Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-894-227/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19414-615/2016, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovei R. P., dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad ieškinys yra tiesiogiai susijęs su Kauno apygardos teismo teisėja R. P., kuri išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-713-737/2016, ieškovės skundo netenkino. Nurodo, kad jai padaryta žala nusikalstamais teisėjos asmeniškais veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovei R. P. dėl jos, kaip Kauno apygardos teismo teisėjos veiksmų, priimant nutartį apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovės atskirąjį skundą kitoje civilinėje byloje, tačiau pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pažymėjo, kad esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti atsakovu civilinėje byloje dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Teismų įstatymo 47 straipsnio, nustatančio teisėjo imunitetą, 8 dalyje. Pažymėjo, kad atsakovu tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti nurodoma valstybė (ne teisėjas ar teismas), atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.Pripažino, kad dėl nurodytų aplinkybių vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio, 29 straipsnio, 30 straipsnio 7 dalies nuostatas, toks ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinę, kuri yra Gedimino pr. 30, Vilnius, arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo motyvai

Ieškovė V. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir nagrinėti jos ieškinį iš esmės. Nurodo, kad atsakove šioje byloje negali būti laikoma valstybė, kadangi žalą padarė atsakovė R. P.. Nors ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tačiau ji neturi pareigos ten gyventi, šiuo metu ieškovės nėra Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisme gautas ieškovės prašymas jos atskirąjį skundą nagrinėti pasitelkiant Skype programą, nes ji negali dalyvauti teismo posėdyje. Toks apeliantės prašymas yra nepagrįstas, kadangi civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims posėdyje nedalyvaujant. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad ieškovės V. F. ieškinys yra reiškiamas atsakovei R. P. kaip Kauno apygardos teismo teisėjai, ieškovė žalą kildina iš teisėjos procesinių veiksmų nagrinėjant bylą.Pažymėtina, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį (taip pat kaip ir, pavyzdžiui, diplomatinį imunitetą turintys asmenys, kai jiems pagal CPK VII dalies penktojo skirsnio nuostatas reiškiami ieškiniai), t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais. Ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagal teisės reikalavimus turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės, nes žala kildinama iš teisėjos procesinių veiksmų nagrinėjant bylą. Todėl pagrįstai teismas atsisakė ieškovės ieškinį priimti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą ieškinio atsisakymo pagrindą, t. y. bylos neteismingumą. Ieškovės ieškinys Kauno apylinkės teismo teisėjai turėjo būti atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl patikslinamas ieškinio atsisakymo priimti pagrindas, t.y., kad ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Ieškovės atskirasis skundas netenkinamas pripažinus, kad pagrįstai atsisakyta priimti ieškovės ieškinį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeista.