Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovė 2022 m. sausio 13 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2022 m. sausio 19 d. ir patikslintas 2022 m. balandžio 22 d., teismo prašo: pripažinti A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas), nekilnojamojo turto registre įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės vardu, įpareigojant Jonavos rajono savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su A. P. įstatymine įpėdine V. P. B. pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį, ir ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) A. P. su Jonavos BŪREV BŪT (o vėliau šios sutarties pagrindu – su Jonavos būtų ūkiu) sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, pagal kurią neterminuotai A. P. buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo ploto Butas. (duomenys neskelbtini) parašiusi prašymą Jonavos valstybinei butų ūkio įmonei dėl Buto pirkimo A. P. pradėjo Buto privatizavimo procesą. Sutikimą davė ir kiti buto nuomininkai: P. A. ir K. J.. (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad mokama 13 069 rub. valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. 1992 m. birželio 10 d. buvo įmokėti 13 069 rub. (investiciniais čekiais). 1994 m. rugsėjo 19 d. Butų privatizavimo valstybinė komisija išvada Nr. (duomenys neskelbtini) leido A. P. pirkti Butą. (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta mokama suma – 130 litų. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimuose Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad investiciniais čekiais mokama 130 litų į ŽŪB sąskaitą, o grynais pinigais – 54 litai. Kiek žinoma, mokėjimų grynais pinigais A. P. nebuvo leista sumokėti, kadangi ji buvo įsiskolinusi už komunalines paslaugas. Ieškovės mama A. P. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ieškovė perėmė naudojimąsi Butu ir (duomenys neskelbtini) sudarė Buto nuomos sutartį su UAB Jonavos paslaugos bei sutartis su vandens ir elektros tiekėjais. Ieškovė bandė sužinoti, ar gali pirkti Butą, todėl kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę, iš kur (duomenys neskelbtini) gavo atsakymą, kad negali privatizuoti Buto, nes ne jai buvo išduotas leidimas privatizuoti Butą. Iš to rašto ieškovė suprato, kad negali pirkti Buto lengvatinėmis sąlygomis. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinį faktą, kad ji po mamos mirties faktiškai priėmė palikimą ir pradėjo jį valdyti, tačiau 2008 m. kovo 20 d. teismas nutartimi nurodė pateikti papildomus duomenis, kad Butas nuosavybės teise priklausė jos mamai. Kadangi ji tokių duomenų neturėjo, jos pareiškimas buvo grąžintas. Tokiu būdu ji sužinojo, kad Butas nebuvo privatizuotas. 2008 m. gegužės 25 d. ieškovė pateikė Jonavos rajono 2-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be ieškovės, jos sesuo J. P. taip pat yra pareiškusi dėl palikimo priėmimo, kiti paveldėtojai palikimo atsisakė. (duomenys neskelbtini) ieškovė privatizavimo procesui baigti surašė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) advokatui A. T., iš kurio sužinojo, kad gali pirkti Butą lengvatinėmis sąlygomis. (duomenys neskelbtini) Jonavos notaro 2-jame biure ieškovei buvo išduotas liudijimas tvarkyti paveldėjimo reikalus po motinos A. P. mirties. (duomenys neskelbtini) su prašymu leisti privatizuoti Butą ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę, kurios administracija (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ji negali pasinaudoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybe pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, nes nėra nuomininkas, kuriam Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti būstą, ieškovė gali privatizuoti būstą rinkos kaina, taip pat teisė privatizuoti būstą jai gali būti pripažinta teismo sprendimu. 2018 m. vasario 26 d. ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir UAB Jonavos paslaugas su prašymu išduoti dokumentus, kurie patvirtintų A. P. darytas investicines įmokas privatizuojant Butą.

2018 m. kovo 13 d. (rašte klaidingai nurodyta data 2018 m. vasario 13 d.) UAB Jonavos paslaugos atsakė, kad duomenų apie darytas įmokas neturi, bei pateikė Buto įkainojimo kopiją su Butų privatizacijos Valstybinės komisijos išvada. 2021 m. liepos 19 d. ieškovė dėl duomenų gavimo kreipėsi į UAB Jonavos paslaugas, kurios 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė atsakymą, kad nėra žinoma, kada ir kokias įmokas A. P. sumokėjo. Nuomininkė, gavusi Mokėjimo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei šio Mokėjimo pranešimo su banko įrašais apie apmokėtas sumas nepateikė ir privatizavimo procedūrų toliau nevykdė. Šiuo metu įsiskolinimo už Buto komunalines paslaugas nėra. 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo kreiptasi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorių tikslu sužinoti, ar V. P., kaip A. P. teisių perėmėja, gali lengvatine tvarka išsipirkti Butą, remdamasi Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius atsakė, kad Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės nuomininkams parduodamas už kainą, kuri atsižvelgiant į infliaciją galėjo būti apskaičiuota Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau ir – BPĮ) nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. (toliau – lengvatine tvarka), negali būti taikoma V. P. siekiant nusipirkti nuomojamą iš savivaldybės Butą, nes BPĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimą šį būstą privatizuoti tuometinei nuomininkei A. P., esant pilnamečių šeimos narių A. P. ir J. K. sutikimams. Ieškovė tuo metu buvo nepilnametė pagrindinės nuomininkės šeimos narė, kaip ir E. P. bei K. P.. Pagal šį punktą lengvatine tvarka nusipirkti būstą iš savivaldybės gali tie nuomininkai, kuriems buvo išduoti atitinkami leidimai. Ieškovė šiuo metu turi teisę nusipirkti Butą iš savivaldybės už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kaip savivaldybės būsto nuomininkė, kuriai būstas nuomojamas ne socialinio būsto sąlygomis ir kuri šiame būste yra išgyvenusi ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, arba gali įgyti teisę nusipirkti būstą iš savivaldybės lengvatine tvarka vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jei teismo sprendimu būtų pripažinta ieškovės teisė privatizuoti jos iš savivaldybės nuomojamą būstą pagal BPĮ. Tokiu būdu ieškovė turi kreiptis į teismą dėl teisės pirkti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

BPĮ įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. V1II-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus BPĮ galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Įstatymas, kurio 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, be kita ko, tais atvejais, kai būstą perka nuomininkai, kuriems BPĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal BPĮ (1 punktas), kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal BPĮ (2 punktas). Šiuo metu galiojančio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad asmuo gali įgyti teisę nusipirkti būstą iš savivaldybės lengvatine tvarka, jei teismo sprendimu būtų pripažinta jo teisė privatizuoti iš savivaldybės nuomojamą būstą pagal BPĮ.

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal BPĮ ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (BPĮ 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti – tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (BPĮ 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017 24 punktas ir jame nurodyta LAT praktiką). Asmenys, pareiškę ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamus būstus pagal BPĮ, turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos šios sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (BPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą it specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (LAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015 ir joje nurodyta LAT praktika; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017 23 punktas).

BPĮ 1 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas (BPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi A. P. atitiko visas įstatymo nustatytas sąlygas ir turėjo teisę pirkti nuomojamą Butą bei buvo pradėjusi privatizavimo procesą. Po jos mirties ieškovė tapo jos turto ir turtinių teisių perėmėja.

Dėl pareigos įvykdyti privatizavimo procesą. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015 konstatavo, kad valstybinei komisijai davus leidimą nuomininkams baigti įforminti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo dokumentus, savivaldybė privalėjo ne vėliau kaip per dvi savaites įforminti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo dokumentus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290p „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl BPĮ taikymo tvarkos“ vykdymo“ (toliau ir – Butų privatizavimo tvarka) 4 punktas), tačiau to nepadarė, todėl, esant tęstiniam ieškovės teisių pažeidimui, ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi toliau būti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (LAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 67/2010).

1993 m. balandžio 20 d. Butų privatizavimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad valstybinės komisijos išvados dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo yra privalomos ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms; 4 punkte – kad ministerijos, kitos valstybinės tarnybos, miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, gavusios teigiamą valstybinės komisijos išvadą, privalo ne vėliau kaip per 2 savaites įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo dokumentus. 2001 m. sausio 1 d. BPĮ netekus galios, šio įstatymo reguliuojami santykiai, reikšmingi nagrinėjamai bylai, buvo reglamentuoti Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o nuo 2003 m. sausio 1 d. – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įgyvendindama Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašą (galiojo iki 2015 m. balandžio 3 d.). Šio aprašo 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas. Sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių gyvenamųjų patalpų nuomininko ar jo šeimos pilnamečio nario prašymo (kartu su nustatytais dokumentais) pateikimo.

(duomenys neskelbtini) Butų privatizavimo valstybine komisija išvada Nr. (duomenys neskelbtini) leido A. P. pirkti Butą. (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta mokama suma 130 litų. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimuose Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad investiciniais čekiais mokama 130 litų į ŽŪB sąskaitą, o grynais pinigais – 54 litai. Kiek žinoma, mokėjimą grynais pinigais A. P. negalėjo užbaigti, nes UAB Jonavos butų ūkis nepriėmė mokėjimo, kadangi ji turėjo įsiskolinimą už komunalines paslaugas.

Dėl turtinių teisių perėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė perėmė po mamos mirties naudojimąsi Butu ir taip pat pateikė pareiškimą Jonavos rajono 2-ajam notarų biurui dėl A. P. turto paveldėjimo, todėl ji yra teisėta A. P. teisių perėmėja. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015 konstatavo, jog subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Specialiojo teisės akto (BPĮ) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti BPĮ nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebūti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas (LAT 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2012 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012). Ieškovė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, taip pat nėra privatizavusi jokio buto.

Dėl teisės pripažinimo teismine tvarka. Šiuo metu galiojanti Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija nustatė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais: kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal BPĮ. Kadangi ieškovės mama A. P. buvo pradėjusi Buto pirkimą, bet nebuvo jo baigusi, o ieškovė yra mamos teisių perėmėja, todėl teisė pirkti butą turi būti pripažinta teismo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Butas nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu Butas buvo išnuomotas A. P.. Nuomos sutarties 1 punkte numatyta, jog nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui (duomenys neskelbtini) bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) mirė pagrindinė nuomininkė A. P. (duomenys neskelbtini) UAB „Jonavos paslaugos“ ir ieškovė sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kurios pagrindu Butas buvo išnuomotas ieškovei. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją prašydama leisti privatizuoti (pirkti) Jonavos rajono savivaldybei priklausantį Butą. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog ji negali pasinaudoti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybe pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą už kainą, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki (duomenys neskelbtini) ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, nes ji nėra nuomininkas, kuriam Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki (duomenys neskelbtini) buvo išdavusi leidimus privatizuoti būstą. Taip pat minėtame rašte pažymima, kad Buto nuomininke ieškovė tapo tik (duomenys neskelbtini), kai, atsižvelgiant į prašymą ir vadovaujantis CK 6.602 straipsniu, nuomos sutartis, sudaryta su A. P., buvo pakeista, nuomininku vietoj A. P. nurodant ieškovę; Gyvenamųjų patalpų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis nuomininkų paveldėtojams Įstatymas nenumato. Rašte nurodoma, jog Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisė privatizuoti nuomojamą būstą pagal BPĮ gali būti pripažinta teismo sprendimu.

(duomenys neskelbtini) advokatas V. J., atstovaujantis ieškovę, kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją prašydamas sužinoti, ar ieškovė, kaip A. P. teisių perėmėja, gali lengvatine tvarka išsipirkti Butą, remdamasi Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės nuomininkams parduodamas už kainą, kuri atsižvelgiant į infliaciją galėjo būti apskaičiuota BPĮ nustatyta tvarka iki (duomenys neskelbtini), negali būti taikoma ieškovei siekiant nusipirkti nuomojamą iš savivaldybės Butą, nes BPĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimą šį būstą privatizuoti tuometinei nuomininkei A. P., esant pilnamečių šeimos narių A. P. ir J. K. sutikimams; ieškovė tuo metu buvo nepilnametė pagrindinės nuomininkės šeimos narė, kaip ir E. P. bei K. P.. Taip pat pažymėta, kad pagal Įstatymą lengvatine tvarka nusipirkti būstą iš savivaldybės gali tie nuomininkai, kuriems buvo išduoti atitinkami leidimai. Taip pat nurodyta, kad ieškovė gali įgyti teisę nusipirkti būstą iš savivaldybės lengvatine tvarka vadovaujantis BPĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jei teismo sprendimu būtų pripažinta ieškovės teisė privatizuoti jos iš savivaldybės nuomojamą būstą pagal BPĮ.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (LAT 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. 1991 m. gegužės 28 d. priimtame BPĮ buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. BPĮ galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios.

Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pagal LAT suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002: 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių BPĮ galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (LAT 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).

Sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal BPĮ ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (BPĮ 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

BPĮ galiojimo metu neįgyta palikėjos subjektinė teisė dabar negali būti įgyvendinama ir atitinkamai negali būti paveldima ir atvirkščiai, jeigu BPĮ galiojimo metu įgyta palikėjo subjektinė teisė, tai dabar ji gali būti įgyvendinama ir atitinkamai paveldima.

Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal BPĮ (ko ieškiniu ir siekia ieškovė).

Pažymėtina, jog Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės nuomininkams parduodamas už kainą, kuri atsižvelgiant į infliaciją galėjo būti apskaičiuota BPĮ nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. negali būti taikoma ieškovei siekiant nusipirkti nuomojamą iš savivaldybės Butą, nes BPĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimą šį būstą privatizuoti tuometinei nuomininkei A. P., esant pilnamečių šeimos narių A. P. ir J. K. sutikimams; ieškovė tuo metu buvo nepilnametė pagrindinės nuomininkės šeimos narė, kaip ir E. P. bei K. P.. Taip pat pagal Įstatymą lengvatine tvarka nusipirkti būstą iš savivaldybės gali tie nuomininkai, kuriems buvo išduoti atitinkami leidimai. Taigi pareiškėja gali įgyti teisę nusipirkti būstą iš savivaldybės lengvatine tvarka vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jei teismo sprendimu būtų pripažinta V. P. teisė privatizuoti jos iš savivaldybės nuomojamą būstą pagal BPĮ.

Taigi teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms BPĮ įtvirtintoms tokio privatizavimo sąlygoms: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (BPĮ 1, 5,10,11, kiti straipsniai) bei nesant duomenų, kad yra kitų asmenų, kurie galėtų įgyti teisę pirkti Butą lengvatinėmis sąlygomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija neprieštaraus, kad būtų pripažinta teisė pirkti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo Jonavos rajono savivaldybės administraciją sudaryti pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį vertintinas kaip perteklinis, kuris galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu Jonavos rajono savivaldybės administracija, jai pateikus teismo sprendimą pripažinti teisę pirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, atsisakytų su ieškove tokią sutartį pasirašyti.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jeigu būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta teisė privatizuoti nuomininkui nuomojamą būstą pagal BPĮ ir nuomininkas kreipsis į savivaldybės administracija su prašymu išsipirkti būstą lengvatine tvarka (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), tuomet:

1) Savivaldybės administracija inicijuos savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto rinkos vertės nustatymą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (paslaugą savivaldybei teikia VĮ Registrų centras, paslaugą apmoka nuomininkas (apie 100 Eur));

2) Savivaldybės administracija kreipsis į Lietuvos statistikos departamentą dėl nustatytos rinkos vertės perskaičiavimo, vertinant gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis;

3) 2 punkte minėta tvarka perskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų;

4) su galutine kaina savivaldybės administracija supažindins nuomininką ir jam sutikus, artimiausiam savivaldybės tarybos posėdžiui bus teikiamas sprendimo projektas dėl būsto pardavimo lengvatine tvarka;

5) Jonavos rajono savivaldybės tarybai pritarus pardavimui, nuomininkas organizuoja pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą pas jo pasirinktą notarą, savivaldybės administracija teikia notarui reikiamus dokumentus;

6) atsiskaitymui už perkamą būstą nėra numatyta išsimokėjimo galimybių, notaro paslaugas apmoka nuomininkas, užskaityti kokius nors praeityje atliktus mokėjimus, susijusius su pradėtomis, bet neužbaigtomis privatizavimo procedūromis kaip kainos dalį, nėra galimybių.

(duomenys neskelbtini) prašymas patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją prašydama leisti privatizuoti (pirkti) Jonavos rajono savivaldybei priklausantį Butą vadovaujantis Įstatymo (2014 m. spalio 9 d. Nr. XII–1215) 24 straipsniu. Iš (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracija rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė buvo informuota, jog ji negali pasinaudoti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybe pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą už kainą, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, nes ji nėra nuomininkas, kuriam Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti būstą. Taip pat minėtame rašte pažymima, kad Buto nuomininke ieškovė tapo tik (duomenys neskelbtini), kai atsižvelgiant į prašymą ir vadovaujantis CK 6.602 straipsniu, nuomos sutartis, sudaryta su A. P., buvo pakeista, nuomininku vietoj A. P. nurodant ieškovę; Gyvenamųjų patalpų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis nuomininkų paveldėtojams Įstatymas nenumato. Rašte nurodoma, jog Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato galimybę parduoti Butą už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Be to, Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisės privatizuoti nuomojamą būstą pagal BPĮ gali būti pripažinta teismo sprendimu.

Taip pat nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 24 d. advokatas V. J., atstovaujantis ieškovę, kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją prašydamas sužinoti, ar ieškovė, kaip A. P. teisių perėmėja, gali lengvatine tvarka išsipirkti Butą, remdamasi Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės nuomininkams parduodamas už kainą, kuri atsižvelgiant į infliaciją galėjo būti apskaičiuota BPĮ nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d., negali būti taikoma ieškovei siekiant nusipirkti nuomojamą iš savivaldybės Butą, nes BPĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimą šį būstą privatizuoti tuometinei nuomininkei A. P., esant pilnamečių šeimos narių A. P. ir J. K. sutikimams; ieškovė tuo metu buvo nepilnametė pagrindinės nuomininkės šeimos narė, kaip ir E. P. bei K. P.. Taip pat pažymėta, kad pagal Įstatymą 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvatine tvarka nusipirkti būstą iš savivaldybės gali tie nuomininkai, kuriems buvo išduoti atitinkami leidimai. Taip pat nurodyta, kad ieškovė gali įgyti teisę nusipirkti būstą iš savivaldybės lengvatine tvarka vadovaujantis BPĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jei teismo sprendimu būtų pripažinta ieškovės teisė privatizuoti jos iš savivaldybės nuomojamą būstą pagal BPĮ.

Šiuo metu galiojančioje Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas šiais atvejais: 1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą; 2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą; (...)

Taip pat vertintini ir tik teismo posėdžio metu išsakyti atstovės argumentai dėl A. P. nesumokėtos dalies kainos grynais pinigais – 54 litų, tuo labiau, kad šios aplinkybės atsakovė neakcentavo ne tik savo (duomenys neskelbtini) atsakyme ieškovės advokatui (nors advokatas (duomenys neskelbtini) prašyme buvo paminėjęs ir mokėjimo pranešime nurodytą 54 litų sumą grynais, o ne tik nurašytus 130,69 litų investiciniais čekiais), bet ir savo 2022 m. vasario 21 d. atsiliepime, nors ieškinyje buvo nurodyta, kad ,,mokėjimų A. P. negalėjo užbaigti, nes jai nebuvo leista sumokėti, kadangi ji turėjo įsiskolinimą už komunalines paslaugas“.