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą ir pateikimą.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ aktuali redakcija) (toliau – Rekomendacijos), pareiškėjo prašomos atlyginti byloje patirtos atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus atstovavimo išlaidų už skundo surašymą dydžio vidurkio. Skundą teismui advokatė pateikė 2021-02-24 (2021 m. I ketvirtį), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. III ketvirčio – 1 454,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo (ieškinio) parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Teismas, įvertinęs byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad institucija, nors yra suformuota nuosekli administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, nesiėmė aktyvių priemonių taikiai užbaigti ginčą su tarnybą užbaigusiu pareigūnu, tai, kad išlaidos už skundo teismui parengimą iš esmės nepriklausė nuo skundu prašomos priteisti kompensacijos dydžio, nemato pagrindo mažinti pareiškėjo byloje patirtų ir protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančių atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui S. V. iš atsakovės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos 496,47 Eur kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos S. V. naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.