- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1452/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. N., UAB „Vilrasta“, UAB „Auslita“, UAB „Lignum cordis“, UAB „Astmedas“, J. K.
- Ieškovas
- AB banko „Swedbank“, AB "Swedbank"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2401-258/2009 pagal ieškovo AB banko „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Vilrasta“, UAB „Auslita“, UAB „Lignum cordis“, UAB „Astmedas“, A. N. , J. K. dėl skolos priteisimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų UAB „Vilrasta“, UAB „Auslita“, UAB „Lignum cordis“, UAB „Astmedas“, A. N. , J. K. solidariai priteisti 884 444,27 eurų skolos, kintamas metines palūkanas, 6 procentų įstatymines palūkanas už negrąžintą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams UAB „Vilrasta“, UAB „Auslita“, UAB „Lignum cordis“, UAB „Astmedas“, A. N. , J. K. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartimi buvo atsisakyta ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodžius, kad hipoteka bei įkeitimu apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui, todėl papildomi atsakovų turto suvaržymai, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovų teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
Šalies argumentai
2009 m. rugpjūčio 5 d. prašymu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams UAB „Vilrasta“, UAB „Auslita“, UAB „Lignum cordis“, UAB „Astmedas“, A. N. ir J. K. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Prašyme ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 2 d. UAB „InReal“ turto vertintojas atliko ieškovui įkeisto turto vertinimą ir nustatė, kad bendra įvertinto turto vertė – 1 808 600 Lt, likvidacinė vertė – 1 027 800 Lt. Todėl, ženkliai sumažėjus ieškovui įkeisto turto vertei, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai liko neužtikrinti (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (b. l. 17-21) patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 2 026 009,18 Lt vertės atsakovų UAB „Vilrasta“, UAB „Auslita“, UAB „Lignum cordis“, UAB „Astmedas“, A. N. ir J. K. nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas turtą perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar esant nepakankamai atsakovų nekilnojamojo turto, nutarta areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Iš areštuoto turto leista atsiskaityti su ieškovu, įmonės darbuotojais bei mokėti privalomus, įstatymų numatytus mokesčius. Teismas nurodė, kad pagal 2009 m. liepos 2 d. UAB „InReal“ turto vertintojo atliktą ieškovui įkeisto gamybinių pastatų komplekso ir kilnojamojo turto įvertinimą, bendra įvertinto turto likvidacinė vertė yra 1 027 800 Lt, o pateikto ieškinio suma bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones suma yra 884 444,27 eurų arba 3 053 809,18 Lt, t. y. lieka neužtikrinta dalis ieškinio reikalavimo (2 026 009,18 Lt). Teismas, konstatavęs, kad neužtikrinta ieškinio reikalavimo suma - 2 026 009,18 Lt yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kad atsakovų finansinė padėtis nėra žinoma, padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį (b. l. 35-36). Nurodo, kad kreditorius, visų pirma, turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas (apeliantas) turi teisę reikalauti, kad kreditorius skolą pirmiausiai išieškotų iš konkretaus skolininko turto (CK 6.80 str.). Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita, kuri parengta ieškovo, t. y. suinteresuoto asmens, užsakymu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 41-42). Nurodo, jog skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6. 6 str.). Be to, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl turto vertinimo ataskaitos nepatikimumo, kadangi apeliantas ataskaitoje nurodytų duomenų neginčija ir nepateikia teismui ją paneigiančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, šios priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš 2008 m. sausio 21 d. kredito linijos sutarties Nr. 07-146985-KL, pasirašytos ieškovo AB banko „Swedbank“ ir UAB „Šalčininkų Vilrasta“ (dabar UAB „Vilrasta“), bei 2008 m. vasario 8 d. susitarimo Nr. 07-146985-KL-1 Dėl 2008-01-21 kredito sutarties Nr. 07-146985-KL sąlygų pakeitimo.
Hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01/1/2008/0004289) atsakovui suteikiamo 868 860 eurų kredito grąžinimas buvo užtikrintas įkeistu UAB „Šalčininkų Vilrasta“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu (gamybinių pastatų kompleksu, esančiu 8,2019 ha valstybinės žemės sklype Šalčininkų mieste, Vilniaus g. 2), kurio vertė, šalių susitarimu, buvo 3 155 000 Lt, be to, to paties kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01/1/2008/0019340), kuriuo buvo įkeistas UAB „Vilrasta“ priklausantis administracinis pastatas (unikalus Nr. 8596-8015-001), kurio vertė, šalių susitarimu, buvo 845 000 Lt, taip pat įkeitimo lakštu, kurio identifikavimo kodas 01/2/2008/0004321, įkeičiamomis UAB „Šalčininkų Vilrasta“ lėšomis sąskaitose, įrengimais, prekių atsargomis, turtinėmis teisėmis, kurių vertė, šalių susitarimu, buvo 5 218 249 Lt.
Tačiau ieškovo pateiktais įrodymais (turto vertintojo atliktomis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 09/07-704 ir Kilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma Nr. 09/06-633/6; b. l. 4-7, 11-14; bei pažyma ir išrašu apie UAB „Vilrasta“ banko sąskaitoje esančias lėšas; b. l. 8-10) nustatyta, kad ieškovui įkeisto aukščiau nurodyto turto vertė šiuo metu yra sumažėjusi ir jo likvidacinė vertė yra 1 027 800 Lt. Todėl apygardos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog pagal byloje pateiktus duomenis neužtikrinta ieškinio sumos dalis yra 2 026 009,18 Lt (3 053 809,18 Lt (ieškinio suma) – 1 027 800 (likvidacinė įkeisto turto vertė), turėjo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas atsakovų turto už 2 026 009,18 Lt bei užtikrindamas ieškovo reikalavimų dalį, kurių neužtikrina įkeisto turto vertė.
Neturi pagrindo apelianto teiginiai, jog nepatikimi ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos duomenys, nes turto vertinimas atliktas ieškovo užsakymu, kadangi apeliantas nepateikė teismui turto įvertinimo duomenis paneigiančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija nesvarsto atskirojo skundo argumentų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kurie gali būti nagrinėjami iš esmės nagrinėjant bylą (CPK 320 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, o pateikęs įrodymus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, prašyti panaikinti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str.). Be to, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, atsakovas gali kreiptis į apygardos teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį.