Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1980-658/2016, kuria prašoma išspręsti bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas nustatęs, kad byloje, kurioje paduotas atskirasis skundas, ieškinys pareikštas R. P., kuri dirba Kauno apygardos teisme teisėja, sprendė, kad nei bylą nagrinėjimui gavęs teisėjas, nei visi kiti Kauno apygardos teismo teisėjai negali šios bylos nagrinėti, nes Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 34 str. 5 d. nustatyta, jog tuo atveju, jei teismui teismingoje byloje dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Tuomet, kai ieškovas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Kadangi byloje keliamas klausimas dėl Kauno apygardos teisme teisėju dirbančio asmens sukeltos žalos atlyginimo, ši civilinė byla perduotina nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą Nr. e2S-1980-658/2016 iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.